XX a. pradžioje tokia sąvoka kaip „automobilių triukšmas” buvo mažai žinoma. Automobilį įpirkti galėjo tik pasiturintys Lietuvos gyventojai. Triukšmas keliuose ir miestų gatvėse augti pradėjo tik tada, kai į Lietuvą iš užsienio šalių (dažniausiai Vidurio ir Vakarų Europos) pradėjo plūsti platesniam pirkėjų ratui įperkami naudoti automobiliai. Nuo 1992 metų mūsų šalyje automobilių skaičius pradėjo sparčiai didėti, taigi didėjo ir automobilių srautų keliamas triukšmas (triukšmo tarša) miestų gatvėse bei keliuose.

Per pastaruosius du dešimtmečius automobilių skaičius miestuose padidėjo kelis kartus, triukšmo taršos problema tapo labai aktuali didesniųjų miestų bendruomenėms. Įvertinta, kad apie 20 % gyventojų, t. y. apie 80 milijonų žmonių kenčia nuo nepriimtino triukšmo, sukeliančio miego sutrikimus, irzlumą ir neigiamus sveikatos efektus. Aplinkos triukšmo sąnaudos vertinamos nuo 0,2 % iki 2 % bendrojo vidaus produkto (BVP).

Transporto sukeliamo triukšmo pagrindinė problema – neigiamas poveikis žmogaus sveikatai ir gyvensenai. Žmonės triukšmą suvokia kaip vieną didžiausių aplinkosaugos problemų. Jis gali veikti ir fiziškai, ir psichologiškai, trikdydamas tokias pagrindines veiklas, kaip miegas, poilsis, mokslas ir bendravimas. Nors triukšmo žalingas poveikis žinomas jau seniai, pastaruoju metu nustatyta, kad triukšmas gali būti žalingas sveikatai, jei dienos metu keliamo ekvivalentinio triukšmo lygis viršija 65 dB(A) (Babisch 2008).

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra automobilių transporto srautai miestų gatvėse. Išskirtiniais atvejais jie gali sukelti net iki 80 % bendro triukšmo lygio (Van Maarseveen et al. 2003). Pagrindinė vis didėjančio triukšmo priežastis – nuolat didėjantis senų, techniškai netvarkingų automobilių skaičius bei nuolat besiplečianti transporto įmonių veikla. Per pastaruosius dešimt metų automobilių transporto srautai Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse išaugo apie 2,4 karto. Dėl šių priežasčių padaugėjo eismo įvykių, piko valandomis miestuose susidaro milžiniškos automobilių spūstys, pailgėjo kelionės laikas. Vis dėlto žmogui bene aktualiausia problema yra ta, kad padidėję automobilių srautai sukelia triukšmą, kuris viršija leistinas normas ir kenkia sveikatai (Baltrėnas et al. 2003; Žeromskas 1998).

Miesto gatvėse papildomą triukšmą sukelia neatsakingai naudojamas automobilio garso signalas. Dažnai jis naudojamas ne pagal paskirtį, o signalizavimo trukmė būna gerokai per ilga. Toks vairuotojų poelgis nulemtas nuolatinio skubėjimo, kitų eismo dalyvių gerovės nepaisymo. Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodyta, kad gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Pabrėžtina, kad daugelis vairuotojų nežino, kada pagal KET galima naudoti garso signalą. Apklausą vykdžiusi „Onepoll” tarnyba apklausė 2000 britų vairuotojų. Apklausų duomenimis, dažniausios garso signalo naudojimo priežastys – kai kitas vairuotojas staigiai užlendą į priekį arba nepajuda užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Tik 29 % vairuotojų signalą naudoja kitiems vairuotojams įspėti apie pavojų. Kai kurie pasignalizuoja ir savo kolegoms, prie vairo šnekantiems mobiliuoju telefonu. Beje 6 % apklaustųjų įsitikinę, kad signalas reikalingas pykčiui išlieti, o dar tiek pat jų mano, kad jis skirtas pranešti tam, kuris automobilio laukia, pavyzdžiui, namuose. Dar manoma, kad jį galima naudoti pasisveikinant pažįstamą praeivį gatvėje (Pusė… 2012).

