Dėl iš vakarų plintančių modernių, demokratinių idėjų įtakos Lietuvoje vis dažniau pasisakoma už neįgalių asmenų integraciją į visuomenę. Jau priimti Invalidų integracijos ir Specialiojo ugdymo įstatymai, aktyviai veikia nevyriausybinės organi- zacijos, žiniasklaida atvirai rūpinasi neįgaliaisiais, prasidėjo jų integracija į bendrojo lavinimo sistemą. Šie ir kiti faktai rodo, jog iš esmės suvokta, kad pilietinėje visuo – menėje neturėtų būti atstumtųjų.

Visuomenės raidos bėgyje keičiantis socialinei aplinkai, žmogus yra veikiamas pats, jo vertybių pasaulis ir kas svarbiausia, – jo socialinė elgsena.
R. Grigas rašė: “ Ypatingas mūsų gyvenamojo laikotarpio bruožas – grįžimo prie pilnavertiškesnės humanitarinės kultūros, jos vertybių, prie žmogaus dvasingumą formuojančių gyvybinių šaltinių. Šis bruožas vis labiau ryškėja ir mūsų atsinaujančio- je, tobulesnių išraiškos formų ieškančioje visuomenėje. Aplinka žmogų supa nuo pat gimimo iki mirties, kuri jį gali formuoti kaip iškilią asmenybę arba atvirkščiai: tarsi apvalkalėlį gali nuvesti prie sunykimo, degradacijos.”
Tas apvalkalėlis ir yra socialinių psichologinių santykių sistema. Jums priklau- so tarpusavio bendravimo formos ir kultūra, jų veiklos būdai, socialinių grupių ir ben- drijų tarpusavio santykiai, jų sąmonės bei elgsenos mechanizmas.
Ką tik užgimęs žmogus dar neturi jokių socialinių bruožų, jis – dar tik biologi- nė būtybė. Skirtingai nuo kitų gyvūnų, gamta taip patvarkė, kad žmogus savo esybę įgyja praktikos, tai yra santykio su aplinka, kitais žmonėmis keliu. Štai kodėl Aristo – telis žmogų metaforiškai yra pavadinęs “socialiniu gyvuliu”.
Kuo aukštesnis civilizacijos išsivystymo lygis, tuo turtingesnė kultūra, tuo for- muojasi unikalesnė, individualesnė asmenybė. Žmogaus socializacijai ypatingas ne tik mokyklos, bet ir šeimos vaidmuo. Juk per juos gali būti persijojama, pervertinama iš išorės pasaulio ateinanti informacija. Ta informacija įgauna kryptingumą, tam tikrą atspalvį individualizuodama būsimos asmenybės vystymąsi. I.Lelingienė teigia, kad šeimos socializacijos stilių (autoritorinis,demokratinis ar kitoks) sąlygoja tautinės tra- dicijos, visuomenės kultūra, socialinė priklausomybė, tėvų išsilavinimas. Dabartinė šeima nuo ankstesnių laikų šeimos skiriasi emocinėmis psichologinėmis funkcijomis. Yra šeimų, kuriose tėvai stengiasi ne tiek formuoti vaiko asmenybę, kiek padėti jam individualiai vystytis, siekia emocinio artumo, supratimo. Kitose šeimose vaikas ruo- šiamas gyvenimui, ugdant jo valią, mokant reikalingų ir naudingų dalykų. Visose šei- mose vaikai geriau ar blogiau ugdomi, tačiau yra daug tokių šeimų, kuriose vaikai ne tik prižiūrimi, bet auga antisocialinėje, kriminogeninėje aplinkoje.
Vykstant dideliems ekonominiams, kultūriniams pokyčiams, mokykla viena nekompetinga spręsti šeimų ir jų vaikų socialinės adaptacijos uždavinius. Reikalingi nauji struktūriniai padaliniai, tarnybos.
Sociokultūrinė veikla yra specifinė bendruomeninio ugdymo srytis, sudaranti palankias sąlygas įvairios socialinės padėties, įvairių tautybių ir įvairaus amžiaus žmonėms realizuoti savo socialinius, kultūrinius švietimo poreikius

