Šiuo metu viena iš ypač sparčiai besivystančių informacinių technologijų yra žinių valdymas. Atsiranda naujos sąvokos – turinio valdymas, informacijos portalai, žinių portalai. Tad šioje pirmoje tiriamojo darbo dalyje bus mėginama plačiau panagrinėti, išsiaiškinti, apibrėžti bei palyginti šias sąvokas. Sekančiuose etapuose bus mėginama ištirti kokie žinių valdymo modeliai egzistuoja šiuo metu, ir sudaryti konceptualų žinių modelį.
Šio semestro eigoje remdamasi M. Firestone Ph.D. [5] straipsniais bei Merril Lynch [6] ataskaita bandžiau išsiaiškinti, kas tai yra žinių valdymas, kas tai yra žinių valdymo modelis, informacijos portalai, žinių portalai, kuom skiriasi duomenys, informacija ir žinios.
2. Problema
Kompiuterizuojant įmonės žinių modelį, susiduriame su integravimo problema. Kompiuterinė žinių valdymo sistema turi užtikrinti vieningą prieigą prie įvairiausių informacijos šaltinių; struktūrizuotų ir nestruktūrizuotų duomenų bazių, multimedia, įvairiausių failų. Tai reiškia, kad reikia integruoti įvairias programas ir duomenų bazių valdymo sistemas. Šį faktą reikia įvertinti, pasirenkant paketą žinių modelio realizavimui.
Šiuo metu pilna paketų analizė dar neatlikta. Lietuvoje labiausiai paplitęs dokumentų valdymo paketas yra Lotus Notes, kuris dar netenkina žinių valdymo sistemoms keliamų reikalavimų, tačiau šis paketas vystomas ir su juo jau daug ką galima padaryti.
Geriausi turinio valdymo paketai – Documentum ir OpenText.
Informacijos portalų lygio kol kas žinau tik vieną paketą HyperWave (www.hyperwave.com).
Šiame etape labiau domėjausi žinių valdymo sąvokomis, apibrėžimais, modeliais. Išnagrinėjau Firestoune darbus bei MerriLynch ataskaitą. Tolesniame darbe manau panaudoti konceptualų žinių modelį, kurį siūlo MetaDataCoalition.
3. Darbo tikslai
Mano magistrinio darbo tikslas būtų toks:
1. Ištirti sukurtus organizacijų žinių valdymo modelius bei siūlomus programų paketus;
2. Pasirinkti arba sudaryti organizacijos žinių valdymo modelį;
3. Parinkti tinkamą programų paketą ar paketus;
4. Paruošti metodiką žinių valdymo modelio diegimui.
Modelis turi remtis egzistuojančiu organizacijos modeliu ir jį papildyti:
Jame turi būti įvertinti: aktoriai-žinių gamintojai ir vartotojai; žinių objektai; žinių apdorojimo funkcijos. Žinių modelis turi apimti tiek struktūrizuotus, tiek nestruktūrizuotus duomenis, saugomus duomenų bazėse, duomenų sandėliuose (warehouses), dokumentų valdymo sistemose ar tobulesnėse turinio bei žinių valdymo sistemose. Taip pat reikės apžvelgti kompiuterinius įrankius, kuriais galima realizuoti organizacijos žinių valdymo sistemą.
Organizacijos žinių modelis turetų parodyti, kokie yra subjektai, kokias žinias jie platina, kokios žinių apdorojimo funkcijos yra organizacijoje. Veikanti žinių valdymo sistema turi suteikti galimybę kiekvienam vartotojui: sužinoti, kur ir kokios žinios organizacijoje egzistuoja; rasti ir skaityti tas žinias; pačiam kurti ir platinti žinias. Tokio lygio galimybes teikia programinė įranga, vadinama informacijos portalais.
4. Žinių Valdymo samprata
4.1 Žinių valdymo idėja
Neretai žinių valdymo idėjų pradininkais yra laikomi:
– šio amžiaus pradžios mokslinės vadybos kūrėjas F.Taylor[1], nurodęs, kad rutininio darbo našiam vykdymui reikia: detaliai ištirti užduotį, sukurti vieną geriausią jos vykdymo būdą, parinkti darbuotojus, juos apmokyti, paruošti skatinamąjį apmokėjimą;
– 1957 m. išleistos knygos apie neišreikštas, asmenines žinias [2] autorius M.Polanyi, kuris teigė: tikri atradimai negali būti išvesti iš artikuliuotų taisyklių ar algoritmų rinkinio; žinios yra visuomeninės, ir labai didele dalimi asmeninės: jos sukonstruotos žmonių, tad turi emocijų, „aistrų”; žinios, sudarančios pagrindą išreikštoms žinioms, yra fundamentalesnės: visos žinios yra arba neišreikštos, arba kilę iš neišreikštų žinių; žinios yra veikla, geriausiai aprašoma kaip žinojimo procesas;
– knygos „Profesionalių žinių valdymas” [3] autoriai K.Sveiby ir T.Lloyd. Šiame darbe pirmą kartą nurodyta, kad yra ne tik žinių darbuotojai, bet ir žinių organizacijos; bei atsakoma į klausimus, kurie ligi tol net nebuvo keliami.
