Telšių apskrities turizmo plėtros galimybių vertinimas

Turizmas – vienas iš didžiausių verslų pasaulyje. Beveik 9% viso pasaulio darbo jėgos dirba turizmo ar su juo susijusiose srityse. 5% visų pajamų sudaro pajamos iš turizmo. Lietuva taip pat orientuojasi į pasaulį ir bando vystyti šį verslą. Tam mūsų šalis turi pakankamai galimybių ir perspektyvų. Remiantis statistiniais duomenimis, pernai į Lietuvą atvyko 3,7 mln. užsieniečių, o į užsienį išvyko beveik 3 mln. Lietuvos gyventojų. Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė beveik 1,6 mlrd. litų, o tai sudaro 4,2 %Lietuvos bendro vidaus produkto ir 10,4 % eksporto įplaukų. Vien iš pateiktų skaičių peršasi išvada, kad į turizmą, kaip į svarbią ekonomikos šaką, ranka numoti nevalia. Gyvendami Europos viduryje turime daug švaresnį orą negu kiti Europos miestai, puikų peizažą, daug ežerų, upių ir į nieką nepakeičiamą kaimo ramybę. Turizmo ekspertų duomenimis, pagrindinis Lietuvos “turistinis produktas” yra gamta. Belieka pasirinkti tokią turizmo strategiją, kuri darytų teigiamą ekonominę įtaką ir prisidėtų prie regiono aplinkos bei paveldo išsaugojimo.
Telšių apskritis – viena iš Lietuvos sričių, kuri turi ką parodyti pasauliui, ir iš to galima pasiekti didelės naudos vietos gyventojams. Telšiai – tai ne tik Žemaitijos širdis ir sostinė, bet ir mano gimtinė, kuriai aš nesu abejinga. Būtent tai paskatino mane pasirinkti šią temą ir pažvelgti į Telšių regioną kaip į potencialų vystyti turizmui. Šiame darbe aš pristatysiu Telšių regiono turistinius išteklius, turizmo paslaugų infrastruktūrą ir Telšių rajono gyventojų bei valdžios požiūrį į turizmą.

Atsisiųsti moku.lt_turizmas_telsiu_regione

Darbo tikslas – įvertinti Telšių apskrities turizmo išteklius ir galimybes.

Uždaviniai:
• Pristatyti Telšių regiono turistinius išteklius.
• Supažindinti su turizmo paslaugų infrastruktūra.
• Sužinoti Telšių rajono gyventojų požiūrį į turizmo plėtrą regione.
• Išanalizuoti apskrities turizmo plėtros marketingą.
• Pateikti išvadas ir pasiūlymus, kurie gerintų turizmo situaciją regione.

Metodika: literatūros analizė ir anketavimas.

1. Telšių regiono turistinių išteklių apžvalga

Regione gausu istorinių ir gamtos objektų. Telšių regiono katedros ir bažnyčios, kurių yra įvairiausių – nuo mažyčių medinių iki didžiulės ir puošnios Telšių katedros – jau pačios savaime yra vertos lankyti bei gėrėtis. Žemaičių Kalvarija į atlaidus kasmet pritraukia daugybę maldininkų iš Lietuvos bei užsienio, ir yra gyvas, judrus ir įdomus reginys.
Telšiai, kaip Žemaitijos centras, yra patrauklūs ir kultūros paveldo požiūriu. Turtingas kraštovaizdis, daugybė gražių ežerų, Žemaitijos nacionalinis, Varnių regioninis parkai yra verti didesnio turistų dėmesio. Abu parkai yra parengę puikias aplinkosaugines programas, tačiau turistams pritraukti reikia daugiau gerai organizuotų renginių-reginių.
Telšių apskritis nuo seno garsi dvarais, su kuriais glaudžiai siejasi parkai. Atrestauravus senus išlikusius pastatus ir padarius juos patraukliais lankytojams, dvarai gali tapti didžiausiais turistų traukos centrais. Gera idėja būtų – atkelti kršto istoriją į dabartį. To pasekoje, turistai ja labiau susidomėtų, įsimintų ir būtų suintriguoti pamatyti ir sužinoti dar daugiau apie šį regioną. Tai padidintų pajamas iš turizmo ir leistų jas investuoti į tolesnį šių objektų vystymą.
Regione gausu vasaros renginių – nuo vandens šventės prie Platelių ežero iki “Bliuzo naktų” prie Lūksto. Pastarasis kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų, tačiau dar trūksta išankstinės informacijos apie šiuos ir kitus renginius, o tai yra būtina sąlyga, norint sulaukti kuo didesnio tiek vietos, tiek tolimesnių regionų gyventojų susidomėjimo. Renginių plano sudarymas ir reklama turėtų būti viena svarbiausių turizmo vystymo plano dalių.
Telšiai turi nuostabų istorinį ir kultūrinį paveldą, puikią gamtą. Tai tiesiog būtina parodyti pasauliui, o iš to rodymo reikia pasiekti kiek įmanoma didesnės naudos vietos gyventojams.

1.1. Telšių rajonas

Telšiai – savitos istorinės ir etnografinės šiaurės vakarų Lietuvos dalies miestas, gražiai įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį. Telšių senamiestis -–urbanistikos paminklas. Mieste 74 kultūros paminklai, iš jų 36 architektūros.
XVIIIa.pab. ant aukščiausios miesto kalvos buvo pastatyta vėlyvojo baroko – klasicizmo stiliaus bažnyčia (nuo 1926m. Telšių ir šv. Antano Paduviečio katedra). Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu centriniu altoriumi, originaliais šoniniais altoriais, sakykla. Į katedros šventorių 1928m. buvo palaidoti 1863m. sukilimo dalyviai kunigai I.Noreika ir A.Garga. Telšių katedros zakrastijoje kabo didiko Povilo Sapiegos portretas. Telšių valdytojas Sapiega miese įkurdino vienuolius bernardinus, pastatė vienuolyną (XVIIIa. architektūra).
Miestą puošia kubistinio stiliaus šv. Mikalojaus artodoksų cerkvė. 1929m. Telšiuose pastatyti stilingi Vyskupų rūmai (architektai V.Dubeneckis ir V.Taračkovas). Šiuo metu juose yra Vyskupijos kurija. Telšiai – katalikybės centras. Čia įsikūrusi Vyskupijos rezidancija, veikia kunigų seminarija.
Labai senos literatūrinės Telšių tradicijos. Miesto gatvių pavadinimai mena čia gyvenusius šviesuolius: vieną seniausių Žemaitijos poetų A.Klemeną, pirmąją Lietuvos poetę K.Praniauskaitę, Žemaitijos senovės tyrinėtoją M.Brenšteiną. Mieste yra gyvenę rašytojai Vydūnas, I.Simonaitytė,Butkų Juzė, Vyt.Mačernis,P.Genys.

Ant vienos iš aukščiausių kalvų S.Genio pastangomis 1932m. buvo pastatytas ir įkurtas turtingas Žemaičių muziejus “Alka”, sukaupęs savitą Žemaitijos kultūros paveldą. Čia saugomi rečiausi žemaičių krašto praeities, kultūros, meno eksponatai. Muziejaus salėse lankytojas gali susipažinti su turtingomis profesionalaus ir liaudies meno kolekcijomis, Žemaitijos dvarų kultūra, krašto istorija, gamta. Muziejus didžiuojasi paveikslų kolekcija. Čia lankytojas pamatys garsaus XVIa. Vokiečio tapytojo L.Kranacho paveikslą “Karalių pasveikinimas”, žymaus flamanbdų dailininko J. van Veikersloto “Šeimos portretą”, dailininkų P.Smuglevičiaus, K.Rusecko darbus.
Metai Iš viso lankyt. Iš jų moksleiv. Iš jų individ.lankyt. Ekskursijų sk. Iš jų moksleiv.
1999 4100 3700 1500 174 146
1998 6500 5900 2500 258 224
1997 10400 7300 7200 384 296
1996 8800 5600 4000 274 265

1 lent. Muziejaus “Alka” lamkytojų skaičiaus per paskutinius keturis metus kitimas

Iš pateiktos lentelės matome, jog anksčiau lankytojų nestokojęs muziejus, dabar jų sulaukia vis mažiau. Didžiausią visų lankytojų dalį sudaro moksleiviai, ir tik ¼ – individualūs lankytojai. 1999m. muziejuje nebuvo pastovios ekspozicijos, nes patalpos buvo uždarytos rekonstrukcijai. Šiuo metu dėl finansavimo sutrikimų dar nebaigtas “Alkos” muziejaus remontas. Iš 2000-ųjų metų biudžeto savivaldybė neskyrė lėšų remonto baigimui. Fonduose stovi daug įdomių eksponatų, kurių, deja, negalima parodyti lankytojams (nėra sutvarkytų salių jiems eksponuoti). Dviejose atnaujintose salėse vyksta parodos, o muziejaus koridoriuose išstatyta keletas karts nuo karto keičiamų muziejaus vertybių. Dabartinė muziejaus būklė kritiška. Jei savivaldybė ir toliau sėdės sudėjusi rankas, turtingas muziejus “Alka” tikrai praras savo garsų vardą, didžiulį būrį lankytojų ir, žinoma, nemažą dalį pajamų iš Telšių regione apsilankančių turistų, o ypač artėjant vasarai – prasidedant turizmo sezonui.
Vis dar tikimasi, kad muziejaus remontas bus baigtas ir “Alka” taps svarbiausiu turizmo objektu, per kurį turistai turėtų būti nukreipiami į kitas regiono vietas. Telšiuose esantis “Alkos” muziejus ir jo Buities skyrius turi galimybę per itin trumpą laiką tapti aktyviais turistų traukos centrais. Reikia tikėtis, kad muziejaus administracija pasinaudos galimybe rekonstrukcijos metu inicijuoti inovacines programas ir be pagrindinės ekspozicijos pasirūpins kitomis atrakcijomis turistams, nepamiršdama ir komercinių dalykų.

Miesto parke, gražioje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi 1982m. įsteigtas šio muziejaus regioninis buities skyrius, užimantis 15ha plotą. Autentiškuose XIXa.pab.—Xxa. pr. Iš visos Žemaitijos buvo suvežta ir pastatyta šešiolika pastatų,kurie sudaro tris sodybas ir visuomeninį sektorių. Žemaitijos kaimo pastatuose eksponuojama daug to meto buities apyvokos reikmenų, ūkio padargų, baldų. Muziejaus teritorijoje yra medinis vėjo malūnas, kalvė. Muziejaus autentiškoje aplinkoje gegužės-rugsėjo mėnesiais vyksta liaudies meno šventės, tarptautiniai folkloro festivaliai, veikia Klojimo teatras.
Buities skyrius atsidaro prasidedant vasaros sezonui ir dirba iki vėlyvo rudens. Kiekvienais metais čia apsilanko apie 2000 lankytojų. Pasinaudojus atitinkama reklama, jų būtų galima sulaukti žymiai daugiau. Būtina prie įvažiavimo į buities muziejų įrengti informacinę rodyklę, atnaujinti kaimo trobas. Taip pat reikalingos tam tikros atrakcijos turistams. Buities skyriui būtinas paprastas verslo planas, pagal kurį be didelių investicijų galima išvystyti veiklą ir tinkamai prisidėti prie viso “Alkos” muziejaus komplekso veiklos. Buities skyrius turėtų tapti “gyvu” Žemaitijos kultūros paveldo pavyzdžiu ir kartu būtina šiokia tokia komercinė veikla.

