Metalo pjovimo staklės – vadinamos mašinos suteikiančios metaliniams ruošiniams formą, nuimant druožles. MPS t.y. visų kitų gamybos priemonių geruinimo pagrindas, jomis gaminamos tokios pat staklės, taip pat plataus vartojimo reikmenys. MPS tai mašinų gamybos gamyklų pagrindiniai įrengimai. Mašinų gamybos išvystymas ir pažanga pirmiausiai priklauso nuo staklių gamybos, konkrečiai nuo staklių kiekio ir jo techninio lygio. Svarbų vaidmenį staklėms vaidina įtaisai, kurie yra staklių papildomi įrengimai. Naudojant įtaisus, jie įstatomi įstakles ir tvirtinami ruošiniai bei įrankiai. Mechnizuojant ir automatizuojant apdirbimo procesus įtaisai staklėms skirstomi į universalius ir specialiuosius. Universalieji įtaisai naudojami vienetinėje ir smulkiaserijinėje gamyboje, specialūs – stambiaserijinėje ir masinėje gamyboje.
Atsiųsti moku.lt_metalo_pjovimo_stakles
Mašinų, prietaisų ir įrankių detalių paviršiai yra cilindrinės, kūginės, spiralinės, evolventinės ir kitokios formos. Jie yra realieji ir geometiniai. Realieji paviršiai sudaromi, taikant įvairių medžiagų apdirbimo technologinį procesą – pjovimą, liejimą, štampavimą ir t.t. Jie labai artimi atitinkamiems geometriniams paviršiams. Geometriniai paviršiai yra: plokštuma, cilindrai, kūgiai, tiesiniai išklojami ie neišklojami, rutuliniai ir netiesiniai. Apdirbamosios detalės geometrinį paviršių galima laikyti judančios sudarančiosios linijos nuoseklių geometrinių padėčių begalinę aibę kita sudarančiąja linija. Pirmoji vadinama formuojančiąja linija,o antroji-kreipiančiąja. Šios linijos gali būti pastovios arba kintamos formos. Detalių paviršiai būna išoriniai ir vidiniai. Be to paviršiai skirstomi į uždaruosius ir atviruosius.
Sudarant bet kurį geometrinį paviršių, turi būti dvi geometrinės sudarančiosios linijos, t.y. geometriniai elementai ir jų tarpusavio judesiai. Realiuosius paviršius medžiagoje galima sudaryti, panaudojant pagalbinius elementus su realiaisiais paviršiais, linijomis ir taškais. Jie vadinami pagalbiniais materialiaisiais elementais. Judant šiems elementams, susidaro geometrinės sudarančiosios linijos, o tuo pačiu ir paviršiai.
Žinomi keturi geometrinių linijų sudarymo būdai: kopijavimo, ridinimo, pėdsako ir lietimo. Kopijavimo būdo esmė yra ta, kad pagalbinės materiliosios linijos ir formuojamosios linijos forma ir dydis sutampa. Ridinimo būdas taikomas tuomet, kai formuojamąją liniją sudaro ja riedančios pagalbinės materialiosios linijos gaubiančioji. Pėdsako būdas – kai taško pavidalo materialus pagalbinis elementas sudaro formuojamąją liniją, palikdamas paskui save pėdsaką. Lietimo būdas – kai formuojamoji linija yra liestinė eilei papildomų pagalbinių geometrinių linijų, sudarytų materialiuoju tašku pėdsako būdu.
MPS apdirbamonms detalės norint suteikti norimą formą ir matmenis, dirbamiems staklių organams reikia suteikti nustatytus judesius, vadinamus vykdymo judesiais(Sk-sukamasis, Sl-tieselinijinis slenkamasis), tai reiškia judesius pjovimo įrankiui ir ruošiniui. Šiuos judesius galima suskirstyti į:
1) pagrindinius arba darbinius
2) pagalbinius (Sl4).
Pagrindiniai judesiai skirstomi į:
1) pjovimo (pjovimo greitis) Fv,
2) pastūmos (formuojantis) judesius Fs.
Kai kuriuose staklėse yra ir kiti darbiniai judesiai – tai dalinimo ridinimo ir kiti. Šių judesių pagalba atliekamas drožlės nuėmimo procesas nuo apdirbamo ruošinui. Kaip pjovimo taip ir pastūmos judesys parenkami ir paskaičiuojami priklausomai nuo reikalaujamo paviršiaus glotnumo. Pagalbiniai judesiai tiesiogiai nesusija su pjovimo procesu, bet jie yra būtini jo atlikimui, priskiriami ruošiniui ir įrankiui įtvirtinti, pjovimo įrankiui pagaląsti arba lyginti, taip pat įrankių ašmenims aušinti, staklių mechanizmams tepti ir kita. Pagalbinius judesius galima atlikti rankiniu būdu arba automatiškai. Pjovimo ir pastūmos judesiai MPS pjovimo judesys dažniausiai būna dviejų tipų, pagal trajektoriją: sukamasis ir tiesialijininis arba slenkamas-grįžtamas. Pjovimo judesys gali būti suteikiamas apdirbamam ruošiniui arba įrankiui. MPS pastūmos judesys gali būti nepertraukiamas arba pertraukiamas, paprastas arba sudėtinis, gali susidaryti iš kelių atskirų judesių.
Staklių pavara vadinami įrengimai, reikalingi suteikti judesiams darbiniams organams. Pavaras sudaro variklis ir mechanizmai perduodantys judesį. Staklių pavaros būna:
1. elektrinės,
2. mechaninės,
3. hidraulinės,
4. pniaumatinės,
5. pniaumatinės-hidraulinės.
Plačiausiai paplitusios elektrinės pavaros.
Staklių kinematinėms grandinėms derinti naudojami machanizmai grupuojami:
2. diržinės pavaros mechanizmai su – plokščiais,trapeciniais, apvaliais ir krumpliuotais diržais,
3. krumpliaratiniais greičių keitimo mechanizmai su – krumpliaratinis greičių keitimo, krumpliaračių kūgių, nortoniniai, meamdriniai mechanizmai
4. keičiamųjų krumpliaračių gitaros.
MPS susideda iš įvairių mazgų ir detalių sudarančių varančiuosius perdavimo ir vykdymo machanizmus, taip pat iš mazgų ir detalių laikančiuos šiuos machanizmus, kad būtų galima jais normaliai ir saugiai dirbti.
Kinematinės grandys sudaro kinematinės poros, kurios sudaro kinematines grandines. Visos staklių kinematinės granginės sudaro jų kinematinę schemą. Kinematinės poros perdavimo santykiu vadinam varomojo ir varančiojo veleno apsisukimų santykį
n 2
Š = —-
n 1
METALO PJOVIMO STAKLIŲ KLASIFIKAVIMAS IR NUMERAVIMAS
MPS yra labai daug rūšių. Jos grupuojamos, atsižvelgiant į įvairius požymius:
1. universalumo laipsnį technoliginę paskirtį,
2. tikslumo laipsnį ir svorį,
3. vienu metu dirbančiųjų špinbdelių skaičių,
4. automatizacijos laipsnį ir kt.
Universalios, arba bendros paskirties staklės skirtos skirtos įvairioms detalėms gaminti ir įvairioms apdirbimo operacijomsatlikti. Jos naudojamos vienetinėje, smulkiaserijinėje gamyboje, remonto cechuose ir įvairiose dirbtuvėse. Įvairiems darbams atlikti skirtos plataus universalumo staklės. Specializuotos staklės skirtos vieno arba keleto pavadinimų įvairių dydžių detalės apdirbti. Jos naudojamos serijinėje gamyboje. Specialios staklės skirtos vienodoms detalėms gaminti. Norint tokias stakles pritaikyti jas reikia perdirbti. Atsižvelgiant į tikslumo laipsnį staklės skirstomos į 5 tikslumo klases:
1. normalaus (H)
2. padidinto (п)
3. didelio (B)
4. labai didelio (A)
5. įpatingai didelio (C)
Atsižlelgiant į staklių svorį ir matmenis, jos gali būti:
1. lengvos, kurių svoris iki 1t.,naudojamos prietaisų gamybai
2. vidutinės, kurių svoris iki 10 t.
3. sunkios, kurių svoris daugiau kaip 10 t.
Universaliose MPS tenka apdirbti ruošinius įvairiais pjovimo greičiais, atsižvelgiant į veiksnius, kuriuos nagrinėja metalo pjovimo mokslas. Todėl pjovimo greitis įvairiais atvejais gali būti keičiamas nuo mažiausio vmin iki didžiausio vmax . Be to, staklėmis apdirbami ruošiniai arba naudojami įrankiai būna įvairių skersmenų. Šie skersmenys kinta tam tikrame, kiekvienoms staklėms nustatytame intervale nuo dmin iki dmax . Todėl ir jų špindelio apsisukimų skaičiai turi būti keičiami nuo nmin iki nmax . Tokių ribinių apsisukimų santykis vadinamas špindelio apsisukimų reguliavimo diapozonu ir parodo staklių universalumo laipsnį.
nmax
Rn=——–
nmin
Norint gauti pjovimo greitį, reikia turėti stakles, kurių špindelio apsisukimų sakaičius būtų reguliuojamas nuosekliai, be šuolių. Tačiau dėl kai kurių konstrukcinių ir ekonominių priežaščių staklių špindelio apsisukimai kaičiami palaipsniui, naudojant greičių dėžes arbe laiptuotų skriemulių pavaras.
Dirbant staklėmis, dažnai tenka keisti špindelio apsisukimus n, atsižvelgiant į reikiamą pjovimo greitį v ir ruošinio arba įrankio skersmenį d. Kad nereiktų skaičiuoti darbo vietoje, naudojamasi specialiomis liniuotėmis arba diagramomis. Praktikoje naudojamos dvi diagramų rūšys: spindulinė ir logaritminė.
Spindulinė greičių diagrama. Pjovimo greičiai v keičiami nuo 10-200 m/min, o apdirbamieji skersmenys d nuo 20-400 mm. Kad būtų lengviau sudaryti diagramą, imsime d=318mm. Tada iš pagrindinės pjovimo greičio lygties gausime v=n, t.y. skaičių, išreiškiantį greitį, lygų špindelio apsisukimų skaišiui.
Logoritminė greičių diagrama. Nirint išsiaiškinti logoritminės diagramos pobūdį, reikia išlogoritmuoti pjovimo greičio lygtis.
*n
lgv=lgd+lg——-
1000
Tekinimo grupės staklės
Tekinimo grupės staklėmis sudaromi detalių išoriniai ir vidiniai paviršiai. Šie paviršiai pagrindinai formuojami pėdsako būdu. Į tekinimo staklių grupę įeina pagrindinių tipų staklės:
1. tekinimo,
2. revolverinės,
3. planavimo,
4. karuselinės,
5. tekinimo automatai,
6. pusautomačiai,
7. specializuotos,
8. specialiosios.
