Enciklopedija

Čia pateikiama tarybinės enciklopedijos informacija, gal būt kažkam ši informacija bus labai naudinga, juk istorinė informacija irgi svarbi.

KOMJAUNUOLIS

„KOMJAUNUOLIS”— 1. Nelegalus komunistinis hektografuotas laikraštėlis, ėjęs 1928 Panevėžyje. Leido LKJS Panevėžio rj. k-tas. 1928.X—XII išėjo 3 nr. Tiražas apie 100 egz. Redagavo J. Jurginis. Bendradarbiavo D. Čaprac-kas, J. Grigulevičius, M. Šumauskas ir kt.2. Nelegalus komunistinis laikraštis, ėjęs 1931—34 Kaune. Leido LKJS Kauno rj. k-tas. Išėjo 2 nr. (1931 spausdintas rotatoriumi, 1934 — spaustuvėje). Nr. 2 tiražas 1500 egz.KOMJAUNUOLISKOMJAUNIMO LAIKRAŠTIS__l«!džia L KIS Kauno P. K.„Komjaunuolis” 2. 1934 Nr. 1 antraštė3. Nelegalus komunistinis laikraštis,ėjęs 1937—38 Kaune. Leido LKJS CK.Išėjo 2 nr. (Nr. 1 spausdintas spaustu-vėje, Nr. 2 — rotatoriumi). RedagavoM. Bordonaitė.KOMJAUNIMO TIESA” — tarybinis laikraštis, einąs penkiskart per savaitę Vilniuje. „K. t.” leidimo pradžia laikoma 1919.111.11—1919.111.30 leistas dienraščio „Komunist” priedas „Krasnaja4. Nelegalus komunistinis hektogra-fuotas laikraštis, ėjęs 1943—44 Kaune.Leido LLKJS Kauno miesto k-tas. Išėjo4 nr. Redagavo P. Štaras. Bendradarbia-vo J. Aleksonis, A. Čeponis ir kt.„KOMMUNIST” („KoMMyHHCT” — „Ko-munistas”) — 1. Komunistinis dienraštis,ėjęs 1918.XII.31—1919.111.30 Vilniujerusų kalba. Leido Lietuvos ir BaltarusijosKomunistų partijos CK. Išėjo 71 nr. Re-dakcinė kolegija: Berlinas, N. Lazare-vas, P. Libertė. Bendradarbiavo V Kap-sukas, S. Pestkovskis, A. Vainšteinas-Branovskis, J. Zbinevičius ir kt. Susi-kūrus Lietuvos ir Baltarusijos TSR, nuo1919.IV.1 Lietuvos ir Baltarusijos KPCK organu tapo „Zvezda” („Žvaigž-dė”)— buvęs Baltarusijos KP CK or-ganas.Nuo 1919.111.11 atskiru puslapiu spausdino priedą „Krasnaja molodiož” („Raudonasis jaunimas”), kurį leido Lietuvos ir Baltarusijos Kom. jaunimo s-gos CK ir Vilniaus k-tas. Šis priedas laikomas pirmuoju komjaunimo laikraščiu, „Komjaunimo tiesos” pirmtaku. Redagavo redakcinė kolegija (J. Greifenbergeris, M. Achmanovas ir kt.). Išėjo 8 nr. Skaityti viską

KOLESNIKOVAS Vasilijus

KOLESNIKOVAS Vasilijus [g. 1909. IV. 12 Romanovkoje (RTFSR, Brians-ko sr.)] — partinis ir administracinis darbuotojas.

Nuo 1956 LKP CK narys. Nuo 1959 Lietuvos TSR AT deputatas.KOLESOVAS Michailas Jakovlevičius [g. 1906.VI.8 Ciumine (Kalinino sr.)] — literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų kandidatas (1950). 1925—28 studijavo Leningrado un-te. Nuo 1929 dirbo mokytojo, žurnalisto darbą Leningrado sr. Nuo 1932 TSKP narys. 1938 baigė Leningrado Komunistinį žurnalistikos in-tą. Skaityti viską

KNYGŲ METRAŠTIS

KNYGŲ METRAŠTIS” ž. „Spaudos metraštis”.„KNYGŲ NAUJIENOS” — tarybinis anotacinis naujų knygų katalogas, ėjęs 1951—52 Vilniuje. Išėjo 5 spaudiniai.„KNYGŲ RŪMAI, Lietuvos TSR Knygų rūmai,— mokslinė bibliografijos įstaiga, Lietuvos valstybinės bibliografijos centras, veikiantis nuo 1945 Vilniuje. K. r. renka iš poligrafinių įmonių ir kitų org-jų visų Tarybų Lietuvoje išleidžiamų spaudinių privalomuosius egzempliorius; registruoja visą einamąją taryb. spaudą (knygas, periodinius leidinius, gaidas, žemėlapius, vaizduojamojo meno leidinius ir kt.); Skaityti viską