Rainiai mena šiurpią tragediją, kuri čia įvyko 1941m. birželio 24-25d. Rainių miškelyje buvo nukankinti 76 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai. Jiems 1991m. pastatyta 25m aukščio bokkštu papuošta Kančios koplyčia (archit. J.Virakas ir A.Žebrauskas).
Broliškas Rainių kankinių kapas yra senosiose Telšių kapinėse. Koplyčios rūsyje įrengtas muziejus.

Varniai – žemaičių istorijos ir dvasinės kultūros centras.. Tai vienintelis tokio dydžio miestas su dviejų parapijų bažnyčiomis. Varnių šv.Aleksandro parepinė bažnyčia – viena pirmųjų krikščioniško kulto pastatų Žemaitijoje. Ji pastatyta Vytauto Didžiojo rūpesčiu 1414-1416m. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo restauruota ir grąžinta tikintiesiems.
Svarbiausia miesto įžymybė yra buvusi katedra su vyskupų paveikslais ir kripta, kurioje yra vyskupo Merkelio Giedraičio palaikai. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – XVI-XVIIIa. architektūros statinys. Šiuo metu joje saugoma 19 respublikinės ir 21 nietinės reikšmės dailės paminklas: vargonai – istorinis paminklas, koplytėlė ir varpinė – vietinės reikšmės architektūros paminklai.
XVIII-XIXa. Varniuose veikė kunigų seminarija. XVIIIa. pastatyti seminarijos rūmai iki šiol išlikę, atrestauruoti. Čia baigiamas įrengti Žemaičių vyskupijos muziejus. Jis turėtų tapti žymus ir patrauklus besidomintiems katalikybės paveldu. Čia bus eksponuojami puošnūs senoviniai kunigų rūbai. Dėl finansinių problemų jo atidarymas vis atidedamas, tačiau tai, kas jau padaryta, nuteikia optimistiškai.
Atstatytas vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklinis biustas (skulpt.A.Aleksandravičius,1927). Per sovietmetį nuverstas jis vos nepateko į metalo laužą, bet buvo išsaugotas varniškių Norkų šeimos. Paminklas Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kunigui, vienam iš lietuviškos raštijos pradininkų Mikalojui Daukšai pastatytas 1999m., minint M.Daukšos “Postilės” išleidimo 400 metų sukaktį (skulpt. A.Sakalauskas).

Varniai – regioninio parko centras. Varnių regioninis parkas įeina į Telšių, Šilalės ir Tauragės apskričių teritorijas, ir užima 1600ha. Parkas įsteigtas 1992m. siekiant išsaugoti Žemaičių centrinio kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Regioninio parko teritorijoje yra Stervo rezervatas ir 12 įvairaus pobūdžio draustinių. Parko kraštovaizdį įvairina viršukalvės, vingiuoja nemažai upelių, telkšo keletas ežerų ir pelkių – Paršežeris, Stervas, Pučkežeris, Gluodo ežeras, didelio lankytojų dėmesio susilaukia vienintelis Lietuvoje išmetantis gintarą – Lūksto ežeras, didelės ornitologinės vertės Biržulio ežeras, pelkių kompleksai su gausia augmenija ir gyvūnija. Minėti ežerai mėgstami paukščių. Biržulio ežeras net vadinamas “Žemaičių žuvintu”.
Burkiškės piliakalnyje kadaise stovėjo plis, viena svarbiausių Medininkų žemėje. Šiame parke yra nemaža Žemaitijos piliakalnių, kurie mena sunkias žemaičių kovas su kryžiuočiais. Parke yra Pabiržulio archeologinis draustinis
Parko teritorijoje yra daug mažų ir didelių kaimų. Požerės miestelyje yra archeologinis paminklas – kapinynas, medinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia.
Keliaujant po Varnių regioninį parką negalima neaplankyti Lūksto ežero. Jį pamėgę aplinkinių miestelių gyventojai ir turistai. Čia galima puikiai praleisti laiką, paiškylauti, pailsėti, pažvejoti, pasiirstyti valtimis, pasimaudyti. Prie ežero veikia UAB “Varnių Piras” poilsiavietė, organizuojamas tiek ramus, tiek veiklus poilsis. Vasarą čia rengiamos poilsio, mokslo ir darbo tarptautinės stovyklos, į kurias atvyksta jaunimo iš daugelio pasaulio šalių.
Žemaičiams jau įprasta vasaros savaitgalius praleisti Varnių regioniniame parke. “Varnių Piras” taip pat rengia vasaros sezono atidarymą, Jonines, daugiausiai svečių pritraukiantį festivalį “Bliuzo naktys”, “Lūksto kantri” šventę ir,žinoma, vasaros sezono uždarymą. Kiekvieną savaitgalį čia rengiami šokių vakarai, gyvo garso konsertai, kuriuose dažnai koncertuoja jaunimo muzikos grupės.
Varnių regioniniame parke nusprendę apsistoti turistai gali už prieinamą kainą išsinuomoti poilsio namelius (dviviečius, triviečius, keturviečius ar aštuonviečius) arba tiesiog įsikurti palapinėje. Maitintis galima pagal pageidavimą: yra lauko virtuvė ir kavinė-baras. Poilsiautojai, palikę savo transportą mašinų stovėjimo aikštelėje, gali plaukioti išsinuomotais vandens dviračiais ar valtimis, taip pat žaisti krepšinio ir tinklinio aikštelėse.

Luokės miestelis įsikūręs gražių kalvų glėbyje ir istoriniuose šaltiniuose minimas jau XIVa. pabaigoje. Luokės apylinkėse stūksantis Šatrijos kalnas – vienas žymiausių archeologijos paminklų ne tik rajone, bet ir šalyje. Šatrija – moreninės kilmės kalva, iškilusi virš jūros lygio 228 metrus. Tai landšaftinis-istorinis draustinis. Manoma, kad kalvos viršuje yra stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje nuo pirmųjų mūsų eros iki XIII-XIVa. buvo gyvenvietė. Ant Šatrijos kalno buvusi viena pagrindinių pagonybės šventyklų Žemaitijoje. Vėliau tarp žmonių pasklido pasakojimai apie raganų puotas ant kalno Joninių naktį. Kad ir kaip keista, tas raganų sueigas patvirtina istoriniai dokumentai. Prie Šatrijos rengiamos folkloro ansamblių ir kitos žemaičių šventės.
Miestelis nuo seno garsėjo turtingais “jomarkais”. Luokė primena garsų Lietuvos “razbaininką” ir “svieto lygintoją” Tadą Blindą, nužudytą 1877m. čia per Jurginių prekymetį. Jis tapo net literatūriniu herojumi, kurį dažnai prisimena pro Luokę važiuojantys autoturistai. Jo kapo neliko, nes buvo palidotas už tvoros. Liko tik Luokės “jomarkų” tradicijos.
Luokėje 1774m. pastatyta Visų Šventųjų bažnyčia – liaudies architektūros paminklas. Miesto centre stovi atstatytas Nepriklausomybės paminklas.

Biržuvėnai – viena seniausių Žemaitijos gyvenviečių, paminėta dar 1253m., įsikūrusi prie Virvytės upės. Upės dašiniajame krante – senas Koplyčkalnio piliakalnis. Netoliese, pamiškėje – Laumės pėda. Pasak legendų, čia gulėjo akmuo su įspausta laumės pėda, o vanduo joje buvo nepaprastas, turintis stebuklingų galių.
Biržuvėnuose grafai Gorskiai turėjo savo dvarą, kurį juosė gražus parkas. Iki mūsų laikų išliko dvaro mūriniai rūmai. Jie restauruojami pagal tarptautinę PHAREprogramą. Gorskių dvare įrengtas muziejus. Tvarkomas parkas. Išliko 1764m. Gorskių statyta koplyčia, easnti 0,5km nuo dvaro.

Džiuginėnų dvarvietė žinoma jau XVIa. Išliko XIXa. Statytirūmai su prieangiu, papuoštu medinėmis kolonomis.Džiuginėnų dvare 1864-1866m. tarnavo jauna bajoraitė J.Beniuševičiūtė – rašytoja Žemaitė. Šalia dvarvietės – legendinis Džiugo kalnas – ledyninės kilmės kalva-piliakalnis. Šalia Džiuginėnų yra telšiškių ir šiaip turistų mėgatamas Germanto ežeras. Ežeras šaltiniuotas, todėl skaoidrus ir tyras.Yra įrengti keli paplūdimiai, aikštelės autoturistams.

Pavandenė – nedidelis miestelis, prisišliejęs prie didelio Biržulio ežero. Apie 1620m. pastatyta bažnyčia , perstatyta 1802m. Ji aptverta mūrotvora, įrengti dideli mūriniai vartai. Medinis bažnyčios ir varpinės ansamblis – vietinės reikšmės architektūros paminklas. Pavandenės dvare 1904m. mokytojavo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.
Įspūdingos yra Pavandenės apylinkės. Jose išlikę dupiliakalniai: Sprūdė ir Moteraitis. Nuo kalvų matyti 6 ežerai: Biržulis, Lūkstas, Stervas, Gusra, Gluodas, Medainė.

Tryškiai miestelio centrinė aikštė – urbanistikos paminklas. Netoliese architektūrinis ansamblis: puikio liaudiškos architektūros bebokštė Švč.Trejybės bažnyčia, statyta 1751m. Šventoriaus pakrašty stovi XIX statyta viena gražiausių Žemaitijoje medinė varpinė. Miestelio kapinėse palaidota rašytoja, viena iš seserų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, S.Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867-1926). Tryškiuose saugomas vienintelis rajone mitologinis – sakralinis kultūros paveldo objektas – alkakmenis su smailiadugniu dubeniu. Tryškiuose yra savotiškas privatus muziejus – tautodailininko Prano Dužinsko sodyba, išpuošta jo paties darbais.

1.2. Plungės rajonas

Plungė pavadinimą gavo nuo nedidelio Plungės upelio, kairiojo Babrungo intako. Miestas garsus architektūriniais paminklais, iš kurių žinomiausias Oginskio dvaro ansamblis – neorenesansiniai rezidenciniai rūmai (1879). Be jų dar išliko du simetriški šoniniai paviljonai, neogotikinės arklidės. Juos juosia parkas, įrengtas XVIIIa. Parko puošmena – laikrodinė, pastatayta 1846m., nusižiūrėjus į senovinius Florencijos statinius Italijoje. Įspūdingi parko vartai su tradicinėmis žemaičių meškomis ir vidyramžių riterių skulptūromis. Per parką į Babrungo upę teka upokšniai, jungiantys 7 tvenkinius. Čia auga Perkūno ąžuolas, kurio skersmuo 1,65m, aukštis – 25m. Dešiniajame Babrungo upelio krante įrengtas Lurdas. Dabar šiuose rūmuose – Žemaičių dailės muziejus, kuriame kaupiama žemaičių meninė kūryba iš viso pasaulio, taip pat tautodailė, dvarų kultūros palikimas, bažnytinis menas. Kas ketveri metai organizuojamos Psaulio žemaičių dailės parodos. Veikia nuolatinė memorialinė ekspozicija, skirta M.K.Čiurlioniui, kuirs čia mokėsi, grojo orkestre ir pradėjo tapyti. Muziejuje galima apsistotiilgesniam laikui. Kiariojoje dvaro rūmų oficinoje svečių laukia nakvynės kambariai (17 vietų). Yra maža savitarnos virtuvėlė, tualetas, dušas. Vienos paros kaina – 10-13Lt.
Miesto architektūros dominantė – raudonų plytų šv.Jono Krikštytojo bažnyčios, statytos 1902-1933m., bokštai. Ją pastatė broliai Zubovai. Šventoriuje akmens skulptūra “Sopulingoji motina” – paminklas pokario partizanų motinų ir tremtinių kančioms. Šalia bažnyčios rasite kuklų , po medžiais palinkusį medinį namelį. Čia prabėgo laimingiausios M.K.Čiurlionio ir S.Kymantaitės-Čiurlionienės bendro gyvenimo dienos. Deja tikrojo jų namo neišliko, todėl jo vietoje pastatytas kitas.
Miesto centre atstatyta Šv.Florijono statula, kuri saugo miestą nuo gaisrų.
5km į petvakarius nuo Plungės yra Gondingos piliakalnis, didžiausias Lietuvoje (aukštis – 112,4m virš jūros lygio).