Darbo tema nėra itin nauja, tačiau įstojus į Europos Sąjungos erdvę, triukšmo valdymo politika tapo būtina, apsaugant žmones nuo nuolatos didėjančio triukšmo šiame regione. Triukšmo valdymo politika ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje yra pradinėje raidos stadijoje, todėl būtinas triukšmo valdymo nagrinėjimas, numatantis priemones triukšmui mažinti ateityje. Nors triukšmas yra opi problema, iki šiol tyrimams, kuriais siekiama išmatuoti aplinkos triukšmą ir surasti triukšmą mažinančias priemones, Lietuvos Respublikoje skiriama mažiau dėmesio nei kitoms su automobilių transportu tiesiogiai susijusioms aplinkosauginėms problemoms, tokioms kaip oro, vandens ir dirvožemio tarša. Dėl šių priežasčių, triukšmingumo situacijos tyrimas bei prevencinių priemonių įgyvendinimas miestų bendruomenėms tampa vis svarbesnis.
Triukšmo tyrimams Alytaus miestas pasirinktas todėl, kad miesto gyventojai, gyvenantys šalia intensyvaus eismo gatvių, vis dažniau skundžiasi dėl transporto priemonių keliamo triukšmo. Šis triukšmas neleidžia ramiai gyventi, ilsėtis. Ištyrus pagrindines gatves ir remiantis tyrimų rezultatais, galima patvirtinti ar paneigti gyventojų skundų pagrįstumą.
Atsižvelgiant į transporto srautų intensyvumą bei gatvių reikšmingumą, triukšmo tyrimams pasirinktos probleminės Alytaus miesto gatvės ir sankryžos. Visiems gerai žinoma, kad ramų miegą ir poilsį dažnai nutraukia automobilių garso signalai ar apsaugos sistemų sirenos, todėl įvertintas ir šis neigiamas veiksnys.

Atlikus Alytaus miesto triukšmo lygio matavimus, buvo sudaryti Alytaus miesto gatvių triukšmo žemėlapiai ir pateikta jų triukšmo lygio spektrinė analizė. Šis baigiamasis magistro darbas turi praktinę vertę, kadangi moksliniais metodais buvo nustatytos triukšmingiausios Alytaus miesto gatvės, kuriose triukšmo mažinimo priemonės turėtų būti taikomos neatidėliotinai.

1. LITERATŪROS ŠALTINIŲ IR PASAULINES PATIRTIES ANALIZE 1.1. Automobilių keliamo triukšmo poveikis sveikatai ir jo prevencija Lietuvoje

Lietuvos keliuose automobilių triukšmas sparčiai intensyvėja jau kelis paskutiniuosius dešimtmečius, nes kelių eisme dalyvauja daug senų automobilių. VĮ „Regitra” duomenimis, vidutinis automobilio amžius Lietuvoje 2012-aisias metais buvo 15 metų ir buvo šiek tiek didesnis nei 2010-aisiais, kai šis rodiklis buvo 14,6 m. (Automobilių…2012). Be to, labai nukrito naudotų automobilių vertė, todėl jie tapo įperkami platesniam vairuotojų ratui.

Automobilių keliamas triukšmas tiriamas dėl jo keliamo pavojaus žmogaus sveikai gyvensenai. Per pastaruosius 10 metų miesto triukšmas padidėjo vidutiniškai 0,5-1 dB per metus ir kai kuriuose miestuose triukšmas gatvėse padidėjo net 10-12 dB. Vertinant šiuos pakitimus, reiktų žinoti, kad garso slėgio padidėjimą 10 dB žmogus suvokia, kaip garsumo padidėjimą 2 kartus (Mačiūnas 1999). Dar žinoma, kad jeigu veikia ne vienas triukšmo šaltinis, o, tarkim, du tokio paties garso stiprumo šaltiniai, tai garso slėgio lygis padidėja 3 dB. Beje, nustatyta, kad Lietuvoje kai kuriose miestų gatvėse transporto priemonių keliamas triukšmas spūsties valandomis siekia net (95-98) dB.