Tekinimo staklės – tai labiausiai paplitusipos metalo pjovimo staklės mašinų bei prietaisų gamyboje ir remonto bei mechaniniuose cechuose. Jomis galima atlikti įvairius tekinimo darbus, taip pat gręžti, gilinti, plėsti, sriegti ir t.t. Naudojant specialius įtaisus, šiomis staklėmis galima frezuoti, šlifuoti, įpjauti krumplius ir t.t. Atsižvelgiant įpaskirtį, tekinimo staklės skirstomos į universaliąsias, paprastąsias ir specializuotas.
Universaliosiomis tekinimo staklėmis galima atlikti įvairias operacijas, įskaitant ir sraigtinių paviršių įpjovimą peiliu. Dėl to jos kartais vadinamos tekinimo-striegimo staklėmis. Jos plačiausiai naudojamos mašinų gamyboje, todėl
vadinamos tiesiog tekinimo staklėmis. Šiose staklėse yra pavaros sraigtas, reikalingas sriegiams įpjauti peiliu.
Paprastosios telinimo staklės iš esmės skiriasi nuo universaliųjų tuo, kad jose nėra pavaros sraigto. Dėl to jomis negalima pjauti sriegio peiliu be specialių įtaisų. Šios staklės dažniausiai naudojamos prietaisų gamyboje mažoms detalėms gaminti, taip pat mašinų gamyboje atskiroms operacijoms atlikti.
Specializuotos tekinimo staklės skiriamos tiktai tam tikriems darbams atlikti arba tam tikroms detalėms pavz, vamzdiams, vagonų aširačiams tekinti, frezų dantims įkuprinti.
Naudojamos įvairių dydžių staklės: pradedant mažiausiomis, naudojamomis laikrodžių bei prietaisų gamyboje, ir baigiant stambiomis, kuriomis galima apdirbti 1600mm skersmens bei 160000mm ilgio ir ilgesnias detales.
Tekinimo staklės 16Б20П skirtos vidutinių matmenų detalėms gaminti. Ruošinių didžiausias skersmuo ties stovu 400 mm, ties suportu – 220mm, o ilgis – 710 arba 1000 mm.
Šių staklių pjovimo formavimo fudesys Fv suteikiamas špindeliui.pastūmų formavimo judesiai Fs atliekami, stumiant pjovimo įrankį išilgine, skersine arba įstriža kryptimi.
Revolverinė tekinimo staklės skirtos įvairioms trumpoms detalėms gaminti iš stpypinės medžiagos arba pavienių ruošinių serijinės gamybos sąlygomis. Jų konstrukcija iš esmės skiriasi nuo paprastųjų tekinimo staklių tuo, kad arkliuko vietoje yra suportas su revolverine galvute, kurios lizduose detalės apdirbimo technologina tvarka tvirtinami įvairūs pjovimo įrankiai: tekinimo peiliai, grąžtai, gilintuvai, sriegikliai ir kt. Jie nustatomi, pasukant revolverinį galvutę į darbinę padėtį. Be to, technologiniam laikui sutrumpinti staklėse įtaisomi specialūs įrengimai – atramos, į kurias atsirėmus suportams, sustabdomas pjovimo procesas. Todėl apdirbimo metu nereikia detalių montuoti.
Atsižvelgiant į revolverinės galvutės sukimosi ašies padėtį, revolverinės tekinimo staklės skirstomos į 3 tipus:
1) su vertikaliąja ašimi, kai įrankiai išdėstyti galvutės spindulių kryptimi;
2) su horizontaliąja ašimi, statmena špindelio ašiai, kai įrankiai išdėstyti taip pat galvutės spindulių kryptimi;
3) su horizontaliąją ašimi, lygiagrečia špindelio ašiai, kai įrankiai išdįstyti galvutės gale.
Paprastai suportui su revolverine galvute galima suteikti išilginę pastūmą, t.t. suteikti slenkamąjį judesį išilgai stovo. Tačiau kai kuriuose modeliuose ją galima mechaniškai perstumti ir skersai stovo, t.y. suteikti skersinės pastūmos judesį.
Dažniausiai naudojamos staklės su pirmojo ir trečiojo tipo revolverinėmis galvutėmis, o su antrojo tipo galvute daugiausia būna revolveriniai tekinimo automatai arba mažos, prietaisų gamyboje naudojamos staklės.
Atsižvelgiant į apdirbamųjų ruošinių rūšį, revolverinės tekinimo staklės gali būti skirstomos detalėms gaminti iš strypo arba iš atskirų ruošinių. Tačiau dažnai to paties tipo staklės galui būti paruoštos ir vienam, ir kitam arvejui.
Revolverinės tekinimo staklės yra žymiai našesnės už paprastąsias tekinimo stakles, tačiaujas paruošti darbui, t.y. suderinti, paprastai sugaištama daug laiko. Todėl racionalu jas naudoti tada, kai gaminama daug detalių, t.y. serijinės gamybos sąlygomis. Kad būtų lengviau paruošti, prie staklių būna standartiniai universalūs įrankių laikikliai, kuriuos naudojant dažnai ekonimiška apdirbti detales ir nedidelėmis partijomis, t.y. esant smulkiaserijinei gamybai.
Darbas revolverinėmis tekinimo staklėmis yra našus. Tačiau darbininkas prei jų turi dirbti fiziškai labai intensyviai. Todėl jos yra mechanizuojamos ir automatizuojamos.
Revolverines tekinimo stakles, palyginus su paprastomis tekinomo staklėmis, turi šiuos privalumus:
2) trumpesnis pagalbinis laikas, skirtas įrankiams ir ruošiniams pakeisti greit veikiančiais įtaisais,
3) trumpesnis mašininis laikas, nes galima detalę apdirbti keliais įrankiais vienu metu,
4) nereikia gaišti laiko detalei matuoti darbo metu, nes suportų eigos ribojamos atramos,
5) prie revolverinių staklių gali dirbti neaukštos kvalifikacijos darbininkai; tiktai reikia, kad stakles suderintų specialistai – derintojai.
Revolverinių tekinimo staklių dydį charakterizuoja didžiausias apdirbamo strypo, prakišto pro špindelio vidų, skersmuo (d=18, 25, 40, 65, 80 arba 100mm) ir atitinkamai didžiausias griebtuve (D=250, 320, 400, 500, arba 630mm). Staklių markės paskutiniai du skaitmenys dažniausiai parodo didžiausią apdirbamo strypo skersmenį,pavyzdžiui, 1H318-18mm, 1H325-25mm, 1A340-40mm.
Revolverinės tekinimo staklės 1П365 su vertikaliąja revolverinės galvutės pasisukimo ašimi skirtos įvairios formos detalėms gaminti į griebtuvą įtvirtintų ruošinių, kurių skersmuo ties stovu iki 500 mm ir ties suportu iki 320 mm.
Šių staklių pjovimo judesys suteikiamas špindeliui. Špindelio sukimosi kryptis priklauso nuo movos padėties. Pastūmas perduoda šoniniam ir revolveriniam suportui špindelis.
Revolverinės tekinimo staklės 1341 su horizontaliąja revolverinės galvutės ašimi skirtos detalių serijinei gamybai iki 400 mm skersmens griebtuve tvirtinamų ruošinių.
Pjovimo greitis suteikiamas špindeliui. Išilginės pastūmos gaunamos, perstumiant išilgai stovo revolverinį suportą. Skersinės pastūmos suteikiamos įrankiams, sukant revolverinę galvutę apie horizontaliąją ašį. Šioms staklėms naudojami sriegimo įtaisai, kopijavimo įtaisai.revolverinio suporto paskirtis – suteikti išilginę ir skersinę pastūmą įrankiams, įtvirtintiems specialiuose laikikliuose, kurie sumontuoti revolverinės galvutės lizduose.
Galinio teknimo staklės. Galinio tekinimo staklės skirtos didelio skeresmens palyginti trumpoms detalėms apdirbti, pavyzdžiui smagračiams, skriemuliams, turbinų diskams, krumpkiaračiams ir kt. Šios staklės nuo paprastų tekinimo staklių skiriasi tuo, kad turi trumpą stovą ir dažniausiai neturi arkliuko. Jomis paprastai atliekami galinių paviršių tekinimo darbai. Be to, jomis galima tekinti cilindrinius bei kūginius, ištekinti vidinius paviršius ir atlikti kitus darbus.
Galinio tekinimo staklės skirstomos į du tipus:
1) stakles, kuriose galvutė ir suportas sumontuoti ant bendro stovo;
2) stakles, kuriose galvutė ir suportas pastatyti atskirai ant matalinio arba betoninio pamato, t.y. neturinčias bendro stovo.
Galinio tekinimo staklių trūkumai:
a) nepatogu sunkų ruošinų tvirtinti prie skydo ir jį centruoti;
b) ruošinys labai apkrauna špindelio priekinius guolius;
c) mažas darbo mašumas;
d) mažas apdirbimo tikslumas ir nepakankamas paviršiaus glotnumas.
Dėl minėtų trūkumų galinio tekinimo staklės retai naudojamos, o vietoj jų naudojamos karuselinės tekinimo staklės.
Karuselinės tekinimo staklės. Karuselinėmis tekinimo staklėmis apdirbami sunkūs ruošiniai, dažniausiai mašinų korpusai, turbinų statoriai ir rotoriai, smagračiai, skriemuliai ir kitos detalės. Šiose staklėse aptekinami ir ištekinami cilindriniai bei kūginiai detalių paviršiai. Jomis galima tekinti fasoninius paviršius, įgilinimus ir, naudojant specialius įtaisus, frezuoti, šlifuoti bei atlikti kitas operacijas.
Karuselinės tekinimo staklės yra vertikalios. Jose ruošinys įtvietinamas varžtais arba kumšteliais ant besisukančio apie vertikaliąją ašį tekinmo stalo, o pjovimo įrankiai – vertikaliuose ir šoniniame suportuose.
Karuselinių tekinimo staklių dydį charakterizuoja maksimalus apdirbamojo ruošinio skersmuo D, kurio standartinė eilutė yra tokia: 800, 1000, 1250, 1600, 2000, 2500, 3200, 4000, 5000, 6300, 8000, 10000, 12500, 16000 20000 mm. Ruošinio maksimalus aukštis atitinkamai būna nuo 1 iki 0,5 maksimalaus skersmens.
Paluginus su galinio tekinimo staklėmis, karuselinės tekinimo staklės turi šiuos privalumus:
a) žymiai lengviau jose sunkius ruošinius nustatyti, įtvirtinti ir centruoti;
b) ruošinio svorį ir pjovimo jėgas priima plačios tekinimo skydo kreipiančiosios:
c) didesnis darbo našumas, nes galima dirbti vienu metu keliais suportuose įtvirtintais įrankiais.
Karuselinės tekinimo staklės turi ir kai kurių trūkumų:
2) nuo besisukančio skydo ir ruošinio drožlės įšblaškomos į šalis;
3) ruošinio įdubose susikaupia drožlės ir trukdo dirbti;
4) dažnai nepatogu sekti apdirbimo procesą, nepatogu naudoti skystį įrankiams aušinti, nes jis išsitaško į šalis.
Karuselinės tekinimo staklės skirstomos į du tipus: su viena kolona arba su dviem kolonomis. Vienos kolonos staklių skersmuo būna iki 1600 mm. Didesnių stalo skersmenų staklės būna su dviem kolonomis.