Alsėdžiai įsikūrę ant nelygaus mažų kalvučių paviršiaus, sudėtingoje keturių kelių sankryžoje. Ant vienos kalvelės stoviu sena (1793) Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, suręsta iš pušinių ir eglinių rąstų, apmušta lentomis. Viduje vyrauja liaudiškas barokas. Varpinė didžiuojasi senu, 1679m. Vilniuje nulietu varpu. Alsėdžiai – sena vietovė. Čia rastas mezolito laikotarpio kaulinis durklas, senovės Romos monetų. Brėvikų kaimas, apie 3 km į šiaurės rytus nuo Alsėdžių, – dvarininkų Narutavičių tėvonija. Tai sena žemaičių bajorų giminė, pasižymėjusi XXa.pr. istorijoje.

Kuliai – pajūrio žemumos gyvenvietė, žymi neoklasicistinio stiliaus Šv.Vysk.Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900m. kunigaikščio M.Oginskio ir parapijiečių lėšomis. Tuo metu čia kunigavo ir kūrė literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933). Jo atminimui bažnyčios altoriuje pastatytas paminklas (tautodail. V.Stumbras). Čia taip pat gyveno rašytoja S.Kymantaitė-Čiurlionienė, Butkų Juzė. Kulių apylinkėse telkšanti Reiskių tyroaukštapelkė – landšaftinis draustinis. Netoli Kulių auga ąžuolas gamtos paminklas, vadinams Mingėlos ąžuolu. Tai drūtas, 2,46m skersmens medis.

Rietavas įsikūręs prie Jūros upės ir yra vienas įdomiausių Žemaitijos miestų. 1812-1909m. Rietavas buvo kunigaikščių Oginskių nuosavybė. Buvo pastatyti nauji dvaro rūmai, neoromantinio stiliaus Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia (1853-1873), iškastas tvenkinys, įrengtas parkas. 1882m. iš Rietavo į Plungę, tarp dviejų Oginskių rūmų, nutiesta pirmoji Lietuvos telefono linija. 1892m. Rietave pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje. Elektra apšvietė dvaro rūmus, parką ir bažnyčią. Didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius, vertingą biblioteką. Liko tik buvusių rūmų fragmentai. Iš griuvėsių prikeltame buvusios Oginskių muzikos mokyklos pastate įsikūrė Rietavo muziejus, kuriame eksponuojami užsienio ir vietinių dailininkų darbai. Rietave pastatytas paminklas čia dirbusiam L.Ivinskiui, atkurtas Laisvės paminklas.

Šateikiai pabirę vaizdingame Blendžiavos upelio krante. Mediniai dvaro rūmai (XVIIa.) laikomi architektūros paminklu. Išlikęs dvaro malūnas, bravoras, svirnas, arklidė, vaizdingas Pliaterių įkurtas 5ha parkas, tvenkinys. Išlikę dvaro pastatai nerestauruoti. Jie priklausė Skolvydams, Šverinams, Sapiegoms, o vėliau – Pliateriams. 1875m. pastatayta graži Švč.evangelisto Morkaus bažnyčia. Čia 1909m. Naujųjų metų dieną susituikė M.K.Čiurlionis ir rašytoja S.Kymantaitė.
Tverai įsikūrę Aitros upelio pašalėje, garsūs savo šlove nuo Mindaugo laikų. Dabartiniai Tverai – matoma XIX-XXa.istorija. Miestelis išlaikė senąjį žemaitišką apstatymo stilių: labai savotiškas senųjų sodybų suplanavimas, įžambinėmis tvoromis aptverti kiemai. Apylinkėse gausu senkapių. Dabartinis bažnyčios ansamblis pastatytas XIXa. Išlikusi akmeninė varpinė, medinė Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Tverai turėjo labai garsius varpus. Deja, vokiečiai I-o pasaulinio karo metais varpus išvežė.

Medingėnuose 1877m. gimė rašytoja Šatrijos Ragana. 1931m. čia pastatyta bažnyčia, kurioje saugoma 14 dailės kūrinių. Šalia stovi varpinė. Medingėnų apylinkėse gausu gamtos paminklų: Lenkaičių ąžuolas, Medingėnų ąžuolas, apeiginis akmuo, vadinamas “Dievo stalu”.

Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP) – mūsų krašto pasididžiavimas ir papuošalas, lankomas svečių ir turistų iš viso pasaulio šalių. Jis įsteigtas 1991m. vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijoms išsaugoti, tvarkyti ir naudoti. Pagrindiniai parko uždaviniai:
• išsaugoti visą Platelių ežeryną ir jo apylinkių gamtinį kompleksą;
• išsaugoti ŽNP esamas ir atkurti sunaikintas vertybes Žemaičių Kalvarijoje, Beržore, Plateliuose bei kitose ŽNP vietose, puoselėti Žemaitijos kultūros tradicijas;
propaguoti tradicines ūkininkavimo formas ir metodus, plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą.
Bendros žinios apie ŽNP:
Plotas – 21700ha. Miškų – 9158ha. ŽNP reljefą suformavo prieš 12tūkst. Metų atsitraukdamas ledynas. Kalvos gana aukštos – 150-190m aukščio, o jų vietinės ižima didžiąją Parko dalį. Ežerynai sudaro daugiau nei 7% ŽNP teritorijos (1500ha) . Didžiausias ir gražiausias – Platelių ežeras (plotas – 1205ha, gylis – 50m)ŽNP teritorijoje yra dar 25 mažesni ežerai. Parke gyvena apie 173 rūšių paukščiai, iš kurių 23 rūšių yra praskrendantys, o 22 – labai reti. Platelių ežere be daugybės mums įprastų žuvų, veisiasi retos lašišinių šeimos žuvys – seliava ir Platelių sykas. Daugelyje upių ir ežerų gyvena unguriai, plačiažnypliai vėžiai. ŽNP apylinkėse gausu retųjų vabzdžių, o biotopų įvairovė nulėmė saugomų augalų gausą. Randamos 35 rūšys augalų, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą. Parko teritorijoje 215 unikalių paminklų (istorijos – 48, architektūros – 30, dailės – 94, archeologijos – 34), kurie atspindi šio krašto kultūrinį palikimą nuo pirmųjų žmonių atsiradimo iki mūsų dienų. Čia gyvena žemaičiai, išsaugoję savo tarmę, papročius, charakterio ypatumus, statinius ir originaliąją mažąją architektūrą.
Kaip atvykti? ŽNP yra Plungės rajone, 15km į šiaurę nuo Plungės (vykti plentu Plungė-Mažeikiai). Iki Plungės galima avykti tarpmiestiniais autobusais, traukiniais, o nuo Plungės – pėsčiomis arba autobusais, kurie važiuoja 3 kartus per dianą.
Nakvynė Nakvoti galima vienoje iš 5 poilsio bazių palei Platelių ežerą, viešbutėlyje Plateliuose, pas vietinius žmones arba savo palapinėje, pastatytoje kurioje nors iš stovyklaviečių. Stovyklavietės tvarkingos: yra miško baldai, laužavietė, vieta palapinei statyti, lauko tualetas ir persirengimo kabinos. Kainos svyruoja nuo 8 iki 40Lt už lovą parai, stovyklavietėse – 3Lt už stovyklavimą ir 7Lt už autitransportą.
Maitinimas Pavalgyti galima kavinėse Plateliuose, Šateikiuose, kai kuriose poilsio bazėse, šašlykinėje (Plateliuose). Maisto parduotuvės įsikūrusios daugelyje didesnių ŽNP ir jo apylinkių gyvenviečių: Plateliuose, Ž.Kalvarijoje, Gintališkėje, Alsėdžiuose ir t.t.
Papildoma informacija Ją galima rasti daugelyje stendų, pastatytų ŽNP teritorijoje. Smulkesnė informacija teikiama ŽNP informaciniame centre Plateliuose arba Žemaičių Kalvarijoje.
Žemaitijos nacionaliniame parke turistai gali:
• pėsčiomis, dviračiais, automobiliu vykti į turistines-pažintines keliones įvairiais maršrutais po nacionalinį parką ir jo apylinkes. Norintiems pasivaikščioti puikiai tiks Šeizės takas, kuriuo 3val. galima eiti miškingomis apylinkėmis. Dviračiai nuomojami ŽNP informacinos centre Plateliuose.
• pasportuoti gamtoje: sportiniuose sveikatingumo takuose prie poilsio bazių, sporto komplekse Plokštinės poilsio bazėje (staloi tenisas, futbolas, krepšinis ir t.t.).
• pajodinėti žirgais (Plokštinės poilsio bazė).
• pasiirstyti valtimis, paplaukioti vandens dviračiais, jachtomis (Platelių jachtklubas).
• aplankyti muziejus: medžio meistrų – Gideliuose, literatūrinius – Bukantėje, Žemaičių Kalvarijoje, istorinį-etnografinį – Plateliuose, meno galeriją – Babrungėnuose, militarizmo ekspoziciją – Plokštinėje.
• dalyvauti ekskursijose, supažindinančiomis su Žemaitijos gamta, istorija, etnine kultūra, lankyti architektūros, gamtos, dailės, archeologijos paminklus.
• pabuvoti Žemaičių šventėse: birželio 23d. – Joninių šventėje, liepos 2-7d. – Žemaičių Kalvarijos atlaiduose, liepos paskutinį sekamdienį – plaukimo varžybose per Platelių ežerą, vasario mėnesį – Užgavėnėse.
• pameškerioti – leidimai išduodami ŽNP informacijos centre arba kontoroje, stovyklavietėse.
pamedžioti, iš anksto susitarus su medžioklės centru – už nustatytus mokesčius ir tarifus.
• parko lankytojams siūloma daug įdomių maršrutų. Vienas jų yra “Nacionalinio parko liaudies menas”. Šiame maršrute galima susipažinti su įdomiais tautodailininkų darbais, skaptuojamu medžiu, skulptūros gimimu.

