Ekonomika

Lietuvos valstybės skolos dydžio priimtinumo vertinimas

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuolat susiduriama su finansinių išteklių trūkumu, todėl labai svarbų vaidmenį stiprinant finansų sistemą, aprūpinant ją būtinomis lėšomis vaidina valstybės skolinimasis tiek užsienyje, tiek ir šalies viduje. Valstybės skola nėra nepageidautinas dalykas. Priešingai, tai efektyvus vystymosi kelias. Vyriausybės dažnai vykdo skolinimosi politiką, kad skatintų ekonomikos vystymąsi. Tinkamu metu pasiskolintos lėšos, nukreiptos į problemines ar šalies ekonomikai svarbias sritis, tokias kaip energetika, infrastruktūra, aplinkosauga ir kt., leidžia valstybei tikėtis, kad jos ekonominė padėtis bus stabili, lengviau prognozuojama ir patrauklesnė tolimesnėms investicijoms. Valstybės skolinimasis yra efektyvus, kai skolintos lėšos naudojamos efektyviai ir priklauso nuo šalyje vykdomos valstybės skolos politikos. Valstybės skolinimasis iš dalies pakeičia mokesčius bei padengia valstybės fiskalinį biudžeto deficitą. Skaityti viską

Euro įvedimo Lietuvoje pasekmių analizė

Straipsnyje nagrinėjamos galimos euro įvedimo Lietuvoje pasekmės bei euro įvedimo strategija. Nurodomi svarbiausi istoriniai Europos integravimosi momentai, vedę prie Europos pinigų sąjungos susikūrimo. Aptariama tarptautinė euro reikšmė bei jo įtaka finansų rinkų plėtotei, nagrinėjama Slovėnijos bei Vokietijos patirtis įsivedant eurą. Remiantis statistiniais duomenimis analizuojama kainų lygio dinamika Vokietijoje, nustatyta įvairių veiksnių įtaka infliacijos augimui. Nagrinėjami bendrosios valiutos privalumai bei trūkumai. Aptariama Lietuvos strategija bei būtinos priemonės euro įvedimui.
Pagrindiniai žodžiai: valiuta, euras, Europos pinigų sąjunga. Skaityti viską

Lojalumo programos mažmeninėje prekyboje

Globalizacija, intensyvi konkurencija ir kintanti vartotojų paklausa skatina organizacijas ieškoti būdų, leidžiančių joms išlikti konkurencingoms rinkoje. Kompleksiškoje kintančioje aplinkoje organizacijoms vis svarbiau orientuotis į rinką ir vartotoją, tad jos bando užsitikrinti sėkmę kurdamos ir plėtodamos ilgalaikius ryšius su vartotojais. R. Tijūnaitienė, J. Šidlauskienė, E. Petukienė (2009) nurodo, kad pasikeitusi organizacijų aplinka lemia tai, kad jų veikloje aktualizuojama paslaugų paradigma, orientaciją į prekę keičia orientacija į vartotoją. Todėl šiuolaikinėmis sąlygomis organizacijų vadovams dažnai kyla klausimas, kokią organizacijos plėtros kryptį pasirinkti, kad galėtų išlaikyti vartotojų lojalumą, išsaugoti ar pagerinti reputaciją, gauti pelno ar plėtoti savo veiklą. Skaityti viską

Euro įvedimo strategija ir planavimas Lietuvoje

Lietuva stodama į Europos Sąjungą ir tapdama nare įgavo ne tik narystės privilegijas, tačiau ir tam tikrus įsipareigojimus. Vienas jų yra bendros valiutos – euro įvedimas, kuri pakeis nacionalinę valiutą. Visos šalys siekiančios narystės ES įsipareigoja įsivesti euro valiutą, kai tik atitiks ES keliamus reikalavimus, vadinamuosius Mastrichto kriterijus. Skaityti viską

Emigracijos problema Lietuvoje: priežastys ir pasekmės

Tarptautinė migracija seniai žinoma kaip vienas iš gyvenimiškų faktų (Timothy J. Hatton, 1999), tačiau nepaisant to, išvykstantieji tampa didele Lietuvos problema, nes šalis netenka darbo jėgos, kas sudaro kliūtis ekonominiam šalies vystimuisi. Be to, emigracija į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį, tai varžo žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtrą ir reiškia valstybės investicijų į šių asmenų išsilavinimą praradimą. Skaityti viską