Karuselinės tekinimo staklės 1M553 skirtos cilindriniams ir kūginiams ruošinių, kurių maksimalus skersmuo 2100 mm ir aukštis 1600 mm, paviršiams aptekinti ir ištekinti ir t.t. šių staklių pjovimo judesys gaunamas, sukant tekinimo skydą su ruošiniu. Pastūmas gauna pjovimo suportų peilių įtvaruose įtvirtinti įrankiai. Šiose staklėse gali būti dvi pastūmų rūšys: horizantalioji ir vertikalioji. Horizontaliosios pastūmos – skersinės, o vertikaliosios – išilginės. Pagalbiniai judessiai suteikiami suportams ir traversai.
Įkuprinimo staklės. Kad galandant nesikeistų fasoninės ir sliekinės frezos profilis, jos dantų kupreles reikia padaryti logoritminės spiralės formos. Tačiau, kad būtų galima lengviau pagaminti kumštelius, praktiškai tam tikslui taikoma Archimedo spiralė, kuri nedideliame kreivės ilgyje yra artima logoritminei. Nugalandus taip įkuprintos freos priekine plokštumą, jos profilis liaka nepasikeitęs. Tokių frezų kuprelės formuojamos specialiomis tekinimo staklėmis, vadinamomis įkuprinimo staklėmis. Besisukant ruošiniui tolygiai, specialus fasoninis tekinimo peilis daro slenkamąjį- grįžtamąjį judesį. Tekinant vieną dantį, peilis lėtai slenka į ruošinio centrą, o baigus jį tekinti, atšoka atgal. Šie judesiai kartojasi ties kiekvienu dantimi. Nuėmus kiekvieną sluoksnelį, peilis pastumiamas radiakine kryptimi, kol pagaliau suformuojamos spiralinės dantų kuprelės. Taikant radialinė pastūmą, įkuprinami siaurų diskinių fasoninių frezų dantys. Peilio pjovimo brianos forma turi atitikti įkuprinamo įrankio pjovimo briaunos profilį. Taikant išilginę pastūmą, įkuprinami cilindrinių ir sliekinių frezų dantys bei sriegikliai.
Įkuprinimo staklės 1Б811 skirtos įkuprinti įvairiomis frezoms.šioms staklėms pjovimo judesys suteikiamas špindeliui. Dalijimo kinematinė grandinė reikalinga ruošinio ir kumštelio apsisukimams derinti. Išilginė pastūma suteikiama suportui. Sriegimo kinematinė grandinė įjungiama įkuprinant sliekines frezas bei sriegiklius.
Gręžimo staklės
Gręžimo staklės skirtos sudaryti detalėse vidiniams cilindriniams ir kūginiams paviršiams grąžtais, plėstuvais, sriegikliais, sriegpjovėmis ir kitais įrankiais. Jose paviršiai formuojami dviem formavimo judesiais – pjovimo (Fv) ir pastūmų (Fs), kurie dažniausiai suteikiami pjovimo įrankiui.
Be įprastų būdų skylių paviršiams formuoti, galima šiomis staklėmis, naudojant specialius įrankius ir įtaisus, ištekinti skyles, išpjauti lakštinėje medžiagoje didelio skersmens skyles, pritrinti ir honinguoti tikslių skylių paviršius ir t.t.
Gręžimo staklės pagrindinai naudojamos mechaniniuose, remontiniuose, surinkimo, įrankiniuose cechuose, taip pat ir gamybiniuose cechuose, esantr individualinei ir smulkiaserijinei gamybai. Gręžimo staklės skirstomos:
1) vertikaliosios;
2) radialinės;
3) daugiašpindelinės;
4) gilaus gręžimo;
5) specialiosios.
Plačiausiai iš jų paplitusios vertikaliosios ir radialinės.
Vertikaliosios grėžimo staklės. Vertikaliųjų gręžimo staklių savybė yra ta, kad jose špindelinė galvutė primontuota prie vertikalios kolonos, esant netinkamam špindelio atstumui nuo jos, špindelis sukasi apie vertikaliąją ašį pjovimo greičiu ir pastūmų dėžės mechanizmais stumiamas vertikaliai pastūmos greičiu. Jų stalas darbo metu nejudamas. Jis gali būti tik nustatomas reikiamame aukštyje.
Vertikaliųjų gręžimo staklių būdingi matmenys yra didžiausias sąlyginis skersmuo grąžto, kuriuo galima gręžti skylę ištisiniamevidutinio kietumo pliene, ir atstumas tarp špindelio ašies ir kolonos. Pagal tai visos vertikaliosios gręžimo staklės standartizuojamos šia eilute: 3X100; 6X125; 12X160; 18X200; 25X250; 35X350 ir 70X400 mm. Šių staklių markėje paskutiniai skaitmenys rodo didžiausią sąlyginį grąžto skersmenį.
Pačios mažiausios staklės, kurių sąlygomis gręžimo skersmuo yra 3,6 arba 12 mm, vadinasi stalinės , nes jų kolona yra maža ir jos statomos ant darbastalio. Jose špindelio pavara diržinė su laiptuotais skriemuliais, o pastūmos rankinės.
Vertikalios gręžimo staklės 2H125 naudojamos gręžimo ,gilinimo, pl|timo, sriegimo sriegikliu ir kitiems darbams. Jų didžiausias gręžimo skersmuo 25 mm, špindelio atstumas nuo kolonos 250 mm, o stalo matmenys – 400 x 450 mm. Pjovimo judesys suteikiamas špindeliui. Pastūmų judesį gauna pinolė su špindeliu.
Radialinės gręžimo staklės. Radialinės gręžimo staklės skirtos gręžimo, plėtimo ir kitiems darbams atlikti, apdirbant stambias korpusines detales individualinėje ir smulkiaserijinėje gamyboje. Jose ruošinys pastatomas ir tvirtinamas ant pamatinės ploštės arba ant nuimamo stalo, o špindelinė galvutė su špindeliu vedami į apdirbamąją vietą, sutapdinant įrankio ir skylįs ašis. Taip galima našiai gaminti detales, kuriose reikia apdirbti daug skylių.
Radialinės gręžimo staklės gali būti paprastos ir universalios. Paprastose špindelis yra tik vertikalioje padėtyje. Jį galima nustatyti į apdirbamą vietą polinėmis koordinatėmis.
Universaliose radialinėse gręžimo staklėse špindelį galima nustatyti bet kuriuo kampu į horizontaliąją plokštumą,pasukant galvutę ir traversą apie ststmenus šarnyrus. Šios staklės dažnai būna kilnojamo tipo. Jas galima perkelti prie apdirbamos sunkios detalės ar mašinos, todėl tinka naudoti stambių mašinų montavimo darbams.
Apie radialinių gręžimo staklių dydį sprendžiame iš didžiausio sąlyginio gręžimo skersmens (25, 35, 50, 75 ir 100 mm) ir didžiausio špindelio ašies atstumo nuo kolonos. Jų markės paskutinis skaitmuo dažniausiai rodo apytikriai didžiausią sąlyginį gręžimo skersmenį centimetrais.
Radialinės gręžimo staklės 2H55 naudojamos skylių paviršiams formuoti vidutinio dydžio korpusinėse detalėse.pjovimo judesys suteikiamas špindeliui. Vertikalioji pastūma suteikiama špindelyje įtvirtintam pjovimo įrankiui.
Daugiašpindelinės gręžimo staklės. Norint padidinti gręžimo staklių našumą, naudojamos daugiašpindelinės gręžimo staklės, kuriose gali būti nuo dviejų iki keliasdešimt špindelių. Jos yra dviejų rūšių:
1) staklės su špindeliais, išdėstytais vienoje eilėje
2) staklės su špindeliais, išdėstytais reikiama tvarka (ne vienoje eilėje).
Pirmosios rūšies staklėse būna nuo dviejų iki šešių špindelių, iųdėstytų vienoje eilėje. Jos naudojamos skirtingoms operacijoms atlikti įvairiais įrankiais, perkialent detalę iš eilės nuo vieno špindelio prie kito. Tokių staklių pavyzdžiu gali būti vertikaliosios keturių špindelių gręžimo staklės. Šiomis staklėmis atliekami įvaurūs gręžimo, gilinimo, plėtimo, sriegimo ir kiti darbai serijinėje gamyboje. Jų kiekviename špindelyje gali būti įtaisytas skirtingas įrankis, pavyzdžiui, grąžtas, gilintuvas ir sriegiklis. Sriegiklį galima tvirtinti kairiajame špindelyje, nes tiktai jis turi elektrinį reversavimo machanizmą.
Šias stakles sudaro lyg ir keturios savistoviai dirbančios atskiros vertikalios gręžimo staklės. Tiktai jų kolonos sumontuotos ant bendro stovo.
Antros rūšies staklės dažniausiai gaminamos kurių nors vertikaliųjų gręžimo staklių bazėje, įtaisant jose vienu centriniu velenu varomą daugiašpindelinę galvutę. Iš tokios galvutės išeinančių špindelių skaičius gali keletą dešimčių. Jie gręąia visi vienu metu. Atstumai tarp jų būna pastovųs arba kintami. Galvutės su pastoviais atstumais tarp špindelių paprastai būna pritaikomos tiktai vienodoms detalėms apdirbti, o galvutės su kintamais atstumais tarp špindelių – įvairioms detalėms apdirbti. Pastarosios galvutės yra universalesnės, tačiau mežesnio standumo ir tikslumo.
Gilaus gręžimo staklės. Gilaus gręžimo staklės priklauso prie specializuotų gręžimo staklių ir skirtos, palyginus, mažo skersmens gilioms skylėms gręžti specialiais spiraliniais, šautuviniais, patrankiniais ir kitokiais grąžtais. Jos būna vertikaliosios arba horizontaliosios, vianašpindelinės arba daugiašpindelinės. Jose paprastai ruošinys sukasi, o grąžtas vienose sukasi, o kitose nesisuka. Visais atvejais pastūmos judesį gauna grąžtas.
Centravimo ir frezavimo – centravimo staklės. Centravimo staklėmis išgręžiamos centrinės duobutės ruošinių galuose specialiu centravimo grąžtu. Šios staklės dažniausiai būna dvišonės. Šiose staklėse yra dvi nepriklaisomai veikiančios galvutės, kurių kiekviena turi keturis špindelio sukumosi greičius.
Frezavimo – centravimo staklėmis – pusautomačiu ruošinių galai nufrezuojami galinėmis frezomis, o po to įcentrinami centravimo grąžtais. Plačiau naudojamos vienos pozicijos nuoseklaus veikimo staklės.
Ištekinimo staklės
Ištekinino staklės skirtos korpusinių detalių vidiniams paviršiams formuoti ištekint, gręžiat, gilinant, plečiant, sriegiant ir frezuojant. Jomis taip pat galima formuoti ir išorinius paviršius tekinant, frezuojant cilindrinėmis bei galinėmis frezomis. Šie paviršiai formuojami dviem formavimo judesiais – pjovimo (Fv) ir pastūmų (Fs).