1. SKUODO SUTRIKUSIO INTELEKTO
JAUNUOLIŲ DARBO CENTRAS. SOCIOKULTŪRINĖ APLINKA.

Socialinių darbuotojų profesijos esmė – altruizmas, meilė, o dirbant su spec. poreikių jaunuoliais ir altruizmo reikia ypač daug. Reikia gebėti įsijausti į kito žmo- gaus situaciją, suprasti jo poreikius, galimybes. Centro lankytojai dažnai sunkiai ir sa- vitai adaptuojasi prie naujų žmonių. Pažinę daug blogio savo tėvų šeimose, jie dažnai lieka su paslėptomis distrukcinėmis asmenybės savybėmis ir negatyviais charakterio bruožais. Padėtis pagerėja, kai jaunuolis pradeda lankyti centrą ir pastebi, jog soc. Darbuotojai jo nesmerkia, stengiasi padėti, suprasti.
Centras suvienija socialinį ir kultūrinį darbą vienoje vietoje taip, kad kultūra, vykdydama lyg ir vienijimo funkciją, vaidina svarbų vaidmenį, atlikdama socialinę misiją. Čia kultūra reiškia kultūrinės atmosferos bei susitikimų kultūros sukūrimą, kuri pasižymi atvirumu, pagarba ir susidomėjimu. Čia vyksta kultūringas socialinis darbas. Skatinamos jaunuolių stipriosios savybės, sugebėjimai ir interesai

Sprendžiant sutrikusio intelekto žmonių problemas, 1996 m. gruodžio 3 dieną įkurtas darbo centras. Per penkis veiklos metus darbo centro teikiamomis paslaugo- mis pasinaudojo 43 jaunuoliai. Šiuo metu centrą lanko 17 jaunuolių nuo 14 iki 21 me- tų. Ugdymo trukmė apribota iki 4 metų. Veikia trys dienos užimtumo grupės. Centras dirba nuo 8 val. Iki 17 val. Poilsio ir švenčių dienomis centras globotinių nepriima. Numatyta jaunuolių darbo centro veikla- 1 priede, centro valdymo struktūra- 2 priede.
Darbo centre dirbama pagal sudarytas bendrąsias programas:
– darbo terapijos,
– dailės terapijos,
– muzikos terapijos,
– kineziterapijos,
– laisvalaikio – poilsio,
– kulinarijos darbų,
– buities darbų.
Kiekvienam globotiniui pritaikoma sudaryta individuali ugdymo programa.
Darbo terapijos paslaugos skatina globotinių darbo funkcijų:
– išugdymą,
– atgaivinimą,
– įtvirtinimą,
– padidinimą,
– vystymą.
Priklausomai nuo globotinių negalios, darbo terapijos paslaugos yra trijų
pakopų:
– paruošiamoji,
– darbinio ugdymo,
– darbinė.
Sutrikusio intelekto jaunuoliams sudarytos sąlygos suvokti, kodėl žmonės dir-
ba ( siekia patenkinti šilumos, sotumo ir kitus poreikius), susipažįsta su įvairiomis darbo medžiagomis, jų savybėmis bei paskirtimi, įrankiais, priemonėmis ir žmonių darbu, artimu sutrikusio intelekto žmonių atliekamomis užduotimis. Išmoksta dirbti (numatyti darbo tikslą, analizuoti gaminamą objektą, paruošti medžiagas, naudotis įrankiais). Formuojami mokėjimai ir įspūdžiai kas metai vis platesnio masto. Šian – dieną jau gaminami gaminiai pagal užsakymą:
– rėmeliai paveikslams,
– lentelės virtuvei,
– žvakidės,
– simegrafijos darbai,
– siužetinės aplikacijos,
– savitvardos ugdymo priemonės,
– pagalvės iš gobeleno,
– šlepetės, darbinės pirštinės, adatinės, puodkėlės.

