Muzikos mokytojo asmenybes poveikis paauglių poreikių ir preferencijų formavimuisi
Muzikinis ugdymas visais laikais užėmė svarbią vietą bendrojo ugdymo kontekste, o ir šiandien pasaulyje jis suprantamas kaip vienas reikšmingiausių emocinių, intelektualių, dvasinių bei kūrybinių galių vystymo pagrindas. Muzikinio ugdymo turinys, tikslai, metodika, ideala i kito nepaisant vyravusių filosofinių pažiūrų, religijos, estetinio idealo. Ilgą laiką Lietuvos pedagogai rėmėsi klasikine ugdymo paradigma, kur pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į ugdytinių protinių galių plėtojimą, o dvasiniai, doroviniai dalykai nebuvo akcentuojami. Reikia pabrėžti, jog tradicinis požiūris į „ugdymą pastaruoju metu vertinamas gana kritiškai, nes suabsoliutintos mokslo žinios tampa neįsisąmonintos, formalios, dogmatiškos bei atitrūkusios nuo gyvenimo realybės” (D. Strakšienė, 2009, p 44). Norint įveikti šiuos trūkumus, mažinamas mokomųjų disciplinų turinys, skatinama humanistinėmis vertybėmis grįsti pedagoginį procesą. Skaityti viską
Darbe atlikta teorinė analizė parodė, kad labai svarbus vaiko kalbos ugdymo principas -kompleksiškumas, kuriame menas vis dažniau tampa svarbia grandimi jungiant pedagogų darbą su specialiųjų poreikių vaikais, nes kuriant sudaromos sąlygos vaikų bendravimo, kalbėjimo įgūdžiams formuoti. Vis dažniau molis, kaip dailės terapijos plastinė medžiaga, naudojamas visose dailės terapijos sferose, ypač edukacinėse programose. Skaityti viską
Gyvename įvairovės ir neapibrėžtumo, o kartu ir būdravimo, kritiškumo, kūrybos laikais, kai reikia daugiau individualių įžvalgų, nuovokos, refleksijos, atsakomybės už teisingus pasirinkimus. Teisinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra ta terpė, kuri ugdo sąmoningus, suprantančius savo teises ir pareigas, gebančius išmoktas teisines žinias pritaikyti konkrečioje situacijoje, konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime, mokinius – piliečius. Nes būtent teisinis ugdymas yra sparčios visuomenės demokratinio auklėjimo pagrindas. Žmogus gali visapusiškai išreikšti save kaip pilietis tik tada, kai jis žino ne tik savo teises ir pareigas, bet kartu supranta ir gerbia įstatymus, kitų žmonių teises ir laisves bei teisėtus interesus. Galima teigti, jog jei ugdymas sėkmingai organizuojamas mokykloje, galima tikėtis visuomenės tobulėjimo. Skaityti viską
Šiuolaikinis pedagogas suvokiamas kaip savarankiškas, nuolatos save ugdantis profesionalas, gebantis inicijuoti ir diegti naujoves darbe, jaučiantis atsakomybę už savo saviugdą bei profesinį tobulėjimą (Bulajeva, 2000). Mokyklose labai trūksta specialiųjų pedagogų ir logopedų, o didžioji dalis kitų pedagogų neturi patirties ar pakankamai žinių tinkamai ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius. Skaityti viską
Natūralus vaiko, moksleivio, studento, kiekvieno besimokančiojo poreikis yra pažinti, vertinti, rinktis ir veikti. Ne viskas gerai Lietuvoje įsivyraujančioje ugdymo sistemoje, jei darželinukas nebenori eiti į darželį, o penktokui atgrasus mokymasis, jei studentui studijos tampa nuobodžia prievarta, reikalinga tik diplomui gauti. Negalima ramiai žiūrėti į moksleivį, studentą, kurie po atostogų ne mokslo alkį jaučia, o laiką ilgai leidžia pasimatymuose su draugais, atėjus atsiskaitymo valandai džiaugiasi ne savo pažanga, o kad gautas teigiamas įvertinimas. Šis studentas tampa ugdytoju: tėvu, mokytoju, treneriu. Ar jis neslopins natūralaus ugdytinio poreikio siekti pažangos, t.y. plėtoti ir gilinti žinias, gebėjimus, juos įprasminti? Žinių visuomenę (dar vadinama informacine visuomene) be nuolatinio naujų žinių ir patirties poreikio, palankumo ir atviru¬mo naujovėms, reikia toliau ugdyti demokratijai: brandinti pilietiškumą, vertybines nuostatas, atsakomybę. Skaityti viską
Lietuvai įžengus į informacinės visuomenės, naujesnių, tobulesnių ir modernesnių technologijų, naujų siekių ir iššūkių amžių, keliami vis aukštesni reikalavimai kiekvienam žmogui (gebėjimams, žinioms ir kompetencijai), visuomenei ir visai švietimo sistemai. Skaityti viską
Mokslo darbai ir informacija