Organizacijų žinių kūrimo procese skiriami penki žingsniai:
1. Žinių kūrimas ir rinkimas;
2. Žinių saugojimas atmintyje ir jų valdymas;
3. Žinių modifikavimas ir versijų valdymas;
4. Žinių saugumo užtikrinimas ir prieigos prie jų apribojimas;
5. Žinių perdavimas, paskirstymas, platinimas;
Apie 1996 m. pasaulyje pradėjo kurtis pasaulinė bendruomenė keitimuisi žinių valdymo praktine patirtimi įvairiose taikymo srityse.Vis labiau didėja poreikis valdyti žinias. Atsiranda naujos sąvokos. Kuriamos žinių valdymo programos.
Toliau savo tiriamojo darbo apžvalginėje ataskaitoje, mėginsiu apibrėžti, kas tai yra žinios, žinių valdymas, kas tai yra organizacijos žinių valdymo modelis.
4.2 Žinių valdymo reikšmė organizacijose
Tikimasi, kad Žinių Valdymo programos taps pagrindiniu varovu Turinio valdymo rinkoje. Žinių valdymo tikslai būtų dvejopi:
1. Padidinti įmonės darbuotojų žinių kiekį;
2. Padidinti jų galimybes dalintis organizacijoje tomis žiniomis;
Žinių valdymas turi savybę paversti neišreikštą žodžiais informaciją (idėjas) apibrėžtą informaciją, kuri gali būti dokumentuojama, valdoma, perduodama ir analizuojama kiekvieno organizacijoje dirbančio žmogaus. Tai turėtų padėti kompanijoms valdyti informaciją – tiek neišreikštą, tiek išreikštą, kuri yra sukaupta organizacijos gyvavimo metu, ir tuo pat metu sumažinti žinių praradimą darbuotojui palikus įmonę.
Programinės įrangos terminais Žinių Valdymo sistemos vykdymas susideda iš procesų, kuriais idėjos ir informacija yra metodiškai susisteminama ir saugoma, automatizavimo ir valdymo. Pagal tai, kompanijos gali įdiegti procesą, kuriam vykstant visi darbuotojai dokumentuotų tai ką jie žino į centrinę saugyklą, o reikalui esant iš ten pasiimti norimą informaciją. Taigi Žinių valdymo grandinę būtų galima pavaizduoti taip (1 pav.)
4.3 Žinių samprata
Dėl žinių valdymo tematikos naujumo nėra prieita vieningos nuomonė apibrėžiant, kas yra vadinama žiniomis. Tačiau dažniausiai autoriai sutaria, kad žinios yra tai, kas įgalina atlikti reikiamus veiksmus.
Karl Sveiby požiūrius į žinias skirsto pagal tai, kad į žinias žvelgiama kaip į objektą arba kaip į procesą, ir žinios yra nagrinėjamos asmeniniu arba organizaciniu lygiu. Žinių valdymo tematikoje paprastai svarbiausiu laikomas žinių kaip procesų nagrinėjimas organizaciniu lygiu.
Žinių apibrėžimas [1]: Kibernetikoje sakoma, kad tikslinga kibernetinė sistema S turi tam tikras žinias, jei ši sistema S turi tam tikrą savo suvokiamą modelį apie realybės dalį. Neformaliai tam tikro sistemos proceso modelis yra kita sistema, kuri kokiu nors būdu imituoja tą procesą. Naudojant modelį, galima ką nors sužinoti apie tą procesą, jo paties nevykdant, arba nuspėti jo elgesį ateityje. Šiame apibrėžime yra svarbi prielaida apie tai, kad modeliavimo procedūra, kuri veikia tam tikros realaus pasaulio būsenos pagrindu, tos būsenos nekeičia. Tačiau
toks apibrėžimas nėra pakankamas. Tiksliau žinias galima apibrėžti kaip prognozių generatorių, bet ir toks apibrėžimas nėra pakankamas. Žinios gali generuoti objektus, kurie generuoja prognozes, ir taip toliau.
Rekursyvus žinių apibrėžimas: žinios yra tokie objektai, kurių pagalba
galima gaminti kitus žinių objektus arba prognozes, siekiant vystymosi tikslų. Kibernetinė sistema prognozuoja, siekdama tam tikro tikslo: vystymosi ir plėtimosi. Teisingos žinios yra vystymosi įrankis, jėga. Nėra kito teisingumo kriterijaus, kaip prognozavimo galia, kadangi nėra absoliutaus teisingumo kriterijaus.
4.4 Koks skirtumas tarp Duomenų, Informacijos ir Žinių?
Imant organizacijos duomenis, informaciją, žinias – viskas kyla iš organizacijoje vykstančių socialinių procesų. Apibrėžiant juos nebus stengiamasi suformuluoti tokius apibrėžimus, kurie išaiškintų asmeninių duomenų, informacijos ar žinių prigimtį.