2. TIKSLAI IR SIEKIAI

Skuodo sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras yra Skuodo rajono savival- dybei pavaldi biudžetinė įstaiga, skirta visapusiškai lavinti ir ugdyti darbo įgūdžius sutrikusio intelekto jaunuoliams nuo 14 iki 21 metų.
Teikti sutrikusio intelekto jaunuoliams socialinio darbo, medicinos, darbo tera- pijos, kultūros, sporto, švietimo ugdymo paslaugas.
Užtikrinti globotiniams sąlygas dabartinei, ugdomąjai ir pedagoginei veiklai.
Užtikrinti, kad centre teikiamos paslaugos skatintų globotinių darbinių funkci- jų ugdymą, atgaivinimą, įtvirtinimą, padidinimą, vystymą.
Plėsti mokomąsias- gamybines dirbtuves ir ugdyti jose sutrikusio intelekto žmonių darbo įgūdžius.
Organizuoti turiningą globotinių laisvalaikį ir poilsį.
Užtikrinti globotiniams skirto ugdymo tęstinumą, pirmos medicininės pagalbos suteikimą, sanitarinio – higieninio ir priešgaisrinio rėžimo laikymąsi.
Sukurti ypatingas darbo vietas žmonėms su negalia, kurie dėl invalidumo nega- li dalyvauti normalioje darbo rinkoje.
Išmokyti proto negalią turintį asmenį gyventi kiek galima nepriklausomą nuo kitų žmonių gyvenimą.

Kad visi norintys sutrikusio intelekto jaunuoliai galėtų įgyti darbinių įgūdžių, užsiimtų naudinga veikla pagal savo norus, sugebėjimus, interesus ir galimybes savo bendruomenėje ir nebūtų atskirti nuo šeimos.
Ugdyti, lavinti neįgaliųjų gebėjimus savarankiškai apsitarnauti įprastose veik – lose ir padėti maksimaliai prisitaikyti supančioje aplinkoje.

Darbai ir užduotys individualizuojamos pagal kiekvieno negalės sunkumą ir pobūdį. “Kad pažintum žmogų, turi jį pamilti,” teigė L. Fojerbachas, ir būtent šia tie- sa pirmiausia stengiamasi vadovautis ugdymo procese. Visi drauge mokosi džiaugtis savo darbais. Juk jie suteikia nuostabią galimybę kurti, fantazuoti, užmiršti negalią. Centre užtikrinama teisė būti užimtam, kaip pagrindinis garantas savarankiškumui, socialinei bei psichologinei gerovei.
Tinkamai organizuojant darbinę veiklą, jaunuoliai įgyja elementarių darbinių įgūdžių, reikalingų atliekant nesudėtingus darbus, susipažįsta su šių darbų atlikimu, skirtais įrankiais bei priemonėmis. Darbas padeda stiprėti fiziškai, pagerėja bendras fizinis išsivystymas, judesiai tampa labiau koordinuoti. Darbinė veikla skatina pasi- tikėjimą, savigarbą, ugdo talentą ir sugebėjimus, kurie gali būti vystomi sociokultūri- nėje aplinkoje. Jaunuolis tobulėja per darbą ir patiria pasitikėjimo jausmą, pabaigda- mas darbą, įgyja gyvenimiškos patirties.
Sutrikusio intelekto asmeniui užimtumas – tai ne tik darbo vieta, bet tai ir ben- dravimo aplinka, saviraiškos forma, vieta socialiniam aktyvumui bei gyvenimo įprasminimo priemonė.
Pagrindinis meno terapijos uždavinys – tobulinti pažinimo procesą, t.y. plėtoti jutimo, suvokimo, atminties, mąstymo ir vaizduotės galias. Mėginama aiškinti jau- nuoliams, kas yra gražu, atkreipti jų dėmesį į užburiančias gamtos spalvas. Net sun- kios negalios auklėtiniai geba lieti akvareles teptuku ar pirštais. Mergaitėms patinka siūti žaislus, daryti atvirukus, paveikslėlius, klijuoti vokus, lankstyti dovanų maiše- lius, gaminti paveikslėlius iš odos. Gaminama iš jos ir bižuterija: apyrankės, pakabu- kai. Ne mažiau mergaitėms patinka ir nerti bei megzti.
Vaikinams labiau prie širdies gaminti paveikslėlius iš gamtinių medžiagų, spal- votų skiaučių, lipdyti. Tuo pačiu metu bendraujama, išreiškiame save ir įprasminama kasdienybę.
Siuvimo, audimo dirbtuvėje mokoma siūti siūles paprasta siūle, zigzagu, lopy- ti, siuvinėti vąšeliu, adata, austi. Pagal užsakymą siuvamos darbinės pirštinės, šlepe- tės, pagalvės. Tai parduodama mugėse parodose.
Medžio darbų dirbtuvėje mokoma pjauti, kalti, šlifuoti. Pagal užsakymą gami- nami rėmeliai paveikslams, žvakidės “Bonsus”, simegrafijos darbai, savitvardos ug- dymo priemonės.

