Aristotelis mirė 322 m.pr.Kr., tuo metu Atėnai prarado pirmaujančią padėtį. Tai buvo nemažai susiję su dideliais politiniais pokyčiais, kuriuos sąlygojo Aleksandro Didžiojo (356-323) užkariavimai. Aleksandras Didysis buvo Makedonijos karalius. Aristotelis taip pat kilęs iš Makedonijos, kurį laiką jis netgi buvo jaunojo Aleksandro mokytojas. Aleksandras laimėjo paskutinę lemiamą pergalę prieš persus. Ir dar daugiau, Sofija: daugeliu karo žygių jis prijungė Egiptą ir visus Rytų kraštus iki Indijos prie graikų civilizacijos.
Platono ir Aristotelio pažiūrų lyginamoji analizė
Aristoteliui, geriausiam Platono mokyklos mokiniui, ben¬dra Platono filosofijos linkmė nekėlė abejonių. Jam buvo nepriimtina tik viena idėjų teorijos išvada — idėjų hiposta-zavimas, jų pavertimas atskiru pasauliu, jų visiškas atskyri¬mas nuo daiktų ir reiškinių pasaulio, kurį jos turėtų paaiš¬kinti. Į tai iš esmės ir buvo nukreipta idėjų teorijos kritika. Pasak Aristotelio, jeigu idėjose surandama daiktų esmė, tai klaidinga daiktus ir esmes atriboti ir priskirti dviem skirtin¬giems pasauliams, nes tada vienas iš jų jau negali nei pa¬grįsti, nei paaiškinti kito. Todėl būtina sutikti su tuo, kad suvokiamas daiktas ir idealus jo turinys neegzistuoja atskirai, vadinasi, filosofija savo išeities tašku turi laikyti jų vienybę.Aristotelis manė, kad Platono idėjų teoriją galima ir reikia suderinti su kasdieniu žmogaus patyrimu, su sveiku protu.
Graikų politinės valstybės nuosmukis
Graikų pasaulio ribos buvo platesnės negu kitų senovės civilizacijų. Jų kolonijos siekė beveik Gibraltaro sąsiaurį Vakaruose, Azovo jūros pakrantes Šiaurėje ir Nilo deltą Pietvakariuose. Be to, graikai pasižymėjo itin išvystytais santykiais su kitomis, negraikiškomis, civilizacijomis. Todėl Elados tarptautinių santykių sistemos ribos nėra visiškai aiškios. Tačiau dažniausiai neabejojama, kad graikai buvo civilizuoto pasaulio vakarinė riba, kuri kartu labai skyrėsi nuo viso šio pasaulio.
Aristotelio politinės idėjos: teisės, visuomenė, žmogus
Tikrąja savo prasme politiškumas reiškia valdymą ar kryptingą veikimą tikslo link. Ji yra išreiškiama arche, kas etimologiškai reiškia pradžią, ištakas, ar pirmąjį šaltinį. Antra, politiškumo reikšmę išplečia valdymo kaip suvereniteto (aukščiausios valdžios), t.y. kitų kreipimo link gėrio ar tikslo, kai pats nesi apspręstas tų kitų, prasmė. Tokia yra socialinio veiksmo pradžios ar kilmės išeities pozicija, kuri kaipo tokia reikalauja atsakomybės už visą iniciatyvą. Individų bei jų grupių, besiimančių atsakingo veiksmo, laisvės sąlyga yra išskirtinis žmoniškumo bruožas. Nors didžiąją dalį žmonių veiksmų skirtinguose organiniuose ir neorganiniuose lygmenyse gali atlikti ir kitos fizinės esybės, tačiau būtent tada, kai šie veiksmai yra atliekami laisvės sąlygomis, jie tampa autentiškais žmogiškais aktais. Šis jungtinės kryptingos laisvės – jos prigimties ir mąsto – klausimas yra sprendžiamasis pilietinės visuomenės klausimas. Kiek ji yra reikalinga ir kaip ja galima būti efektyviai naudotis šiandien yra mūsų laikų pilietinės visuomenės svarbiausia problema.
