Sociologija

Vaikų tarpusavio priekabiavimo problemos

Mokyklos vadovo vaidmuo sprendžiant vaikų tarpusavio priekabiavimo problemas. Prievarta, smurtas jaunimo tarpe yra viena aktualiausių problemų dabartinėje visuomenėje. Jaunuoliai smurtauja įvairiose vietose – gatvėje, namuose, mokyklose ir dažniausiai šio smurto aukomis tampa patys jaunuoliai. Smurtas giliai pažeidžia ne tik jo aukas, bet taip pat ir aukų šeimas, artimuosius, bendruomenę, giliai paveikia ne tik smurtą patiriančių, bet ir smurtaujančių jaunuolių gyvenimo kokybę. Kai kurie žmonės galvoja, kad smurtas prieš vaikus kaip reiškinys atsirado tik pastaruoju metu. Tačiau istorija mus moko, kad prievarta prieš vaikus – ne šių dienų atradimas. Deja, tai ne naujas reiškinys. Jis egzistavo visada, tik seniau apie jį buvo nutylima. Skaityti viską

Anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai internete

20 a. anglų kalbos tapimą pasauline kalba ir verslo, mokslo, meno lingua franca lėmė globalizacija, angliakalbių šalių ekonominis suklestėjimas bei informacinių technologijų spartus vystymasis. Toks vienos kalbos populiarumas ir augantis vartotojų skaičius sukėlė pasaulio lingvistų susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms kalboms, o kai kurių lingvistų nuomone, netgi keliamos realios grėsmės daugelio šiuolaikinių kalbų išnykimui. Siekdami parodyti dominuojančią anglų kalbos poziciją kitų pasaulio kalbų atžvilgiu bei išryškinti jos neigiamą įtaką, kai kurie lingvistai (R. Phillipson, G. Knowles) pasitelkė terminą „lingvistinis imperializmas”. Priešingo požiūrio šalininkai (D. Crystal) tvirtina, jog anglų kalba yra per plačiai įsitvirtinusi pasaulyje, kad priklausytų kuriai nors tautai, todėl to negalima laikyti imperializmo apraiška. Skaityti viską

Istorijos apie meilę internetinėje erdvėje

Tyrimo objektas – meilės istorijos, paskelbtos internetiniame puslapyje: svajos,com. Pasak Annikki Kaivola – Bregenhoj, kai pasakojimai analizuojami įvairiopai, pasakojimų tekstai pateikia nepaprastai daug žinių apie žmones, jų gyvenimo sąlygas, pasaulėvaizdį bei tas vertybes ir problemas, kurios kultūroje užėmė svarbiausią vietą . Nors užsienio mokslininkai linkę manyti, jog praėjus keliems metams, nebeliks folkloro, jie visgi siūlo žvelgti „kitur”, kaip pavyzdys, ieškoti folkloro internete. Skaityti viską

Socialinių ryšių vaidmuo emigracijoje ieškant darbo

Gyventojų migracija yra toks pat senas reiškinys kaip ir pats žmonijos egzistavimas. Dar pirmykštėje bendruomenėje žmonės nuolat klajojo ieškodami geresnių medžioklės, žvejybos ar augalinio maisto plotų, saugesnių gyvenviečių. Migracijos nepanaikino ir sėslus gyvenimo būdas – dar iki šiol kai kurios tautos yra labiau klajoklinės nei sėslios. Dar visiškai neseniai ir Lietuvos čigonai (romai), buvę pusiau klajokliai, sėslūs tapo tik dėl to, kad sovietiniais metais buvo priimti įstatymai, uždraudę jų klajones. Viduramžiais, feodalinėje santvarkoje migracijų sumažėjo dėl valstiečių pavertimo baudžiauninkais, jų judėjimo suvaržymo. Po baudžiavos panaikinimo prasidėjo laisvesnis žmonių judėjimas, daugiausia į naujus pramonės centrus. Šiam judėjimui buvo būdinga persikėlimai šalies viduje, rečiau emigracija. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje atsiranda jau visiškai naujo tipo migracija – gyventojai persiskirsto ne tik valstybių viduje bet ir tarp valstybių. Skaityti viską

