„Šiandien Lietuvoje darbas, o kartu ir žmogus virsta tik priemone praturtėti, kad patenkintų savo augančias, o vartojimo visuomenės vis labiau auginamas materialines reikmes, paaukodamas tam asmenišką bendravimą ir socialumą <..> negatyvi žmonių reakcija nukreipiama į socialinės galios struktūras ir pasireiškia nepasitikėjimu jomis. Krikščioniškosios kultūros paveldas jau nėra mūsų socialinės tapatybės atrama“ .