Žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų etimologinė motyvacija

Etimologija yra toks mokslas, kur tarp įvairių autorių kyla daug diskusijų.
Pirmiausia buvo remtasi Algirdo Sabaliausko „Lietuvių kalbos leksika” (Sabaliauskas, 2009). Būtent čia rasta daugelis žodžių, teko tik papildyti sąrašą, bet pagrindas darbo rašymui buvo suteiktas.

Algirdas Sabaliauskas, rašydamas „Lietuvių kalbos leksiką”, rėmėsi daugeliu įžymių kalbininkų, ypač Ernesto Fraenkelio lietuvių kalbos etimologiniu žodynu „Litauisches etymologisches W6rterbuch”. Jam pravertė ir tokie darbai, kaip Č. Kudzinovskio ir M. Daukšos „Postilės”, S. B. Chilinskio biblijos vertimas, M. Petkevičiaus „Katekizmo” leksika, K. Sirvydo „Punktai sakymų”, K. Pakalkos parengtas K. Sirvydo žodyno indeksas, V. Drotvino parengtas „Lexikon Lithuanicum”, J. Palionio darbai ir „Lietuvių kalbos žodyno” tomai. Dėl to būtent A. Sabaliausko „Lietuvių kalbos leksika” buvo išties vertinga knyga šio magistro darbo rašymui.
Labai naudingi buvo darbo vadovės doc. dr. Ž. Markevičienės patarimai ir jos straipsnis „Lietuvių, hindi ir sanskrito kalbų leksinės bendrybės” (Markevičienė, 2002, 106-108).

Naudingas buvo Wojciecho Smoczynskio etimologinis žodynas („Sloivnik etymologiczny języka litezvskiego”, Smoczynski 2007 m.). Būtent šis žodynas leido gerokai papildyti etimologizuojamų žodžių sąrašą. Taip pat buvo remtasi jo etimologine žodžių motyvacija. Kai kurie žodžiai buvo savarankiškai etimologizuojami.
Žodyno sudarymui labai pravertė „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno” elektroninė versija, kuri yra daug patogesnė už popierinę.

Vienas naudingiausių šaltinių, be kurio gal ir nepavyktų surinkti tiek išreikštų nuomonių, „Lietuvių kalbos etimologinio žodyno” elektroninė duomenų bazė.
2008 m. Vilniaus universiteto Baltistikos katedra paskelbė daugiau nei dvidešimt metų kauptą „Lietuvių kalbos etimologinio žodyno” kartoteką. Ši kartoteka išaugo į duomenų bazę, sukurtą 2007—2008 m. vykdant projektą „Baltlingva” (Baltų lingvistinio paveldo tyrimai ir sklaida informacinėmis technologijomis). 2010-2012 m. duomenų bazė ir toliau plėsta etimologijomis iš naujų literatūros šaltinių, gavus finansavimą iš Lietuvos mokslo tarybos projektui „Etimologijos” (Lietuvių kalbos etimologinė duomenų bazė) įgyvendinti (http://etimologija.baltnexus.lt/ žr. 2013-04-25 ).

Duomenų bazėje skelbiamos lietuvių kalbos žodžių etimologijos, publikuotos mokslo literatūroje (žr. literatūros, iš kurios išrinktos etimologijos, sąrašą). Etimologizuojami žodžiai bazėje randami pagal antraštinį žodį, tekste taip pat galima ieškoti žodžių, susijusių su etimologizuojamu žodžiu. Šiuo metu bazėje yra apie 19 300 etimologinių įrašų, kurie sudaro daugiau nei 203 lankus autorinio teksto. (http://etimologija.baltnexus.lt/, žr. 2013-04-25 ). Tai išties originalus ir daug informacijos sukaupęs žodynas. Jis buvo labai naudingas magistro darbo rašymui .

Rašydama teorinę dalį, naudojausi K. Būgos „Rinktiniais raštais”, E. Frenkelio „Baltų kalbos”, V. Kavaliausko „Pasaulio kalbos”, J. Laučiūtės „Slaviškais skoliniais lietuvių kalboje”, Palionio J. „Lietuvių literatūrine kalba XVI-XVII a.”, A. Sabaliausko „Lietuvių kalbos leksika”, V. Urbučio „Baltų etimologijos etiudais”, V. Urbučio „Senosios lietuvių kalbos slavizmais” ir kt.

ĮVADAS

Magistro darbo pavadinimą suformulavo šio darbo vadovė doc. dr. Žaneta Markevičienė. Etimologijos klausimai iki šiol yra aktualūs. Lietuvių kalbos žodžių kilmė sėkmingai tyrinėjama nuo pat lyginamosios — istorinės kalbotyros susiformavimo. Dėl to šis pavadinimas labai sudomino.
Darbo objektas — žmogaus sukurtų daiktų pavadinimai.
Darbo tikslas — aptarti kai kurių žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų etimologinę motyvaciją, suskirstyti šiuos žodžius etimologiniu leksiniu požiūriu. Darbe bus stengtasi pateikti daug perskaitytos literatūros, kur tarp įvairių autorių kyla daug diskusijų.