Triukšmas daro didelį tiesioginį poveikį žmonių sveikatai bei gyvenamosios ir poilsio aplinkos kokybei. Daugelis miesto gyventojų kenčia dėl transporto priemonių keliamo triukšmo. Tai labiausiai paplitęs miesto triukšmo šaltinis. Jo keliamas triukšmas sudaro 60-80 % miestuose vyraujančio triukšmo (Mačiūnas 1999).

Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (130 dB ir daugiau) trumpalaikis triukšmo poveikis, pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas. Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, smarkiai skauda ausyse, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę.

Triukšmo poveikį žmogaus organizmui galima suskirstyti į specifinį (t. y. klausos organo -ausies – pažeidimą) ir nespecifinį, kai sutrikdomas kitų organų darbas. Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas vadinamas klausos nervo uždegimu – klausos neuritu arba klausos neuropatija. Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai. Paprastai klausos pablogėjimas išryškėja po 10-20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Sunkiais atvejais gali ištikti visiškas apkurtimas (Triukšmas…2013).

Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio žmogaus organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda galvos skausmai, svaigimas, nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas, blogėja dėmesys, atmintis, vystosi neurozės. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą. Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka. Blogėja virškinimas, gali atsirasti gastritas ar opinė liga. Dažniau sergama kepenų ligomis.

Transporto triukšmo lygiui sumažinti gali būti naudojamos įvairios priemonės (Triukšmas…2013).
1) mažinamas transporto priemonių, kaip triukšmo šaltinio, skleidžiamo triukšmo lygis;
2) ribojamas sunkvežimių eismas;
3) gerinama kelio danga;
4) panaudojami statiniai – ekranai bei kiti triukšmo ekranai;
5) įrengiamos gatvės tunelyje;
6) panaudojami specialūs langai su stiklo paketais;
7) mažinamas transporto priemonių važiavimo greitis.

Deja, kol kas triukšmą įveikti sunku. Vis dėlto apsisaugoti nuo vis didėjančio neigiamo triukšmo poveikio – bendras visų miestų tikslas.

1.2. Teisės aktai kelių transporto keliamam triukšmui

1970 m. priimta direktyva 70/157/EEB (Direktyva 70/157/EEB…1970), reglamentuojanti automobilinių (lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų) variklių sukeliamo triukšmo lygį. Nuo to laiko šis aktas buvo keletą kartų taisytas. Paskutinė pataisa įsigaliojo 2007 m. birželio 14 d. Pagal direktyvą 2007/34/EB (Direktyva 2007/34/EB…2007), į rinką patekę varikliniai automobiliai neturi viršyti direktyvoje nustatytų triukšmo ribų. Gamintojai, automobilių bandymo metu, turi įrodyti, kad jų gaminiai neviršija leistinų triukšmo ribų. Kadangi triukšmo ribos visada priklauso nuo pasirinktų matavimo metodų, direktyvoje aprašyta bandymų metodika. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinių automobilių triukšmo mažinimo sistemos yra ženkliai patobulintos, triukšmo ribinės reikšmės buvo sumažintos keletą kartų. Pagal minėtos direktyvos (2007/34/EB) 3 priedo nuostatas išmatuotas važiuojančių transporto priemonių garso lygis neturi viršyti 1 lentelėje pateiktų reikšmių.

Dėl ES keliamų reikalavimų transporto priemonių triukšmo išspinduliavimui, pastaraisiais dešimtmečiais autotransporto variklių triukšmas sumažėjo maždaug 10 dB.