Vienas svarbiausių Lietuvos respublikos uždavinių yra vaikų ir jaunuolių švie-
timas ir ugdymas. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių ne visi vaikai gali lankyti bendrojo lavinimo mokyklas. Tos priežastys labai įvairios, tai fiziniai, somatiniai, in- telekto ir kiti sutrikimai.
Spec. poreikių asmenys taip pat turi teisę ugdytis ir būti ugdomi, mokytis pa- gal savo sugebėjimuū. Todėl jiems skiriamas specialusis ugdymas. Specialusis ugdy- mas yra Lietuvos švietimo sistemos dalis. Jis organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo ir kitais įstatymais, vyriausybės nutarimais bei ki- tais teisės aktais.
Pripažįstant specialiųjų poreikių asmenų gebėjimus ir galias, sutrikusio intelek- to jaunuolių darbo centre vykdomas mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų for- mavimas. 1999 m. rugsėjo 1 dieną SSIJD centre įsteigta ketvirtis specialiojo pedago- go etatas. Nuo to laiko centre nuolat ugdomi, mokomi ir lavinami jaunuoliai su vidu- tiniu ir žymiu intelekto sutrikimu. Visų jaunuolių spec. ugdymosi pedagoginiu, psi- chologiniu, medicininiu ir socialiniu aspektais yra įvertinami pedagoginės psichologi- nės tarnybos.
Specialusis pedagogas pritaiko ugdymo metodus, programą, parenka tinkamas mokymo priemones.
Pagrindiniai specialiojo ugdymo uždaviniai šioje įstaigoje – tai padėti sutriku – sio intelekto jaunuoliams suvokti bendrąsias žmogaus vertybes bei rengti juos sava- rankiškam gyvenimui.
Jų gebėjimams ugdyti sudarytos individualios programos ( remiantis specialių- jų mokyklų programomis), kurias sudaro šie skyriai:
1. suvokimo lavinimas,
2. kalbos suvokimo ugdymas,
3. ekspresyviosios kalbos ugdymas,
4. skaitymo ir rašymo mokymas,
5. matematikos mokymas.

Du kartus metuose rašomos šių jaunuolių charakteristikos bei pildomas moki-
nių žinių įvertinimo anketos (sud. J. Vilutienės), kuriose atsispindi visi jaunuolių pa-siekimai.
Švietimo ugdymo grupę sudaro 6 neįgalūs asmenys nuo 14 iki 16 metų. Dirba spec. pedagogė Jolanta Viršilienė. 1994 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, specia- liosios pedagogikos ir logopedijos studijų visą kursą ir įgijo aukštąjį mokslą.

