Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Valstybės biudžetas – tai savarankiška ekonominė kategorija. Biudžeto dėka valstybė turi didelę galimybę sukoncentruoti savo rankose didžiulius išteklius svarbiausioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti, gali įtakoti valstybės piliečių gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais pasaulį sukrėtusi ekonomikos krizė palietė visas gyvenimo sritis. Tokiomis sąlygomis valstybės biudžetas tampa itin aktualus. Eiliniam piliečiui kyla klausimai apie biudžeto proceso sampratą, biudžeto sudarymą ir vykdymą , tiesioginiams biudžeto valdytojams iškyla finansų valdymo klausimai bei problemos.
Garsus ekonomistas Anwar Shah „valstybės valdymą” apibrėžė, kaip „valdžios įtaką valstybės piliečių gyvenimo kokybei” . Valstybės finansai – tai vienas iš pagrindinių būdų, kaip gerai valdant valstybę galima daryti įtaką valstybės piliečių gyvenimo kokybės pokyčiams. Nėra „teisingo” ar „neteisingo” valstybės finansų valdymo. Valstybės finansų valdymo principai vystosi kartu su valstybės institucine sąranga. Institucinė sąranga, savo ruožtu, atspindi istorinius, kultūrinius ir technologinius veiksnius. Valstybės finansų valdymas nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos. Demokratija sustiprino gyventojų reikalavimą, kad vyriausybė būtų atskaitinga ir gerai tvarkytųsi. Pastaraisiais dešimtmečiais biudžetinių sistemų reformos vykdomos daugelyje šalių. Tokiu būdu skatinamas didesnis fiskalinis skaidrumas, efektyvesnis finansų valdymas, didesnė fiskalinė atskaitomybė. Galima pradėti kalbėti apie XXI amžiaus biudžeto procesui keliamus reikalavimus, nors šis procesas skirtingas atskirose valstybėse, veikiantis pagal konkrečios šalies įstatymus. Iškyla probleminiai klausimai: kiek šių dienų valstybės biudžeto procesas atitinka teikiamas tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei nustatytus reikalavimus? Ar įstatymuose įtvirtinti reikalavimai, rekomendacijos biudžeto valdymui įtakoja efektyvesnį biudžeto procesą? Kokios pasireiškia biudžeto valdymo problemos ir kokios priežastys jas įtakoja?
Tyrimo objektas – Lietuvos, kaip pereinamojo laikotarpio valstybės ir Prancūzijos, kaip šalies, kurios tradicijos įtakoja daugelio šalių finansų valdymą, valstybių biudžeto procesai. Dvi ekonominio išsivystymo lygio prasme skirtingos šalys, tačiau abi demokratinės ir unitarinės Europos Sąjungos ( ES) valstybės. Šiame darbe lyginamas Lietuvos ir Prancūzijos biudžeto proceso teisinis reglamentavimas, biudžeto proceso eiga, etapai bei iškylančios problemos 2000 – 2011 metų laikotarpyje.
Valstybės biudžetu čia laikytinas centralizuotas finansinių išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir perskirstoma dalis nacionalinių pajamų. Taigi savivaldybių biudžetai detaliai neanalizuojami, tik tiek, kiek tai susiję su pačiu valstybės biudžetu, nes praktikoje pastebima didžiulė savivaldybių biudžetų priklausomybė nuo centrinio biudžeto. Savivaldos organai, anot lietuvių autorių Kristinos Levišauskaitės ir Giedriaus Rūškio, „atlieka centrinės valdžios ekonominės ir socialinės politikos „nešėjo” vaidmenį, <...> naudojami vykdant uždavinius, kuriuos centrinė valdžia perkelia savivaldybėms.
Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti valstybės biudžeto proceso sampratą ir palyginti šių dienų Lietuvos biudžeto procesą su Prancūzijos biudžeto procesu. Tikslui pasiekti bei iškeltiems probleminiams klausimams pagrįsti formuluojami tokie tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti valstybės biudžeto sampratą, remiantis teisės aktais, šiuolaikinėmis mokslininkų studijomis.