Transporto priemonių ir sudedamųjų transporto priemonių dalių atitikties triukšmo kontrolės teisės norminiams aktams vertinimo ir sertifikavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 3-357 (Įsakymas Nr. 3-357…2007). Transporto priemonių ir sudedamųjų transporto priemonių dalių atitikties triukšmo kontrolės teisės norminiams aktams vertinimo ir sertifikavimo tvarkos aprašas nustato transporto priemonių garso lygio reikalavimus Europos Bendrijos (EB) arba nacionaliniam tipo patvirtinimui gauti.
Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3-169 (Įsakymas Nr. 3-I69…2008). Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribiniai dydžiai ir jų nustatymo tvarkos aprašas nustato naudojamų kelių transporto priemonių skleidžiamo variklio triukšmo reikalavimus. Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribiniai dydžiai skirti stovinčių transporto priemonių keliamam triukšmui kontroliuoti ir mažinti jo neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

2002 metais patvirtinta Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (Direktyva 2002/49/EB.. .2002). Ši direktyva pateikia nuostatas, kaip plėtoti ir užbaigti esamą Bendrijos priemonių dėl pagrindinių šaltinių spinduliuojamo triukšmo rinkinį, o ypač dėl kelių ir geležinkelių transporto priemonių bei infrastruktūros, orlaivių, lauko mechanizmų ir pramonės įrangos bei mobilių įrenginių ir parengti papildomas trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones jam mažinti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtino naują Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje” (Įsakymas Nr. V-604…2011) (toliau – HN 33:2011). Ši higienos norma įsigalios nuo 2011 m. lapkričio 1 d. HN 33:2011 pakeičia iki tol galiojusią Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 (Įsakymas Nr. V-555…2007). HN33:2011 nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. HN 33:2011 reglamentuoti triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose ir tam tikruose visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.

Taip pat įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo nuostatas, ES valstybės pagal triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus rengia triukšmo prevencijos veiksmų planus (Direktyva 2002/49/EB’…2002). 2002/49/EB direktyvos nuostatos į Lietuvos teisinę bazę perkeltos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (Triukšmo valdymo…2004), o triukšmo prevencijos veiksmams įgyvendinti sudaryta Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų 2007-2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 564 (NutarimasNr. 564…2007).

1.3. Miestuose keliamas automobilių transporto triukšmas

Automobilių transporto sukeliamas triukšmo lygis labai priklauso nuo magistralinės gatvės srauto struktūros, t. y. sunkvežimių, lengvųjų automobilių, motociklų ir mopedų skaičiaus santykio. Didžiausią triukšmą (100-102) dBA kelia sunkvežimiai ir mopedai (Mačiūnas 1999). Be to, esant įvairiarūšiam transportui, būtinai atsiranda papildomas transporto priemonių manevravimas, t. y. aplenkimas, greičio skirtumai, sustojimai stotelėse, sankryžose, todėl dar pakyla triukšmo lygis.

Triukšmo režimui miesto sąlygomis didelę reikšmę turi miesto magistralių rūšys, paprastai bendrose miesto magistralėse triukšmo lygis siekia (65-70) dBA. Miesto automobilių transporto keliamas triukšmas būna žemo ir vidutinio dažnių, su 400-800 Hz dažnių diapazono garso maksimaliu slėgiu, mažėja kiekvienoje oktavoje vidutiniškai kas (4-5) dB (Mačiūnas 1999).