Ištekinimo staklės yra 4 tipų:
1) horizontalios,
2) koordinatinės,
3) deimantinio ( tikslaus) ištrkinimo,
4) specialiosios.
Horizontaliosios ištekinimo staklės. Horizontaliosios ištekinimo staklės yra labai universalios. Jomis galima tekinti vidinius paviršius, gręžti, gilinti ir plėsti skylias, sriegti sriegius sriegikliu ir peiliu, frezuoti cilindrinėmis, galinėmis ir fasoninėmis frezomis, tekinti trumpus išorinius paviršius ir atlikti kitus darbus,apdirbant stambias korpusines detales. Ypač jas patogu naudoti, apdirbant lygiagrečių, susikertančių ir prasilrnkiančių skylių paviršius, išsidėsčiusius dideliu tikslumu viena nuo kitos ir nuo bazinių paviršių. Visi tokie paviečiai apdirbami, vieną kartą įtvirtinus detalę. Pereinant apdirbti sekantį paviršių, reikiamu atstumu perstumiamas ar pasukamas stalas, arba perstumiama špindelinė galvutė į naują apdirbimo poziciją.
Visų horizontaliųjų ištekinimo staklių būdingas darbo organas yra horizontalus išstumiamas ištekinimo špindelis, kuris turi du judesius: sukamąjį pjovimo (v) ir slenkamąjį pastūmos (s). be to, pjovimo judesį gali turėti skyde įtvurtinti įrankiai.
Horizontaliųjų ištekinimo staklių dydį apibūdinantis pagrindinis matmuo yra išstumiamojo špindelio skersmuo d: 50, 80, 90, 110, 125, 160, 150, 175, 200, 220, 250, 320 mm. jos skirstomos į mažąsias (d=50…125 mm), vidutines (d=100…200 mm) ir sunkiąsias (d=200…320 mm). Jų konstrukcija yra trijų tipų.
Mažose horizontaliose ištekinimo staklėse yra stovas, nejudama pagrindinė kilona, špindelinė galvutė, persislenkantis išilgine ir skersine kryptimi stalas, pagalbinė kolona. Jos skirtos apdirbti palyginti lengvoms detalėms, kurios įtvirtintos ant judamo stalo. Išilginės pastūmos judesius gali turėti ištekinimo špindelis arba stalas, skersinės pastūmos – stalas, vertikalios pastūmos – špindelinė galvutė.
Vidutinėse ištekinimo staklėse yra tokie pat surinkimo vienetai kaip ir mažosiose, tačiau jų stalas gali slankioti tiktai išilgine (arba skersine) kryptimi. Pagrindinė kolona yra judama ir gali slankioti tiktai skersine (arba išilgine) kryptimi.
Sunkiosios ištekinimo staklės skirtos labai sunkioms detalėms apdirbti, todėl jose nėra judamo stalo. Ruošinys tvirtinamas ant staklių stovo nejudamai. Jų pagrindinė kolona kartu su špindeline galvute gali slankioti išilgine ir skersine kryptimi. Kai kurių tipų staklėse nėra pagalbinės kolonos.
Visų dydžių horizontaliųjų staklių skyde dažniausiai būna radialinis suportas, kuriuo galima pjovimo įrankiui suteikti radialinę pastūmą, pavyzdžiui, tekinant detalės galinį paviršių.
Horizontaliosiomis ištekinimo staklėmis galima pasiekti 2-ją tikslumo ir 6-ją apdirbamo paviršiaus glotnumo klasę. Atstumas tarp apdirbamų paviršių bei skylių ašių nustatomas labai tiksliai perstumiant koordinatėmis stalą (arba koloną) horizontaliai ir špindelinę galvutę vertikaliai.
Horizontaliosios ištekinimo staklės 2620B skirtos apdirbti nestambioms korpusinėms detalėms. Jų ištekinamo špindelio skersmuo 90 mm, o stalo matmenys 1120 x 1300 mm. Pjovimo judesį gali turėti išstumiamas špindelis arba skydas. Pastūmų judesiai suteikiami špindeliui, radialiniam suportui, špindelinei galvutei ir stalui. Pagalbiniai judesiai gali būti suteikiami špindeliui, radialiniam suportui, špindelinei galvutei, stalui.
Koordinatinės ištekinimo staklės. Koordinatinės ištekinimo staklės sdkirtos vidiniams paviršiams galutinai apdirbti. Pasiekiama labai tiksli (0,006…0,002 mm tikslumo) padėtis tarp jų ašių nuo bazavimo paviršių, nenaudojant specialių konduktorių ir netaikant žymėjimo. Atstumai tarp apdirbamų skylių ašių arba ašių nuo bazinių paviršių nustatomi stačiakampėje ir polinėje koordinačių sistemoje.
Koordinatinės ištekinimo staklės pagrindinai skirtos labai tikslaus ir glotniojo ištekinimo darbams, tačiau, jeigu būtinai reikia, jomis taip pat galima gręžti ir glotniai frezuoti. Šias stakles galima taikyti tiksliajam centrų žymėjimui ir linijinių matmenų, pavyzdžiui, atstumo tarp skylių ašių, matavimui.
Pridėjus prie staklių pasukamuosius stalus ir kitus įtaisus, galima formuoti skyles, kurių padėtis duota polinėse koordinatėse, taip pat nuožulnias ir tarpusavyje statmrnas skyles.
Koordinatinės ištekinimo staklės naudojamos įrankiuose, mašinų ir prietaisų gamybos cechuose, atliekant individualinę ir serijinę labai tikslių detalių gamubą. Norint labai tiksliai apdirbti, šios staklės talpinamos termokonstantinėse patalpose, kuriose palaikoma pastovi temperatūra.
Žiūrint konstrukcijos, koordinatinės ištekinimo staklės būna su viena ir su dviam kolonomis. Staklės su viena kolona turi vieną vertikalią špindelinę galvutę ir išilgai bei skersai judantį stalą, kuriuo nustatomas apdirbamos vietos centras duotomis koordinatėmis. Jos skirstos mažoms ir vidutinėms detalėms apdirbti.
Koordinatinėse staklėse su dviem kolonomis gali būti viena arba dvi špindelinės galvutės. Kai staklės su viena špindeline galvute, ji talpinama ant traversos ir gali slankioti jos kreipiančiosiomis skersine kryptimi. Jeigu yra dvi špindelinės galvutės, vertikaliai, o horizontali, patalpinta ant kolonos ir gali judėti jos vertikaliomis kreipiančiosiomis. Stalas abiem pastaraisiais atvejais patalpintas ant stovo ir gali judėti tiktai išilgine kryptimi, šios staklės skirtos vidutinėms ir stambioms detalėms apdirbti.
Koordinatėms nustatyti staklėse naudojami įvairių sistemų tikslaus atskaitymo įrengimai – mechaniniai, optiniai arba elektroindukciniai. Šiuolaikinėse staklėse paprastai yra optinės arba elektroindukcinės tikslaus atskaitymo sistemos. Tik kai kuriose naudojamos mechaninės priemonės.
Koordinatinėmis ištekinimo staklėmis 2Д450 apdirbamos vidutinio dydžio ir masės korpusinės detalės. Stalo darbinio paviršiaus matmenys 630×1120 mm, didžiausias gręžimo skersmuo 30 mm, o ištekinimo skersmuo nuo 10 iki 250 mm. Ppjovimo judesys suteikiamas špindeliui. Vertikalioji pastūma suteikiama špindeliui, stalui ir rogėms suteikiamos horizontaliosios pastūmos. Staklės 2431 naudojamos korpusinese detalėse labai tiksliai ištekinti skyles.
Deimantinio ištekinimo staklės. Deimantinio ištekinimo staklės skirtos labai tiksliam skylių ištekinimui. Jomis galima pasiekti paviršiaus nuokrypas nuo cilindrinės formos 0,003…0,005 mm ir 7…9 klasės paviršiaus glotnumą, o apdirbant spalvotuosius metalus – 8…11. Toks didelis tikslumas pasiekiamas standžios konstrukcijos staklėmis ir ypač standžia jų špindeline galvute, taikant didelį greitį (iki 200 m/min), mažas pastūmas (0,01…0,1 mm/aps), mažą pjovimo gylį (0,1…0,3 mm), naudojant specialius kietlydinius arda deimantinius peilius ir kitas priemones. Jos plačiai naudojamos vidaus degimo variklių cilindrams, stūmokliams, siurbliams ir kai kurioms precizinių staklių detalėms ištekinti, taip pat ir atskiriems remonto darbams.
Žiūrint špindelio padėties, deimantinio ištekinimo staklės būna vertikalios, nuožulnios ir horizontalios. Žiūrint špindelių skaičius, jos gali būti vienašpindelinės ir daugiašpindelinės.
Vertikaliose deimantinio ištekinimo staklėse špindelis sukasi pjovimo greičiu v,o špindelinė galvutė slenka vertikaliai pastūmos greičiu. Jos naudojamos palyginti didelėms skylėms ištekinti korpusinėse detalėse, pavyzdžiui, automobilių, traktorių, aviacinių ir kitų variklių blokų cilindrams.
Nuožulniosios deimantinio ištekinimo staklės kaip ir vertikaliosios, skirtos korpusinėms nuožulnioms skylėms ištekinti. Jos naudojamos dažniausiai stambiaserijinėje ir masinėje gamyboje, automatinėse linijose.
Horizontaliosios deimantinio ištekinimo staklės būna vienašonės ir dvišonės, žiūrint, ar skylė ištekinama iš vienos, ar iš abiejų pusių. Daugiašpindelinėse staklėse būna du ar keli lygiagretūs špindeliai arga špindelinės galvutės.
Horizontaliosiomis deimantinio ištekinimo staklėmis ištekinamos nedidelės detalės, pavyzdžiui, guolių įdėklai, švaistikliai, stūmuokliai, įtaisų korpusai ir kt. Jose špindelis gauna pjovimo judesį, o stalas su įtvirtintu specialiane įtaise ruošiniu – pastūmų judesį ir greitąsias eigas.
Vertikaliosios deimantinio ištekinimo staklės 2A78 naudojamos ištekinti automobilių ir traktorių cilindrams, kurių skylės skersmuo 27…200 mm ir ilgis iki 410 mm. horizontaliosios deimantinio ištekinimo staklės 2706 skirtos vidiniams ir išoriniams cilindriniams paviršiams ištekinti ir aptekinti.
Frezavimo grupės staklės
Frezavimo grupės staklės skirtos formuoti įvairiems detalių paviršiams: plokštėms, linijiniams išklojamiems arba neišklojamiems, apskritiems arba neapskritiems cilindriniams bei kūginiams ir įvairiems nalinijiniams, pavyzdžiui, horizontalių, vertikalių arba nuožulnių detalių paviršiams, įvairiems tiesiems arba sraigtiniams groeveliams, krumpliaračių krumpliams, pjovimo įrankių dantims, štampų kontūriniams ir reljefiniams paviršiams ir t.t. Šioms paviršiams formuoti naudojami daugiaašmeniai pjovimo įrankiai – įvairios frezos: cilindrinės, diskinės, galinės, pirštinės, fasoninės. Frezavimo procesas būdingas tuo, kad frezos dantys pjauna nuo ruošinio matalo sluoksnį kintamo skerspjūvio drožlėmis. Todėl darbo metu atsiranda sunkiai pašalinamos vibracijos, kurios mažina apdirbamojo paviršiaus glotnumą ir apsunkina pjovimo procesą. Vibracijoms sumažinti imamasi įvairių priemonių : daromi stambūs, masyvūs staklių stovai ir surinkimo vienetai, naudojamos įstrižadantės ir specialios konstrukcijos frezos, parenkami tinkami pjovimo režimai ir kt.