KLIMKEVIČIŪTĖ Ona

KLIMKEVIČIŪTĖ Ona [g. 1932.VII.20 Dauguose] — istorikė, istorijos mokslų kandidatė (1965). 1955 baigusi Kauno Medicinos in-tą, dirbo jame marksizmo-leninizmo dėstytoja; nuo 1963 to in-to filosofijos ir moksl. komunizmo katedros dėstytoja. Nuo 1957 TSKP narė. Paskelbė moksl. straipsnių sveikatos apsaugos organizavimo Tarybų Lietuvoje istorijos klausimais. Skaityti viską

TORISKLEINAS Danielius

TORISKLEINAS Danielius [1609.V.30 Tilžėje — 1666.XI.28 ten pat] — R. Prūsijos lietuvių kalbininkas. Pasimokęs Tilžės elek-torinėje m-loje, nuo 1627 studijavo Karaliaučiaus un-te. 1636 baigęs un-tą filosofijos magistro laipsniu, visą gyvenimą buvo Tilžės lietuvių kunigu. Be liet. ir vok. kalbų, jis mokėjo lotynų, graikų, hebrajų, prancūzų, lenkų, čekų kalbas. Skaityti viską

KLAIPĖDOS MOKYTOJŲ INSTITUTAS

KLAIPĖDOS MOKYTOJŲ INSTITUTAS — nepilnoji aukštoji mokykla, veikusi 1946—52. In-te buvo 2 skyriai — kalbos ir lit-ros bei istorijos ir gamtos-geografijos bei fizikos-matematikos. Rengė liet. kalbos ir lit-ros, rusų kalbos ir lit-ros (nuo 1949), fizikos ir matematikos, gamtos ir geografijos mokytojus septynmetėms m-loms. Skaityti viską

KLAIPĖDIŠKIS

.„KLAIPĖDIŠKIS” — buržuazinis savaitraštis, ėjęs 1932 Klaipėdoje.KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS(1935—39 ir nuo 1949; 1946—49 Klaipėdos muzikinės komedijos teatras) — dramos teatras, veikiąs nuo 1935 Klaipėdoje. Iki 1939 teatro kolektyvo branduolį sudarė buvę Šiaulių dramos teatro aktoriai (E. Bindokaitė, V. Derkintis, G. Jackevičiūtė, S. Jukna, P. Pinkauskaitė,A. Radzevičius, J. Ramanauskaitė, J. Ru-dzinskas ir kt.). Skaityti viską

KISARAUSKIENE Saulė

KISARAUSKIENE Saulė [Aleškevičiūtė;g. 1937.VI.2 Kaune] — dailininkė. 1957—60 studijavo Lietuvos TSR Dailės in-to tekstilės f-te. Nuo 1961 dalyvauja respublikinėse ir sąjunginėse dailės parodose. 1965 Vilniuje surengė individualinę kūrinių parodą. 1966 grafikos darbus eksponavo Lenkijoje. Sukūrė grafikos ir tapybos kompozicijų, apipavidalino ir iliustravo knygų.Kūriniai: grafikos kompozicijos — ciklai „Liūdna pasaka” ir „Sukilėliai”, „Portretas”, „Aktas” (1961), „Pasaka” (1963), „Žvejo portretas”, „Prie stalo”, „Mergaitė”, „Į darbą” 11965), ciklai „Vilnius”, „Statybininkai” (1966); tapybos kompozicijos—„Dvi moterys” (1965), „Arlekinas” (1966), „Vakarienė”, „Močiutė”, „Natiurmortas su puodyne” (1967); Skaityti viską

KIRLYS Vaižgantas

KIRLYS Vaižgantas [g. 1934X11.12 Rokiškyje] — geografas, geografijos mokslų kandidatas (1966). 1959 baigė Vilniaus un-tą. Iki 1961 Hidrometeorologinės v-bos inžinierius okeanologas. Nuo 1964 Lietuvos TSR MA Geografijos skyriaus moksl. bendradarbis. Paskelbė moksl. straipsnių apie jūros krantų dinamiką, jų tarpe apie smėlio sąnašų judėjimą seklioje jūros pakrantėje.KIRLYS Valentinas [g. 1921.V.21 Pajevonyje (Vilkaviškio rj.)] — pedagogas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros-švietimo darbuotojas (1960). Skaityti viską

KIRČIAVIMAS

KIRČIAVIMAS — dėsnių, lemiančių kirčio vietą žodžių formose, sistema. Kirčio ir priegaidės dėsnius tiria kalbotyros šaka, vadinama akcentologija. Skaityti viską