Muzikos mokytojo asmenybes poveikis paauglių poreikių ir preferencijų formavimuisi
Muzikinis ugdymas visais laikais užėmė svarbią vietą bendrojo ugdymo kontekste, o ir šiandien pasaulyje jis suprantamas kaip vienas reikšmingiausių emocinių, intelektualių, dvasinių bei kūrybinių galių vystymo pagrindas. Muzikinio ugdymo turinys, tikslai, metodika, ideala i kito nepaisant vyravusių filosofinių pažiūrų, religijos, estetinio idealo. Ilgą laiką Lietuvos pedagogai rėmėsi klasikine ugdymo paradigma, kur pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į ugdytinių protinių galių plėtojimą, o dvasiniai, doroviniai dalykai nebuvo akcentuojami. Reikia pabrėžti, jog tradicinis požiūris į „ugdymą pastaruoju metu vertinamas gana kritiškai, nes suabsoliutintos mokslo žinios tampa neįsisąmonintos, formalios, dogmatiškos bei atitrūkusios nuo gyvenimo realybės” (D. Strakšienė, 2009, p 44). Norint įveikti šiuos trūkumus, mažinamas mokomųjų disciplinų turinys, skatinama humanistinėmis vertybėmis grįsti pedagoginį procesą.