Duomuo yra matomo, matuojamo arba skaičiuojamo atributo reikšmė.
Ar duomenys yra informacija? Taip, informacija yra gaunama iš duomenų, bet tai tik todėl, kad duomenys visuomet apibrėžiami konseptualiam kontekste. Minimaliai kontekstas turi turėti klasę, kuriai atributas priklauso, objektą, kuris yra tos klasės narys, keleta minčių apie objekto darbą (operations) arba elgseną, ir santykį su kitomis klasėmis ar objektais.
Vieni arba abstraktūs duomenys patys savaime neteikia informacijos. Greičiau informacija, bendrais terminais yra duomenys plius konceptualios interpretacijos. Informacija – tai kokiu nors būdu išplėsti, atrinkti arba sudaryti duomenys.
Žinios yra informacijos poaibis. Bet tai yra poaibis, kuris buvo išplėstas, atrinktas arba sudarytas specialiu būdu. Informacija kurią mes vadiname žiniomis yra informacija, kuri buvo prileista ir išlaikė validavimo testus. Bendros paskirties žinios yra informacija, kuri buvo patvirtinta bendros prasmės patirtimi. Mokslinės žinios yra informacija (hipotezės ir teorijos) patvirtintos taisyklių ir testų taikomų joms tam tikros mokslinės bendruomenės. Organizacijos žinios yra informacija patvirtinta organizacijos žinių taisyklėmis ir testais. Tuomet žinių kokybė labai priklausys nuo tvirtinimo taisyklių ir testų tendencijos kurti žinias, kurios pagerintų organizacijos vaidmenį (organizacijos objektyvių žinių versiją).
Taigi nors žinios yra produktas, bet ne procesas gautas iš mokymosi, žinių tvirtinimas yra artimai susijęs su mokymusi, ir atsižvelgiant į organizacijos mokymosi apibrėžimą, gali būti apžvelgtas kaip gautas iš jo.
Taigi, kuo skiriasi žinios nuo duomenų ir nuo informacijos. Vienas iš paplitusių ir labai paprastų kriterijų yra objektų tipų skaičiaus santykis su egzempliorių skaičiumi. Kai šis skaičius artimas vienetui, sakoma, kad tai žinios. Tikrąji kriterijų nusako apibrežimas: žinios yra tokie objektai, kurių pagalba galime gaminti kitus žiniu objekus arba prognozes, siekiant
vystymosi tikslų.
4.5 Žinių Valdymo Sistema (ŽVS)
Pagal Joseph M. Firestone Ph.D. [5], ŽVS yra tebevykstanti, pastovi sąveika tarp agentų ir sistemos, kuri gamina, palaiko ir stiprina sistemos žinių bazę. Šis apibrėžimas skirtas pritaikyti bet kokiai intelektualiai, adaptyviai sistemai susidedančiai iš sąveikaujančių agentų. Agentas yra tikslinis, save-valdantis objektas.
Sakant, kad sistema gamina (kuria) žinias turima omenyje tai, kad sistema
A) renka informaciją
B) palygina konceptualius formulavimus, nusakančius savo patirties įvertinimą, su savo tikslais, objektais, lūkesčiais arba aprašymų ir įvertinimų buvusiomis formuluotėmis.
Taigi, šis palyginimas valdomas remiantis validacijos kriterijumi. Naudojant tokį kriterijų intelektualios sistemos išskiria besivaržančius apibrėžimus ir įvertinimus terminais esančiais arčiausiai tiesos ir pačius gražiausius. [1] Sakant, kad sistema palaiko žinias turima omenyje, kad sistema tęsia savo žinių bazės vertinimą prieš naują informaciją prileidžiant žinių bazę tęsti testavimą prieš jos validacijos kriterijų. Taip pat teigiama, kad jos žinių palaikymui, sudėtingesnės sistemos privalo užtikrinti tiek jos tiesiogiai validuotos žinių bazės besitęsiantį išbarstymą , tiek intelektualių agentų besitęsiantį socializavimą savo žinių bazės pagrindu.
Sakant, kad sistema padidina savo duomenų bazę turima omenyje, kad sistema prideda naujus uždavinius ir naujus modelius prie savo duomenų bazės, o taip pat supaprastina ir pagerina savo senesniųjų uždavinių ir modelių paaiškinamąją ir predikatinę jėgą Taigi, viena ŽVS funkcijų yra žinių augimo užtikrinimas.
4.6 Žinių valdymo modelio samprata
Pagal Joseph M.Firestone, Ph.D, Įmonės žinių valdymo modelis (ŽVM) yra hierarchinis taisyklių tinklas, įgalinantis agentą paaiškinti, numatyti bei pranašauti įvykius bei sąveikos modelius: (a) įmonės žinių (Žn) procesuose ar žinių valdymo (ŽV) procesuose ir (b) įmonės aplinkoje. ŽVM modelis atvaizduoja ar modeliuoja įmonės natūralią žinių valdymo sistemą (NŽVS).