Į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją įeina nemažai įdomių gyvenviečių, kurios taip pat gali pritraukti didelį būrį lankytojų. Tai: Plateliai, Žemaičių Kalvarija, Beržoras, Godeliai, Bukantė, Šarnelė, Gegrėnai, Babrungėnai.

Plateliai – Žemaitijos nacionalinio parko sostamietis. Jį supa daugybė ežerų, kurių susidarymą sąlygojo ledynmetis. Plateliai – didžiausias Žemaitijos ežeras. Tai neabejotinai gražiausia Žemaitijos vieta. Iš vandens kyšo 7 salos, įteka 17 upelių, o išteka tik vienas Babrungas. Giliausia vieta – 46m. Platelių ežerą labai mėgo rašytojas A.Vienuolis. Jis sukūrė legendą apie taurią baudžiauninko Gervazo meilę Platelių kunigaikštytei. Pagrindinė ežero apžvalgos aikštelė yra į vakarus nuo jachtklubo. Iš jos atsiveria gražiausias vaizdas į ežero tolius. Plateliuose pastatyta medinė, iš tašytų rąstų Šv.Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Jos šventoriuje palaidota grafaitė Marija Šiuazel ir jos brolis Gabrielius. XVI-XVIIa. Pilies saloje stovėjo Lenkijos ir Lietuvos karalienės Bonos reprezentacinė pilis. Vėliau ji ilgai priklausė grafams Oginskiams, o nuo XIXa. Buvo prancūzų Šuazelių nuosavybė. Deja, pats dvars neišliko. Tik jo fragmentai. Miestelio kultūros rūmai – perstatyta dvaro jauja, daržovių rūsyje įrengta ŽNP svetainė-viešbutėlis. Restauruotame svirne rengiamas parko muziejus.
1990m. atstatytas Nepriklausomybės paminklas, kuris buvo pastatytas 1928m., ir Šv.Florijono kplytstulpis, saugantis miestelį nuo gaisrų.

Žemaičių Kalvarija – gyvenvietė prie Varduvos upės, anksčiau vadinta Gardais, Naująja Jeruzale, Varduva. Čia yra mokęsi M.Valančius ir S.Daukantas. Senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Miestelis vertingas ne dėl senumo ar pavienių pastatų, bet dėl liaudiškumo, gamtos ir architektūros simbolių.XVIII-XIXa. pastatytas domininkonų vienuolynas su originalia dvibokšte baroko ir klasicizmo stiliaus Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su stebuklingu Švč.Marijos paveikslu didžiajame altoriuje. 1988m. popiežius šiai bažnyčiai suteikė Mažosios Bazilikos vardą. Aplinkinėse kalvose – 19 koplyčių, Klvarijos Kryžiaus kelio stočių. Ž.Kalvarija garsėja atlaidais, kurie vyksta kiekvienais metais liepos 2-9dienomis. Į juos suplaukia daugybė maldininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių pasaulio šalių. Čia kiekviena vieta turi savo istoriją. Galima užsisakyti gidą, kuris jums parodys vietoves, papasakodamas jų istorijas. Taip pat Ž.Kalvarijoje vyksta vakaronės, kuriose siūlomi tradiciniai tautiški patiekalai, šokami tautiniai šokiai, paruošta muzikinė programa. Verta aplankyti V.Monkausko sodybą Galvyčių vienkiemyje – dendrofloros įdomybių kampelį, poeto V.Mačernio kapą Šarnelėje. Miestelyje yra poeto muziejėlis, koplytstulpis knygnešiui V.Juškai, Beržų kalne – kapinės. Daugiausia apie šią vietovę galima sužinoti apsilankius K.Bružo namų muziejėlyje.

Beržoras įsikūręs Beržoro ežero krante. Senus laikus mena medinė Šv.Vysk.Stanislovo bažnytėlė, statyta 1746m. iš tašytų eglinių rąstų. Atstatomos medinės Kryžiaus kelio stočių koplytėlės, kurios sovietmečiu buvo nuverstos.
Godeliuose gyvenanti tautodailininkų R.ir J.Jonušų šeima savo ūkyje įkūrė privatų tautodailės muziejų. Kaime gyveno žymus medžio drožėjas S.Riauba, kurio sodybos vietoje pastatytas koplytstulpis.

Bukantė – lietuvių literatūros klasikės Žemaitės gimtinė. Čia veikia Žemaitės memorialinis muziejus. Prie slenksčio stabtelėti priverčia medžių skulptūros, vaizduojančios jos literatūrinius herojus: Jonelį, Petrą Kurmelį. Yra ir pačios Žemaitės tautodailininko V.Ulevičiaus išdrožta medžio skulptūra.

Šarnelė – poeto V.Mačernio (1921-1944) gimtinė, pažymėta akmens plokšte ant piliakalnio ir toje vietoje, kur mokėsi poetas. V.Mačernio kūrybą ir gyvenimo tragediją geriausiai galima pajusti keliaujant “Vizijų” maršrutu.

Gegrėnuose yra didžiausias ŽNP archeologinis kompleksas: du piliakalniai ir du senkapiai. Yra paminklinis akmuo didžiojo Žemaičių vyskupo M.Valančiaus tėvams ir senoliams.

Babrungėnai yra prie Babrungo upės. XIXa. sename, iš akmenų statytame vandens malūne tautodailininkas L.Černiauskas įrengė tautodailės darbų parodą-pardavimą.

Plokštinės miške yra egzotiškiausia turistų ŽNP lankoma ekspozicija – buvusi sovietinės kariuomenės raketų bazė. Čia rengiama militarinė ekspozicija. Lankytojai gali apžiūrėti 27metrų gylio raketų šachtas, karinio štabo patalpas, kur eksponuojama sovietų armijos atributika. Ateityje ketinama bazės teritorijoje įrengti didžiulę sovietinių veikėjų biustų, skulptūrų, karinės technikos ekspoziciją.

1.3. Mažeikių rajonas

Mažeikiai nuo 1980m. vadinami naftininkų miestu. Tais metais pradėjo veikti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla. Tai viena iš didžiausių Lietuvos pramonės įmonių. Nuo to laiko miestas sparčiai plėtėsi, augo. Dabar centrinę gatvę, skverelius puošia skulptorių darbai. Sename miesto parke yra poeto A.Vievažindžio, rašytojos Šatrijos Raganos ir Lietuvos teatro įkūrėjo, režisieriaus J.Vaičkaus skulptūros. 1935m. toje vietoje, kur per Pirmąjį pasaulinį karą buvo sušaudyta 40lietuvių, pastatyta Švč.Jėzaus širdies bažnyčia. Jos projektą parengė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
Kraštotyros muziejuje turistai gali plačiau susipažinti su miesto istorija,landšaftiniais draustiniais, jų augalija, gyvūnija. Čią ekspozicijos dalį labiausiai mėgsta mokiniai. Muziejuje nuolat eksponuojami dailės darbai, kuriuos dovanojo kraštietis A.Dargis. Jis padovanojo per 90 darbų. Kasmet čia surengiama daugiau nei 10 parodų. Jų metu lankytojai supažindinami su muziejaus fonduose saugomomis vertybėmis, iš kitur atvežtomis parodomis. Muziejus organizuoja įvairias konferencijas, paskaitas, profesionalių atlikėjų koncertus. Mažeikių muziejus turi gražių ateities planų ir stengiasi būti tikru Mažeikių kultūros židiniu, susilaukti kuo daugiau įvairaus amžiaus lankytojų.

Seda – viena siš įdomiausių šiaurės Žemaitijos miestelių, įsikūręs prie Varduvos upės ir Sedulos ežero, septynių kelių kryžkelėje. Visi jie subėga į miestelio aikštę, kuri nuo seno buvo judri prekyvietė, o dabar tapo gražiu skveru. Ši XVIIIa. stačiakampė aikštė – urbanistikos paminklas. Miestelis susijęs su poetu A.Baranauskuir K.Praniauskaite, kurie čia gyveno ir kūrė. Sedoje jau XVIIIa.pab. pastatytos dvi bažnyčios. Medinė Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, statyta 1770m., yra lotyniško kryžiaus plano, su bokštu ir keturiais mažais bokšteliais. Interjare – penki ažūriniai mediniai altoriai.Tai įspūdingas liaudiško baroko paminklas. Šv.Jono Nepomuko bažnyčia taip pat medinė, statyta 1783m. Jos abi pasižymi originalumu ir demonstruoja šiaurės Žemaitijos liaudies meistriškumą.Prie bažnyčios pastatytas paminklas 1944m. nelygioje kovoje su Raudonąja armija žuvusiems savanoriams. Dvarvietėje pastatytas paminklas Vytautui.

Tirkšliai – senas miestukas prie Viešetės upelio. Miestelio centre stovintis Penkių širdžių koplytstulpis, apipintaslegendomis. Tai paminklas meilei ir ištikimybei. Neogotikiniu stiliumi 1939m. pastatyta Kristaus Karaliaus bažnyčia. Šalia miestelio yra gražus pušynas – mėgstama aplinkinių gyventojų ir turistų vieta.

Ukrinai – tai senas gatvinis kaimas Varduvos ir Kvistės santakoje. Čia daug akmenų. XIXa. šiose vietose gyveno nuostabus akmenmeisteris S.Gailevičius. Jį veikiausiai galima laikyti akmens skulptūros Lietuvoje pradininku. Kaimo centre – jo iškaltas paminklas baudžiavos panaikinimui. Kapinėse galima pamatyti ir daugiau jo skulptūrų – antkapinių paminklų. Ten ir jis pats palaidotas. Gražus ir šiuolaikinio skulptoriaus J.Meškelevičiaus darbas – “Saulės laikrodis”. Kaimelio Šv.Antano Paduviečio bažnyčia medinė, statyta 1857m.

Židikai – tai miestelis-urbanistikos paminklas, išaugęs prie dvaro, kuris minimas nuo XVIa. Jis priklausė karališkosioms valdoms. Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia – liaudies architektūros paminklas, 1819m. iš akmenų sumūryta vietos meistrų, turi klasicizmo ir romantizmo bruožų. Neseniai atstatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Židikuose ilgiausią savo gyvenimo dalį pragyveno (1915-1930m.) rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Ji palaidota šalia motinos Židikų kapinių neogotikinėje bažnyčioje, kuri 1975m.buvo restauruota. Miestelyje yra jos memorialinis muziejus.