Šaltojo karo kilmė ir prasmė
Nors oficialiai pripažįstama, jog Šaltasis karas baigėsi daugiau nei prieš dešimtmetį, su Sovietų Sąjungos ir sistemos žlugimu, tačiau jo atgarsius, įtampą jaučiame ir šiandien. JAV ir Rusija derindamos tarpusavio santykius, bendradarbiavimo galimybes, akcentuoja šaltojo karo pabaigą, nors kai kur regioniniai konfliktai dar nerimsta. Yra teigiama, jog Šaltasis karas vyko keliais aspektais – tarpvalstybinių santykių lygmeniu, ekonominiu lygmeniu, ideologiniu, kultūriniu lygmeniu. Neretai šaltuoju karu laikoma tarptautinė įtampa, grasinanti žmonijai branduoliniu susinaikinimu. Yra nuomonių, akcentuojančių lemiamą ekonomikos aspektą ir yra nuomonių , įvardijančių kultūrinę – ideologinę šio karo pusę, kaip reikšmingiausią . Šiame darbe į Šaltąjį karą bandysime pažvelgti kaip į dviejų valstybių katinių santykiu vystymąsi netiesioginės konfliktų išraiškos fone ir apžvelgsime dilemas, padiktuotas Šaltojo karo situacijos.
Takeši Kitano lėlės
„Kažin ar atrastume kitą sritį, kitą veiklą, kuri būtų pradedama su tokiomis milžiniškomis viltimis ir lūkesčiais ir kuri taip dažnai žlugtų kaip meilė. Jei tai liestų kurią nors kitą veiklos sritį, žmonėms būtų lengviau suvokti savo nesėkmių priežastis ir išmokti elgtis tinkamiau, – arba jie apskritai atsisakytų tokio užsiėmimo. Tačiau atsisakyti meilės neįmanoma.“ E. Fromas
Kognityvinė raida vėlyvojoj paauglystėj
Šiuolaikiniame pasaulyje asmens savarankiškumo lygis priklauso nuo asmenybės psichinio, fizinio, socialinio, kognityvinio išsivystymo, mokėjimo orientuotis, išgyventi, adaptuotis prie įvairių gyvenimo pateikiamų situacijų. Paauglys – jau nebe vaikas, bet dar ir ne suaugęs, o bandantis atrasti ir įprasminti save naujoje plotmėje. Kognityviniai gebėjimai padaro paauglį jaunu tyrinėtoju, pažįstančiu jį supantį pasaulį ir save patį. Vėlyvoji paauglystė yra tarytum vartai iš vaikystės fantazijų ir jausmų pasaulio į suaugusiųjų daug sudėtingesnį, logikos ir atsakomybės pasaulį.
Konservatizmas ir liberalizmas
Europos politinės minties istorijoje aristokratiška politinė kultūra labiausiai prisidėjo prie dviejų modernių politinių ideologijų – konservatyvizmo ir liberalizmo – kūrimosi. Garsiųjų aristokratų Edmundo Burke’o ir Alexis’o de Tocqueville’io darbai, rašyti Prancūzijos Revoliucijos bei jos sukeltų visuomeninių permainų akivaizdoje išreiškia tą pačią baimę, kad demokratizacijos procesas Europoje sunaikins tuos aristokraiškos kultūros elementus, kuriuos jie laikė esminiais Europos kultūros ir žmogiškumo garantais.
Gamtos ištekliai
“Visuomenė beveik visada susidurdavo su išteklių ribotumu. Išteklių ribotumas visada kelia pasirinkimo problemą: iš kokių išteklių kurias gėrybes gaminti, kad poreikiai būtų geriausiai tenkinami, o ištekliai taupiai naudojami? Norint atsakyti į šį klausimą, būtina smulkiau nagrinėti visuomenės gamybinės veiklos galimybes”. Aplinkosaugos technologijų įrangai, kaip ir įprastiems vartojamiems produktams gaminti, taip pat reikalingos žaliavos, kurių išgavimas keičia per amžius susiformavusias ekologines sistemas . Įrangos gamybos procesas išskiria aplinkos teršalus bei naudoja energiją, kurios gamyba neatskiriama nuo teršalų emisijos į aplinką.
Kūrybiškumas – asmenybės bruožas
„Kūrybiškumas – vienas iš esminių sveikos psichologiniu požiūriu asmenybės bruožų, savotiškas vainikas arba viršūnė asmenybės bruožų hierarchijoje. Beje, iš prigimties turėdami kūrybiškumo užuomazgų, nesugebame panaudoti viso savo kūrybiškumo potencialo, atskleisti visų savo fizinių ir dvasinių galių.“
Nepaisant to, kad kūrybinis darbas yra gana abstraktus ir painus procesas, tačiau ištyrus žmogaus psichikos funkcionavimo modelius, galima būtų kryptingai organizuoti ir vystyti žmogaus kūrybingumą.
Pirmiausia, vertėtų pasigilinti į kūrybiškumo, kaip psichikos savybės unikaluma , jį įtakojančius bei formuojančius veiksnius. Taip pat aptarsime egzistuojančius kūrybos proceso šablonus ir jų vystymąsi socialinėje terpėje. Ir, pagaliau, apžvelgsime kūrybiškumo ugdymo sąlygas.