Įmonės NŽVS yra vienetas, sudarytas iš įmonės organizacinių ir žmogiškų komponentų, bei jų nuolatinės sąveikos. Sąveikos savybės neapibrėžiamos projektuojant, jos iškyla iš pačio sąveikos proceso dinamikos. Be to, šis sąveikos procesas apibrėžia įmonės žinių procesų rezultatus. Įmonės NŽVS apima jos gaminamus mechaninius ir elektrinius organizacinius komponentus, tokius kaip kompiuteriai ar kompiuterių tinklai, taip pat žmogaus ir organizacinius agentus.
Įmonės dirbtinė žinių valdymo sistemoje (DŽVS) yra integruoti NŽVS gaminami komponentai:
• kieno komponentai yra kompiuteriai, programinė įranga, tinklai, elektroniniai komponentai ir t. t.
• kieno komponentai ir sąveikos savybės apibrėžiamos projektuojant
• kieno bendras tikslas yra palaikyti NŽVS Žn ir ŽV procesus.
Apibrėžiant DŽVS svarbu, kad jos komponentai ir sąveikos būtų pilnai suprojektuoti. Pilnai suprojektuoto idėja lyginant su dalinai suprojektuoto ar nesuprojektuoto yra esminė skiriant dirbtinumą nuo natūralumo. Taigi, įmonėje ar kitoje organizacijoje, netgi jei mes galime bandyti suprojektuoti jos procesus, mūsų projektavimo sugebėjimas yra apribotas fakto, kad tai yra Sudėtinė Adaptuota Sistema (SAS). Jei mes suprantame SAS, galime tikėtis teisingo jos komponentų ir tam tikrų jos procesų aspektų suprojektavimo, tačiau pabaigoje turime tikėtis nenumatytų atvejų ir kad nėra tikslių mūsų projektavimo išvadų. Pradėjus veikti SAS, ji pati save organizuoja ir kontroliuoja savo elgesį. Geriausiu atveju, mes galime tik sąveikauti su ja bei ją įtakoti.
Kita vertus, kartu su DŽVS mes suprojektuojame jos komponentus bei jų sąveikas. Ryšys tarp projektavimo ir galutinio rezultato yra apibrėžtas ir numatytas.Sąveikaujant su DŽVS, mes galime tiksliai numatyti jos atsaką.
Paskirstyta įmonės žinių valdymo sistema (PŽVS) yra DŽVS specialus atvejis, sukurtas valdyti paskirstytos kompiuterių aparatūrinės įrangos, programinės įrangos ir tinklo objektų/komponentų integraciją į visus įmonę palaikančius žinių gamybos, įgijimo, perdavimo procesus. Kitaip tariant, PŽVS palaiko įmonės žinių bazės gamybą. Įmonės žinių valdymo modeliai.
ŽVM yra žinių proceso organizacijoje valdymas ir kontroliavimas siekiant įgyvendinti organizacijos tikslus šiems žinių procesams. ŽVM (žinių valdymo modelis) turi tą pačią bendrą formą kaip įmonės modelis, bet jis įgalina agentą paaiškinti, numatyti ir pranašauti įvykius ir sąveikos modelius arba įmonės žinių procesuose, arba jos NŽVS.
ŽVM procesai yra nuolatinė sąveika tarp žmonėmis paremtų agentų NŽVS viduje, siekiant įvairių agentų, komponentų ir veiklų integracijos į planuojamą, valdomą, suvienytą gamybos, laikymo, didinimo, įgijimo ir perdavimo įmonės žinių bazę. Žinių valdymas yra žmogiška veikla, kuri yra sąveikos, sudarančios ŽV procesą, dalis.
4.7 OIP – organizacijos informacijos portalai.
1998m. lapkričio mėn. Kristoferis Šilakas ir Džulija Tylman paskelbė naują terminą – Organizacijos Informacijos Portalai (OIP) iš Merilo Lynčo Organizacijos Programinės Įrangos komandos [6].
„Organizacijos Informacijos Portalai – tai pritaikymai, kurie įgalina kompanijas atrakinti viduje ir išorėje saugomą informaciją ir užtikrinti vartotojams atskirą priėjimą prie asmeninės informacijos reikiamos darant informacinius verslo sprendimus. Tai yra programinės įrangos taikomųjų programų, kurios sapjungia, valdo, analizuoja ir perduoda informaciją viduje ir už organizacijos ribų (įskaitant Verslo Žinias, Turinio Valdymą, Duomenų saugyklas ir Duomenų Valdymo programas) susijungimas.”
Meril Lynčas mato OIP kaip kitą didelę investavimo galimybę į IT sektorių ir tiki, kad OIP erdvė pasieks Organizacijos Šaltinių Rinkos Planavimo dydį.