Ankstesniais metais, kai transporto judėjimas buvo mažesnis, miesto mikrorajonų statyba patenkinamai sprendė transporto triukšmo keliamą problemą. Daugėjant transporto priemonių, taip pat didėjant eismo intensyvumui, mikrorajonai tapo aiškiai nepakankama problemos sprendimo priemone. Šiuo metu netgi nuošalyje esančiuose mikrorajonuose didelė gyvenamojo ploto dalis patenka į zoną, kurioje triukšmo lygis viršija leidžiamus parametrus. Pavyzdžiu gali būti Vilniaus miesto Žirmūnų gatvės gale esantis mikrorajonas. Mikrorajone nėra nė vienos transporto magistralės, o triukšmas daugelyje vietų viršija leidžiamą triukšmo lygį. Viršija, nes triukšmas sklinda iš toliau esančios transporto magistralės. Triukšmą galima būtų sumažinti, neleidžiant įvažiuoti sunkvežimiams, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles kitur, tačiau netgi tada liktų daug namų, veikiamų didesnio nei 55 dBA triukšmo lygio. Projektavimo metu galima pasiekti, kad visi gyventojai būtų apsaugoti nuo transporto triukšmo, tačiau nors visi specialistai pripažįsta, kad apsauga nuo transporto triukšmo yra labai svarbi problema, daugelis šį klausimą sprendžia tik po to, kai rajonas jau suplanuotas. Pasekmė – per didelis triukšmas, su kuriuo praktiškai neįmanoma kovoti. Tai aktualu ypač dabar, kai gyvenamuosiuose rajonuose statomi nedideli namai, skirti gyventi vienai ar kelioms šeimoms.

Vertinant triukšmą miesto sąlygomis, pagrindinį dėmesį būtina sutelkti į duomenis apie transporto srautų triukšmą, apie triukšmo režimą magistralėse (bendros miesto ir mikrorajono), gatvėse, vietinio judėjimo gatvėse, geležinkelių transporto ir oro uostų objektuose.

1.4. Automobilių triukšmo tyrimai Alytaus mieste

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. T-98 dėl Alytaus miesto savivaldybės teritorijos tyliųjų zonų nustatymo (SprendimasNr. T-98…2006).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 17 straipsnio 48 punktu, Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-97 (SprendimasNr. T-97…2006) ir nustatė:

1) Alytaus miesto savivaldybės teritorijos tyliąsias viešąsias zonas: viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės teritorija ir ikimokyklinių ir švietimo įstaigų teritorijas;
2) tyliąsias gamtos zonas: Jaunimo parko, Kurorto parko, Vidzgirio botaninio draustinio ir Alytaus piliakalnio teritorijas.

Situacija Alytuje iš esmės nesiskiria nuo situacijos kituose Lietuvos miestuose. 2002 metais Alytaus visuomenės sveikatos centras vykdė programą „Triukšmo lygis pagrindinėse Alytaus miesto gatvėse piko valandomis”. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad automobilių keliamas triukšmas mieste svyravo nuo 63,3 dBA (Naujojoje g.) iki 78,0 dBA (Santaikos g.).

