Dantų ir žandikaulių sistemą sudaro organų ir audinių kompleksas: tai veido kaulai, dantys, kramtomieji ir mimikos raumenys, seilių ir gleivių liaukos, kraujagyslės, nervai bei limfos aparatas, jie atlieka skirtingą, bet sukoordinuotą funkciją.

Atsisiųsti pilną darbą DS.0ewf05.0.02

Ką tik gimusio kūdikio burnos ertmė sterili, joje nėra mikroorganizmų. Tačiau jau pirmo motinos maitinimo metu burną kolonizuoja mikroorganizmai. Kol išdygsta pirmieji dantys (6-9 mėnesių) dominuoja Streptococcus salivariusm, kurie sudaro iki 98% burnos ertmės mikrofloros. Kadangi burna yra viena iš svarbiausių žmogaus sąveikos su aplinka zonų, metams bėgant greitai keičiasi jos mikrofloros sudėtis, didėja mikrobų rūšių įvairovė [7, 37]. Sveikos burnos ertmės mikroflora labai įvairi, ją sudaro daugiau nei dviejų šimtų rūšių mikroorganizmai. Joje aptinkami streptokokai, stafilokokai, laktobacilos, korinebakterijos, didelis kiekis anaerobų, daugiausia bakteroidų. Burnos ertmės mikrofloros sudėtis įvairiose anatominėse struktūrose skirtinga. Ant sveikų dantų daugiausiai aptinkami mutans grupių streptokokai (Streptococcus mutans, Streptococcus sobrinus, Streptococcus cricetus, Streptococcus rattus) ir Streptococcus sanguis [40]. Sveikoje dantenų vagelėje vyrauja gramteigiamos (aktinomicetai ir streptokokai) ir pigmentą sintezuojančios gramneigiamos bakterijos (Porphyromonas gingivalis, Porphyromonas endodontalis, Prevotella melaninogenica, Prevotella intermedia, Prevotella loescheii) [40, 42, 59]. Dantenų, gomurio, skruostų gleivinės mikrofloros didžiausia dalį sudaro Streptococcus oralis ir Streptococcus sanguis bei Neisseria, Haemophilus ir Veillonella rūšys [65]. Liežuvio paviršiaus mikroflora gausi ir įvairi: visuomet randami Streptococcus salivarius, Streptococcus mitis ir Veillonella [11, 65]. Esant nepakankamai burnos ertmės higienai, dantų ėduoniui, periodontitui ir kitai burnos ertmės patologijai keičiasi ir burnos mikrofloros rūšių įvairovė ir kiekybė. Sergant bendrinėmis ūminėmis ar lėtinėmis infekcinėmis ligomis ar esant šių infekcijų sukelėjų nešiotojams, burnos ertmės mikroflora gali sukelti infekcinius procesus.

Preparuojant dantų kietuosius audinius, varomas oro turbinos grąžtas į burnos ertmę išpurškia iki 3,5 atmosferos stiprumo suspausto oro ir vandens mišinį, kuris susimaišęs su burnos ertmės skysčiu, patenka į aplinką ir sudaro aerozolio debesį. Aerozolio sudėtis -danties audinių dalelės, kraujo, seilių, aušinimo skysčio įvairaus dydžio lašeliai ir burnos mikroflora. Nuo lašelių dydžio priklauso aerozolio plitimo aplinkoje greitis ir pasiskirstymo ant paviršiaus atstumas. Smulkus aerozolis, kurio lašelių ir kietųjų dalelių diametras mažesnis nei 50 um, gali likti pakibęs ore daugelį valandų. Personalui įkvėpus užterštą aerozoliu orą, 10-15 um jų dalelės nusėda viršutiniuose kvėpavimo takuose, o 0,5-5 um apatiniuose kvėpavimo takuose ir gali sukelti virusines respiracines ligas [66, 45]. Kiti mechaniškai išpurškiamo skysčio lašeliai yra didesni (nei 50 um) ir gali pernešti ne tik didesnį mikroorganizmų kiekį, bet ir kraujo daleles. Danties audinių dalelės, kraujo, seilių ir aušinimo skysčio įvairaus dydžio lašeliai užteršti mikroorganizmais, pirmiausia nusėda ant arčiausiai su pacientais dirbančio gydytojo (asistento) rankų, veido, plaukų ir drabužių, padengia aplinkinius paviršius [9]. Nenaudojant vienkartinių išorinių darbo medicininių rūbų ar individualių apsaugos priemonių medicinos personalas gali tapti asimtominės infekcijos sukėlėjų platintoju, netgi už savo darbo zonos ribų. Odontologinių procedūrų metu be aerozolio paciento burnos ertmėje esanti mikroflora gali būti pernešama įvairiais keliais: per atspaudus, modelius, koreguojamus odontologinius aparatus ar dantų protezus.