OIP sistemos nauda: 1. „rungtyniavimo privalumai” kilę iš „rungtyniaujantis potencialus nieko neveikimas informacijos saugojime” organizacinėse sistemose. 2. Tai kad „pakuotos” OIP sistemos leidžiančios gerinti ROI, kadangi jos yra pigesnės, lengviau palaikomos ir lengviau išskleidžiamos nei įprastos sistemos. 3. Yra tai, kad OIP sistemos užtikrina priėjima prie visko” patogiomis, patikimomis ir nebrangiomis priemonėmis.
2 pav. Struktūrizuoti nestruktūrizuoti duomenys.
Nežymiai skirtingas požiūris apie OIP naudą aprašytas Plumtree Software [2, P. 9]. Ten OIP vaizduojama kaip sistema didinanti darbo produktyvumą, mažinant darbuotojų laiko sąnaudas ieškant tinklapio. Darbuotojus aprūpinant reikiama informacija, kuri padeda priimti sprendimus, didinamas efektyvumas o kartu mažinama informacijos kaina, mažinant jos gavimo kainą. Žemiau pateikiamos esminės OIP charakteristikos remiantis Shilakes and Tylman [1, P. 10-13]:
• OIP informacijos perdavimui vartotojams standartine tinklapio sąsaja naudoja tiek „stūmimo” (push), tiek „traukimo” (pull) technologijas;
• OIP užtikrina „interaktyvumą” – galimybę ” ‘klausti’ ir dalintis informacija” vartotojo darbo vietose;
• OIP integruoja labai skirtingus pritaikymus įskaitant Turinio Valdymą, Verslo Žinias, Duomenų Saugyklas/Duomenų Prekybą, Duomenų valdymą ir kitus duomenis išorinius šiems taikymams į atskirą sistemą, kuri gali „dalinti, valdyti ir palaikyti informaciją iš vienos centrinės vartotojo sąsajos.” OIP gali prieiti tiek prie vidinių, tiek prie išorinių duomenų ir informacijos šaltinių. Jis gali palaikyti dvikrypčius informacijos mainus (bi-directional) su šiais šaltiniais. Taip pat jis gali naudoti duomenis ir perduoti savo žinias tolimesniam apdorojimui ir analizei;
• OIP krypsta link „vertikalios” padėties taikomojoje programinėje įrangoje. Tai yra, jie yra dažnai „pakuotos taikomosios programos” užtikrinančios „turinį specifinėms pramonės arba korporacjų funkcijoms.”
Organizacijos informacijos portalai yra taikomosios programos, kurios “atrakina” organizacijoje saugomą informaciją vidinei ir išorinei prieigai ir suteikia vartotojui vieną kanalą, kuriuo jis gali pasiekti visą personalizuotą informaciją, reikalingą sprendimų priėmimui. Tai integruotos programos, kurios sujungia, suderina, valdo, analizuoja ir skirsto informaciją organizacijos viduje ar išorėje. Jos apima veiklos analizę, turinio valdymą, duomenų sandėlius ir centrus, duomenų valdymą. Informacijos portalo vartotojas naudojasi interneto naršykle. Savo darbastalyje jis mato jam reikalingus organizacijos asmenis, žinių turinį, gali pamatyti tas žinias, susisiekti su tais žmonėmis, bendrai kurti žinias, jas platinti, mokytis. Tokių programų paketų dar nėra daug. Tačiau link tokių sistemų vystosi dokumentų valdymo sistemos, kurių aukštesnis lygis yra turinio valdymo sistemos ir po to – žinių valdymo sistemos.
4.8 OŽP – organizacijos žinių portalai
Organizacijos Žinių Portalai (OŽP) yra OIP tipas. Tai yra OIP kadangi:
• Tikslas nukreiptas link žinių kūrimo, žinių išgavimo, žinių perdavimo, ir žinių valdymo sufokusuotų į organizacijos verslo procesus, t.y. pardavius, marketingą, ir rizikos valdymą, o taip pat
• Arba teikia, kuria ir valdo infpormaciją apie informacijos, kurią jie tiekia, pagrįstumą;
Kitais žodžiais tariant, Žinių Portalai teikia informaciją apie jūsų verslą, o taip pat aprūpina jus meta-informacija apie tai, kokia informacija jūs galite pasikliauti sprendimų priėmimui. OŽP taip pat išskiria žinias iš aiškios informacijos.
Taip pat jie teikia priemones žinių kūrimui iš duomenų bei informacijos, aprūpindami aiškų priėjimą prie duomenų ir informacijos. OŽP, dar daugiau, žinių kūrimą, išgavimą bei perdavimą laiko priešingu informacijai. Iš esmės sprendimų priėmimui jie užtikrina geresnį pagrindą nei OIP. Tie, kas turi žinias, turi konkurencinį pranašumą prieš tuos, kurie turi aiškią informaciją.
Nors OŽP yra OIP tipai, jie dalinasi su visais skirtumais išskirdami juos iš DS (Duomenų saugyklų). OŽP atveju, duomenų išgavimo ir analitinis taikymas bus labai stiprus, kol nereikės kurti naujų žinių.
