Filologija

Anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai internete

20 a. anglų kalbos tapimą pasauline kalba ir verslo, mokslo, meno lingua franca lėmė globalizacija, angliakalbių šalių ekonominis suklestėjimas bei informacinių technologijų spartus vystymasis. Toks vienos kalbos populiarumas ir augantis vartotojų skaičius sukėlė pasaulio lingvistų susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms kalboms, o kai kurių lingvistų nuomone, netgi keliamos realios grėsmės daugelio šiuolaikinių kalbų išnykimui. Siekdami parodyti dominuojančią anglų kalbos poziciją kitų pasaulio kalbų atžvilgiu bei išryškinti jos neigiamą įtaką, kai kurie lingvistai (R. Phillipson, G. Knowles) pasitelkė terminą „lingvistinis imperializmas”. Priešingo požiūrio šalininkai (D. Crystal) tvirtina, jog anglų kalba yra per plačiai įsitvirtinusi pasaulyje, kad priklausytų kuriai nors tautai, todėl to negalima laikyti imperializmo apraiška. Skaityti viską

EPISTEMINIO MODALUMO EKVIVALENTIŠKUMO PARAMETRAI ANGLŲ IR LIETUVIŲ KALBOSE

Episteminis modalumas yra viena iš dažniausiai aptariamų temų kalbotyroje. Jis atlieka svarbų vaidmenį kalboje, nes kalbėtojas ne tik vertina situaciją kaip faktą, bet ir išsako savo subjektyvią nuomonę apie tam tikrus reiškinius, dėl kurių realiame pasaulyje jis yra beveik tikras, abejoja ar dėl kurių kelia hipotezes. Nors episteminio modalumo ir apskritai modalumo kaip filosofinės sąvokos ir kaip kalbinės kategorijos tyrimai turi ilgą istoriją (von Wright 1951; Caton 1966, 1969; Lyons 1977; Palmer 1979, 1986; Coates 1983; Perkins 1983; Nuyts 1994 ir kt.), per praėjusius du dešimtmečius kalbininkų susidomėjimas šia sritimi ne tik nesumažėjo, bet dar labiau išaugo: nuo šio tūkstantmečio pradžios išleista daugybė straipsnių, straipsnių rinkinių, antologijų ir monografijų. Skaityti viską

SKAITYMAS KAIP AKADEMINIO JAUNIMO LAISVALAIKIO PRALEIDIMO BŪDAS

Civilizacijos raida yra susijusi su komunikacinių priemonių revoliucija, su rankraštinės knygos atsiradimu. Šis išradimas atvedė prie naujo pasaulio paveikslo – pasaulio kaip knygos, kaip būties, turinčios pastovų tikslą (Lankin, Grigorjeva, 2009: 79). Techninių informacijos prietaisų, būtent spausdinimo staklių, revoliucija atvedė prie naujo kultūros tipo formavimo, kur spausdinta knyga tapo svarbiausiu komunikacijos įrankiu (Lankin,. Grigorjeva, 2009: 80). Skaitymas yra aktyvus, pažintinis, emocinis procesas, padedantis asmenybei socializuotis, t.y., suprasti ją supančią aplinką, išmokti bendrauti su aplinkiniais, lavinti savo gebėjimus bei fantaziją, taip pat mokytis bei kritiškai mąstyti. Tai yra ne tik atsipalaidavimui skirtas užsiėmimas, bet ir efektyvi mokymąsi skatinanti veikla. Skaityti viską

Gimtoji kalba kaip tautinio tapatumo išsaugojimo prioritetas

XX a. paskutiniame dešimtmetyje, antrosios nepriklausomybės laikotarpiu, prasidėjo gana intensyvūs tautinio tapatumo sociologiniai tyrimai. Ir nors M. Taljūnaitė, apibendrinusi akademines publikacijas tautiškumo tema, teigia: „Pati tautinio tapatumo tema ir jo pažinimo įrankiai dar nebuvo (ir nelabai tėra) susiformavę kaip atskira tyrimų sritis” (Taljūnaitė 2006: 17), vis daugėja bandymų įvairiais aspektais, įvairiais lygmenimis tirti tautinį tapatumą. Skaityti viską