Renavas įsikūręs nuostabioje vietoje. Dvarininkai Melžinskiai XIXa. vienoje gražiausių Varduvos kilpų pastatė naują dvarą – pseudorenesansinio stiliaus rūmus, įrengė šiltnamius, įveisė didžiulį parką su kūdra, vaizdingais žaliais takais, stambių akmenų suolais. Svarbiausias muziejaus eksponatas – Lietuvos dvarų kultūros reprezentacinis interjeras. Renavo rūmai – vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių medinių tokio tipo baroko laikotarpio ponų namų. Oficina, vežiminė ir arklidė – vieninteliai XVIIIa. medinės architektūros oficinos ir arklidės-vežiminės pavyzdžiai natūroje. Teritorijoje yra dvi sakralinės ir mitologinės vietovės: medinis skenduolių kryžius ir vokiečių kapinės. Parke auga apie 40 nevietinių rūšių medžių ir krūmų. 1869m. dvare gyveno L.Ivinskis. Čia vyksta kūrybinės stovyklos.
Dabar Renavo rūmai yra Mažeikių muziejaus filialas. Šiame nuostabiame gamtos ir architektūros komplekse bandoma kurti kultūros centrą. Tuo tikslu į Renavą dažnai kviečiami meno kolektyvai ir profesionalūs atlikėjai.
Gražus Renavo dvaras traukia ne vieno turisto akį, todėl jis gali turėti ypatingos reikšmės turizmo plėtrai regione. Tai unikalus tradicinio medinio Lietuvos dvaro pavyzdys. Kartu tai didžiulė kultūros paveldo vertybė. Jo svarbą supranta ir vietos valdžia. Šiuo metu pagal Europos Sąjungos PHARE/CBC programą rengiamas projektas, kuris turėtų įvertinti galimybę restauruoti dvaro pastatus bei išsaugoti paveldo vertybes, padaryti dvarą funkcionalų, pritaikyti jį Paveldo ir turizmo centrui įsteigti. Ši programa jau yra baigiama, todėl galima tikėtis ES fondų paramos. Per kelerius metus dvaras gali tapti turistų traukos centru.
Atliekant dvaro restauraciją, galima pasinaudoti ir ES inicijuota SAPARD programa. Pagal SAPARD programą, Lietuvai kasmet numatoma skirti po 29,829 mln. eurų (apie 120 mln. Lt) kaimo turizmo ir poilsio paslaugų kaimo vietovėse vystymui; rekreacinių zonų kūrimui ir gerinimui, istorinę ir kultūrinę vertę turinčių statinių, želdinių renovavimui bei kaimo etnokultūros ir tradicijų puoselėjimui.
Turistinio centro pagrindinę dalį sudaro dvaro sodybos reprezentacinė zona, gamybinė zona ir parkas. Europos Sąjungos PHARE/CBC programos rengiamas projektas sutvarkyti pagrindinę dalį siūlo sekančiai:
• Reprezentacinę zoną siūloma pritaikyti įvairių apskrities reprezentacinių renginių (dalykinių susitikimų, paminėjimų, koncertų, ir pan.) pristatymui, Varnių parkoadministracijai ir daliniam gyventojų bei turistų aptarnavimui.
• Parką siūloma pritaikyti ramiai rekreacijai, pagal 1907m. A.Zaleckio projektą atkuriant takų ir tvenkinių sistemą, mažosios architektūros elementus, gėlynus.
• Gamybinę zoną siūloma pritaikyti gamybinės dvaro veiklos respektavimui ir turistų bei gyventojų aptarnavimui.
Pagrindinėje dalyje yra visi kultūros ir turizmo centro funkcionavimui reikalingi elementai – vertingi pastatai (rūmai, oficina, malūnas), želdiniai (parkas – gamtos paminklas), vandens sistemos (tvenkinys , upė ir jos kanalai). Pagrindinės dalies pastatuose siūloma įkurti padrindines turistų, gyventojų ir administracijos aptarnavimo įstaigas: konferencijų ir susitikimų centrą, parko administraciją, viešbutį; parduotuvę, viešuosius tualetus, informacijos centrą ir pašto skyrių; restoraną bei technikos muziejų.
Sutvarkius šią dalį, dvaro sodyba taptų stambiu turistų traukos centru. Kadangi ji skirta ne tik turistų, bet vietos gyventojų kasdieniniam aptarnavimui (parduotuvė, paštas, mokykla), bei Varnių parko administracijai, sodyba bus “gyva” ištisus metus, o tai palengvins jos priežiūrą ir naudojimą neturistinių sezonų metu. Kadangi šios dalies pagrindinė savininkė ir naudotoja bus Telšių apskrities savivaldybė, ji turėtų parūpinti lėšų šios dalies atstatymui. Taip pat prie restauracijos turėtų prisidėti kultūros ministerija – sodyba yra unikalus XVIIIa.vid. medinės dvaro sodybos pavyzdys, pretenduojantis į kultūros paminklą, ir saugomas valstybės.

Laižuvos mokyklai suteiktas kunigo ir poeto A.Vienažindžio (1841-1892) vardas. Jis 1891m. čia pradėjo statyti Švč.Trejybės bažnyčią, bet nespėjo įrengti. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą jo statyta bažnyčia sudegė. Tačiau vis dar tebeauga liepa, po kuria sukniubęs mirė A.Vienažindis.

Lėlaičiai – garsaus žemaičių šviesuolio, poeto, “Mužiko Žemaičių ir Lietuvos” autoriaus Dionizo Poškos (apie 1765-1830) gimtinė.

Plinkšės – turbūt gražiausias kampelis visame Mažeikių rajone. Miestelį juosia Plinkšių ežeras, šiaurinėje jo pakrantėje didingai stūkso dvaras, kadaise priklausęs grafams Pliateriams. Pasakojama, kad grafai Pliateriai dvarą išlošė kortomis. XIXa. pab. pastatyti puošnūs dviaukščiai ampyro stiliaus rūmai. Išliko vertingo interjero salių, židiniai. Rūmus supa paežere nusitęsiantis 7ha peizažinis parkas su vertingais egzotiniais medžiais, tvenkiniais bei išraizgytais takeliais.Vaikams įdomiausias – paslaptingas, padavimais apipintas grafo kapas, esantis vienos parko alėjos gale, ant ežero kranto. Pasakojama, kad grafas buvo bedievis, tad jo nepriėmę į kapines. Kapas ir antkapinis paminklas vaizdingoje ežero pakrantėje išlikęs iki šiol. Apie Plinkšes visur miško siena. Juose daug uogų ir grybų. Tai mėgstama turistų poilsio vieta.
1981m. rūmai perduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonės žinion. Čia AB “Mažeikių nafta” įrengė viešbutį-poilsio centrą “Plinkšės”, kuriame gali ilsėtis atvykę turistai. Propaguojamas aktyvus poilsis visai šeimai ir kiekvienam šeimos nariui, siūlomos įvairios pramogos. Yra sporto salė, stalo tenisas, teniso kortai, vaikų žaidimo kambariai, vandens dviračių, valčių bei sporto ir turizmo inventoriaus nuoma. Savo sugebėjimus poilsiautojai gali išgandyti bilijardinėje. Mėgstantiems gamtą siūlomos kelionės dviračiais po gražias Plinkšių ežero apylinkes, Žalgirio miško takelius. Mėgstantiems žvejybą organizuojamos komercinės žūklės.

2. Turizmo paslaugų infrastruktūra

Telšių regionas, į kurį įeina ir Plungės bei Mažeikių rajonai, turi puikias galimybes vystyti turizmą.
Per pastaruosius penkerius metus tikslus regiono svečių (turistų) skaičius nebuvo fiksuojamas, tačiau galima numatyti, kad kiekvienais metais maždaug 30-40 tūkst. Turistų čia praleidžia 1-3 paras. Dauguma turistų yra lietuviai, tačiau nedidelėmis grupelėmis ir šeimomis atkeliauja Vokietijos, Skandinavijos šalių bei Rusijos piliečiai.
Yra nemažai priežasčių, dėl kurių Telšių apskritis gali būti laikoma potencialiu turizmo vystymo regionu.

2.1. Transporto sistema

Telšių apskrities teritoriją įvairiomis kryptimis kerta svarbios kelių magistralės. Nuo seno per šią teritoriją ėjo keliai į Klaipėdą, Palangą, Liepoją, į Nemuno žemupį ir Prūsiją. Kita kryptimi iš šios teritorijos keliaujama į Kauną, Vilnių, Šiaulius ir net Rygą. Susisiekimo galimybės ypač geros. Telšiai yra 290 km nuo Vilniaus, 80 km nuo Palangos. Autotransportu iš Vilniaus Telšius galima pasiekti per 3-3,5 valandos, iš Klaipėdos bei Palangos – per 1-1,5 val. Apskrities teritoriją kerta svrbūs automobilių keliai. Pietuose eina Kauno-Klaipėdos greiykelisir jo prieškarinis pirmtakas – Žemaičių plentas. Iš pietų į šiaurę apskritį karta valstybinės reikšmės Turagės-Mažeikių-Ventspilio kelias, o iš rytų į vakarus – Šiaulių-Palangos plentas. Asfaltuoti keliai apskrities teritoriją raižo įvairiomis kryptimis, jungdami ne tik miestus, bet ir didenes kaimo gyvenvietes. Tankus vietinės reikšmės kelių tinklas jungia didesnius kaimus. Daugiausia keleivių Telšių apskrityje perveža autobusai.
Šiaurinę apskrities dalį kerta dar XIX a.pab. nutiestas Romnų-Liepojos geležinkelis su atšaka nuo Mažeikių į Rygą. Traukiniu kelionė į Telšius iš Vilniaus trunka apie 4 val., iš Klaipėdos – 1,5 val. Šiuo metu greitųjų traukinių judėjimo tvarkaraštis neatitinka turistų poreikių, tačiau pakankamai tinka susisiekti su Telšiais.
Netoli yra Palangos tarptautinis aerouostas, kuris organizuoja skrydžius į Skandinaviją, Vokietiją, Rusiją. Numatomas aerouosto privatizavimas leis išplėsti aptarnaujamų maršrutų geografiją, nes kartu vystysis ir užjūrio rinka.
Telšių apskr. padėtis pajūrio kurortų Palangos ir Nidos atžvilgiu yra labai palanki ir leidžia tikėtis pritraukti turistus į regioną.
Klimatinės sąlygos nėra itin palankios, todėl pagrindinis turistų srautas regioną lanko gegužės-rugsėjo mėnesiais. Nepaisant to, yra galimybių ir žiemos metu organizuoti poledinę žūklę, medžiokles, įrengti slidinėjimo trąsasa, čiuožyklas.

2. 2. Apgyvendinimo paslaugos

Miesto ir regiono svečių apgyvendinimo galimybės yra labai ribotos ir tai yra viena iš pagrindinių turizmo plėtros problemų. Šiuo metu Telšiuose yra vienas mažas viešbutis ir motelis, kurie tiktų svečiams apgyvendinti. Naujas viešbutis Varniuose taip pat yra nedidelis, bet gali pasiūlyti gerą aptarnavimą ir gyvenimo sąlygas. Plinkšių komplekso ateitis neaiški dėl Williams atėjimo į “Mažeikių naftą”. Puikioje vietoje prie Germanto ežero įrengta poilsiavietė negali tikėtis turistų, kol nebus suremontuota ir pritaikyta turizmui. Rajone esančios biudžetinių organizacijų bei privačių bendrovių poilsiavietės turi apgyvendinimui skirtas patalpas, tačiau jos yra nepakankamo lygio. Neatitinka net higienos reikalavimų.
Regione apie 20 įvairaus dydžio kaimo sodybų pritaikytos kaimo turizmui. Jos jau daber gali priimti svečius, o keletas sėkmingai siūlo savo paslaugas net užsieniečiams. Sodybų savininkai susibūrė į asociaciją, ir tai yra sveikintina, nes koordinuodami savo veiklą, jie gali tikėtis sėkmingos savo verslo plėtros. Kaimo turizmo iniciatoriams reikia gilinti žinias turizmo srityje, plačiau reklamuoti savo paslaugas, gerinti patalpų, skirtų turistams, kokybę. Tačiau galima pasidžiaugti, kad jie jau dabar turi nemažai pranašumų prieš būsimus turizmo investitorius.
Prieduose: Telšių regiono kaimo turizmo sodybos, viešbučiai, moteliai, poilsio namai.

