Dabartinis Rusijos telekomunikacijų infrastruktūros lygis neatitinka augančių šalies poreikių. Galima išeitis modernizuojant telekomunikacijų paslaugas yra komercinių skaitmeninių tinklų įdiegimas. Pateikiamos specifinės tinklų Rusijoje savybės, statistiniai duomenys ir prognozės, galimi vystymosi scenarijiai bei pagrindiniai projektai.

Radikalios transformacijos Rusijos ekonomikoje privertė iš esmės pakeisti telekomunikacijų sistemą. Jau pirmuose etapuose buvo smarkiai išplėstas telekomunikacinis servisas, tačiau jis buvo prieinamas tik mažai vartotojų grupei dėl didelių kainų.
Realiai nacionalinių komunikacijų infrastruktūros evoliucija Rusijoje pasuko aplinkiniu keliu. Šiuo metu aiškiai bus imtasi kitokių veiksmų. Naujasis veiksmų scenarijus turi būti sukurtas atsižvelgiant į specifinius Rusijos telekomunikacijų bruožus.
Pateikiami tokie telekomunikacijų Rusijoje vystymosi aspektai:
• Pagrindinių esančių telekomunikacinių tinklų savybių klasifikacija.
• Statistinė analizė ir pagrindinių charakteristikų prognozės.
• Galimi telekomunikacinių sistemų vystymosi scenarijai.
• Pagrindiniai telekomunikacijų projektai.
Iki šiol Valstybiniai Komutuojami Telefoniniai Tinklai (PSTN – Public Switched Telephone Network) buvo vienintelė sistema, teikianti telekomunikacines paslaugas šalyje.

