XX a. pradžioje tokia sąvoka kaip „automobilių triukšmas” buvo mažai žinoma. Automobilį įpirkti galėjo tik pasiturintys Lietuvos gyventojai. Triukšmas keliuose ir miestų gatvėse augti pradėjo tik tada, kai į Lietuvą iš užsienio šalių (dažniausiai Vidurio ir Vakarų Europos) pradėjo plūsti platesniam pirkėjų ratui įperkami naudoti automobiliai. Nuo 1992 metų mūsų šalyje automobilių skaičius pradėjo sparčiai didėti, taigi didėjo ir automobilių srautų keliamas triukšmas (triukšmo tarša) miestų gatvėse bei keliuose.
Kiti tekstai
Automobilių važiavimo greičio automatizuotų kontroles sistemų vystymas
AUTOMOBILIŲ VAŽIAVIMO GREIČIO AUTOMATIZUOTŲ KONTROLES SISTEMŲ VYSTYMAS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIUOSE
Nors Lietuvos automobilių keliuose eismo saugumo situacija kasmet gerėja, tačiau 2010 m Lietuva vis dar buvo 22-oje vietoje iš 27 Europos Sąjungos valstybių pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. Blogesni rodikliai nustatyti Latvijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Graikijoje.
Automobilių stovėjimo aikštelių apkrovimo analizė
VILNIAUS MIESTO CENTRINĖS DALIES AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELIŲ APKROVIMO ANALIZĖ IR JŲ ĮTAKA EISMUI
Per paskutinįjį dešimtmetį plečiantis miestui išaugo poreikis šeimai turėti nuosavą automobilį, o kartais ir kelis. Visuomenė tapo mobili ir priklausoma nuo susisiekimo priemonių. Išaugęs automobilių skaičius sukėlė naujų problemų susisiekimo sistemoje, tokių kaip transporto grūstys, laiko nuostoliai, automobilių stovėjimo vietų trūkumas, padidėjęs triukšmas ir tarša.
Laktulozė ir jos įtaka jogurto savybėms
Pateikiami laktulozės kaip medikamento ir prebiotinio maisto komponento vartojimo aspektai. Ištirta laktulozės sirupo įtaka jogurto fizikinėms, cheminėms, sineretinėms, juslinėms savybėms, klampiui bei jų pokyčiams produkto laikymo metu. Laktulozės sirupas buvo dedamas skirtingu technologijos proceso metu: į pieną prieš pasterizuojant, į raugiamą pieną ir į suraugintą produktą – prieš galutinai jį atšaldant. Nustatyta skirtinga jo įtaka produkto klampiui ir sineretinėms savybėms priklausomai nuo to, kurioje jogurto technologijos proceso stadijoje buvo pridedama sirupo. Laktulozės sirupą pridedant į pieną prieš pasterizuojant arba į raugiamą pieną, padidėjo pieno rauginimo trukmė. Jogurto mėginiai su laktuloze buvo malonaus kvapo, ryškesnio, turtingesnio skonio, vienalytės konsistencijos, blizgančiu paviršiumi ir buvo palankiau įvertinti negu mėginys be laktulozės. Jogurto laikymo metu vykstantiems jo savybių pokyčiams laktulozės sirupas įtakos neturėjo.
Takeši Kitano lėlės
„Kažin ar atrastume kitą sritį, kitą veiklą, kuri būtų pradedama su tokiomis milžiniškomis viltimis ir lūkesčiais ir kuri taip dažnai žlugtų kaip meilė. Jei tai liestų kurią nors kitą veiklos sritį, žmonėms būtų lengviau suvokti savo nesėkmių priežastis ir išmokti elgtis tinkamiau, – arba jie apskritai atsisakytų tokio užsiėmimo. Tačiau atsisakyti meilės neįmanoma.“ E. Fromas
Tango – tai Argentinos, Urugvajaus šokis
“Tango – tai Argentinos, Urugvajaus kultūros istorijos dalis, stiprus palikimas, kurį paveldėjome. Tango – ne tik šokis, bet ir gyvenimo būdas, kryptis, požiūris. Kai Argentinoje kažkas vadinama tango, tai reiškia liūdną pasakojimą. Tango šokis taip pat turi daug trumpų įvardijimų, pavyzdžiui, “3 minučių romanas”. Šokant tango, rankomis ir kojomis pasakojama liūdna pasaka. Argentinoje stengiamasi dažnai nešokti tango, nesiklausyti jo kiekviena dieną, nes tai – melancholiška muzika.
Šokio istorikai įvairiai aiškina tango šokio kilmę. Prancūzų profesorius Jacques’as Bense teigia, kad tango pradžia – XV amžius, o šokis susijęs su Ispanijos maurais, jų muzika ir dainomis. Vokietis Curtas Sachsas tango kildina iš Ispanijos habaneros. Tačiau daugelis šokio tyrinėtojų įsitikinę, kad tango raida susijusi su Lotynų Amerikos kraštais – Argentina ir kad šis šokis – tai vienas iš kultūrų kolonizavimo pavyzdžių.