Odontologai pradėję dirbti šiuolaikine dantų preparavimo technika potencialiai pavojingoje aplinkoje dėl konkrečių duomenų stokos negali objektyviai įvertinti savo darbo zonos realios bakteriologinės situacijos ir panaudoti efektyviausių infekcijos plitimo prevencijos priemonių, todėl realių apsikrėtimo kelių įvardinimas ir efektyvių profilaktikos priemonių paieška yra aktuali tema nūdienos odontologijoje, juolab kad šios problemos kai kurie klausimai nepakankamai arba visiškai neišanalizuoti literatūroje.

1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai

1.2.1. Tikslas: ištirti burnos ertmės mikrofloros plitimo dėsningumus odontologo ortopedo
manipuliacijų metu ir nustatyti odontologų naudojamas individualias apsaugos bei infekcijos išplatinimo prevencijos priemones ir jas optimizuoti.

1.2.2. Uždaviniai
1. Ištirti aerozolio susidarymą ir jo išplitimą preparuojant dantų kietuosius audinius.
2. Ištirti burnos ertmėje esančio skysčio ir aušinimo skysčio mišinio pasiskirstymą odontologo darbo zonoje preparuojant dantų kietuosius audinius ir įvertinti bei optimizuoti siurbimo sistemų efektyvumą.
3. Ištirti gipsinių dantų modelių infekavimasi burnos mikroflora per alginatinius ir silikoninius atspaudus ir pasiūlyti optimaliausią jų dezinfekcijos metodą.
4. Įvertinti chlorheksidino gliukonato 0,12% vandeninio tirpalo poveikio
efektyvumą, kaip profilaktinę priemonę prieš atliekant odontologines procedūras.
5. Nustatyti mikrobinės taršos pokyčius ant odontologo veido apsauginių skydelių po danties kietųjų audinių preparavimo.
6. Nustatyti Lietuvos odontologų naudojimąsi individualiomis apsaugos ir infekcijos plitimo prevencijos priemonėmis.

1.3. Darbo naujumas ir praktinė reikšmė
Darbo naujumą ir praktinę reikšmę apibūdina šie tyrimų rezultatai:
– sukurta originali metodika įvertinanti aerozolinio debesies, kuris susidaro preparuojant dantų kietuosius audinius iš burnos ertmės ir aušinimo skysčių mišinio, kiekybinius, kokybinius ir vektorinius parametrus;
– įrodyta, kad burnos ir aušinimo skysčių kokybinis ir kiekybinis pasiskirstymas odontologo darbo zonoje preparuojant dantų kietuosius audinius iš esmės priklauso nuo siurbimo sistemos efektyvumo;
– ištirtas įvairių siurbimo sistemų efektyvumas ir pasiūlytas originalus, autoriaus sukurtas, ekstraoralinis siurbėjas, kurio panaudojimas įgalina optimaliai sumažinti taršą odontologo darbo zonoje;
– nustatyta, kad gipsiniai dantų modeliai infekuojasi burnos mikroflora per atspaudus, iš kurių jie gaminami;
– nustatyta, kad alginatiniai atspaudai infekuojasi burnos mikroflora 54% daugiau negu silikoniniai. Vien tik nuplovimas tekančiu vandeniu alginatinių atspaudų taršą sumažina 15%, o silikoninių – 52%, o dezinfektantas „METASYS Green & Clean AD” – efektinga atspaudų dezinfekcijos priemonė;
– įrodyta, kad burnos skalavimas chlorheksidino 0,12% vandeniniu tirpalu sumažina mikroorganizmų kiekį ant dantų atspaudų daugiau 10 kartų, todėl siūloma chlorheksidinu skalauti burnos ertmę prieš kiekvieną odontologo manipuliaciją;
– įrodyta, kad preparuojant apatinio žandikaulio dantis didesnioji aerozolio dalis nusėda ant paciento krūtinės, o preparuojant viršutinio žandikaulio dantis – ant paciento veido ir odontologo aprangos bei veido, todėl pagal gautus tyrimo rezultatus kryptingai taikyti apsaugos priemones;
– nustatyta, kad po danties kietųjų audinių preparavimo odontologo veido apsaugos skydelio mikrobiologinė tarša padidėja 10 kartų, todėl būtina naudoti apsauginį skydelį odontologo darbe;
– nustatyta, kad Lietuvos odontologai nepakankamai naudoja individualias apsaugos ir infekcijos išplatinimo prevencijos priemones.
1.4. Disertacijos struktūra

Disertaciją sudaro įžanga, literatūros apžvalga, tyrimo metodai, rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados, praktinės rekomendacijos, publikacijų sąrašas, literatūros sąrašas ir priedai. Tai 84 puslapiai, 53 paveikslai, 10 lentelių, 75 literatūros šaltiniai.
II. Literatūros apžvalga