2.3. Maitinimo paslaugos

Telšių regione maitinimo paslaugas teikia privatūs restoranai, kavinės, siūlančios tradicinius nacionalinius ir europietiškus bei egzotiškus Azijos šalių patiekalus. Maitinimo įmonių nėra daug, todėl turistai neturi didelės pasirinkimo laisvės. Daugeliui abejones kelia ne tik aptarnavimo kultūra, bet ir patiekalų kokybė. Daugelyje maitinimo įstaigų gan žemas klientų aptarnavimo lygis, kas dažnai minima ne tik iš svetur atvykusių turistų, bet ir vietinių gyventojų. Išrankesniems turistams didesnį pasirinkimą ir geresnę kokybę gali pasiūlyti Mažeikių kavinės ir restoranai. Telšiai ir Plungė nuo jų kol kas atsilieka.Kaip vienus iš geresnių galima paminėti Kiniečių restoraną, viešbučio “Roneta” restoraną ir motelio “Branša” kavinę, tačiau ir jiems, iš esmės, norint stabiliai egzistuoti ir pelningai dirbti reikalingas reklamos organizavimas. Pirmiausia reikėtų pastatyti informacines nuorodas pagrindiniuose keliuose su rodyklėmis, nurodančiomis maitinimo įstaigų buvimo vietą, bei papildomas jų paslaugas. Reklama reikalinga ne tik vietinėje ir respublikinėje spaudoje, bet ir kitų regionų informaciniuose leidiniuose, radijuje, televizijoje.
Apsistoję kaimo sodybose, turistams suteikiamos sąlygos maistą ruošti patiems, arba pagal užsakymą, jį patiekia šeimininkai (pagal iš anksto aptartą valgiaraštį arba ne) iš naminių, savo pačių ekologiškai išaugintų produktų.

2.4. Laisvalaikio ir pramogų galimybės

Nors Telšiai nuo seno garsėja aktyviu kultūriniu gyvenimu, laisvalaikio sritis Telšių regione silpnai išvystyta. Kasmet rengiamos ir jau tradicinėmis tapusios šventės suburia didelę dalį pagyvenusių ir vidutinio amžiaus žmonių, tačiau jos nėra populiarios jaunimo tarpe ir nepatraukia jų dėmesio. Telšiuose nėra nė vieno šokių klubo, laivalaikio centro, kuris organizuotų diskotekas ir taip užimtų jaunimą. Vasaros metu galėtų būti organizuojami renginiai ant Zakso kalno. Taip būtų nušauti du zuikiai vienu šūviu: tikslingai išnaudotas plotas ir patenkinti jaunimo poreikiai.
Telšiai gali didžiuotis Žemaitės dramos teatru, kuris yra garsus ne tik mūsų šalyje, bet ir svetur. Telšiuose vyksta įdomūs tetro festivaliai, vasarą spektakliai rodomi Žemaičių buities muziejaus klojimo teatre. Tokie renginiai turėtų didžiulę paklausą, jei būtų reklamuojami.
Kalbant apie rengiamas šventes, būtina paminėti, kad jau tradicinis tapo kas dveji metai liepos viduryje vykstantis tarptautinis folkloro festivalis “Er paauga žale leipa”, į kurį suvažiuoja ne tik daug šalies liaudies meno kolektyvų, bet ir svečių iš įvairių pasaulio šalių. Minint rašytojos Žemaitės gimimo datą, jos vardo teatras birželio pradžioje sukviečiaį teatro šventę “Nuogne graži Žemaitėje”, vykstančią Žemaičių buities muziejuje. Lietuvos anekdotų karaliaus Raimondo Šilansko iniciatyva, lapkritį vyksta tarptautinis komedijų festivalis “Cha-cha-cha”. Lapkričio mėnesį vykata kasmetinė Žemaitijos regiono kaimiškų kapelų šventė “Jurgelio valsas”, balandį – šeimų šventė “Graži mūsų šeimynėlė”. Viena iš senaiusių Telšių krašto pramogų – vasaros pradžioje vykstanti Dainų šventė prie Germanto ežero.
Daug parodų, susitikimų su žymiais žmonėmis rengia Parodų salė, Viešoji biblioteka. Tradicine tapo kiekvienų metų vasarą atidaroma medalininkų stovykla. Įvairiausių keistenybių sugalvoja ir avangardiškai miestą papuošia Telšių aukštosios dailės mokyklos studentai. Jie kartu su vyresniųjų klasių mokiniais organizuoja “Avangardinių madų šou”, kuris yra bene vienintelis kasmetinis renginys jaunimui. Telšių jaunimas turi gerų ir gražių idėjų, tik reikia juos paskatinti veikti sukūrus tam palankias sąlygas.
Plungės rajono Kultūros namai pavasario pradžioje visus sukviečia į tarptautinį vaikų teatrų festivalį. Tęsiant Kunigaikščio M.Oginskiopradėtas tradicijas, gegužės mėnesį Plungėje rengiama Tarptautinė pučiamųjų instrumentų orkestrų šventė. Pirmasis orkestras Lietuvoje buvo įkurtas Plungėje. Jame grojo garsusis kompozitorius ir dailininkas M.K.Čiurlionis. Šventėje dalyvauja geriausi Lietuvos orkestrai ir svečiai iš užsienio. Liepos mėnesį į Plungę folkloro mėgėjus sukviečia tarptautinis folkloro festivalis “Saulelė raudona”. Rudenį rajono Kultūros namai rengia tautodailininkų parodą, kurioje eksponuojami naujausi per metus sukurti darbai. Nuo tradicinės Užgavėnių šventės prasideda linksmybės Žemaitijos nacionaliniame parke.
Mažeikių rajone populiari ir nuotaikinga žiemos palydų (Užgavėnių) šventė, žadinanti žmones pavasariui. Kovo mėn. Vykstanti kapelų šventė suburia visus šios muzikos mėgėjus. Pavasarį kasmet rengiama folkloro šventė “Šv.Velykų sulaukus”. Jau daugelį meų vyksta Miesto, Dainų ir šokių bei Dūdų šventės. Visų mėgstamos Joninės, vykstančios vasaros pradžioje. Vasaros pabaigoje organizuojama Vasaros palydų šventė. Ūkininkai, amatininkai ir kiti kaimo žmonės spalį suguža aptarti metų darbų, o kartu ir pasilinksminti į Derliaus šventę.
Dar galima paminėti laisvalaikio praleidimo būdus, kuriuos siūlo Telšių regione įsikūrusios ir turizmo verslu užsiimančios kaimo sodybos. Pageidaujant “aktyvaus poilsio”, siūloma medžioklė, žvejyba, žirgynai, jachtos, vandens dviračiaiir t.t.
Prieduose: Telšių regione galimos pramogos ir laisvalaikio praleidimo galimybės.
Telšių regione organizuojami tarptautiniai festivaliai tikrai sulauktų didesnio žiūrovų antplūdžio, jei būtų reklamuojami. Ypač autoturistai, važiuodami pro Telšių apskritį, galėtų čia apsistoti kelioms dienoms ir įsijungti į šventinį šurmulį. Sužavėti tautodailininkų dirbiniais ir įsigiję suvenyrų, jie ne tik bus patys patenkinti, bet atneš naudą mūsų regionui, jei ne pinigais, tai bent gerais atsiliepimais. Svečių pritraukimas į mūsų kraštą turėtų būti vienas iš svarbiausių uždavinių, norint plėtoti turizmą.

3. Telšių rajono gyventojų požiūrio į turizmo plėtrą regione tyrimas

Šis tyrimas buvo atliktas norint sužinoti, kaip Telšių rajono gyventojai vertina teikiamas turizmo paslaugas regione, ar yra galimybė vystyti turizmą kaip verslą, ir ar būtų norinčių dalyvauti tame versle. Taip pat, vertinant respondentų, kaip turistų nuomonę, buvo norima nustatyti, kiek pinigų ir laiko jie gali skirti keliavimui.

Tyrimui atlikti buvo pasirinktas anketinės apklausos metodas ir apklausta 60 įvairaus amžiaus Telšių gyventojų. Didžiausią apklaustųjų dalį sudaro 20-30 metų respondentai (1 pav.) .
Pagal užimamas pareigas juos galima suskirstyti į 4 grupes: direktorius, vadybininkus, mokytojus ir pardavėjus. Pastarųjų pasitaikė net 22 %. 28% apklaustųjų yra oficialūs bedarbiai.

Visi respondentai beveik vieningai tvirtino, kad turizmas, kaip verslas, tikrai galėtų plėtotis Telšių apskrityje (3 pav.).
Net 62 % vyrų ir 59 % moterų pareiškė norą dalyvauti turizmo versle (4 pav.). Peršasi išvada, jog Telšių rajono gyventojai nėra abejingi turizmui, ir ši verslo sritis jiems patraukli.

Labiausiai turizmo srityje pageidauja dirbti bedarbiai (net 77 %). Savo darbo srities nekeistų ir turizmo versle nenorėtų dirbti nei didžioji dalis mokytojų, nei direktorių (5 pav.).
Respondentų nuomonė apie Telšių apskrityje teikiamas turistines paslaugas nelabai skyrėsi, tačiau šiek tiek kitoks buvo direktorių turistinių paslaugų vertinimas. Didesnė dalis aukštas pareigas užimančių žmonių Lietuvos turistams teikiamas turizmo paslaugas Telšių apskrityje vertina pakankamai. Blogiausiai vertinamas laisvalaikis, o geriausiai – transportas ir maitinimas. Keista, kad net 22 % direktorių neturi nuomonės apie pramogų sferą, nors 44% jį vertina pakankamai. Žymiai blogiau laisvalaikį vertina likę respondentai. Galima spėti, jog tam įtakoja eilinių žmonių neinformuotumas ir nežinojimas apie Telšių apskrityje vykstančius renginius. Vertinant maitinimą Telšių apskrityje, direktoriai juo yra labiau nepatenkinti, nei kiti respondentai (6 pav. ir 7 pav.).

Anot telšiečių, Lietuvos turistai Telšių apskrityje teikiamas turistines paslaugas galėtų įvertinti pakankamai, o užsienio turistams jos būtų dar labiau nepriimtinos (8 pav. ir 9 pav.).
Apie 22 % direktorių ir likusių respondentų visai neturi nuomonės apie turizmo paslaugas, teikiamas užsieniečiams. Šiuo atveju vėl blogiausiai įvertinta laisvalaikio sritis. Direktorių nuomone, nakvynė ir transportas taip pat netenkintų svečių iš užsienio. Geresnė padėtis, visų respondentų manymu, yra maitinimo sferoje.