Kinematiniu požiūriu daugumos frezavimo staklių struktūra yra elementari, sudaryta iš dviejų kinematinių grupių, savistoviai atliekančių pjovimo ir pastūmų formavimo judesius (Fv ir Fs).
Frezavimo staklių yra keli tipai:
1) konsolinės,
2) bekonsolės,
3) išilginio frezavimo,
4) nepertraukiamo frezavimo,
5) kopijavimo,
6) išdrožų frezavimo,
7) specialiosios.
Tenka pastebėti, kad sriegių ir krumplių frezavimo staklės priklauso penktąjai grupei.
Konsolinės frezavimo staklės
Šios staklės labiausiai paplitusios mechaniniuose, įrankiniuose, eksperimentiniuose ir kituose cechuose. Konsolinėmis vadinamos todėl, kad jų stalas įtaisytas ant vertikaliai kilnojamos konsolės. Jos skirstomos į horizontaliąsias, universaliąsias, vertikialiąsias ir plataus universalumo.
Horizontaliosios frezavimo staklės skirtos įvairiems aukščiau išvardytiems frezavimo darbams atlikti, išskyrus sraigtinių paviršių frezavimą. Jų špindelio ašis yra horizontali, o stalas gali turėti tris vienas į kitą statmenus judesius: horizontaalųjį išilginį, horizontalųjį skersinį ir vertikalųjį.
Universaliosios frezavimo staklėse špindelio ašis taip pat horizontali, tačiau stalą galima pasukti 450 kampu apie vertikaliąją ašį. Todėl jomis atliekama daug darbų ir galima frezuoti sraigtinius paviršius. Tuo jos iš esmės ir skiriasi nuo paprastųjų horizontaliųjų frezavimo staklių.
Universaliosios konsolinės frezavimo staklės 6P82 naudojamos įvairiems frezavimo darbams atlikti. Pjovimo judesys suteikiamas špindeliui.
Vertikaliosios frezavimo staklės skirtos įvairiems paviršiams frezuoti galinėmis, galinėmis pirštinėmis ir fasoninėmis frezomis. Jose špindelis sukasi apie vertikaliąją ašį. Kiti mechanizmai ir stalo konstrukcija analogiška horizontaliosioms frezavimo staklėms. Be paprastųjų vertikaliųjų frezavimo staklių, plačiai naudojamos staklės su pasukamąja galvute. Jose špindelio (frezos) ašį galima pakreipti ir nustatyti kampu į stalo plokštumą. Todėl paprastosiomis galinėmis frezomis galima frezuoti nuožulnias plokštumas.
Vertikaliosios konsolinės frezavimo staklės 6M13П ir 6M13ПБ skirtos įvairiems frezavimo darbams, frezuoti plokštumoms. Pastūmos judesiai suteikiami stalui išilgine, skersine ir kartu su konsole vertikaliąja linkme.
Plataus universalumo staklėse yra du špindeliai: horizontalusis ir vertikalusis. Pastarąjį galima nustatyti reikiamu kampu į stalo plokštumą. Be to, prie šių staklių pridedama įvairių įtaisų. Todėl jomis galima atlikti labai įvaurius darbus. Jos ypač dažnai naudojamos įrankiniuose cechuose.
Plataus universalumo konsolinės frezavimo staklės 6P80Ш naudojamos įvairiems frezavimo darbams frezuojant nedideles įvairios formos detales horizontaliuoju ir vertikaliuoju špindeliu.pjovimo judesys suteikiamas forizontaliajam arba vertikaliajam špindeliui. Pastūmų judesius gauna stalas.
Konsolinių frezavimo staklių pagrindiniai matmenys yra stalo darbinės dalies plotis ir ilgis. Atsižvelgiant įtai , jos skirstomos į 9 dydžius
Išilginio frezavimo staklės. Išilginio frezavimo staklės skirtos stambių gabaritų detalių plokštiems ir sudėtingo profilio paviršiams formuoti, frezuojant galinėmis, cilindrinėmis, diskinėmis arba fasoninųmis frezomis. Jos būna bendros paskirties arba specialios, vienašpindelinės arba daugiašpindelinės. Špindelinės galvutės būna horizontalios arba vertikalios, žiūrint kokią padėtį užimašpindelis. Kai kurios galvutės pasukamos špindeliui nustatyti kampu į stalo plokštumą.
Stalas gali slinkti tiktai išilgine kryptimi, o frezavimo galvutės – skersine ir vertikaliąja kryptimi. Labai sunkioms detalėms apdirbti skirtų staklių stalas būna nejudamas. Jose kartu su galvutėmis išilgine kryptimi slenka kolonos.
Žiūrint vienu metu frezuojamų paviršių skaičius, išilginio frezavimo staklės būna viešonės, dvišonės arba trišonės. Vienašonėse staklėse ruošinys apdirbamas iš vieno šono, dvišonėse – iš dviejų, o trišonėse – iš trijų šonų.
Žiūrint kolonų skaičiaus, visos išilginio frezavimo staklės skirstomos į dvi grupes – vienakolones ir dvikolones. Vienakolonės staklės patogios tuo, kad jomis galima apdirbti bet kikių gabaritų ruošiniu. Ruošinys gali būti už stalo ribų.
Šie numeriai staklių markėje žymimi trečiuoju ir ketvirtuoju skaitmeniu. Antruoju skaitmeniu, žiūrint kolinų skaičius, nurodomas staklių tipas: 3-vienos kolonos ir 6-dviejų kolonų.
Dvikolonės išilginio frezavimo staklės 6608. Šios staklės skirtos korpusinių detalių plokštiems paviršiams frezuoti iš vieno, dviejų ir trijų šonų vienetinėje ir serijinėje gamyboje. Šiose staklėse yra trys frezavimo galvutės: vertikalioji ir dvi horizontaliosios. Jas galima sukinėti apie horizontalias ašis ir nustatyti špindelių ašis kampu į stalo plokštumą. Vertikalioji galvutė įtaisyta ant traversos horizontaliųjų, o šoninės galvuts – ant stovų vertikaliųjų kreipiančiųjų ir gali jomis atitinkamai slankioti. Kiekvienos frezavimo galvutės špindelį varo individualus elektros variklis, per greičių dėžės mechanizmus.
Pjovimo judesiai suteikiami frezavimo galvučių špindeliams atskirais galingumo varikliais per greičių dėžės mechanizmus, kuriais keičiami jų sukumosi greičiai nuo 25 iki 800 aps/min .
Pastūmų judesiai suteikiami stalui ir frezavimo galvutėms nuolatinės srovės elektros varikliais. Stalas ir frezavimo galvutės gali turėti nuosekliai reguliuojamas darbines pastūmas nuo 20 iki 2000 mm/min.
Pagalbiniai judesiai – tai stalo, frezavimogalvučių ir traversos greitosios eigos iki 4000 mm/min.
Nenutrūkstamo veikimo frezavimo staklės skirtos dirbinių plokštiems paviršiams našiai frezuoti galinėmis arba kitokiomis frezomis serijinės gamybos sąlygomis. Jose ruošiniai tvirtinamispecialiuose įtaisuose ant nuolat besisukančio stalo ir ič eilės frezuojami, praeinant pro vieną arba kelias frezas. Šių staklių yra du tipai: karuselinės ir būgninės.
Karuselinės frezavimo staklės skirtos plokštiems paviršiams apdirbti galinėmis frezomis, taip pat įvairiems įgilinimams ir iškyšoms diskinėmis frezomis. Ruošiniai tvirtinami specialiuose greitao ir automatiškai veikiančiuose įtaisuose ant apskrito stalo.
Karuselinės frezavimo staklės būna su vienu, dviem ir trimis špindeliais. Kai yra du špindeliai, viename jų tvirtinama rupiojo, o antrame – glotniojo frezavimo freza. Trijų špindelių staklėse dvi frezos yra rupiojo, o viena – glotniojo frezavimo.
Būgninės frezavimo staklės skirtos įvairių korpusinių detalių plokštiems, taip pat velenų tipo ir kitokių detalių galiniams paviršiams apdirbti. Jose ruošiniai tvirtinami specialiuose įtaisuose ant būgno, kuris nenutrūkstamai sukasi pastūmos greičiu apie horizontaliąją ąšį. Ruošiniai apdirbami galinėmis frezomis, įtvirtintomis špindelinėse galvutėse iš vieno arba dviejų šonų.
Vagučių frezavimo staklės skirtos pleištinėms vagutėms velenuose ir įvairiems įgilinimams detalėse frezuoti pirštinėmis ir galinėmis frezomis. šIo tipo staklėmis galima dirbti vienu iš dviejų ciklų: ištisai įgilinant ir švytuojant.
Pirmuoju ciklu dirbančiose staklėse pirštinė freza įgilinama visu gyliu, po to įsijungia frezavimo galvutės lėtoji pastūma ir vagutė frezuojama vienu praėjimu reikiamame ilgyje. Staklėse dirbančiose antruoju ciklu, vagutė frezuojama keliais praėjimais.
Vagučių frezavimo staklės būna horizontaliosios ir vertikaliosios, žiūrint, kokios krypties yra špindelio ašis. Be to, jos būna su vienu arba dviem špindeliais. Plačiausiai naudojamos vertikaliosios vienšpindelinės vagučių frezavimo staklės (692M tipo). Šios staklės turi išilginę ir vertikaliają pastūmas. Išilginės pastūmos suteikiamos špindelinei galvutei, vertikalioji pastūma suteikiama pinolei kartu su špindeliu.
Kopijavimo – frezavimo staklės skirtos detalių pavirčiui formuoti frezavimo būdu, kopijuojant jį atitinkančios formos pavyzdį, vadinamą kopyru. Pagal apdirbamo paviršiaus rūšį, jos skirstomos kontūriniam ir tūriniam kopijavimui.
Kontūrinio kopijavimo staklėmis frezuojant, formuojami plokščių detalių kontūriniai pavirčiai. Šiose staklėse detalės kontūras sudaromas, kaip išklojamasis lietimo ir pėdsekio būdu suteikiant du arba tris formavimo judesius Fv ir Fs (arba Fv, Fs1 ir Fs2).
Tūrinio kopijavimo staklėmis formuojami frezavimo būdu erdviniai neišklojami detalių paviršiai. Šiose staklėse erdviniai paviršiai formuojami dvigubo lietimo būdu, suteikiant tris formavimo judesius Fv, Fs1 ir Fs2.