Dar nėra sukurta OŽP produktų, bet galima spėti kokie privalumai bus minimi OŽP apibrėžime. OŽP turi tokius pat privalumus organizacijoms kaip ir OIP, bet taip pat jie pateikia aštresnius šių privalumų variantus. Taigi, konkurencinis privalumas teikiamas OIP sistemų egzistuoja tik dėl to, kad tam tikra dalis informacijos sukurtos šios sistemos yra pagrįsta informacija – tai yra, žinios. Jeigu OIP teiktų tik klaidingas žinias tai sumažintų ir nedidintų konkurencinio pranašumo.
Taigi, netolimoje ateityje kuomet OŽP pagerins žinių ir žinių valdymo procesų efektyvumą optimizuojant šiuos procesus, tuomet jis taip pat gali tikėtis kurti pagerintą konkurencinį privalumą ir ROI lyginant su OIO, kadangi sprendimai paremti žiniomis sukuria sėkmingos konkurencijos geresnę bazę o taip pat ir aukštesnį ROI nei sprendimai paremti aiškai informacija.
4.9 Skirtumai tarp OIP(Organizacijos Informacijos Portalai) ir Duomenų saugojimo (warehouses) sistemų
Didžiausi skirtumai tarp OIP ir duomenų saugojimo sistemų yra šie:
1. Turinio Valdymo Sistemų integracija;
2. Auganti duomenų mainų su išorinėmis duomenų atmintimis ir programomis reikšmė;
3. Duomenų ir informacijos mainų tarp vartotojų reikšmė;
4. Duomenų ir analitinių programų atnaujinimo reikšmė;
5. Nepalyginamų programų ir duomenų šaltinių integracijos reikšmė į vieną, atskirą, integruotą OIP programą;
Turinio Valdymo Integravimas – tai potencialių duomenų ir informacijos šaltinių OIP’ams rinkimas. Tuo tarpu DS pagrinde dirba su struktūrizuotomis sistemomis pagrinde turinčiomis reikalų su Kompiuterinėmis Duomenų Apdorojimo sistemomis (On-Line Transactional Processing). Taigi, OIP integruos ir sujungs duomenis bei informaciją iš tokių šaltinių kaip voratinklio dokumentai, tiriamosios ataskaitos, kontraktai, vyriausybės leidimai, bukletai, įsigijimo orderiai, duomenų saugyklos, duomenų prekybos centrai, ir iš kitų legalių sistemų, įmonės serverių (t.y., SAP, Baa, KDD/Duomenų gavimo serverių, Akcijų pardavimo serverių), ir iš bet kokių kitų dokumentų, kurių turinys atitinka firmos veiklą.
Susikoncentravus į tokius dokumentus, programas ir duomenų atmintis ir į jų rinkimo problemą, bei informacijos esančios duomenyse išskleidimą ir analizavimą, taip pat susikoncentruojama į technologijas, kurios niekad nebuvo svarbios DS. Technologijos tokios kaip Atvaizdavimas ir Skanavimas, Dokumentų Valdymas, Darbų Sekos , Verslo Procesų Automatizavimas, Raktinis Žodis, Frazė ar Sąvoka Paremta Paieška, Tekstų išgavimas, OODBMS ir Video dabar tampa savrbi OIP. Kitos technologijos, tokios kaip Protingi agentai, kurie vaidina svarbų vaidmenį DS sistemose, dabar įgauna vis didesnę
reikšmę dėl jų svarbaus vaidmens optimizuojant turinio išgavimą, analizę bei perdavimą.
Duomenų mainų auganti reikšmė su skirtingais vidiniais ir išoriniais šaltiniais reiškia, kad prisijungimas prie įvairių serverių yra daug savrbesnis OIP negu DS sistemose. OIP’uose prisijungimo tik prie legalių sistemų nėra vienintelis tikslas. Anaiptol, bendras prisijungimas prie bet kokių duomenų, programų, ar turinio šaltinių, kurios yra susietos su vartotoją dominančiu turiniu – yra idealus OIP’ui. Tai reiškia, kad OIP produktai su didžiausiu prisijungimo prie duomenų, informacijos ir žinių saugyklų bei skirtingų programų laipsniu, vystantis rinkai eis pirmyn.
Idėjų ir informacijos dalinimosi reikšmė tarp vartotojų sustiprina OIP’uose domėjimąsi Darbų Sekų ir Verslo Procesų Automatizavimo Technologijomis. Duomenų saugojimo sistemos nepabrėžia Verslo procesų automatizavimo ir palaikymo. Ypatingai DS priėjimas prie Bendradarbiaujančio Bendro Palnavimo buvo informalus. Tuo tarpu OIP planavimo procesas bus labiau koncentruotas į sistematišką darbų seką ir grupės bendradarbiavimą padedant protingiems agentams.