Burnos ertmės mikrobiologija ir jos aktualijos odontologo ortopedo darbe
P.Adamsas nurodo, kad jau daugiau negu prieš šimtą metų profesorius W.C.Barrett iš Buffalo (JAV) dantistų mokyklos pareiškė, kad praktikuojančiam odontologui svarbu nustatyti infekcijos grėsmę burnoje ir ją objektyviai įvertinti [4]. Nors buvo kalbama apie sifilio sukėlėjo galimybę plisti odontologinių intervencijų metu, tačiau šis teiginys yra labai svarbus ir dabar. Burnos ertmės mikroflora yra sudėtinga ir ją sudaro daugiau nei 200 mikroorganizmų rūšių. Burnos ertmės mikrofloros sudėtis įvairiose anatominėse struktūrose skirtinga. Ant sveikų dantų daugiausiai aptinkamos mutans grupės streptokokai (Streptococcus mutans, Streptococcus sobrinus, Streptococcus cricetus, Streptococcus rattus) ir Streptococcus sanguis [40]. Sveikoje dantenų vagelėje vyrauja gramteigiamos (aktinomicetai ir streptokokai) ir pigmentą sintezuojančios gramneigiamos bakterijos (Porphyromonas gingivalis, Porphyromonas endodontalis, Prevotella melaninogenica, Prevotella intermedia, Prevotella loescheii) [40, 42, 59]. Ant dantenų, gomurio, skruostų gleivinės mikrofloros streptokokai sudaro didžiausia dalį S. oralis ir S. sanguis bei Neisseria, Haemophilus ir Veillonella rūšys [65]. Ant liežuvio aptinkama daug didesnė ir įvairesnė mikroflora: visuomet randami Streptococcus salivarius, Streptococcus mitis ir Veillonella [11, 65]. Dantų konkrementuose bakterijų kolonijos sudaro 60 – 70% jų masės -dominuoja Streptococcus sanguis ir Streptococcus mutans. Bakterijų metabolizmo produktai pažeidžia dantis ir apydančio audinius. Streptococcus mutans veiklos produktai sukelia dantų emalio demineralizaciją. Pažeidus emalį, kitų rūšių bakterijoms yra panaikinami barjerai patekti į gilesnius danties audinius. Lizuojančios bakterijos Lactobacillus, Actinomyces dažniausiai aptinkamos jau pažeistų dantų kietuosiuose audiniuose. Bakterinė infekcija pažeidžia ne tik danties kietąsias struktūras, bet ir periodonto raiščius, alveolės kaulą. Pažeistose dantenų kišenėse aptinkamų mikroorganizmų įvairovė plati. Tai gramteigiamos

(jų tarpe aktinomicetai ir streptakokai), gramneigiamos (jų tarpe spirochetos ir bakteroidai) bakterijos. Periodonto ligų sukėlėjai gali būti ir pigmentą sintezuojantys anaerobiniai štamai ir Spirochetes. [7, 37, 69].
Tonzilės yra didžiausias patogeninių mikroorganizmų saugykla. Ant tonzilių dažniausiai aptinkami Staphylococcus epidermidis ir Corynebacteria mikroorganizmai, apie 20% bakterijų kiekio sudaro Staphylococcus aureus. Viršutiniuose kvėpavimo takuose vyrauja nehemoliziniai ir a-hemoliziniai streptokokai ir neiserijos, o kai kada patogeniniai Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes, Haemophilus influenzae ir Neisseria meningitidis.

Eick S, Glockmann E. su bendraautoriais tyrė Streptococcus mutans koncentraciją ant burnos ertmėje esančių kietųjų paviršių. Didžiausią koncentraciją nustatė ant stiklojonomerinių plombų paviršių, kompozitų, mažiausią – ant metalokeramikos vainikėlių
[18].

Lamfon H., Porter R. tyrinėjo Candida albicans pasiskirstymą burnos ertmėje. Autoriai laboratorijoje išaugino Candida albicans iš mėginių paimtų nuo danties emalio ir dentino bei akrilinių protezų [34]. Odontologinių procedūru metu dabar naudojama dantų preparavimo ir aušinimo aparatūra. Preparuojant dantis burnos ertmėje aušinimo skystis suformuoja aerozolį. Prie aerozolio lašelių prilimpa burnos ertmėje ir iškvėpiamame ore esantys mikroorganizmai, kraujo, danties kietųjų audinių dalelės [35, 10, 46]. Didele jėga išlėkę iš burnos ertmės aerozolio lašeliai nusėda ant medicinos personalo rankų, veido odos, aprangos, aplinkinių paviršių, su įkvėpiamu oru gali patekti į kvėpavimo takus, neapsaugotą akių gleivinę [17, 44, 29, 72]. Pateikiame 1 ir 2 lentelėse patogeninių bakterijų bei virusų, kurie plinta aerozolio būdu, sukeliamas ligas [49].