Pagall veikimo principą staklės skirstomos į tiesiginio arba sektinio veikimo stakles. Tiesioginio veikimo staklėse kopijavimo pirštas arba ritinėlis spaudžiamas prie kopyro arba šablono didelia jėga. Sektinio veikimo staklėse kopijavimo pirštas, vadinamasis sekikliais, tiktai liečia kopyrą ir spaudžia jį nedidele jėga. Šios staklės būna : mechaninio valdymo, hidraulinio valdymo, elektrinio valdymo ir fotoelektrinio valdymo.
Kopijavimi – frezavimo staklės 6441Б skirtos štampų, presformų, kokilių ir kitų detalių erdviniams paviršiams frezuoti specialia pirštine freza. Šių staklių pjovimo judesys suteikiamas frezai dviejų greičių varikliu per devynių laipsnių grečių dėžę. Pastūmos judesys suteikiamasstalui ir špindelinei galvutei nuolatinės srovės varikliais.
Drožimo staklės
Prie drožimo staklių grupės priklauso staklės, kuriose pjovimo formavimo judesys Fv yra slenkamasis – gryžtamasis, o pastūmų judesiai Fs – periodiniai, statmeni pjovimo judesio krypčiai.
Drožimo staklės skirstomos į šiuos tipus:
1) išilginio drožimo;
2) skersinio drožimo;
3) vertikaliojo drožimo;
4) specialiąsias.
Išilginio drožimo staklės . išilginio drožimo staklėse pjovomo judesys suteikiamas stalui su pritvirtinta prie jo apdirbamąja detale, o periodinė pastūma – suportams su įtvirtintais juose peiliais. Šiomis staklėmis formuojami stambių korpusinių detalių paviršiai – plokštieji arba fasoniniai – linijiniai, taip pat paviršiai mažų detalių, kurių didesnis skaičius talpinamas ant stalo ir apdirbamas vienu metu.
Išilginio drožimo staklės būna su viena arba dviem kolonomis.
Vienkolonėmis staklėmisgalima drožti didelių gabaritų detales, kurių plotis gali būti žymiai didesnis už stalo plotį. Dvikolinės drožimo staklės turi dvi kolonas, ant kurių kreipiančiųjų nstatoma traversa reikiamame aukštyje su dviem vertikaliaisiais suportais. Plačiausiai naudojamos išilginio drožimo staklės, kurių stalo paviršius būna iki 1400×6000 mm. Jų markės paskutiniai du skaitmenys rodo apdirbamojo ruošinio maksimalė plotį.
Be įprastinės konstrukcijos, naudojamos taip pat ir specializuotos konstrukcijos išilginio drožimo staklės: duobinės, drožimo – šlifavimo, drožimo – frezavimo, drožimo – frezavimo, drožimo –frezavimo – ištekinimo, drožimo – kopijavimo ir kitos.
Dvikolonės išilginio drožimo staklės 7212 skirtos korpusinių detalių, kurių didžiausi matmenys 4000X1250X1120 mm, horizontalioms, vertikalioms ir nuožulnioms plokštumoms bei grioveliams, taip pat jų fasoniniams paviršiams drožti.
Šių staklių pjovimo judesys suteikiamas stalui nuolatinės srovės elektros varikliui per dviejų laipsnių reduktorių ir slieko – krumpliastiebio pavarą. Pastūmų judesiai suteikiami viršutiniams ir šoniniams suportams reversavimo iš tuščios eigos į darbinęeigą. Nustatymo judesiai – tai greitas suportų perstūmimas ir traversos pakėlimas arba nuleidimas.
Skersinio drožimo staklės. Šiose staklėse pjovimo judesys suteikiamas šliaužikliui, prie kurio galinio paviršiaus yra suportas su jame įtvirtintu drožimo peiliu. Periodinę pastūmą gauna stalas su pritvirtintu prie jo ruošiniu. Pagrindiniu parametru, parodančiu skersinio drožimo staklių dydį, yra šliaužiklio maksimali eiga būna iki 1000 mm.
Kartais naudojamos dviejųsuportų skersinio drožimo staklės, kuriose yra du šliaužikliai. Jų suportuose įtvirtintais peiliais galima drožti didelių detalių paviršius. Šių staklių šliaužikliai ne tiktai daro slenkamąjį – grįžtamąjį pjovimo judesį, bet taip pat kartu su skersinėmis rogėmis gauna skersine kruptimi periodines pastūmas.
Skersinio drožimo staklės 7Б35 skirtos plokštiems ir fasoniniams detalių paviršiams drožti peiliu. šIų staklių pjovimo judesys suteikiamas šliaužikliui. Skersinė pastūma stalui suteikiama, suderinus su šliaužiklio eigomis. Vertikalioji pastūma suteikiama suportui su peiliu, judant šliaužikliui tuščiąja eiga. Nustatymo judesiai: skersinio su stalu perstūmimas vertikaliai, stalo perstūmimas horizontaliai skersinio kreipainčiosiomis.
Vertikaliojo drožimo staklės. Šių staklių veikimo principas yra panašus į skersinio drožimo staklių. Jose slenkamąjį – grįžtamąjį pjovimo judesį turi šliaužiklis kartu su suporte įtvirtintu peiliu.ruošinys tvirtinamas ant apskrito stalo, kuris gali turėti pastūmas: apskritiminę, išilginę ir skersinę. Vertikaliojo drožimo staklės naudojamos plokštiems ir fasoniniams linijiniams, o ypač vidiniams detalių paviršiams drožti. Charakteringi vertikaliųjų drožimo stakliųmatmenys yra šliaužiklio maksimali eiga ir stalo skersmuo.
Vertikaliojo drožimo staklės 7A420 skirtos įvairių detalių plokštiems ir fasoniniams paviršiams bei grioveliams drožti. Apdirbamieji paviršiai gali būti statmeni į stalo paviršių arba nuožulnūs. Vertikaliojo drožimo peilis tvirtinamas šliaužiklio įtvare, o apdirbamasis ruošinys – ant stako.
Pjovimo judesys – šliaužiklio su peiliu vertikalusis slenkamasis – grįžtamasisjudesys. Šliaužiklio dvigubų eigų skaičius keičiamas, perstumiant greičių dėžės krumpliaračių blokus. Pastūmos stalui suteikiamos kumšteliais, kai šliaužiklis baigia kilti į viršų.
Pratraukimo staklės
Pratraukimo staklės skirtos detalių vidiniams bei išoriniams paviršiams našiai ir glotniai apdirbti daugiaašmeniu įrankiu – pratrauktuvu.pratraukiamieji paviršiai esti labai įvairios formos, todėl juos galima suskirstyti į vidinius ir išorinius. Juos apdirbti kitais būdais paprastai sunku ir nenašu.
Pratraukimo staklės klasifikuojamos, atsižvelgiant į pjovimo judesio kryptį ir technologinį procesą:
1) vidinio pratraukimo: horizontaliosios, vertikaliosios.
2) Išorinio pratraukimo: vertakaliosios paprastos, vertikaliosios dvigubos, nepertraukiamo veikimo.
3) Specialios paskirties pratraukimo staklės.
Horizontaliosios vidinio pratraukimo staklėse pratrauktuvo ir apdirbamojo paviršiaus ašis yra horizontali. Vertikaliosios vidinio pratraukimo staklės paprastai taikomos trumpesnėms skylėms apdirbti, negu horizontaliosios. Vertikaliosios išorinio pratraukimo staklėse pratrauktuvas pritvirtinamas prie vertikaliai slankiojančio šliaužiklio, o ruošinys – ant stalo. Nepertraukiamo veikimo pratraukimo staklės taikomos tiktai stambiaserijinėje ir masinėje gamyboje. Karuselinės nepertraukiamo veikimo pratraukimo staklės gali būti naudojamos ruošiniams iš vienos arba iš dviejų pusių apdirbti.
Horizontaliosios pratraukimo staklės 7A510 skirtos vidiniams detalių paviršiams apdirbti serijinės ir masinės gamybos sąlygomis. Jų didžiausia traukimo jėga 10 T, o pratrauktuvo eigų ribos – nuo 100 iki 1250 mm. Šios staklės dirba piną darbo ciklą – šis ciklas pilnai automatizuotas. Pilnasis pusciklis skiriasi nuo pilnojo tuo, kad, pasibaigus darbo eigai, pratrauktuvas automatiškai sustoja. Apdirbamoji detalė nuimama ir įjungiama atbulinė eiga. Pratrauktuvas, pasiekęs kraštinę dešnę padėtį sustoja. Paprastasis pusciklis taikomas tuomet, kai pratrauktuvas trumpas ir nereikia traukimo metu palaikyti jo laisvojo galo.
Vertikaliosios pratraukimo staklės 7Б710 skirtos įvaurios formos išoriniams paviršiams apdirbti pratrauktuvais. Jų didžiausia traukimo jėga 10000 kG, o didžiausia su pratrauktuvu eiga – 1000 mm. Kiekvienas ruošinys staklėse turi būti apdirbamas šiais judesiais: priartinant stlą prie įrankio, šliaužiklio darbine eiga ir jo atbuline eiga. Apdirbti galima pilnuoju ciklu, nepertraukiamu ciklu arba paprastu ciklu. Be to taikomas ir derinimo ciklas.
Šlifavimo staklės
Šlifavimo staklės skirtos detalių glitniam apdirbimui ir išbaigimui, o atskirais atvejais jos naudojamos ir paruočiamajam detalių apdirbimui, pavyzdžiui liejiniams valyti, metalui pjaustyti ir kita. Būdinga šlifavimo staklių savybė yra ta, kad jomis galima apdirbti grūdintus ir labai kietus detalių paviršius, kurių negalima apdirbti kitais pjovimo įrankiais.
Šlifavimo staklėmis atliekamos įvairiausios operacijos: tikslusis plokštumų, sukumosi paviršių, sraigtinių ir fasoninių paviršių šlifavimas, rupusis ruošinių apdirbimas, jų pjaustymas, įvairių įrankių galandinimas.
Pagal apdirbimo rūšį šlifavimo staklės gali būti:
1) apvaliojo,
2) becentrinio,
3) vidinio,
4) išilginio,
5) fasoninio šlifavimo.
Prie jį priskiriamos ir galandimo staklės
Visoms šlifavimo staklėms bendra yra tai, kad jose pjovimo įrankis yra vienokios ar kitokios formos abrazyvinis diskas, sudarytas iš abrazyvinių grzdelių, surištų rišančiąja medžiaga.
Apvaliojo šlifavimo staklės skirtos šlifuoti įtvirtintų centruose arba griebtuve detalių cilindriniams, kūginiams ir kitokiems sukimosi išoriniams paviršiams. Jos gali būti:
paprastos,
universalios,
skersinio šlifavimo,
specilizuotos.
Paprastose apvaliojo šlifavimo staklėse galima šlifuoti cilindrinius ir kūginius išorinius paviršius. Pagrindiniai matmenys, charakterizuojantys jų dydį ir technologines galimybes, yra didžiausias apdirbamosios detalės skersmuo ir ilgis DXL (140×500, 200×700, 280×1000 …)
Universaliosios apvaliojo šlifavomo staklės skiriasi nuo paprastųjų tuo, kad jose gali būti pasukamas apie vertikaliąją ašį ne tiktai stalas, bet ir šlifavimo ir priekinė galvutė su ruošiniu.