Emigravusių tėvų vaikai

Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 dieną iki 2006 metų Lietuvą paliko beveik 350 tūkst. gyventojų, o vien per 2004 m. ir 2005 m. Lietuvą kasmet paliko po beveik 50 tūkst. gyventojų. Nors tai tik bendri lietuvių emigracijos rodikliai, tačiau būtent šie skaičiai parodo problemos, kuri yra tiesioginis šio mokslinio darbo tyrimo objektas, sudėtingumą bei paplitimo mastą Lietuvos Respublikoje. Skaityti viską

Slaugytojų bendravimo ypatumai su pacientais

Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos organizacijose daug dėmesio skiriama geresniam pacientų aptarnavimui, teikiamų paslaugų kokybei bei plačiai analizuojami veiksniai, turintys įtakos sveikatos priežiūros organizacijos veiklai. Iš darbuotojų siekiama, kad jie dirbtų efektyviai, siekiant organizacijos tikslų, pamirštant tokius darbo aspektus kaip – geras darbuotojų bendravimas.
Sveikatos priežiūros organizacijose darbuotojai kiekvieną dieną veikia kontaktuodami vieni su kitais bei pacientais. Skaityti viską

LIETUVIŲ, LENKŲ IR RUSŲ TAUTYBĖS MOKSLEIVIŲ VERTYBINĖS ORIENTACIJOS

Šiuolaikinėms visuomenėms, o tarp jų ir Lietuvos sociumui, būdingas didelis lankstumas, mobilumas, greitai besikeičiančios gyvenimo sąlygos, nuolat kintančios taisyklės ir normos. Kasdien atsiranda vis naujų technologijų, į visuomenę nukreipiami įvairiausios informacijos srautai, propaguojamos vis kitokios idėjos. Dėl to keičiasi žmogaus supratimas apie daiktus ir jų vartojimą, kinta požiūris į tradicinius santykius visoje visuomenėje, šeimoje, kitaip žvelgiama į etines, kultūrines normas ir vertybes, visuotinai priimtinus idealus. U. Beckas tokio tipo visuomenes pavadino „rizikos visuomenėmis”. Skaityti viską

TOBULAS KŪNAS KAIP SĖKMĖS VEIKSNYS JAUNIMO SOCIALIZACIJOJE

Gyvename XXI amžiuje – amžiuje, kuris garsiai skelbiamas kaip modernumo, naujovių ir iššūkių metas. Modernybė radikaliai pradeda keisti kasdieninio socialinio gyvenimo pobūdį ir paveikia asmeniškiausius mūsų patirties aspektus. Kasdieniniame gyvenime pasikeitė požiūris į mus pačius, į sąvajį „Aš”, o laikui bėgant kinta ir mūsų vertybės. Kaip žinoma, gyvenime kiekvienas žmogus susikuria savo vertybinės orientacijos modelį. Asmenybės jautrumas ir imlumas vertybėms priklauso nuo individualių bruožų, nuo jos santykių su kitais žmonėmis ir auklėjimo. Kalbant apie vertybių formavimąsi ir jų įsisąmoninimą, daug įtakos turi mus supanti aplinka. Deja, įvairūs informaciniai pranešimai spaudoje, televizijoje formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į tam tikrus dalykus. Įvairūs aplinkos veiksniai (valdžios elgesys, tam tikrų institucijų neigiama pozicija) turi įtakos į gyvenimiškus elementus pažvelgti neigiamai, nublanksta asmenų vertybių sistema. Aplinka turi įtakos susidaryti neigiamoms nuostatoms, kurias įsisavina ir jaunuolių artimiausioji aplinka – šeima, giminaičiai, mokytojai; o būtent ši aplinka, greta subjektyvių faktorių, turi didžiausios įtakos jaunuolių vertybių formavimui ir stiprinimui. Skaityti viską

Mirtingumas pagal mirties priežastis Lietuvoje

Bendros sergamumo tendencijos. 1996 m. vyravo panašios sergamumo tendencijos, kaip ir ankstesniais pereinamojo laikotarpio metais. Sumažėjo infekcinių susirgimų bei vaikų sergamumas. Vaikų iki 15 metų amžiaus sergamumas per metus sumažėjo 8%. Tačiau vaikų sergamumas dar tebėra pakankamai aukštas. 1996 m. ligoninėse gydėsi 771 tūkst. ligonių, iš jų vaikai iki 15 metų amžiaus sudarė 17%. Skaityti viską