Pagrindiniam tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai:
1) Apibrėžti etimologijos sąvoką.
2) Išrinkti žodžius (žmogaus sukurtų daiktų daiktų pavadinimų), pateiktus Algirdo Sabaliausko „Lietuvių kalbos leksikoje” ir papildyti juos kituose veikaluose etimologizuotais žodžiais (Wojciech Smoczynski „Sloivnik etymologiczny języka litewskiego” ir kt.).
3) Sudaryti žodynėlį, remiantis dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektronine versija.
4) Suskirstyti žodžius kilmės atžvilgiu.
5) Suskirstyti žodžius į leksines grupes:

1. Pastatai ir jų dalys. Kiti statiniai.
2. Žemdirbystės padargų, kitų įrankių, medžiagų pavadinimai.
3. Transporto priemonių ir jų dalių pavadinimai.
4. Baldų pavadinimai.
5. Indų ir kitų reikmenų pavadinimai.
6. Valgių ir gėrimų pavadinimai.
7. Leksinių grupių nesudarantys žodžiai.
6) Remiantis įvairių kalbininkų subjektyviomis ir objektyviomis nuomonėmis, aptarti
visų žodžių etimologinę motyvaciją,

Pamatine nuomone laikytina Algirdo Sabaliausko („Lietuvių kalbos leksika”). Taip pat bus remtasi lietuvių kalbos etimologinio žodyno elektronine versija, kur pateikta daug įvairių autorių straipsnių ir labai naudingi bus Wojciecho Smoczynskio („Sloivnik etymologiczny języka litewskiego”) ir Ernesto Fraenkelio („Litauisches etymologisches Wdrterbuchii) (citatų iš šio žodyno daug nepateiksime, nes pats A. Sabaliauskas juo remiasi) etimologiniai žodynai.
7) Diagramose pateiksime statistinius duomenis.
I-oje dalyje bus aptarta etimologijos sąvoka.
II- oje bus pateiktos bendros pastabos apie magistro darbo rašymą.
III-je bus aptarta žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų lietuvių kalbos leksika.
Darbas baigiamas išvadomis.
Darbo pabaigoje pateikiamos santraukos lietuvių ir anglų kalbomis ir literatūros sąrašas.
Tiriamąją medžiagą nagrinėsime aprašomuoju, vidinės rekonstrukcijos ir lyginamuoju metodais.

I. ETIMOLOGIJOS SĄVOKA

Etimologija — mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Žodžiai gali būti kilę iš savos kalbos ir senųjų jos formų, tada kalbama apie paveldėtą leksiką. Kiti buvo paskolinti iš svetimų kalbų ir pritaikyti saviems reikalams, modifikavus fonetiką. Dar kiti kuriami dirbtinai — terminologiniams reikalams. Pagrindiniai metodai yra vidinė rekonstrukcija ir lyginimas su giminingomis kalbomis. Anksčiausių išeities taškų retai kada galima rasti dėl priešistorinių laikų duomenų stokos. Etimologijos dažnai lieka sąlyginės (http://lt.wikipedia.org/wiki/Etimologija, žr. 2013-04-28). Dažnai autorių nuomonės išssikiria, bet tai ir yra pats etimologijos įdomumas, kad galima diskutuoti, lyginti ir ieškoti tiesų.

Kartu su lyginamąja istorine kalbotyra susiformavusi dabartinė etimologija, stengdamasi moksliškai atsakyti į žmogų nuolat lydinčius žodžių kilmės klausimus, nėra nustojusi savo aktualumo ir patrauklumo nė šiandien, nors jau kelintas dešimtmetis, kai istoriškas kalbos tyrinėjimas vis labiau užgožiamas sinchroniško jos struktūros aprašymo ir aiškinimo (Urbutis 1981, 3).
Etimologijos klausimai iki šiol yra aktualūs. Labai svarbu išsiaiškinti, ar žodis yra savo pačių (indigenus — paveldėtas arba naujadaras) ar iš kitos kalbos (skolinys). Etimologijai yra svarbi tiek raiška, tiek turinys.

IŠVADOS

Šiame darbe pateikta 211 žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų. Visi žodžiai yra etimologiškai motyvuoti.
Etimologiškai motyvuotų žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų skaičius ir kilmė:

Žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų etimologinė motyvacija
1) Lietuvių kalbos leksika (be skolintinės)
2) Skolintinė leksika
3) Leksinių grupių nesudarantys žodžiai

1) Lietuvių kalbos leksikos (be skolintinės) 128 (68%) lietuvių kalboje vartojami žodžiai.
• Lietuvių kalbos leksikos (be skolintinės) žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų pagrindas yra baltų kalboms būdinga leksika, kurios skaičius 32% (41 ž.).
• Nedaug atsilieka senoji ide. leksika ir tik lietuvių kalbai būdinga leksika po 25%
(33/34 ž.).
• Mažiausias skaičius, bet nemažai yra bendrosios baltų ir slavų leksikos 16% (20
ž.).
2) 72 (34%) skolintinės leksikos.
• Daugiausia skolinių „Žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų” lietuvių kalba turi
iš slavų 48% (35 ž.).
• Šiek tiek mažiau germanizmų 28% (20 ž.)
• Nedaug turime latvizmų ir anglicizmų 10% (7 ž.).
• Mažiausias skaičius skolinių iš Pabaltijo finų 4% (3 ž.).
3) 11 (5%) leksinių grupių nesudarančios leksikos.
• Galima teigti, kad leksinių grupių nesudarančių žodžių leksikoje dominuoja iš slavų kalbų skolintinė leksika 92% (7 ž.).
• Pateikta ir baltų kalboms būdingos leksikos 8% (4 ž.).

Autorius: A. Podvorska
Atsiųsti pilną darbą daiktu-pavadinimai