Duomenų atnaujinimo OIP-uose reikšmė atsiranda iš skirtingų OIP idėjos elementų. Pirma, duomenų išgavimas neauga taip greitai kaip tai galėtų būti DS sistemose. Problemos dalis yra ta, kad duomenų išgavimas nebuvo galimas per voratinklio sąsajas, ką būtų galima daryti dažniau OIP kontekste. Kita priežastis yra ta, kad duomenų išgavimas nebuvo pilnai integruotas DS kontekste. OIP sistemos komponenčių integravimo galimybių didinimas (kaip, pvz.: tinklapio sąsajos naudojimas) turėtų būti paskata išgaunant duomenis.
Antra duomenų išgavimo paskata OIP sistemose ateis iš tekstų išgavimų reikšmės turinio valdyme. Tekstų išgavimas gamins struktūrizuotus duomenis, kas tuomet galės būti duomenų išgavimas. Taigi, naujų struktūrizuotų duomenų kategorijų, kurios niekuomet anksčiau nebuvo naudojamos, kūrimo galimybės, tarnaus kaip paskata duomenų išgavimui.
Trečia paskata duomenų išgavimo OIP sistemose kyla iš bendro spektro BI programų. DS sistemose yra pabrėžiamas tik Užklausų bei ataskaitų rašymas. Kartais vystomos duomenų išgavimo programos. Tačiau DS sistemos neteikia reikšmės analitinėms programoms tokioms kaip modeliavimas ir prognozavimas. Jos neteikia reikšmės pavyzdžių validavimui. Tuo tarpu OIP sistemose yra teikiama reikšmė visam spektrui BI – duomenys yra laikomi plačiu žinių gamybos procesu, į kurį įeina duomenų išgavimo stadija, bet ne pabaigos procesas. Patalpinant duomenų išgavimą į svarbesnę vietą išauga duomenų išgavimo reikšmė.
Pagaliau, skirtingų programų ir duomenų šaltinių integracijos aiški reikšmė OIP’uose, kartu su turinio valdymo ir naujų struktūrizuotų duomenų gavimo iš turinio susijungimu, reiškia, kad OIP programoms reikės aukštesnės eilės integracijos negu, kad DS sistemoms. Svarbiausias OIP momentas – jų sugebėjimas pristatyti informaciją iš skirtingų šaltinių per bendrą sąsają. Taigi, didžiausias integracijos reikalavimas OIP’ams – užtikrinti integruotą tinklapio sąsają visiems (ar tai būtų duomenų saugojimas, turinys, ar programa serveris) įmonės informacijos šaltiniams ir išoriniams informacijos šaltiniams, kas yra OIP programos dalis.
4.10 Žinių valdymo paketų apžvalga
Šiuo metu pilna paketų analizė dar neatlikta. Lietuvoje labiausiai paplitęs dokumentų valdymo paketas yra Lotus Notes, kuris dar netenkina žinių valdymo sistemoms keliamų reikalavimų, tačiau šis paketas vystomas ir su juo jau daug ką galima padaryti. Dokumentų valdymo srityje taip pat yra sukurtas firmos Xerox produktas. Kompanija suteikia konsultavimo ir integravimo paslaugas apimančias Dokumentų lygio ODVS (organizacijos žinių valdymo sistemą). Nors ši kompanija neturi produkto, kuris galėtų konkuruoti su OŽVS, tačiau jie turi Voratinklinį dokumentų valdymo sprendimą -dalinimąsi dokumentais (angl.: Docushare) kuris yra daug pigesnis.
Turinio valdymo srityje aktyviai dalyvauja kompanija PCDocs. Tai Kanados bendrovė, pasivadinusi PC Docs International apimanti kelias bendradarbiaujančias kompanijas. Tai būtų CMS duomenys (finansų valdymo sistemos), CompInfo (programinė įranga bendroms teisės ir vyriausybės įmonėms), Fulcrum Technologijos (programinė įranga bendram žinių bazių valdymui), PC Docs (Turinio valdymas). PC Docs/Fulcrum tai grupė, kuri tiesiogiai siejasi su OIP (organizacijos informacijos portalais). Kompanija siūlo du pagrindinius produktus – Turinio valdymas (DM) ir DOCSFulcrum. Turinio Valdymo (DM) sprendimas apima vertinimą, saugumą, tikrinimą bei auditingą ir yra stipriai integruotas su Microsoft Windows NT.
DOCSFulcrum yra Žinių valdymo (ŽV) produktas, kuris užtikrina atskirą priėjimą prie informacijos, saugomos atskirose įmonės duomenų bazėse. DOCSFulcrum buvo sukurtas Microsoft BackOffis’ui
NovaSoft Systems kompanija įkurta 1988m. suteikia dokumentų ir darbų srautų valdymo sprendimus. Kompanija neseniai realizavo savo pirmajį tinklinį Java palaikomą produktą – Novation. Kompanija koncentruojasi į specifines vertikalias sritis tokias, kaip architektūra, inžinerija, konstravimas, komunaliniai patarnavimai ir farmacija. Kompanijos Novation produktas apima elektroninį Turinio valdymą, voratinklinį turinio valdymą, greitą programų vystymą, duomenų priėjimą ir atskirais atvejais Intranet’o panaudojimą.
