Elektronika

Saulės energijos panaudojimo tyrimas

Lietuva beveik neturi iškasamųjų energijos šaltinių ir juos importuoja. Deginant naftą, akmens anglį, dujas išmetami teršalai. Tačiau ji turi pakankamai didelius kiekius atsinaujinančios energijos -saulės, vėjo, biomasės, geoterminės energijos išteklius. Skaityti viską

Mažosios hidroenergetikos vystymo galimybių tyrimas

Gamtos turtų racionalus naudojimas, kai nedaroma žalos gamtai, yra stimulas šalies gerovei. Turimi šalies vandens ištekliai- brangus mūsų šalies turtas.
Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad prireikus naujų galių, ekonominiu požiūriu patraukliausias bazinės elektros gamybos šaltinis būtų modulinės TE su dyzeliniais varikliais ar dujų turbinomis bei nauja dujų turbinų elektrinė. Tačiau dėl įtakos gamtinei aplinkai būtina įvertinti galimų HE konkurencingumą lyginant jas su kitomis elektrinėmis. Skaityti viską

Skaitmeninės perdavimo sistemos – formuliaras

Pereinamųjų slopinimų priklausomybėnuo linijos ilgio ir dažnio. Pereinamųjų slopinimų priklausomybės nuo linijos ilgio. Elektromagnetinio ryšio prigimtis ir parametrai. Optinės gijos kritinis dažnis ir normuotas dažnis. Pirminių parametrų priklausomybė nuo dažnio, atstumo tarp laidininkų ir laidininkų diametro. RL skirstymas. Skaityti viską

Impusliniai ir skaitmeniniai įtaisai, užrašai

I. IMPULSINIAI ĮTAISAI.

1. Bendros žinios
2. Impulsiniai ir skaitmeniniai signalai.
3. Standartiniai stačiakampio impulso parametrai.
4. Impulsinių įtaisų rūšys.
5. Impulsinių įtaisų taikymo sritys.
6. Laboratoriniai impulsiniai įtaisai.
7. Pereinamieji procesai (pp) grandinėje su vienu reaktyviniu elementu.
8. Tarpdecilinė eksponentinio fronto trukmė.
9. Impulsų formuotuvai
10. Impulsai diferencijuojančiose ir integruojančiose grandinėse.
11. Impulsai realiose diferencijuojančiose grandinėse.
12. Kompensuoti įtampos dalikliai.
13. Pereinamieji procesai vėlinimo linijose.
14. Vėlinimo linijų tipai
15. Impulsinių transformatoriai.
16. Netiesiniai formuotuvai – jungikliai.
17. Diodiniai jungikliai.
18. Impulsiniai diodai ir jų ypatybės
19. Pereinamo proceso skaičiavimas diodiniame jungiklyje.
20. Tranzistoriniai jungikliai.
21. Tranzistorių apibūdinantieji parametrai.
22. Pereinamųjų procesų skaičiavimas įsotintam tranzistoriniam jungiklyje.
23. Jungiklio greitaveikos padidinimo būdai.
24. Jungiklis su forsuota rc grandine.
25. Neįsotintas tranzistorinis jungiklis.
26. Relaksatoriai.
27. Tranzistoriniai multivibratoriai.
28. Simetrinis multivibratorius.
29. Multivibratoriaus frontų korekcija.
30. Multivibratorius su emiterio ryšiu
31. Bloking-generatoriai.
32. Laukiantysis bloking generatorius.
33. Bloking–generatorius autorežime.
34. Trigeriai.
35. Simetriniai trigeriai.
36. Simetrinio trigerio paleidimo būdai.
37. Trigeriai su emiterio ryšiu.
38. Relaksatorių sinchronizavimas ir dažniu dalijimas juose.
39. Stabilaus sinchronizavimo ir dažnių dalijimo sąlygos.
40. Relaksatorių stabilizavimo būdai.
41. Bloking generatorius su vėlinimo linija.
42. Impulsų dažnių dalijimas kaupimo schemose.43. Relaksatoriai su negatronais.
44. Relaksatoriai su td.
45. Laukiantysis multivibratorius su td
46. Trigeris su td.
47. Relaksatoriai su tiristoriais.
48. Relaksatorius su tiristoriumi ir vėlinimo linija.
49. Pjūklinių impulsų generatoriai.
50. Pjūklinės įtampos impulsų gavimas
51. Įtaisas su srovės stabilizatoriumi
52. Kompensuojančios evj metodas pjūklinei įtampai gauti.
53. Fantastronas.
54. Pjūklinės srovės formavimo principai. Skaityti viską

Eksploatuojamos ryšio linijos

Radijo ryšiui naudojamos ilgos (IB), vidutinės (VB), trumpos (TB) bangos. IB driekiasi nuo 103 iki 105 Hz, VB – nuo 105 iki 106 Hz, TB – nuo 106 iki 107 Hz. Naudojant radijo ryšį jis užtikrinamas dideliais atstumais. Radijo ryšio trūkumas – nedidelis kanalų skaičius, mažas atsparumas trukdžiams. Skaityti viską

Telekomunikacijų vystymasis Rusijoje

Dabartinis Rusijos telekomunikacijų infrastruktūros lygis neatitinka augančių šalies poreikių. Galima išeitis modernizuojant telekomunikacijų paslaugas yra komercinių skaitmeninių tinklų įdiegimas. Pateikiamos specifinės tinklų Rusijoje savybės, statistiniai duomenys ir prognozės, galimi vystymosi scenarijiai bei pagrindiniai projektai. Skaityti viską

Navigacinės sistemos automobiliuose

Automobilis- tai susisiekimo priemonė.Vieni jį naudoja važinėtis po miestą,kitiems tai darbo įrankis ir kasdieninė būtinybė.Bet kaip bebūtų naudodamasis automobiliu vairuotojas dažnai susiduria su problema kaip nuvažiuoti iš taško A į tašką B . Žinoma galima pasinaudoti žemėlapiu arba miesto planu,bet vienu metu vairuoti automobilį ir žiūrėti į planą fiziškai neįmanoma.Kad nesukeltum avarinės situacijos galima sustoti ir išstudijuoti artimiausius kelius ,naudojantis planu ,bet taip prarandamas ir taip brangus laikas.Bet nėra padėties be išeities.Spręsti tokią problemą automobilių gamintojai siūlo naudojantis navigacinėmis sistemomis.Toliau šiame darbe bus kalbama apie tokių sistemų privalumus bei trūkumus. Skaityti viską