2. Palyginti mokslinės literatūros autorių pateikiamus biudžeto proceso sampratos klausimus .
3. Suformuluoti XXI amžiaus valstybės biudžeto proceso sampratos tyrimo kriterijus.
4. Palyginti Lietuvos ir Prancūzijos biudžeto procesų teisinį reglamentavimą.
5. Palyginti Lietuvos ir Prancūzijos biudžeto procesų valdymą.
6. Apibendrinti tyrimo eigoje gautus rezultatus, pateikti išvadas pasiūlymus ir rekomendacijas
Darbo tyrimo šaltiniai yra Lietuvos ir Prancūzijos biudžeto procesą reglamentuojantys teisės aktai, moksliniai teoriniai ir empiriniai šaltiniai ( straipsniai, monografijos), statistiniai rodikliai. Tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai analizuodami valstybės biudžeto procesą dažniausiai pateikia etapinį jo aptarimą (biudžeto sudarymas, vykdymas bei kontrolė) bei konkrečias valstybės biudžeto proceso tendencijas (Ona Gražina Rakauskienė, Kristina Levišauskaitė, Giedrius Rūškys, Olga Buckiūnienė, Michel Bouvier, Marie Esclassan, Jean-Pierre Lassale, Michael Ruffner, Jon Blondal, Jens Kromann Kristensen, Raymond Muzellec). Taip pat yra mokslinių studijų tiriant atskirus biudžeto proceso aspektus, pvz., biudžeto išlaidų planavimas, biudžeto pajamų planavimas (Juozas Bivainis, Algirdas Butkevičius), valstybės biudžeto valdymo problematika bei tobulinimas (Rimantas Šimašius, Alen. Schick, Povilas Rėklaitis, Jolita Korzunienė, Michael Keating, Jon Blondal), biudžeto proceso istoriniai aspektai (Vaitiekus Novikevičius).
Darbo struktūra. Tyrimas skaidomas į tris dalis: teorinę, metodologinę ir praktinę. Teorinėje darbo dalyje apibrėžus valstybės biudžeto sąvoką ir analizuojant naujausias biudžeto proceso mokslines studijas, suformuluoti XXI amžiaus biudžeto proceso sampratos tyrimo aspektai bei detaliai aptarti remiantis lietuvių ir užsienio autorių tyrimais. Antroje darbo dalyje pateikiamos empirinio tyrimo metodologinės charakteristikos. Trečioji praktinė darbo dalis skirta Lietuvos ir Prancūzijos biudžeto procesų teisinio reglamentavimo analizei, pristatant konkrečius valstybių įstatymus bei lyginant teisinio reglamentavimo aspektus, remiantis ekonomisto Ian Lienert išskirtaisiais teisinio reglamentavimo skirtumus lemiančiais kriterijais: įstatymine baze, politiniais aspektais bei teisine kultūra.6 Taip pat tiriamos bei lyginamos Lietuvos ir Prancūzijos XXI amžiaus biudžeto proceso tendencijos. Tyrimo pagrindas – modernieji biudžeto valdymo principai (atsakomybės, skaidrumo, stabilumo bei efektyvumo principai) bei Mastrichto kriterijai, kurie nustato reikalavimus valstybės finansams: metinis deficitas, ne didesnis kaip 3% BVP ir valstybės skola neviršijanti 60 % BVP. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti, kiek abiejų valstybių biudžeto procesai atitinka teikiamas rekomendacijas bei nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, bei kokios yra su tuo susijusios problemos.
Darbo naujumas. Šiame darbe tiriant valstybės biudžeto proceso sampratą bei struktūrą, neakcentuojama biudžeto etapų analizė. Siekiama suformuluoti XXI amžiaus biudžeto proceso sampratą, išskiriant XXI amžiaus valstybės biudžeto proceso tyrimo kriterijus. Atsižvelgiant į išskirtuosius kriterijus, tiriama dviejų šalių ( Lietuvos ir Prancūzijos) biudžeto procesų struktūra lyginamosios analizės metodu. Darbas naujas šaltinių panaudojimo prasme, nes darbe remiamasi naujausiais moksliniais tyrimais (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (liet. EBPO, angl. OCDE) bei Tarptautinio valiutos fondo ( liet.TVF, angl.IMF) ekspertų mokslinėmis studijomis), teisės aktų naujausiomis redakcijomis, naujausia Lietuvos bei Prancūzijos Finansų ministerijų bei Statistikos departamentų pateikiama informacija. Tokiu būdu biudžeto procesas tiriamas nebandant detaliai atskleisti kiekvienos šalies biudžeto proceso eigą, tačiau akcentuojant svarbiausius šio sudėtingo proceso aspektus (teisinis reglamentavimas, tobulinimas bei problematika) bei lyginant situaciją ekonominio išsivystymo lygio prasme skirtingose šalyse.
Teorinėje dalyje siekiant išskirti empiriniam lyginamajam tyrimui tinkamus kriterijus, yra atliekama kokybinė teorinio pobūdžio informacinių šaltinių (mokslinės publikacijos, teisės aktai, enciklopedijos ir žinynai) analizė, pasitelkiant abstrahavimo, loginio nuoseklumo metodus. Vadovaujamasi epistemologijos, hermeneutikos metodologijų principais: validumu, šaltinių kritika. Praktinėje darbo dalyje siekiant palyginti Lietuvos ir Prancūzijos biudžeto procesą, taikomas lyginamasis metodas.
1. BIUDŽETO PROCESO SAMPRATOS TEORINIAI ASPEKTAI 1.1 Biudžeto samprata
Norint suvokti biudžeto proceso sąvoką, pirmiausia reikia išsiaiškinti paties biudžeto reikšmę. Žodis „biudžetas” šiuolaikine šio žodžio prasme atsirado ne iš karto. Palyginimui pateikiama šiuolaikinė biudžeto reikšmė. Tiek lietuvių, tiek užsienio enciklopedijose randami tokie sąvokos apibrėžimai :
•S Biudžetas (angl.budget