Kulinarijos darbai – atsižvelgiant į jaunuolių realias galimybes, rengiami sa- varankiškam gyvenimui tarp žmonių. Mokomi dirbti:
– numatyti darbo tikslą,
– analizuoti gaminamą patiekalą,
– elementariais būdais paruošti produktus,
– naudotis įrankiais, indais, atsižvelgti į jų savybes,
– mokomi stalo serviravimo, indų plovimo, pirminio daržovių paruošimo reikalavimų, kad jie taptų įgūdžiu,
– sumuštinių gaminimas (su sūriu, kiaušiniais, dešra). Duonos raikymas. Sviesto tepimas ant duonos. Dešros supjaustymas ir t.t.
– Daržovių, vaisių ruošimas, plovimas, skutimas, pjaustymas,
– Naudojimasis dujine virykle ir kitais įrengimais,
– Išvykų į gamtą metu maisto gaminimas ant laužo. Stalo ruošimas gamtoje. Kultūringo elgesio gamtoje mokymas,
– Mokymo procese daug dėmesio skiriama saugiam darbui (aštrūs, smailūs stalo įrankiai, elektriniai prietaisai, verdantis vanduo, karšti taukai).
Kulinarijos darbų programos tikslas maksimaliai priartinti protiškai atsilikusį
jaunuolį prie realaus jį supančio pasaulio vaizdo, padėti integruotis į socialinį ir kul- tūrinį visuomenės gyvenimą.
Jaunuoliai mokomi ir buities darbų. Esant sunkiai ekonominei padėčiai, žmo- nių su vidutiniu ir žymiu intelekto sutrikimu praktiškai neįmanoma įdarbinti, tai jų integracija į visuomenę, mano nuomone, įmanoma per šių asmenų socializaciją, t.y. mokant buities darbų.Buities darbai skirstomi į tokias grupes:
– maisto gaminimas,
– valymo darbai,
– rūbų ir avalynės priežiūros darbai.
Norint tinkamai mokytis buities darbų, tikslinga įrengti kabinetus, ko darbo
centre trūksta. Yra paruošta buities darbų mokymo programa, metodinė medžiaga, auklėtiniams programos sudarytos vieneriems metams ir apima visas tris dalis. Pa- grindinės mokymo formos ir metodai yra pokalbiai, praktikos darbai, ekskursijos, vaidmeniniai žaidimai, demonstruojami mokomieji filmai.
Mokomi valymo darbų:
– dulkių valymas,
– grindų plovimas,kilimų valymas
– spintelių valymas,
– kaip naudotis valymo darbams skirtomis priemonėmis.
Rūbų ir avalynės priežiūra:
– skalbti rankomis,
– lyginti rūbus,
– prisiūti sagas, susiūti siūles,
– avalynės valymas šepečiu ir batų tepalu.

5 Muzikos terapija

Nežiūrint į ribotą galimybę groti instrumentais, neįgalieji skatinami muzikos terapijos užsiėmimams. Jiems tai yra malonus ir laukiamas užsiėmimas. Tuo suvok- dami mes remiamės šiomis pagrindinėmis metodinėmis nuostatomis:

1. Muzika lavina klausą, aktyvina pažeistos klausos likučius, atpalaiduoja regėjimo organus, kurie yra pastoviai įtempti.
2. Muzika padeda lavinti muzikos šnekamąją kalbą, kadangi verbalinė bei mu- zikinė kalbos turi bendrus elementus – melodijos, ritmo, tembro, dinamikos elementų sistemas. Šios analogijos paaiškina svarbią tezę, kuria mes vado- vaujamės: “Muzika – tai kelias į kalbą”.
3. Klausos sutrikimas neretai tampa tam tikru balso aspektų priežastimi, nes žmogus negali kontroliuoti savo balso arba kontroliuoja jį labai ribotai. Bal- so defektus, monotoniškumą arba balso farsavimą, nosinį arba girgždantį tembrus, kaip žinia galima mažinti vokalinių pratimų pagalba. Dainavimas praturtina balsą, lavina kalbos aparatą, koreguoja kvėpavimą.
4. Dainuodamas žmogus patiria emocinį muzikos poveikį, gali kūrybiškai pa- sireikšti.

Mūsų uždaviniai yra pagrįsti negalios įpatumais, bet taip pat susieti ir su bend-
ruoju muzikiniu ugdymu. Tai leidžia specifine darbo forma naudoti įprastą muzikinę veiklą bei tradicinius saviraiškos elementus: dainavimą, grojimą instrumentais ir im- provizacija. Įvairius ritminius pratimus, pantomimos elementus, kvėpavimo pratimus, muzikos klausymą, muzikos piešimą ir kt.

1. Muzikos klausymasis.
Muzikos kūriniai parenkami atsižvelgiant į jaunuolių nuotaikas. Tai sustiprina klausos, muzikos įtaigumą. Galima sugretinti charakteringus kūrinius arba to paties kūrinio skirtingas aranžuotes.

2. Darbas ir muzika.
Skambant muzikai galima suderinti keletą skirtingų užsiėmimų: lipdymą, pie- šimą, mezgimą ar siuvimą. Skambant muzikai, pamoka tampa pamažu atskiru pasauliu su savomis taisyklėmis. Į šį pasaulį sugrįžtama kiekvieną dieną ar va- landą. Muzika skatina būti aktyviems darbe. Jie jaučia, jog tai, ką daro,pavyks- ta.