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Išanalizavus pasaulinę triukšmo problematiką, galima teigti, kad leistinos ekvivalentinio triukšmo lygio ribos (dieną – 65 dB, vakare – 60 dB, naktį – 55 dB) gyvenamojoje aplinkoje viršijamos daugelyje Europos Sąjungos šalių.
2. Lyginant analitinių skaičiavimų ir eksperimentinių duomenų triukšmo lygius, konstatuota, kad teoriškai nustatytas triukšmo lygis yra apytiksliai 7 dB mažesnis už išmatuotą. Skaičiuojant neįmanoma įvertinti absoliučiai visus veiksnius, darančius įtaką triukšmo lygiui, taigi, norint gauti tikrąjį triukšmo lygį, būtina triukšmą matuoti triukšmo analizatoriumi.
3. Atlikus 15-os Alytaus miesto gatvių triukšmo matavimus ir gautas triukšmo lygio reikšmes palyginus su higienos normos HN 33:2011 leistinomis reikšmėmis, nustatytos triukšmingiausios ir tyliausios Alytaus miesto gatvės. Dienos metu ekvivalentinio triukšmo lygio normos (65 dB) neviršijamos Statybininkų, Kauno, Jazminų ir Žuvinto gatvėse, daugiausiai viršija – Santaikos ir Likiškėlių gatvėse. Vakaro metu normos (60 dB) neviršijamos Statybininkų ir Jazminų gatvėse, daugiausiai viršija – Santaikos gatvėje. Nakties metu normos (55 dB) neviršijamos Tvirtovės, A. Jonyno, Putinų ir A. Juozapavičiaus gatvėse, daugiausiai viršijamos – Santaikos ir Likiškėlių gatvėse.
4. Atlikus 5-ių Alytaus miesto sankryžų triukšmo matavimus ir gautas triukšmo lygio reikšmes palyginus su higienos normos HN 33:2011 leistinomis reikšmėmis, nustatytos triukšmingiausios ir tyliausios Alytaus miesto sankryžos. Dienos metu triukšmingiausia yra Naujosios / Putinų gatvių sankryža, nakties metu – Ulonų / Santaikos gatvių sankryžoje. Vakaro metu triukšmo lygis visose sankryžose yra labai panašus – apie 65,4 dB. Mažiausias triukšmo lygis dieną -Naujosios / Žuvinto gatvių sankryžoje, naktį – Naujosios / Putinų gatvių sankryžoje.
5. HN 33:2011 didžiausio leistino triukšmo lygio normos (dieną – 70 dB, vakare – 65 dB, naktį -60 dB) gyvenamojoje aplinkoje visu paros metu viršijamos visose Alytaus miesto gatvėse bei sankryžose. Apibendrinto triukšmo lygis mažiausias Alytaus miesto šiaurės rytinėje dalyje, o didžiausias – pietvakarinėje dalyje.
6. Išmatavus 5-ių automobilių garso signalo ir apsaugos sistemos sirenos didžiausią triukšmo lygį, konstatuota, kad visi automobiliai viršijo HN 33:2011 leidžiamą didžiausią triukšmo lygį dienos
metu – 70 dB.
7. Palyginus sunkvežimių procentinę dalį bendrame Alytaus miesto gatvių eismo sraute su
išmatuotu ekvivalentinio triukšmo lygiu, konstatuota, kad dienos ir vakaro metu apie 30 %
Alytaus miesto gatvių triukšmo lygis tiesiogiai priklauso nuo sunkvežimių eismo. Nakties
ekvivalentinio triukšmo lygio tiesioginė priklausomybė nuo sunkvežimių procentinės dalies yra
tik 13 % gatvių.
8. Alytaus miesto gatvių ir sankryžų triukšmas yra pakankamai žemo dažnio ir nepatenka į žmogaus klausos sistemos geriausiai girdimą dažnių intervalą – (700-6000) Hz. Automobilių garso signalai ir apsaugos sistemų sirenos yra aukštesnio dažnio, o jų didžiausios reikšmės gautos (700-6000) Hz intervalo ribose.
9. Rekomenduojama Alytaus mieste planuoti tyliąsias aglomeracijų, viešąsias ir gamtos zonas, nustatyti jų reglamentus, apriboti triukšmo šaltinių atsiradimą, likviduoti arba sumažinti skleidžiamo triukšmo lygį.
10. Skatinti miestiečius naudotis viešuoju transportu, plėtoti dviračių ir pėsčiųjų eismo infrastruktūrą.
11. Riboti tranzitinio ir sunkiųjų automobilių eismą Alytaus mieste, juos nukreipti aplinkkeliais. Transporto eismą padaryti kiek įmanoma tolygesnį, suderinti šviesoforus, leistiną važiavimo greitį mažinti iki 40 km/h.
12. Naudoti akustiškai pagrįstą urbanistinį planavimą. Naujai statomus pastatus orientuoti triukšmo šaltinio atžvilgiu, numatyti papildomus apsauginius statinius – triukšmo ekranus.
13. Tobulinti Alytaus miesto triukšmo valdymo procesą, kelti atitinkamų darbuotojų kvalifikaciją, priimti triukšmo valdymo norminius aktus.
14. Vykdyti strateginį Alytaus miesto triukšmo kartografavimą ir užtikrinti sistemingą triukšmo lygių stebėseną bei kontrolę aglomeracijoje.

Darbo autorius: R. Baliukonis