Nežiūrint į tai, jog turizmo paslaugos nėra pakankamai gerai išvystytos, respondentai mano, kad turistus į Telšių regioną galėtų pritraukti Žemaitijos kraštovaizdžiai bei gamtiniai paminklai. Taip pat, respondentų nuomone, turistams būtų įdomus ir savotiškumu traukiantis Žemaitiškas kaimas. Iš to galima daryti išvadą, kad yra poreikis kurti poilsio bazes ir kaimo sodybas gražiose regiono vietose, t.y. vystyti kaimo turizmą.
Kaimo turizmas yra alternatyvi verslo idėja ūkininkams, kurie tuo domisi ir kuriems sekasi bendrauti su žmonėmis. Aplinka, kurią galėtų pasiūlyti ūkis, yra patraukli, nes dauguma žmonių iš miestų neturi jokio natūralaus ryšio su gyvenimu kaime. Veikla ir aplinka, kuri įprasta ūkininkui, gali būti egzotiška turistui.
Tam labiausiai galėtų pasitarnauti Telšių buities muziejus, kur pasitelkus žemaitišką dvasią, galėtų įkurdinti tikrą gyvą Žemaitišką kaimą. Būtų puiku vasarai čia apgyvendinti nors vieną šeimą, kuri palaikytų aktyvų ūkį (šertų gyvulius, pjautų šieną, augintų daržoves), galėtų asmeniškai užimti turistus ir apgyvendinti juos bent keletai dienų, jiems pageidaujant. Iš didžiųjų miestų ir užsienio atvykusiems turistams naudinga atskleisti gražią tradicinę žemaičių buitį. Galima spėti, kad ne vienas turistas norėtų atsigerti šilto, ką tik pamilžto pieno, užkąsdamas naminės duonos riekute su medumi, pasiklausyti žemaitiškos tarmės, linksmų dainų ir patrypti “Klumpakojį”. Tokiam turistų traukos centrui turėtų daugiau dėmesio ir lėšų skirti savivaldybė (10 pav.).
Beveik tiek pat įdomiais ir galinčiais sudominti turistus, respondentai laiko Telšių apskrities architektūrinius paminklus. Jau vien miestelių bažnyčios stebina savo pastatymo stiliumi ir būdu. Medinės ar iš akmenų statytos bažnyčios bei varpinės byloja apie senųjų laikų žmonių išmintį ir sumanumą.
Turizmas Telšių regione turi ateities perspektyvą, tačiau reikia imtis didesnės iniciatyvos. Respondentų nuomone, tiek atvykstamasis, tiek išvykstamasis turizmas daro teigiamą įtaką Telšių apskrities ekonominei padėčiai (pastarasis net 5 % daugiau); (11 pav.). Anot buvusio rajono mero Butkevičiaus, žmonės turi pradėti “judėti”. Tada vystysis “vidaus” turizmas ir kursis infrastruktūra. Turizmas – tai verslo šaka, kurios pajamos galėtų papildyti regiono biudžetą ir sukurti naujas darbo vietas. Bedarbiai sudaro tam tikrą dalį resursų, kuriuos būtų galima produktyviai išnaudoti.

Kalbant apie Telšių rajono gyventojus, kaip apie turistus, galima sakyti, kad jų keliavimo dažnumas priklauso nuo gaunamų pajamų (12 pav.).

Galima išskirti bedarbius, kurie sutiktų mokėti pakankamai didelę pinigų sumą už turistinę kelionę, nepaisant jų pajamų šaltinio nebuvimo. Yra prielaida manyti, kad 23 % apklaustųjų yra oficialūs bedarbiai, kurie galbūt užsiima neįregistruotu verslu (13 pav.).

Daugiausiai per paskutinį dešimtmetį yra keliavę aukštas pareigas užimantys žmonės, tačiau didelį jų kelionių dalį sudaro dalykinės kelionės verslo reikalais (14pav. ir 15 pav.)

Savo atostogoms praleisti Lietuvoje net 70 % respondentų pasirinktų paplūdimį, ir tik 5 % pasiliktų ilsėtis Telšių regione. Galima daryti prielaidą, kad Telšių rajono gyventojai per daug gerai pažįsta savo regioną ir čia atostogauti jiems nebūtų kažkokia tai pramoga. Juos labiau traukia rečiau lankomos vietos, pavyzdžiui, pajūris, Aukštaitijos ežerai (16 pav.).

Net 40% apklaustųjų pareiškė norą keliaujant apsistoti kaimo sodyboje, nepaisant to, kad didžiausia jų dalis yra 20-30 metų. Šiek tiek mažiau nakvynei paklausūs poilsio namai ir viešbučiai ( 17 pav.). Tai dar viena priežastis, dėl ko reikėtų plėtoti kaimo turizmą, ypač kai yra galimybė pasinaudoti SAPARD programos parama.

Visi respondentai pareiškė aktyvų norą keliauti po užsienio šalis. Į tokią kelionę jie, galima sakyti, vieningai norėtų leistis vasarą, o ne žiemą. Galbūt todėl net 48 % apklaustųjų rinktųsi Vakarų ir Pietų Europos šalis, kurios traukia ryškiomis spalvomis ir egzotiškais paplūdimiais (18 pav.).

4. Telšių apskrities turizmo plėtros marketingas

4.1. Ekonominė situacija

Žmonės yra pats svarbiausias turizmo industrijos šaltinis. Beveik 9 viso pasaulio darbo jėgos dirba turizmo arba su juo artimai susijusiose srityse. Turizmas yra didžiausias verslas pasaulyje.
Sovietmečiu klestėję Telšiai su nuoskauda prisimena gerus laikus, kai visi gyventojai dirbo vienoje ar kitoje gamykloje: Skaičiavimo mašinų gamykloje, Konservų gamykloje, duonos kepykloje ir t.t. Subyrėjus Tarybų Sąjungai, dauguma jų subankrutavo, ir taip sudarė sąlygas atsirasti bedarbystei. Nedarbo lygis Telšių rajone yra žymiai didesnis nei kitų Lietuvos rajonų, t.y. paskutiniais duomenimis 2000 03 31d. buvo 11,7%. Šis procentas pastoviai kinta, priklausomai nuo sezoniškumo, bendros šalies ekonominės padėties, naujų darbo vietų įsteigimo ir rajono valdžios dedamų pastangų bedarbystei mažinti. Įdarbinimo norma Telšių rajone yra apie 34% (Įdarbinimo norma – tai įdarbintų bedarbių per tam tikrą laikotarpį skaičiaus procentinis santykis su per tą laikotarpį užregistruotų bedarbių skaičiumi.). Telšių rajone didžiausia bedarbių dalis (51%) yra 30-49 metų, šiek tiek mažesnė dalis (28%) yra 18-29 metų (grafikai prieduose). Bedarbiai galėtų būti potencialūs darbuotojai turizmo srityje, tačiau tik 2% visų bedarbių turi aukštąjį, o 16% – aukštesnįjį išsilavinimą. Bedarbiams apmokyti dirbti reikėtų daug lėšų, kurių, deja, savivaldybė skirti tiek negali.

4.2. Ryšiai su visuomene

Labai svarbus vietos gyventojų dėmesys atvykstantiems turistams.Anksčiau Telšių regione žmonės keistai žiūrėjo į atvykėlius, tačiau tai pastebimai keičiasi į gerą pusę kartu su verslo vystymusi, kontaktų su turistais dažnėjimu.
Užsienio turistams gali kilti daug problemų, nes tik labai maža dalis vietos gyventojų moka kalbėti vokiškai ar angliškai. Kalbos barjeras dažnai trukdo išreikšti svetingumą, sąlygoja varžymąsi bendraujant. Tam, kad situacija pasikeistų, reikia laiko, bet poreikis yra akivaizdus.
Nedelsiant reikia spręsti dar vieną problemą – prastą klientų aptarnavimą. Tai reikia gerinti kaip galima greičiau. Turistams reikia ir supratimo, ir profesionalios juos priimančiųjų elgsenos.

4.3. Informacija ir jos platinimas

Dėmesys į turizmo vystymo Telšių regione svarbą atkreiptas tik pastaraisiais metais, todėl būtina šią verslo sritį plėtoti, stiprinti, remti finansiškai. Turizmas neatsiranda pats savaime, jis (kaip verslas) turi būti sukurtas.
Regione yra tik du turizmo informacijos centrai – abu veikia prie Žemaitijos nacionalinio parko. Vienas įsikūręs Plateliuose, kitas (dirba tik vasaros sezono metu) – Žemaičių Kalvarijoje. Varnių regioninio parko direkcija turi namažai informacijos, tačiau dėl savo veiklos specifikos negali atstoti turizmo informacijos centro. Kol kas ir Telšiuose nėra turizmo informacijos centro. Šis nesusipratimas turi būti pašalintas atsiradus nors mažiausiai galimybei įsteigti bent vieną etatą. Esantys turizmo informacijos centrai funkcionuoja nepriklausomai vienas nuo kito, dažnai lankytojams neturi ar nepateikia informacijos apie kitas lankytinas vietas regione. Personalas yra malonus svečiams, tačiau neturi reikiamo išsilavinimo ir tuo pačiu, supratimo, kaip toks centras turi veikti, kokia vadyba reikalinga priimant turistus.
Kadangi turizmas yra palyginti nauja ekonominės veiklos bei verslo sritis Telšių regione, nereikia nuogąstauti, kad šioje sferoje pasiekta nedaug. Išleista brošiūra “Atostogos kaime” bei apskrities žemėlapis yra puikios kokybės ir pakankamai informatyvūs, tačiau jų platinimo būdas neaiškus – jų negalima įsigyti kituose šalies turizmo informacijos centruose. Kai kurie sodybų savininkai yra parengę lankstinukus, kurie yra nepakankamai informatyvūs, todėl juos būtinai reikia tobulinti. Reikalinga skubiai parengti naują brošiūrą, reklamuojančią lankytinas vietas regione, su nuorodomis apie visas teikiamas paslaugas. Tiesa, reikia pasidžiaugti 1999m. išleistomis gražiomis, spalvotomis, akį traukiančiomis knygomis: “Kelionių vadovas po Lietuvą. Amžių sandūroje” (čia aprašytos lankytinos vietos dešimtyje Lietuvos apskričių, tame tarpe ir Telšių), “Žemaičių žemė” (aprašyti Telšių apskrities archeologiniai, architektūriniai, gamtos ir kiti paminklai, parkai). Jas galima įsigyti tik kai kuriuose knygynuose, nes savivaldybė dar nėra jų visų išsipirkusi iš leidyklos. Šių knygų deja, dar negalima pavartyti skaityklose – ten jos pateks galbūt tik po metų.
Kol rajone nerenkama statistinė informacija, sunku daryti išvadas apie marketingo poreikius, spręsti apie potencialias rinkas. Akivaizdu, kad apie 90 turistų yra lietuviai arba lietuviškos kilmės. Šiek tiek turistų atvyksta iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Rusijos. Kelerius metus Lietuvoje dominavęs “nostalgijos” turistų srautas sumažėjo, todėl būtina siūlyti konkurentabilias paslaugas ir pritraukti turistus iš kitų regionų bei užsienio. Paprastai yra lengviau susigrąžinti prarastą rinką, nei sukuri naują. Šiuo požiūrio Telšiai gali tikėtis daugiausiai turistų iš Rusijos. Nepaisant ekonominės krizės Rusijoje, joje yra daug žmonių, kurie norėtų trumpam grįžti į Lietuvą ar apsilankyti čia pirmą kartą. Rusai linkę keliauti šeimomis, todėl jiems turėtų būti priimtinesnės kaimo turizmoverslininkų siūlomos paslaugos, jų kokybė ir kaina, nei skandinavams ar vokiečiams. Šiai rinkai išvystyti reikės laiko, tačiau ji bus perspektyviausia artimiausius kelis metus. Tai pasiekti nebus lengva, nes reikia patobulinti ar net įsisąvinti daug sudėtingų turizmo verslo elementų. Laukia nemažas organizacinis darbas. Pradedantiems verslininkams reikia paramos.
Telšiai per artimiausius kelerius metus gali pasiekti didelį progresą turizmo srityje.