3. Muzikavimas.
Daugumai jaunuolių grojimas yra daug patrauklesnis už dainavimą, kadangi yra susijęs su judesiu ir garsą skleidžiančiu daiktu.
Muzikos instrumentais sąlygiškai galime laikyti visa, kas skamba: plojimą, pirštų spragsėjimą, trepsėjimą kojomis. Su šiais instrumentais galima puikiau- siai improvizuoti, atlikti garsinius efektus.

4. Vieno muzikavimas ir kartu.
Muzikuodami kartu su kitais, mes per kitus tarsi sutinkame patys save, o per save – kitus.
Muzikuodami ugdome savo gebėjimus ir įgūdžius. Taip pat didėja ir mūsų pa- sitikėjimas savimi.

5. Dainavimas.
Dainuojant dainas, galima susikurti ritualą, paįvairinti kasdienybę. Svarbiausia ne kaip žmogus dainuoja, bet tai, kad dainuojant jaučiasi smagiai ir laimingai.

6. Dainos – šokiai.
Neįgaliajam suteikia savotiškai “saugias ribas” ir jam lengviau suprasti, kada ir kas vyks. Nors dainos- šokiai kartojasi, bet pratybos neturi tapti tuo pačiu me- chanišku judesiu, veiksmų kartojimu. Šokiai padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, suvokti sąvokas, kūną bei savąjį “AŠ”.

Dienos veiklos centro globotiniai atostogauja Giruliuose, neįgaliųjų poilsio na- muose “Akimirka” Šventojoje. Programa vykdoma trim etepais: 1. Darbas su globo- tiniais; 2. Darbas su tėvais; 3. Brolių ir seserų paramos grupės.

Šeima, auginanti žmogų su ypatingais poreikiais.

1. Žmogus su negale
 Reabilitacija
 Medicin. gydymo tęstinumas
 Mokyklinis lavinimas
 Soc.gyvenimo įgūdžių formavimas
 Integracija į visuomenę
 Nauji gyvenimo patyrimai
 Soc. ir pedag. pagalba
 Laisvalaikio organizavimas

2. Tėvai
 Tėvų paramos grupės
 Tėvų švietimas ir mokymas
 Psichologinė konsultacija
 Laisvalaikio programa
 Šeimos terapija
 Parama, atsikratant kompleksų

3. Broliai/ seserys
 Brolių ir seserų paramos grupės
 Laisvalaikio programa
 Psichologinė konsultacija
 Individ. konsultacija dėl asmeni- nių problemų
 Mokymas atsipalaiduoti
 Mokymas tvarkyti savo laiką
 Parama, atsikratant kompleksų

Šioje schemoje įvardinti 3-jų darbo krypčių uždaviniai
1. Žmonės su negale, neturėję galimybės lankyti mokyklų ar centrų, stovykla- vimo metu įgauna pirmuosius grupinio bendravimo įgūdžius. Susitikimų metu skatinamas draugiškumas kitų atžvilgiu, mokoma apsitarnauti ir siekti kiek galima didesnės nepriklausomybės, orientacijos naujoje aplinkoje.
2. Tėvai, augindami šeimoje vaiką su negale, negali tvarkyti savo gyvenimo, neturi sąlygų tobulėti, bendrauti su kitomis šeimomis, patys tampa be galo kompleksuoti, uždari, nepasitikintys savimi. Labai dažnai jie neša tariamo- sios kaltės naštą. Stovyklų metu bandoma tėvams suteikti psichologinę pa- galbą, turiningą poilsį, padėti pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis.
3. Šeimoje augantis vaikas su negale labai įtakoja brolių ir seserų gyvenimą. Jie bando rinktis tokią profesiją, kad galėtų pagelbėti invalidams, taip ban- dydami prisiimti dalį atsakomybės. Jiems būdingas uždarumas, nepasitikė- jimas savo jėgomis. Psichologai stengiasi padėti “tvirčiau” atsistoti ant ko- jų, surasti save, planuoti savo laiką. Sveikiesiems čia sudaromos sąlygos pa- bendrauti, dalintis gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais.