Open Text – tai kanados kompanija užsiimanti turinio valdymo spendimų ieškojimu. Pagrindinis jos sukurtas produktas – Livelink Intranet, skirtas Windows NT ir UNIX’o operacinėms sistemoms. Pagrindinės šios programinės įrangos paslaugos būtų paieškos sistema, Biblioteka (turinio valdymui) ir Darbų seka. Open Text turi savo komponentes, veikiančias įvairiose srityse. Tai būtų – Livelink Spider (kuris gali „šliaužioti vidiniais serveriais, o taip pat Pasauliniu tinklu), Livelink SDK (objektiškai orientuotas produktas), Livelink OnTime (paprastas kalendoriaus ir tvarkaraščio sudarymo sprendimų priėjimams), Livelink Filter Upgrade (palaiko daugiau nei 100 failų formatų), Livelink Read-Only Serveris (skirtas read-only tekstų valdymui ir skelbimui už organizacijos ribų). Kompanija dirba keliose skirtingose srityse – telekomunikacijos, gamybos (aukšto lygio technikos kūrimo, energetikos, biotechnologijos), finansų, sveikatos apsaugos ir vyriausybės.
Taigi yra dar daugiau kompanijų dirbančių turinio, informacijos ir žinių valdymo srityje. Tačiau jų nėra labai daug. Tai naujos sritys, o ypač žinių valdymas. Geriausi turinio valdymo paketai – Documentum ir OpenText. Informacijos portalų lygio kol kas žinau tik vieną paketą HyperWave (www.hyperwave.com).
5. Eksperimentas
Planuoju išbandyti vieną ar keletą įmonių žinių valdymui tinkamų programų paketų ir padaryti bandomąjį uždavinį, o jei bus įmanoma, suformuoti pasirinkto paketo taikymo metodiką. Toks paketas galetų būti, pvz., Lotus Notes. Lotus Notes galimybės gali būti nepakankamos, yra tobulesnių paketų, bet jei nepavyks gauti jų bandomųjų variantų, pažiūrėsiu, ką galima padaryti su Lotus Notes.
6. Laukiamas rezultatas
Darbo rezultatas :
– konceptualus organizacijos žinių valdymo modelis;
– programų paketų, kuriais būtų galima jį realizuoti, analizė;
– žinių valdymo modelio diegimo metodika.
Jei tobulesni paketai bus neprieinami, išnagrinėsiu, ką galima padaryti su Lotus Notes 5 versijos paketu.
7. Išvados
Pagal šio semestro tiriamojo darbo ataskaitą būtų galima daryti tokias išvadas:
1. Šio semestro eigoje buvo susipažinta su pagrindinėmis žinių valdymo sąvokomis – buvo bandoma apibrėžti kas tai yra žinios, kas tai yra žinių valdymo modelis, kas tai yra informacijos portalai, žinių portalai, kuom skiriasi duomenys, informacija bei žinios. Buvo susipažinta su Joseph M.Firestone, Ph.D.[5] straipsniu, o taip pat Merrill Lynch [6] ataskaita.
2. Pagrindinė išvada būtų tokia – sudarant organizacijos žinių modelį reikia įvertinti labai daug faktorių. Jame turi būti įvertinti: aktoriai-žinių gamintojai ir vartotojai; žinių objektai; žinių apdorojimo funkcijos. Žinių modelis turi apimti tiek struktūrizuotus, tiek nestruktūrizuotus duomenis, saugomus duomenų bazėse, duomenų sandėliuose (warehouses), dokumentų valdymo sistemose ar tobulesnėse turinio bei žinių valdymo sistemose. Žinių valdymo modelio sudarymas – pirmas žingsnis organizacijos žinių valdymo link.
3. Sekančio semestro eigoje bus bandoma sudaryti konceptualų organizacijos žinių valdymo modelį. Taip pat bus bandoma analizuoti įvairius programų paketus, kuriais būtų galima realizuoti šį modelį.
8. Literatūra
[1] F.W.Taylor. Scientific Management: the principles of scientific management. Harper & Brothers, New York, 1947. (Arba žr.: D.R.Hampton. Management, 3rd edition. McGraw-Hill, New York, etc., 1986, pp. 44-46).
[2] M.Polanyi. The Tacit Dimension. Doubleday, New York, 1957. (Arba žr.: K.E.Sveiby. Tacit knowledge – an introduction to Michael Polanyi. 1998.
http://203.32.10.69/polanyi.html).
[3] K.E.Sveiby, T.Lloyd. managing KnowHow. Bloomsbury, London, 1987.
http://www.sveiby.com.au/ManKnowHow.htm
[4] V.Turchin. Knowledge. – Principia Cybernetica, 1991. – /
http://pespmc1.vub.ac.be/TOC.html#SEMANT
[5] Joseph M. Firestone, Ph.D. Enterprise Knowledge management Modeling and Distributed Knowledge Management Systems, 1998.
http://dkms.com/EKMDKMS.html
[6] Merrill Lynch Enterprise Information Portals, 1998
Atsiųsti moku.lt_ziniu_valdymas