Skersinio apvaliojo šlifavimo staklėmis šlifuojami detalių cilindriniai, laiptuoti, kbginiai arba sukimosi fasoniniai paviršiai įsipjovimo būdu plačiu, specialiai profiliuotu abrazyviniu disku arba kelių diskų komplektu. Kai kuriose skersinio apvaliojo šlifavimo staklėse suteikiamas šlifavimo diskui dar papildomas osciliacinis judesys išilgai sukimosi ašies, siekiant didesnio apdirbamojo paviršiaus glotnumo ir tolygesnio šlifavimo disko dilimo.
Apvaliojo šlifavimo staklės 3E153 yra labai tikslios. Jos skirtosn cilindriniams ir kūginiams paviršiams detalių, kurių didžiausias skersmuo 140 mm, o ilgis iki 500 mm. jų centrų iškilimo aukštis 80 mm.
Pjovimi judesys suteikiamasšlifavimo diskui.
Apskritiminės pastūmos judesys suteikiamas ruošiniui, įtvirtintam priekinės galvutės ir arkliuko centruose, nuolatinės srovės elektros varikliu. Ruošinio sukimosi greitis reguliuojamas nuosekliai nuo 84 iki840 aps/min.
Išilginė pastūma – stalo, su ruošiniu, slenkamasis – grįžtamasis judesys gali būti vykdomas dviem būdais:
2) rankiniu būdu, sukant rankena per krumpliaračius, movą, krumpliastiebinį mechanizmą;
3) hidrocilindru automatiškai.
Skersinė pastūma suteikiama suteikiama šlifavimo galvutei ruošinio kryptimi rankiniu būdu nuosekliai arba impusyviai, pasukant reketą per vieną krumplį. Skersinė mikropastūma gali vykti įsipjovimo būdu pusiau automatiniu ciklu arba atskirais impulsais hidromechanine pavara.
Vidinio šlifavimo staklės skirtos dideliu tikslumu galutinai formuoti šlifavimo disku detalių vidiniams paviršiams: cilindrinėms, kūginėms ir fasoninėms skylėms, grioveliams, galiniams, laiptuotiems ir kitokiems paviršiams. Ypač jos patogios grūdintiems arba cementuotiems paviršiams, kurie apdirbimo metu netenka savo pirmykščiogeometrinio tikslumo.
Vidinio šlifavimo staklės, žiūrint apskritiminės pasrūmos pobūdžio, yra dviejų tipų:
Paprastosios,
Planetinės.
Paprastose staklėse ruošinys tvirtinamas universaliame arba specialiame griebtuve ir sukamas apskritiminės pastbmos greišiu. Planetinėmis vidinio šlifavimo staklėmis apdirbami korpusinių detalių, kurių nagalima sukti, paviršiai. Todėl šiose staklėse šlifavimui reikalingi judesiai dažniausiai suteikiami šlifavimo diskui.
Pagrindinis matmuo, parodantis vidilio šlifavimo staklių technologines galimybes, yra šlifuojamo skersmens d ribos ir didžiausias šlifavimo ilgis L.
Vidinio šlifavimo staklėse yra trys paviršių formavimo judesiai: Fv (Sk1), Fs1 (Sk2) ir Fs2 (Sl3).
Vidinio šlifavimo staklės 3A227 skirtos šlifuoti paviršiams cilindrinių ir kūginių skylių, kurių skersmuo nuo 20 iki 100 mm ir ilgis 125 mm, o kūginio viršūnės kampas iki 60o. staklėse yra įtaisas ruošinių galiniams paviršiams šlifuoti.
Pjovimo judesys suteikiamas lifavimo špindeliui. Šlifuojant ruošinio galinį paviršių, puodinį šlifavimo diską suka atskiras variklis. Apskritiminė pastūma suteikiama priekinės galvutės špindeliui su įtvirtintu giebtuve ruošiniu nuolatinės srovės varikliu. Išilginės pastūmos judesys syteikiamas stalui su špindeline galvute. Derinimo metu stalas perstumiamas, sukant ranka smagratuką. Įsipjovimo judesys atliekamas, stumiant priekinę galvutę su ruošiniu šlifavimo disko kryptimi. Tą galima atlikti trimis būdais: automatiškai nepertraukiama pastūma, rankine nepertraukiama arba smulkia dozuojanšia pastūma.
Planetinio vidinio šlifavimo staklės MB6020 skirtos šlifuoti planetiniu būdu korpusinių detalių cilindrinėms skylėms, kurių skersmuo nuo 90 iki320 mm ir ilgis iki mm.
Šių staklių pjovimo judesys suteikiamas špindeliui. Apskritiminė pastūma suteikiama, sukant nuolatinės srovės varikliu. Išilginė pastūma suteikiama šlifavimo galvutei. Įsipjovimo judesys (radialinė pastūma) suteikiamas rankiniu būdu, pasukant smagratuką.
Koordinatinės vidinio šlifavimo staklės 3283 skirtos cilindrinėms ir kūginėms skulėms, sektoriams, grioveliams, pleištams, išdrožoms ir kitokioms vidiniams ir išoriniams paviršiams glotniai šlifuoti, kai reikia pasiekti labai didelio tikslumo tarp jų centrų arba nuo bazinių paviršių. Staklių stalo darbinio paviršiaus matmenys 320×560 mm. špindelio galo atstumas nuo stalo 100…500 mm. jomis galima šlifuoti skyles, jurių skersmuo 3…120 mm, šlifavimo diskais, kai jų skersmuo 3…40 mm.
Pjovimo judesys suteikiamas šlifavimo diskui keičiamaisiais elekrtošpindeliais, kurių greičiai reguliuojami nuosekliai.
Becentrinio šlifavimo staklės skirtos detalėms šlifuoti, neįtvirtinus jų nei griebtuve, nei tarp ilčių centruose, o patalpinus ant atramos tarp šlifuojančiojo ir varančiojo disko. Plačiausiai taikomas becentrinis šlifavimas, apdirbant išorinius cilindrinius, kūginiuū ir apvalius fasoninius paviršius. Čia yra du abrazyviniai diskai:1) šlifuojantysis diskas, kuris sukasi 30…50 m/s greičiu, ir 2) varantysis diskas, kuris sukasi apskritiminės pastūmos 10…100 m/min greičiu. Ruošinį palaiko atrama. Becentrinio šlifavimo staklėmis galima formuoti apvalius paviršius trimis būdais:
Skersiniu,
Išilginiu,
Iki atramos.
Šlifuojant skersiniu becentrinio šlifavimo būdu, formuojami trumpi cilindriniai, kūginiai, laiptuoti ir apvalūs fasoniniai paviršiai. Jų ilgis turi būti ne didesnis kaip šlifavimo disko plotis. Šiuo atveju abiejų ašys lygiagrečios ir šlifavimo metu varančiajam ir šlifuojančiajam diskui suteikiama automatinė arba rankinė skersinė pastūma.
Išilginiu becentrinio šlifavimo būdu šlifuojami cilindriniai paviršiai detalių, kurių ilgis didesnis už šlifavimo disko plotį. Išilginė pastūma suteikiama ruošiniui.
Šlifavimas iki atramos yra iš esmės išilginis, tačiau apribojamas atrama, į kurią ruošinys atsiremia, nušlifavus reikiamo ilgio paviršių.
Becentrinio šlifavimo staklės, lyginant jas su apvaliojo šlifavimo staklėmis, turi eilę privalumų:
2) žymiai didesnis darbo našumas, ypač taikant išilginį becentrinį šlifavimą;
3) galima šlifuoti ilgas plonas detales;
4) galima šlifuoti detales, kuriose nėra centrų duobučių;
5) galima šlifuoti storesnį sluoksnį, nes ruošinys paremtas iš trijų pusių neišlinksta;
6) šlifavimui galima palikti mažesnes užlaidas, nes ruošiniai šiose staklėse savaime centruojasi;
7) šiomis staklėmis gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbininkai.
Becentrinio šlifavimo staklėmis 3Г182 galima ičilginiu ir skersiniu becentrio išorinio šlifavimo būdu šlifuoti cilindrines, kūgines ir apvales fasonines detales, kurių didžiausias ruošinio nušlifuotosios dalies skersmuo – 25 mm, o didžiausias detalės ilgis, taikant skersinį šlifavimą – 150 mm.
Šių staklių pjovimo judesys – šlifavimo disko sukimasis.
Pastūmų judesiai. Apskritimines pastūmas ruošiniui suteikia varantysis diskas. Pagalbiniai judesiai suteikiami varančiajam diskui.
Plokščiojo šlifavimo staklės. Šiomis staklėmis formuojami detalių plokštieji paviršiai. Šlifuoti galima disko cilindriniu paviršiumi arba puodiniu disko galiniu paviršiumi. Abiem atvejais detales ant stačiakampio arba apskrito stalo.
Plokščiojo šlifavimo staklės skirstomos į horizontaliąsias ir vertikaliąsias. Ruošiniai tvirtinami ant stalo varžtais. Pagrindiniai matmenys charakterizuojantys plokščiojo šlifavimo staklių technologines galimybes yra stalo matmenys: plotis ir ilgis arba skersmuo.
Plokščiojo šlifavimo staklėmis 3Г71 šlifuojama detalių paviršiai kuriems reikia didelio tikslumo individualios ir serijinės gamybos sąlygomis. Pjovimo judesys suteikiamas šlifavimo diskui. Išilginė pastūma suteikiama stalui hidrocilindru. Skersinė pastūma suteikiama stalo rogėms.
Centravimo duobučių šlifavimo staklės. Yra žinomi penki centravimo duobučių būdai staklėmis.
2. Ištisinis šlifavimas . Šlifavimo diskas savo 60o kūginiu paviršiumo liečia visą centravimo duobutės paviršių.
3. Linijinis šlifavimas. Šlifavimo diskas liečia centravimo duobutę ties viena sudaromąja.
4. Linijinis šlifavimas osciliuojant. Šlifavimo diskas liečia centravimo duobut ties viena sudaromąja, šlifuodamas sukasi ir sudaro švytuojantį judesį išilgai sudaromosios.
5. Planetinis šlifavimas. Ruošinys nejuda arba sukasi. Šlifavimo diskas: sukasi apie savo ašį, sukasi planetiniu judesiu apie ruošinio ašį ir švytuoja.
6. Pritrynimo švytavimo būdu. Šiuo būdu pritrinamos iš anksto profiliuotos centravimo duobutės su lanko pavidalo sudaromosiomis, suteikiant trintuvams planetinius judesius ir sukimąsi apie savo ąšį. Detalė apie savo ąšį nesisuka.
Centravimo duobučių šlifavimo staklės 3922P skirtos skirtos centravimo duobutėms ruošiniuose šlifuoti, gaminant tikslias detales prieš galutinę jų apdirbimo operaciją.didžiausias ruošinio skersmuo 200 mm, ilgis 1000 mm, o šlifuojamo kūgio kappas 60o.