JAUNIMO EDUKACINĖ EMIGRACIJA

Šiandieniniame pasaulyje per sienas liejasi tokia gausybė idėjų ir žmonių srautų, kokių istorija dar neregėjo. Tokie procesai iš pagrindų keičia mūsų visuomenes. Visose visuomenėse vieni individai ima nuolatos bendrauti su kitais, kurie kitaip mato, kitaip mąsto, kitaip atrodo ir kitaip gyvena. Didelėms ekonomiškai stiprioms valstybėms, globalizacija – naudingas dalykas, skirtingai nei mažoms šalims, kurios dėl šio proceso netenka dar daugiau savo piliečių. Akivaizdu, kad visuotinės globalizacijos procesas spartina ne tik kapitalo, bet ir darbo jėgos migraciją. Atsiranda naujos galimybės įsilieti į kitų šalių darbo rinką ir realizuoti savo tikslus. Išvykus dirbti ar mokytis į kitas šalis, neišvengiamai susiduriama su skirtingomis kultūromis, nes globalizacija atvėrė sienas, suvienodino galimybes.
Taigi keičiantis istoriniams laikotarpiams, keitėsi ir migracijos požymiai. Migracijos procesų dinamikoje išskiriami keli periodai: migracija pirmykštėje bendruomenėje; senovės pasaulio migracija; migracija viduramžiais; migracija naujųjų laikų; migracija po I Pasaulinio karo; tarpukario migracija; migracija po II Pasaulinio karo iki 1990 m. ir šiuolaikinė migracija iki XXI a. Vienuose perioduose migracija buvo aktyvesnė, kituose perioduose buvo pasyvesnė, tačiau ji vyko nuolat. O šiuolaikinė globalizacija suteikia tokias galimybes, kad dabar būdami namuose galime stebėti visą pasaulį. Atsivėrė sienos, laisvas žmonių judėjimas tapo visiems prieinamas. Lietuvai įstojus į ES, tapus laisvai kertamoms sienoms, svarbi tapo darbo jėgos migracija. Skaityti viską

Ankstyvosios anglų kalbos mokymosi kokybės veiksniai

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, užsienio kalbų mokėjimas tapo labai aktualus ir svarbus veiksnys, kuris leistų gyventojams efektingai dalyvauti Europos švietimo, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje erdvėje. Tai skatina aiškintis anglų kalbos mokymo(si) problemas ir ieškoti būdų, kurie užtikrintų galimybes sėkmingai mokytis užsienio kalbos. Skaityti viską

Profesijos patarėjo kompetencijų ugdymas rengiant socialinius pedagogus

Vienas svarbiausių Lietuvos švietimo sie¬kių – padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į esminius dabarties iššūkius, padėti kuo plačiau pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Žinių visuomenės sąlygomis kiekvienas žmogus turi išmokti prisitaikyti prie rinkos pokyčių, pasirinkti pers¬pektyvią, individualius ir visuomenės poreikius atitinkančią profesiją.
Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metams nuostatose pabrėžiama, kad užtikrinant švietimo plėtotės veiksmingumą mokyklos atveriamos darbo rinkai, išplėtojamos socialinės ir kultūrinės funkcijos, taip pat įdiegiama profesinio infor-mavimo ir konsultavimo sistema. Parengti ir patvirtinti strateginiai dokumentai: Europos Tarybos rezoliucija dėl visą gyvenimą prieinamo orientavimo, Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, Profesinio orientavimo strategija ir planas – numato profesinio orientavimo paslaugas pakreipti taip, kad jos prisidėtų prie visą gyvenimą trunkančių bendrųjų piliečių mokymosi ir karjeros gebėjimų ugdymo, integruoto į mokymo ir studijų programas. Valstybinės švietimo strate¬gijos 2003-2012 metams nuostatose pažymima, kad švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. Švietimas turi padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Skaityti viską

Kokia yra gyvenimo prasmė? Ar yra pomirtinis gyvenimas?

Kokia yra gyvenimo prasmė ? Ar yra pomirtinis gyvenimas ? Kaip turime gyventi ? Tai yra klausimai einantys iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Nebuvo dar žmonijos istorijoje tokios kultūros, kurios tarpe neatsirastų žmonių gvildenančių šiuos klausimus. Nors ir ne pirmieji, tačiau daugiausiai pasiekę ir padėję pamatus daugumai ateinančių filosofų kartų, buvo pirmieji graikų mąstytojai. Skaityti viską

Genealoginė pasaulio kalbų klasifikacija

Pasaulyje priskaičiuojama apie 3000 kalbų. Tačiau nurodyti jų tikslų skaičių yra sunku, netgi neįmanoma, nes ne visos pasaulio kalbos yra pakankamai ištirtos, ir dažnai neaišku, ar kokios nors nedidelės etninės grupės kalba yra savarankiška, ar tiktai kurios kitos kalbos tarmė. Taip pat, iki šiol dar nėra nustatytų tvirtų lingvistinių kalbos ir tarmės atskyrimo kriterijų. Todėl vienų ta pati kalba gali būti laikoma savarankiška, o kitų – tam tikra tarme. Lenkų kalbininko T. Milevskio „Bendrosios kalbotyros apybraižoje“ suminėtos 37 kalbų šeimos ir keletas grupių bei atskirų kalbų. Skaityti viską