Į stovyklas atvyksta žmonės iš įvairių Lietuvos miestų. Kiekvienas jų turi savo
supratimą, savo įgūdžius, savo gyvenimo patyrimą. Bendradarbiaudami jie keičiasi informacija. Vasaros stovyklų metu siekiama, kad plėstųsi žmogiškieji kontaktai, in- tegracija į visuomenę, suteikiama pagalba ir parama šeimoms, auginančioms ypatingų poreikių vaikus, sudaromos sąlygos pilnaverčiam aktyviam poilsiui. Stovyklaujant susidaro galimybė mokytis, prisitaikyti, tvarkyti higieninius, buitinius, kitus poreikius naujomis sąlygomis, išmokti keliauti, prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Šių vasaros atostogų metu bandoma suteikti visokeriopą pagalbą visiems atvy- kusiems, nes dažniausiai, vidiniai kompleksai stabdo šeimos norą poilsiauti bendrose poilsiavietėse, o čia gamtos prieglobstyje, sudaromos visos galimybės jaustis laisvai, nebūti visiškai priklausomiems nuo šeimos nario negalios laipsnio (padeda specialis- tai ir savanoriai), o svarbiausia yra galimybė pailsėti ir pabendrauti su panašių porei – kių žmonėmis.

Išvykos, ekskursijos: aplankytas Klaipėdos akvariumas bei delfinariumas, Pa- langos Gintaro muziejus, Nida. Labai mėgiamos išvykos į gamtą. Žygiai prie Skuodo jūros – žvejyba, bulvių kepimas, šašlykai. Šventojoje prie jūros gintaro paieškos, žai- dimas kamuoliu, vasaros palydėjimas.
Visuomenės švietimas: Centro globotinių spektaklis “Šaltinėlis” ir darbų paro- dos mokyklose, Kretingos darbo centro atidarymas, Klaipėdos apskrities neįgaliųjų meno šventė.
Aktyviai bendraujama su savivaldybe bei soc. paramos skyriumi. Rajono žinia- sklaidoje nušviečiama apie centro veiklą bei problemas.
Bendraujama su šalies ir užsienio giminingom organizacijom: Liubavo darbo centru – Lenkija, Olandijos Caritu, Klaipėdos apskrities socialinės paramos įstaigo – mis.
Aktyviai bendraujama su globotinių šeimomis: pokalbiai, susitikimai, paskai- tos, darbų parodos, religinių švenčių renginiai, įvairios paskaitos, išvykos tikslu pabū- ti kartu, moralinė parama.

NEFORMALUSIS BENDRAVIMAS:

– pokalbiai atvedant ir pasiimant globotinį
– žinutės, perduodamos per globotinį
– individualesnės žinutės apie kokį nors globotinio pasiekimą ar pokštą
– skelbimų lentos: jose atsispindi įvairiausia informacija apie vaikus, persona- lo darbą ir kt. Ji nuolat keičiama. Padėkos tėvams. Vaikų darbai ir kt.
– Informaciniai laiškai: juose yra įvairūs skelbimai, prašymai padėti, patari – mai ir kt.
– Skambučiai tėvams įpatingais atvejais ir nuolat, kontakto palaikymui
– Įvairūs bukletai apie renginius, centro veiklą
– Tėvų kvietimas padirbėti ar pabūti grupėje
– Įvairi specialistų veikla, skirta artimesniam susipažinimui ar bendravimui (arbatėlės, parodėlės)
– Literatūros propagavimas

FORMALUSIS BENDRAVIMAS:

– apsilankymas šeimose (prieš globotiniui atvykstant į centrąir vėliau)
– grupės tėvų susirinkimai ir susitikimai
– bendri visų grupių tėvų susirinkimai
– tėvų komiteto posėdžiai
– anketos tėvams
– parodomoji veikla tėvams
– ataskaitos tėvams apie ugdymo rezultatus
– tradicinės šventės darbuotojų, globotinių ir tėvų kartu

Atsiųsti moku.lt_sutrikusio_intelekto_jaunuoliu_darbo_centras_2005_05_11_14_11_50