Šių staklių šlifavimo judesys suteikiamas špindeliui su šlifavimo disku. Apskritiminės pastūmos judesys suteikiamas šlifavimo diskui, sukant jį planetiniu judesiu. Osciliavimo judesys suteikiamas šlifavimo špindeliui. Vertikalią pastūmą gauna šlifavimo diskas.
Profilių šlifavimo staklės. Šios staklės naudojamos galutinai suformuoti grūdintoms ir negrūdintoms sudųtingo profiliodetalėms. Profilių šlifavimo stakles galima suskirstyti į keturis tipus:
1) su pantografu ir mikroskopu,
2) su kopijavimo įrengimu,
3) su prijaktoriumi,
4) su dvigyba koordinatine sistema ir mikroskopu.
Detalių profilius staklėmis 3Б95 galima šlifuoti trimis būdais:
2) palyginant darbo metu ruošinio profilį su profiliu čablono, išbraižyto ant kalkės, kuri uždėta ant projektoriaus ekrano;
3) įsipjovimo būdu pagal ekraną profiliuotu fasoniniu šlifavimo disku;
4) koordinatinio šlifavimo būdu, kai šlifuojamas profilis pakeičiamas apskritimų lankais arba laužytomis tiesiomis linijomis.
Šiomis staklėmis galima apdirbti ruošinius, kurių šlifuojamo profilio plotas iki 200 x 30 mm, o storis iki 95 mm. projektoriaus mastelis 50:1 arba 20:1, o ekrano plotas 500×500 mm.
Išbaigiamojo apdirbimo staklės
Šiuolaikinėse mašinose yra daug detalių, kurias reikia ne tiktai tiksliai suformuoti, bet ir padaryti jų paviršių labai glotnų, kad tarpusavyje gerai kontaktuotų ir tolygiai perduotų jėgas.
Kad mašinos ilgiau dirbtų, neužtenka svarbias detales galutinai apdirbti šlifavimo arba deimantinio ištekinimo. Dažnai dar taikomas įvairus jų darbinių paviršių išbaigiamasis apdirbimas – pritrynimas, honingavimas, superšlifavimas, mikrošlifavimas, poliravimas.
Pritrynimo staklės. Pritrynimo metu išorinis arba vidinis paviršius trinamas tiksliai pagamintu įrankiu – trintuvu, tepant jį ir detalę abrazyvine suspensija. Išoriniai cilindriniai paviršiai gali būti pritrinami diskiniais trintuvais ir becentriu būdu. Vidiniai cilindriniai pavirčiai pritrinami cilindriniais trintuvais. Trintuvo išorinis skersmuo atitinka skylės skersmenį. Šiam trintuvui arbe ruošiniui suteikaimas sukamasis judesys apie savo ašį ir slenkamasis-grįžtamasis judesys ičilgai ašies.
Pritrynimo staklės skirstomos į išorinio ir vidinio pritrynimo. Pagrindinės išorinio pritrynimo staklės būna keturių tipų.
1) vieno veleno su vertikaliu velenu, skirts nedidelėms plokštumoms ir mikrošlifams pritrinti.
2) Vertikalios dviejų diskų, kurių apatinis sukamas, o viršutinis nesukamas, skirts nedidelėms cilindrinėms detalėms pritrinti.
3) Vertikalios dviejų diskų, sukamų priešingomis kryptimis, skirts cilindriniams, rutuliniams ir plokšriems detalių paviršiams pritrinti.
4) Becentrės, dirbančios diskinių trintuvų periferija, skirts cilindrinėms 3…150 mm skersmens detalėms pritrinti.
Vertikaliosios pritrynimo staklės 3Б814 skirtos plokščių ir cilindrinių detalių geometrinei formai ir paviršiaus glotnumui padidinti pritrynimo būdu. Staklėmis galima pritrinti trijų tipų paviršius: cilindrinius, plokščius vienašonius ir plokščius lygiagrečius. Šiose staklėse pagrindinis pjovimo judesys yra sudėtinis, t.y. sukami apatinis trintuvas ir separatorius. Apatinis trintuvas gali stovėti nejudėdamas, o viršutinis diskas gali suktis apie savo ašį laisvai arba būti užfiksuitas fiksatoriumi.
Honingavimo staklės. Honingavimo būdu abrazyviniai strypeliai galutinai apdirbami detalių cilindriniai vidiniai ir kartais išoriniai paviršiai. Honinguojamų skylių skersmenys būna nuo 2 iki 1000 mm ir ilgiai nuo kelių milimetrų iki 30 m. honingavimo staklės būna universalios ir specialiosios, vienašpindelinės ir daugiašpindelinės. Pagal špindelio padėtį jos gali būti skirstomos į vertikaliąsias, horizontaliąsias arba nuožulniąsias.
Vertikaliosios honingavimo staklės 3Г833 skirtos honinguoti automobilių ir traktorių variklių blikų ir analigiškų detalių vidiniams cilindriniams paviršiams, kurių skersmuo nuo 30 iki 165 mm ir ilgis iki 450 mm. pjovimo judesya šiose staklėse gaunamas hono su abrazyviniais strypeliais sukamąjį Sk1 ir slenkamąjį Sl2 judesius.
Superfinišavimo staklės. Superfinišavimas – tai baigiamasis detalių išorinių arba vidinių paviršių apdirbimas abrazyviniais strypeliais, siekiant padidinti jų glotnumą. Superfinišavimo staklės būna įvairių tipų, žiūrint koks apdirbamų detalių dydis ir forma, pavuzdžiui, cilindrinėms detalėms, plokštumoms superfinišuoti ir specialios. Jose paprastai ruošinys sukamas įprastu būdu. Išilginė pastūma superfinišavimo galvutei arba ruošiniui suteikiama hidrocilindru, o abrazyviniai strypeliai osciliuojami ekscentriniu.
Be superfinišavimo staklių plačiai taikomos mikrofinišavimo staklės. Ji taikoma, kai reikia pasiekti didžiausią paviršiaus glotnumą ir žymiai ištaisyti jo geometrinę formą.
Sriegių apdirbimo staklės
Sriegius ir sraigtinius paviršius galima formuoti bendrosios paskirties tekinimo, gręžimo ir frezavimo staklėmis. Sriegių apdirbimo staklėmis sriegius formuoti galima šiais būdais:
1) pjaunant peiliais,
2) frezuojant,
3) sriegiant sriegikliais, sriegpjovėmis arba sriegimo galvutųmis,
4) įvalcuojant,
5) šlifuojant.
Sriegių tekinimo staklėmis sriegiai tekinami naudojant reikiamo profilio peilius.šių staklių kinematinę struktūrą sudaro Fv (Sk1, Sl2 ), pagalbiniai judesiai skersinės pastūmos judesys Sl3.
Precizinių sriegių tekinimo stakių 1622 pjovimo judesys suteikiamas špindeliui. Korekcinis judesys Sk3 suteikiamas pavaros sraigto veržlei.
Sriegių frezavimo staklės. Sraigtiniai pavirčiai formuojami frezomis kopijavimo – lietimo būdu. Juos frezuoti galima diskine, šakutine arbą sliekine freza. Frezuojant diskine freza sraigtinis paviršius formuojamas dviem formavimo judesių grupėmis Fs (Sk1 Sl2) ir Fv (Sk3).
Sriegių frezavimo pusautomatis 5K63 skirtas trumpiems sriegiams frezuoti šakutine freza. Didžiausias sriegio skersmuo 100 mm, o ilgis 75 mm. frezuojant sriegį atliekami judesiai:
1) pjovimo judesys – frezos špindelio sukimasis,
2) apskritiminė pastūma – ruošinio veleno sukimasis,
3) frezos išilginė pastūma sriegiamu žingsniu,
4) frezavimo galvutės skersinė pastūma įsipjovimo judesiui atlikti,
5) frezavimo suporto greitas perstūmimas į sriegiamą vietą ir atitraukimas atgal.
Pjovimo judesys suteikiamas frezai, apskritiminė pastūma suteikiama velenui.
Cilindrinių krumpliaračių apdirbimo staklės
Krumplių apdirbimo staklės skirstomos:
1) pagal apdirbimo rūšį ir įrankį: krumplių frezavimo, krumplių drožimo, krumplių pratraukimo, ševingavimo, krumplių šlifavimo.
2) Pagal paskirtį, cilindrinių krumpliaračių su tiesiais krumpliais ir įstrižais krumpliais, įpjovimo kūginiais krumpliaračiais su tiesiais ir kūginiais krumpliaračiais. Ševroniniai krumpliaračiai, sliekračiai, krumpliastiebiai.
3) Pagal krumplių tikslumą ir glotnumo laipsnį: paruošiamojo krumplių įpjovimo, glotnaus ir krumplių paviršių išbaigimo.
Vertikalios krumplių drožimo staklės 5140 skirtos drožti išorinio ir vidinio kabinimo cilindrinių krumpliaračių tiesiems ir įstrižiems krumpliams.
Krumplių tekinimo staklės E3-13 skirtos cilindrinių krumpliaračių krumpliams tekinti vienu krumpliaratiniu drožtuvu ridinimo būdu. Staklėmis galima įpjauti įstrižus ir tiesius krumplius krumpliaračiuose, kuriuo skersmuo iki 320 mm ir modulis iki 5 mm.
Krumpliastiebių drožimo staklės E3-9 naudojamos drožti krumpliaratiniu drožtuvu tiesiems krumpliams krumpliastiebių, kurių ilgis iki 1100 mm ir modulis iki 8 mm.
Krumplių frezavimo staklės 5K301 skirtos cilindrinių krumpliaračių tiesiems arba įstrižiems ir sliekračių krumpliams įpjauti modulinėmis sliekinėmis frezomis. Pjovimo – formavimo judesiais formuojamas krumplių skersinis prifilis. Pjovimo greičio judesys suteikiamas frezai.
Krumplių šlifavimo staklės 5831 skirtos šlifuoti ridinimo metodu tiesiems ir įstrižiems krumpliaračių, kurių skersmuo 30…320 mm ir modulis 1,5…6 mm, krumpliams. Ridinimo kinematinė grandinė jungia apskrito stalo sukimo ir stalo rogių slinkimo judesius. Pjovimo judesys Fv suteikiamas šlifavimo diskui. Vertikaliosios pastūmos Fs1 suteikiamas šliaužikliui.
Pjaustymo staklės. Šios staklės būna: frezavimo, pjūklinės, abrazyvinės, juostinės, tekinimo, frikciniai pjūklai, žirklės arba presai.
Frezavimo-pjaustymo staklės 8B66 skirtos pjaustyti apvalaus, kvadratinio, lovinio, dvitėjinio ir kitikio profilio metalui. Jų pjūklo skersmuo 710 mm, o plotis 6,5 mm.
Pjūkliniū pjaustymo staklių pagrindinis pjovimi įrankis pjūklas, kuris sudaro slenkamąjį-grįžtamąjį pjovimo judesius. Pastūmos judesys suteikiamas spaudžiant pjūklą darbinės eigos metu. Pjūklinėmis pjaustymo staklųmis 872A galima pjaustytiįvairaus profilio strypus.