XX a. pradžioje tokia sąvoka kaip „automobilių triukšmas” buvo mažai žinoma. Automobilį įpirkti galėjo tik pasiturintys Lietuvos gyventojai. Triukšmas keliuose ir miestų gatvėse augti pradėjo tik tada, kai į Lietuvą iš užsienio šalių (dažniausiai Vidurio ir Vakarų Europos) pradėjo plūsti platesniam pirkėjų ratui įperkami naudoti automobiliai. Nuo 1992 metų mūsų šalyje automobilių skaičius pradėjo sparčiai didėti, taigi didėjo ir automobilių srautų keliamas triukšmas (triukšmo tarša) miestų gatvėse bei keliuose.
Automobilių važiavimo greičio automatizuotų kontroles sistemų vystymas
AUTOMOBILIŲ VAŽIAVIMO GREIČIO AUTOMATIZUOTŲ KONTROLES SISTEMŲ VYSTYMAS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIUOSE
Nors Lietuvos automobilių keliuose eismo saugumo situacija kasmet gerėja, tačiau 2010 m Lietuva vis dar buvo 22-oje vietoje iš 27 Europos Sąjungos valstybių pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. Blogesni rodikliai nustatyti Latvijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Graikijoje.
Automobilių stovėjimo aikštelių apkrovimo analizė
VILNIAUS MIESTO CENTRINĖS DALIES AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELIŲ APKROVIMO ANALIZĖ IR JŲ ĮTAKA EISMUI
Per paskutinįjį dešimtmetį plečiantis miestui išaugo poreikis šeimai turėti nuosavą automobilį, o kartais ir kelis. Visuomenė tapo mobili ir priklausoma nuo susisiekimo priemonių. Išaugęs automobilių skaičius sukėlė naujų problemų susisiekimo sistemoje, tokių kaip transporto grūstys, laiko nuostoliai, automobilių stovėjimo vietų trūkumas, padidėjęs triukšmas ir tarša.
Grybų paplitimas gyvenamosiose patalpose
CLADOSPORIUM, PENICILLIUM IR ASPERGILLUS GENČIŲ grybų paplitimas gyvenamosiose patalpose. Dvidešimto amžiaus antroje pusėje medikams sukėlė rūpestį žmonių ligos, kurių simptomai buvo labai nespecifiniai, bet vienokiu ar kitokiu būdu susiję su žmoniu buvimu tam tikruose gyvenamuosiuose ar darbo pastatuose. Tai buvo ne tik seni, bet ir labai neseniai pastatyti arba rekonstruoti pastatai. Mokslininkai ištyrė, kad Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių pastatų yra 20 – 30 %.
Elninių genetinė įvairovė bei jų pernešamų erkių užsikrėtimas
Elninių genetinė įvairovė bei jų pernešamų erkių užsikrėtimas BORRELIA BURGDORFERI S.L. IR ANAPLASM PHA GOCYTOPHILUM
Lietuvos kanopinių žvėrių fauna, susiformavusi po ledynmečio, iki šių dienų smarkiai pakito. Tai įvyko dėl gamtos ir klimato sąlygų kitimo, vėliau – dėl žmonių tiesioginės ir netiesioginės veiklos. Ištirpus paskutiniam ledynui, šalto klimato sąlygomis, Lietuvos teritorijoje gyveno tundros ir miškatundrės žvėrys – avijaučiai, šiauriniai elniai, kurie vėliau, klimatui atšilus, išnyko arba pasitraukė toliau į šiaurę. XVI-XVII a. Lietuvoje išnyko stumbrai ir taurieji elniai (vėliau šie žvėrys mūsų krašte vėl buvo pradėti auginti) (Baleišis ir kt., 1998).
Sėdimą darbą dirbančiųjų skausmas
Manome, kad ilgai sėdint įsitempia viršutinės nugaros dalies raumenys ir sąlygoja nervų, įnervuojančių ranką, užspaudimą, dėl ko gali sumažėti plaštakos raumenų jėga, bet fiziškai aktyvių asmenų, nors ir dirbančių sėdimą darbą, plaštakos ir pirštų raumenų jėga turėtų būti didesnė, nei fiziškai neaktyvių asmenų.
Lojalumo programos mažmeninėje prekyboje
Globalizacija, intensyvi konkurencija ir kintanti vartotojų paklausa skatina organizacijas ieškoti būdų, leidžiančių joms išlikti konkurencingoms rinkoje. Kompleksiškoje kintančioje aplinkoje organizacijoms vis svarbiau orientuotis į rinką ir vartotoją, tad jos bando užsitikrinti sėkmę kurdamos ir plėtodamos ilgalaikius ryšius su vartotojais. R. Tijūnaitienė, J. Šidlauskienė, E. Petukienė (2009) nurodo, kad pasikeitusi organizacijų aplinka lemia tai, kad jų veikloje aktualizuojama paslaugų paradigma, orientaciją į prekę keičia orientacija į vartotoją. Todėl šiuolaikinėmis sąlygomis organizacijų vadovams dažnai kyla klausimas, kokią organizacijos plėtros kryptį pasirinkti, kad galėtų išlaikyti vartotojų lojalumą, išsaugoti ar pagerinti reputaciją, gauti pelno ar plėtoti savo veiklą.
Euro įvedimo strategija ir planavimas Lietuvoje
Lietuva stodama į Europos Sąjungą ir tapdama nare įgavo ne tik narystės privilegijas, tačiau ir tam tikrus įsipareigojimus. Vienas jų yra bendros valiutos – euro įvedimas, kuri pakeis nacionalinę valiutą. Visos šalys siekiančios narystės ES įsipareigoja įsivesti euro valiutą, kai tik atitiks ES keliamus reikalavimus, vadinamuosius Mastrichto kriterijus.
Emigracijos problema Lietuvoje: priežastys ir pasekmės
Tarptautinė migracija seniai žinoma kaip vienas iš gyvenimiškų faktų (Timothy J. Hatton, 1999), tačiau nepaisant to, išvykstantieji tampa didele Lietuvos problema, nes šalis netenka darbo jėgos, kas sudaro kliūtis ekonominiam šalies vystimuisi. Be to, emigracija į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį, tai varžo žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtrą ir reiškia valstybės investicijų į šių asmenų išsilavinimą praradimą.
Biudžeto proceso samprata ir struktūra
Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Valstybės biudžetas – tai savarankiška ekonominė kategorija. Biudžeto dėka valstybė turi didelę galimybę sukoncentruoti savo rankose didžiulius išteklius svarbiausioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti, gali įtakoti valstybės piliečių gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais pasaulį sukrėtusi ekonomikos krizė palietė visas gyvenimo sritis. Tokiomis sąlygomis valstybės biudžetas tampa itin aktualus. Eiliniam piliečiui kyla klausimai apie biudžeto proceso sampratą, biudžeto sudarymą ir vykdymą , tiesioginiams biudžeto valdytojams iškyla finansų valdymo klausimai bei problemos.