Aprimus XIX a. karams, Argentiną užplūdo emigrantai iš Afrikos, Amerikos, Pietų Europos. Buenos Airės, 1865 m. turėjusios 150 000 gyventojų, 1914 m. jau skaičiavo apie pusantro milijono. Ypač daug žmonių spietėsi neturtingųjų emigrantų kvartaluose. Ispanai čia šoko habanerą, vėliau milongą. Nykstant milongai, formavosi argentinietiškasis tango, kuriame atsispindėjo rasių, temperamentų mišinys. Jį dažnai šoko kvartalų jaunimas gatvėse, smuklėse. Nors aukštuomenė šiuos šokius smerkė, smalsūs jaunuoliai vis dažniau atklysdavo į smukles Palermo kvartaluose.
Rašoma, kad tango į Europą atvežė prancūzų šokėjas ir antrepreneris Camille’is de’Rhynalis, 1907 m. Nicoje, o vėliau Paryžiuje pademonstravęs šį šokį pritariant argentiniečių orkestrui. Anglijos aukštuomenė tango pripažino tik tada, kai karalienė Marija viename priėmimų pakvietė svečius pasižiūrėti naujojo šokio. 1920-aisiais šis aistringas, erotiškas šokis užkariavo visą Europą. Ypač tapo populiarios thé tango (“arbatos tango”) popietės, vykdavusios restoranuose. Buvo šokama salės aikštelėse pritariant nedideliems orkestrams. Turtingieji į pobūvius pasikviesdavo argentiniečių pianistų. Europietiškasis tango buvo elegantiškesnis tiek apranga, tiek atlikimu.
1914 m. prasidėjus karui susidomėjimas tango atslūgo; naujoji tango banga prasidėjo 1920-aisiais. Tango garsino ir to meto kino žvaigždė Valentino, šokęs šį šokį filmuose.
Iš pradžių tango buvo šokamas neapsikabinus, vėliau kartais šokdavo vyras su vyru. 1860-1890 m. kaip ir šokant valsą pora pradėjo šokti susiglaudusi. Dešinė vyro ranka ant moters nugaros padėjo moteriai numatyti partnerio judesius, savaip juos improvizuoti. Lėta 2/4 tango muzika leido tarp žingsnių daryti trumpas pauzes.
Šokio pradžioje tango ritmai buvo susiję su Andalūzijos, Afrikos muzika, kai kurių tango melodija pasiskolinta iš italų. Keitėsi ir muzikos instrumentai – pradžioje vyravo fleitos, gitara, smuikas, vėliau atsirado klarnetas, pianinas, akordeonas. Ypač daug atspalvių muzikai suteikė bandoneonas. Šiuo metu tango populiarumą atgaivino kompozitoriaus A.Piazzollos (1912-1992) muzika, kurioje Lotynų Amerikos ritmai ir melodijos persipina su džiazo bei klasikinės muzikos motyvais.
Balete šį šokį pirmasis panaudojo anglų baletmeisteris F.Ashtonas W.Waltono kūrinyje “Fasadas” (1932). Tai buvo trečiojo dešimtmečio populiarių šokių polkos, valso ir tango parodija. 1933 m. baletmeisteris N.Zverevas Valstybės teatre Kaune statydamas V.Bacevičiaus vienaveiksmį baletą “Šokių sūkury” irgi pastatė tango. Iš kitų choreografų pažymėtinas amerikiečio T.Bolenderio baletas “Suvenyrai” (muz. S.Barkerio). Daugelis Vilniaus žiūrovų atsimena Didžiojo Ženevos teatro baleto trupės gastroles ir baletą “Tango”, kurį pastatė argentinietis baletmeisteris Oscaras Araizas.
Lotynų Amerikos sprotinio šokis Džaivas
Kojų dėliojimo derinys. Pradinė padėtis – normali. Kojos pečių plotyje. Derinys trunka 8 muzikos taktus. M4/4.
1 taktas Išlaikyti pauzę.
2 taktas
“Viens” – dešinę koją pastatyti vietoje ant pirštų ir šiek tiek perkelti svorį ant jos;
„du“ – išlaikyti skaičiaus „viens“ padėtį ir pirštais spragtelti dešinėn;
„trys“ – kartoti skaičiaus „viens“ judesius kaire koja;
„keturi“ – išlaikyti skaičiaus „trys“ padėtį ir spragtelti pirštais kairėn;
3 taktas
„Viens“ – „du“ – atlikti Siūbavimo nutolstant (Fallaway Rock) 1.2 žingsnį vyrui;
„trys“ – žengti kaire koja vietoj, išlaikant pradinę padėtį ;
„keturi“ – žengti dešine koja vietoj.
4 – 5 taktas
Pakartoti 1 – 2 takto judesius.
6– 8 taktas
Pradedant kaire koja žengti 4 žingsnius per kairį petį ratuku apie save. Apsisukti du su puse rato.