Išvados

• Telšių regionas turi nuostabų istorinį ir kultūrinį paveldą, puikią gamtą.
• Turizmas Telšių regione nėra pakankamai išplėtotas.
• Informacijos ir reklamos stoka.
• Telšių regione skurdi pramogų rinka.
• Mažas apgyvendinimo paslaugų pasirinkimas.
• Žemas maitinimo paslaugų ir aptarnavimo lygis.
• Teigiamas Telšių rajono gyventojų požiūris į turizmo vystymą ir plėtojomą regione.
• Skiriama mažai lėšų turizmo reikmėms rajone (nebaigtas “Alkos” muziejaus remontas).
• Yra palankios sąlygos kaimo turizmui vystyti.

Pasiūlymai
• Apskričių ir rajonų savivaldybėms skirti kuo daugiau dėmesio ir lėšų objektų restauravimui.
• Savivaldybėje reikalingas žmogus, kuruojantis aktyvų turizmą.
• Tikslinga steigti turizmo vystymo regione tarybą ar komisiją, į kurią įeitų savivaldybės, visuomeninių organizacijų, privataus verslo atstovai, ir kuri dalinai atliktų ir Turizmo informacijos centro vaidmenį.
• Skatinti investavimą į turistams apgyvendinti skirtus objektus.
• Remti kaimo turizmo pradininkų iniciatyvą, padėti jiems mokymais, konsultacijomis, nemokamai teikti visą, jiems reikalingą juridinę informaciją ir pan.
• Pasinaudoti galimybe gauti paramą iš Europos Sąjungos tarptautinės PHARE/CBC ir SAPARD programų mokymui, klientų aptarnavimo įgūdžių tobulinimui; kaimo turizmo ir poilsio paslaugų kaimo vietovėse vystymui; rekreacinių zonų kūrimui ir gerinimui, istorinę ir kultūrinę vertę turinčių statinių, želdinių renovavimui bei kaimo etnokultūros ir tradicijų puoselėjimui.
• Pasinaudojant jau įsisteigusia Kaimo turizmo asociacija, organizuoti visos turimos turizmo informacijos paskleidimo sistemą.
• Būtina sutvarkyti lankytinų vietų ženklinimą – prie kelių statyti miestelio planus, pažymint lankytinus objektus.
• Reikalinga sudaryti kuo išsamesnį ir tikslesnį viso sezono renginių planą ir visais prieinamais būdais jį platinti.
• Nuolat rinkti visą informaciją (taip pat ir statistinę), kuri įgalintų spręsti apie įgyvendinamų priemonių ekonominį efektą.

Literatūra

1. Kelionių vadovas po Lietuvą. Amžių sandūroje. – V.: Algimanta, 1999.
2. Atostogos kaime. Telšių apskritis. – Kl., 1998.
3. Kontvainas R., Stanaitis A., Švedas K., Žemaičių žemė. – V.: Eugrimas, 1999.
4. Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga, I tomas. – K.: Kraštotvarka, 1999.
5. Krupickas R., Pažinkime Lietuvą. – K.: Šviesa, 1995.
6. Poilsis kaime. – UAB Rektana, 1999.
7. Marcinauskas K., Dviračiu po Žemaitiją. – V.: Mintis, 1990.
8. Semaška A., Lietuvos keliais. – V.: Mintis, 1989.
9. Atostogų žinynas. – UAB Lintel, 1998.

• Įvairūs reklaminiai prospektai

Interneto puslapiai:
• http://daugenis.mch.mii.lt/apsamogitia/zemaitija.en.htm
• http://daugenis.mch.mii.lt/Samogitia/zemaitija.en.htm
• http://alka.mch.mii.lt/Lkultura/Zemaitija/zemaitija.en.htm
• http://samogitia.mch.mi.lt/LITERATURA/martinaitis.en.htm

Lankytini objektai

Architektūriniai paminklai
Telšių rajone:
1. Mitkaičių bažnyčia (1829m.)
2. Nevarėnų bažnyčia (1785m.) ir varpinė (1816m.)
3. Nerimdaičių bažnyčia (1860m.)
4. Tryškių bažnyčia (1751m.) ir varpinė (1804m.)
5. Eigirdžių bažnyčia (1795m.)
6. Ubiškės bažnyčia (1851m.) ir varpinė (1835m.)
7. Lieplaukės bažnyčia (1862m.)
8. Telšių Katedra (1791m.)
9. Bernardinų vienuolynas Telšiuose (1702ir 1762m.)
10. Upynos bažnyčia (1807m.)
11. Luokės bažnyčia (1821m.)
12. Žarėnų bažnyčia (1911m.) ir varpinė (XIXa.)
13. Janapolės bažnyčia (1815m.) ir varpinė (XIXa.)
14. Pavandenės bažnyčia (1802m.) ir varpinė(1845m.)
15. Varnių Šv.Aleksandro bažnyčia ( 1804m.)
16. Varnių Šv.Petro ir Povilo bažnyčia (1691m.) ir šventoriaus vartai.
Plungės rajone:
1. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia (1822m.)
2. Gintališkės bažnyčia (1845m.)
3. Šateikių dvaro pastatų ansamblis ir parkas (XVIII-XIXa.)
4. Šateikių bažnyčia (1875m.)
5. Alsėdžių bažnyčia ir varpinė (1793m.)
6. Platelių bažnyčia (1744m.) ir varpinė (1905m.)
7. Beržoro bažnyčia (1746m.) ir varpinė (XVIIIa.)
8. Plungės dvaro pastatų ansamblis ir parkas (XIXa.)
9. Plungės bažnyčia (1933m.) ir varpinė (1850m.)
10. Tverų bažnyčia (1897m.)
11. Rietavo bažnyčia (1873)
12. Beržoro kulto pastatų ansamblis
13. Žemaičių Kalvarijos Kristaus kančios kelio koplyčios
Mažeikių rajone:
1. Pikelių bažnyčia (1752m.)
2. Židikų bažnyčia (1821m.)
3. Ukrinų bažnyčia (1857m.)
4. Plinkšių dvaro sodyba (XVIII-XIXa.)
5. Sedos bažnyčia (1770m.) ir varpinė (1851m.)
6. Renavo dvaro sodyba (XIXa.)
Istoriniai-kultūriniai paminklai:
Telšių rajone:
1. Rašytojos Lazdynų Pelėdos kapas (1867-1926m.)Tryškių kapinėse
2. Lietuvos gyventojų žudynių vieta Rainiuose
3. Kapinės ir grupiniai kapai: Lietuvos partizanų – Nevarėnų bažnyčios šventoriuje, Rainių kankinių – Telšių senosiose kapinėse; hitlerizmo aukų: Geruliuose, Luokėje, Nevarėnų kapinėse.
4. Buvęs NKVD kalėjimas
5. Žemaitės namas Džiuginėnuose
6. M.Valančiaus namas Varniuose
7. Buvusi Varnių kunigų seminarija , kur mokėsi A.Baranauskas, M.Valančius, A.Vienažindys.
8. Rašytojos Lazdynų Pelėdos kapas Tryškių kapavietėje
9. Poeto Butkų Juzės kapas Telšių senosiose kapinėse
10. Telšių vyskupų kapai Telšių katedros požemiuose
11. 1863m. sukilimo dalyvių kunigų A.Gargaso ir J.Noreikos kapai Telšių katedros šventoriuje
Plungės rajone:
1. Poeto Vytauto Mačernio tėviškė Šarnelėje
2. Poeto Vytauto Mačernio kapas Šarnelėje (1921-1944m.)
3. Hitlerizmo aukų kapinės Šateikių miške
4. Šateikių dvaro sodyba (VIII-XIXa.)
5. Rašytojos Žemaitės muziejinis namas Bukantėje
6. Rašytojos Šatrijos Raganos tėviškė Medingėnuose
7. Nepriklausomybės paminklas tveruose (1929m.)
8. Namas Kuliuose, kuriame 1898-1901m. gyveno kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas
9. Skulptoriaus St.Riaubos, poeto V.Mačernio, knygnešio V.Juškos kapai

Mažeikių rajone:
1. Poeto Antano Vienažindžio kapas )1841-1892m.) Laižuvos kapinėse
2. Hitlerizmo aukų kapinės
3. Rašytojos Šatrijos Raganos kapas-koplyčia (1877-1930m.) Židikų kapinėse
4. Vytauto Didžiojo paminklas Židikuose
5. Ukrinų baudžiavos panaikinimo koplytstulpis (1861m.)
6. Plinkšių dvaro sodyba (XVIII-XIXa.)
7. Vytauto Didžiojo paminklas Sedoje (1930m.)
8. Renavo dvaro sodyba (XIXa.)
9. Griežės piliakalnis (Griežės pilis ir XIIIa. Kovų su kryžiuočiais vieta)

Archeologiniai paminklai
Telšių rajone:
1. Buožėnų piliakalnis
2. Šatrijos piliakalnis
3. Biržuvėnų piliakalnis
4. Getautės piliakalnis
5. Sprūdės kalnas (Šaukštelio piliakalnis)
6. Burbiškių piliakalnis
7. Pagirgždūčio piliakalnis
Plungės rajone:
1. Gegrėnų piliakalnis
2. Velnio akmuo Mikytuose
3. Užpelkių piliakalnis
4. Gintališkės piliakalnis
5. Alsėdžių piliakalnis
6. Stanelių piliakalnis
7. Akmuo “Dievo stalas” Šašaičiuose
8. Akmuo su karvės pėda Plungės dvaro sodybos parke
9. Gandingos piliakalnis
10. Varkalių piliakalnis
11. Stalgėnų piliakalnis
12. Lopaičių piliakalnis
13. Šiūraičių piliakalnis
Mažeikių rajone:
1. Griežės piliakalnis
2. Ritinės piliakalnis
3. Žibininkų akmuo su dubeniu prie Juodeikių
4. Lechavos piliakalnis
5. Akmuo su vaiko pėda Purvėnuose
6. Dapšių piliakalnis
7. Jautakių piliakalnis
8. Daubarių piliakalnis
9. Akmuo Trobelė-pirtelė Geidžiuose
10. Vadagių piliakalnis
11. Renavo piliakalnis
Urbanistikos paminklai
Telšių rajone:
1. Telšių miesto centrinė dalis
2. Tryškių senoji dalis
Plungės rajone:
1. Alsėdžių miestelio gatvių tinklas
2. Žemaičių Kalvarijos erdvinės kompozicijos
Mažeikių rajone:
1. Židikų miestelio senoji dalis
2. Sedos senoji miesto dalis
Dailės paminklai
Telšių rajone:
1. Tryškių koplytstulpis (1868m.)
2. Džiuginėnų kplytstulpis (XIXa.)
3. Biržuvėnų koplytstulpis (1764.)
Plungės rajone:
1. Dovainių koplytstulpis (XXa.)
Mažeikių rajone:
1. Pikelių koplytstulpis (1827m.)
2. Pikelių koplytstulpis (1827m.)