Biudžeto proceso samprata ir struktūra

Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Valstybės biudžetas – tai savarankiška ekonominė kategorija. Biudžeto dėka valstybė turi didelę galimybę sukoncentruoti savo rankose didžiulius išteklius svarbiausioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti, gali įtakoti valstybės piliečių gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais pasaulį sukrėtusi ekonomikos krizė palietė visas gyvenimo sritis. Tokiomis sąlygomis valstybės biudžetas tampa itin aktualus. Eiliniam piliečiui kyla klausimai apie biudžeto proceso sampratą, biudžeto sudarymą ir vykdymą , tiesioginiams biudžeto valdytojams iškyla finansų valdymo klausimai bei problemos. Skaityti viską

Aukso ir naftos kursų svyravimų palyginimai ir jų priežastys

Pastaruosius du dešimtmečius žaliavinės naftos ir aukso kainos išvien augo ir dėl to jos atsidūrė dėmesio centre. Ši dėmesio banga prasidėjo nuo 2005 metų ir, atrodo, kad dėmesys ne ką atslūgo iki dabar. Kai naftos kaina ėmė svyruoti apie 100 dolerių už barelį, tuo pačiu metu aukso rinkoje buvo peržengtas 1000 dolerių barjeras, kuris labai sudomino investuotojus. Tik tada, kai pasaulio ekonomika patyrė didelį nuosmukį buvo prabilta apie galimas kitokias aukso ir naftos kainų tendencijas. Skaityti viską

Aprūpinimo maistu užtikrinimo problema besivystančiose šalyse

Aprūpinimo maistu užtikrinimas (angl. food security) – kai visi žmonės bet kuriuo metu turi fizinį, socialinį, ekonominį priėjimą prie pakankamo, saugaus ir maistingo maisto, kuris tenkina jų mitybos poreikius, reikalingus sveikam ir aktyviam gyvenimui (FAO, 2009). Nepakankamas aprūpinimo maistu užtikrinimas (angl. food insecurity) – kai žmonės neturi pakankamo fizinio, socialinio, ekonominio priėjimo prie pakankamo, saugaus ir maistingo maisto, kuris tenkina jų mitybos poreikius, reikalingus sveikam ir aktyviam gyvenimui (FAO, 2009). Skaityti viską

Mokesčių naštos poveikio ekonomikos konkurencingumui vertinimas

Ekonominis šalies augimas, išreiškiamas BVP1 pokyčiu yra dažniausiai statistikoje ir ekonometriniuose tyrimuose naudojamas kaip rodiklis, apibūdinantis ekonomikos būseną ir jos potencialą. Tačiau šis rodiklis nėra pakankamai informatyvus, kad būtų galima įvertinti šalies ekonomikos konkurencingumo būseną ir atskleisti, kaip ir kiek šalies ekonominis augimas įtakoja šalies gyventojų gyvenimo ir gerovės lygį. Dėl šios priežasties šiuolaikinėje ekonomikoje vis didesnę analitinę vertę įgauna įvairūs indeksai, vertinantys ekonomikos vystymosi įtaką tiek visuomenės gerovei, tiek šalies ūkio konkurencingumui. Intensyvėjant šalių integraciniams, globalizacijos procesams ir kintant pačiai ekonominei aplinkai, viešųjų finansų ir mokesčių sistemos neišvengiamai keičiasi, todėl klausimas, kaip kompleksiškai įvertinti ekonominio, mokestinio potencialo ir socialinio lygio dermę atskiros šalies ekonomikos vystymuisi bendrame ES šalių kontekste, tampa aktuali problema, įvertinant, kad valstybės vaidmuo skatinant ekonomiką, išlieka aktualia problema tiek akademiniame, tiek politiniame lygyje. Skaityti viską

Lyčių lygių galimybių aspekto integravimo į rinkos ekonomiką perspektyvos

Šiandien lygybės principo taikymas bei apsauga nuo diskriminacijos yra pripažintos globalinio lygio problemos, trukdančios kurti darnią ir saugią visuomenę. Pastarųjų metų ekonominė ir demografinė situacija Europoje, kai lyčių lygybės klausimas vis aktyviau ėmė įtakoti valstybių ekonominę politiką ir socialinius santykius, paskatino ypač aktyvų domėjimąsi šiais klausimais. Skaityti viską