Dažniausiai meninės kūrybos tekstuose vaizduojama perkurta objektyvi tikrovė. Poetinėmis metaforomis, metonimijos ir tiesioginės reikšmės žodžiais perteikiamas tikrovės interpretavimas. Išanalizavus funkcionuojančių pasakymų kalbinę raišką, galima pasakyti, kuo ypatinga asmens pasaulėvoka, koks matomas individualus tikrovės atvaizdas, kitaip tariant, apibrėžti tautos savitumą, apibūdinti žmonių „naivųjį” pasaulėvaizdį.
Literatūra
Paulio Celano kalbos refleksijos
Paulio Celano (1920-1970) poezija – tikras skaitytojo išbandymas. Šios disertacijos autorė jau prieš pradėdama darbą gerai suvokė užduoties sudėtingumą ir tenkančią atsakomybę. Ne tik svetimžodžių ar jų vertinių, kurie virsta metaforomis, dalykinės kalbos leksikos (botanikos, geologijos, mineralogijos, medicinos), filosofijos, teologijos, psichoanalizės, literatūros istorijos ir teorijos terminų vartojimas Celano kūryboje lemia jos svorį. Sudėtingiausia perprasti jo mąstymo kalbą. Skaitytojui tenka balansuoti ant supratimo / nesupratimo tarpeklio. Celano tekstai daugiareikšmiai ir atviri, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja interpretacijos ribos. Tekstų sluoksniai, reikšmės pjūviai ir nutylėjimai kelia interpretacinio pertekliaus ir klaidos grėsmę. Skaitant šią poeziją klausiama, kaip funkcionuoja poetinių tekstų apskritai ir šio autoriaus tekstų supratimas, kokias išankstines žinias reikia turėti, kad suprastum. Todėl nuspręsta bandyti skaityti Celaną, remiantis jo paties aiškinimais ir jo dialogo partnerių įžvalgomis.
Darbas skirtas kalbos problemos analizei Paulio Celano kūryboje. Tyrimo objektas – Paulio Celano tekstų metakalbinės ir metapoetinės refleksijos. Darbo tikslas – aptarti kalbos refleksijų aspektus Celano kūryboje.
Petro Cvirkos biografija
Petras Cvirka gimė 1909 metų kovo 12 dieną senoviniame Klangių kaime ant aukšto Nemuno skardžio į rytus nuo Veliuonos. Petras buvo vyriausias nemažame Cvirkiukų būryje. Greičiausiai iš tėvo – Kazimiero Cvirkos, Petras paveldėjo meninius gabumus. O būdą Petras paveldėjo iš mamos. Marija Cvirkienė buvo minkštaširdė. Pirmuosius ryškius įapūdžius į būsimojo rašytojo vaikystę atnešė pirmas pasaulinis karas.
Šeiniaus asmenybė ir jo charakterio savybės
1. Šeinius buvo jautrus. Jis jautriai išgyveno Lietuvos nepriklausomybės praradimą, vėliau savo pergyvenimus ir politinius įvykius atvaizdavo knygoje Raudonasis tvanas.