1. Specifiniai telekomunikacijų Rusijoje bruožai

Nacionalinių telekomunikacinių tinklų sukūrimas apima signalinę sistemą (signaling system), abonementų schemą, palaikymą ir kitus aspektus, nagrinėjamus Tarptautinėje Telekomunikacijų Sąjungoje (ITU – International Telecommunications Union). Panašios problemos iškilo projektuojant telekomunikacinę įrangą. Kai kurie sprendimai buvo priimti Ryšių Ministerijoje (RM) dar buvusioje SSSR ir prieštaravo ITU rekomendacijoms. Tipinis pavyzdys yra signalinių sistemų ir skaitmeninio perdavimo sistemų specifikacijos.
Projektuojant nacionalines ryšių linijas buvo pasirinkta savo pačių specifikacija, o ne signalinė sistema R2, kuri yra standartizuotas ITU. Kurį laiką šis sprendimas nesudarė problemų augant PSTN ir evoliucionuojant telekomunikacijoms. Ši situacija pasikeitė pradėjus naudoti importines komutavimo sistemas, naudojančias signalinę sistemą (signaling system) R2. Buvo galimi du keliai:
• Pakeisti nacionalinę sistemą standartizuotu R2.
• Pritaikyti importuojamą įrangą taip, kad R2 pakeistų nacionalinė signalinė sistema.
SSSR RM teikė pirmenybę antrajam variantui. Vėliau, kuriant tinklus ir plečiant telekomunikacinį servisą buvo pastebėti nauji sunkumai su esančia signaline sistema. Kai kurie specialistai pateikė projektus dėl perėjimo prie R2 signalinės sistemos, bet šie pasiūlymai nebuvo priimti.
Nacionalinės skaitmeninio perdavimo 8Mb/s ir 34Mb/s spartos sistemos taip pat turi specifinių savybių. Šios sistemos suprojektuotos naudoti dvipusį stafingą (two-way stuffing), taigi nacionalinės ir importinės sistemos su didesne, nei 2Mb/s sparta negali užtikrinti bendro veikimo. Kaip taisyklė, tokios skaitmeninės sistemos yra plačiai naudojamos nacionaliniuose perdavimo tinkluose. Dėl šios priežasties Rusijos RM nusprendė modifikuoti veikiančią skaitmeninio perdavimo sistemą su 8Mb/s, 34Mb/s ir t.t. perdavimo sparta kad atitikti ITU rekomendacijoms.
Kaimo vietovėse plačiai naudojamos dvi nestandartinės skaitmeninio perdavimo sistemos. Tai – 12 ir 15 kanalų sistemos. Pereinant prie skaitmeninės sistemos iškilo dvi pagrindinės problemos:
• Sąveika su standartinėmis skaitmeninio perdavimo sistemomis perdavimo tinklų ribose.
• Skaitmeninio ryšio pagal ITU Q.500 rekomendaciją palaikymas tik 2Mb/s sparta.
Taip pat techninių problemų iškilo bandant įgyvendinti:
• Automatinio Numerių Nustatymo (ANI – Automatic Number Identification) sistemą sąskaitų formavimui.
• Komutavimo ir perdavimo įrangos maitinimo įtampos standartus.
Pagal esančią sąskaitų sistemą tik tarpmiestiniai ir tarptautiniai skambučiai yra apmokami. Visi skambučiai miesto ar kaimo ribose yra nemokami (ši sistema ateityje akivaizdžiai bus pakeista). Visos importuotos komutacinės sistemos turi sąskaitų palaikymo sistemą, kuri reikalauja papildomos techninės ir programinės įrangos. Specifiniai ANI reikalavimai didina pakeitimų kainą.
Pagrindinė įrangos maitinimo įtampa yra 60V. Importinė technika, kaip taisyklė, reikalauja 48V įtampos. Buvo daug diskutuojama dėl priimtino pasirinkimo galutiniame variante. Daugelis argumentų (jau veikiančių telefoninių tinklų charakteristikos, egzistuojančių įrenginių maitinimo įtampa it t.t.) įtikino RM palikti unikalius standartus. Taigi, dauguma importuotos telekomunikacijų įrangos buvo pritaikyta pagal nacionalinius standartus. Pažymėtina, kad neseniai kai kurių tipų komutacinė technika buvo įrengta be pakeitimų maitinimo įtampos sistemose.
Specifiniai administraciniai ir finansavimo klausimai gali būti tema atskiram straipsniui, nes šie aspektai yra labai painūs. Iš esmės esančios administracinės struktūros ir finansinė politika nepalaiko optimalaus telekomunikacijų augimo. Dažniausiai tai sąlygoja investicijų – pelno santykio pažeidimai.
Visos specifinės dabartinių tinklų savybės susiformavo telekomunikacijų evoliucijos eigoje. Taigi, vienas ir svarbių uždavinių yra pašalinti minėtas dabartinių Rusijos telekomunikacijų savybes.

2. Statistika ir prognozės

Bendras Rusijos plotas yra 17.1 mln kvadratinių kilometrų. Rusijoje gyvena apie 148 mln gyventojų. Iš jų apie 109.2 mln (74 procentai) yra miesto gyventojai ir 38.8 mln (26 procentai) yra kaimo vietovių gyventojai. 1 lentelė pateikia statistinius duomenis apie tinklų dydį ir telegramų bei tarpmiestinių skambučių kiekį.

Telefonų paplitimas sudaro apie 15 telefonų aparatų 100 gyventojų. Šis dydis paaiškina ilgas eiles telefonui įrengti – jose laukia apie 9.9 mln gyventojų.
Yra apie 1045 Rusijos miestai, kuriuose gyvena vidutiniškai 105000 žmonių. Kita vertus, apie 13 procentų miesto gyventojų įsikūrę dviejuose didžiausiuose miestuose – Maskvoje (9 mln) ir Sankt-Peterburge (5 mln). Šiuose centruose telekomunikacijos išvystytos geriau nei kituose miestuose. Maskvoje telefonus turi 44 gyventojai iš 100, o Sankt-Peterburge – 36 iš 100 gyventojų. Miesto vietovėse vidutiniškai yra apie 17560 telefono abonementų. Kaip matyti, šie parametrai yra labai išsibarstę, be to yra esminių skirtumų, sąlygojamų geografinės padėties, gyventojų tankumo, klimato zonų ir t.t.
Kai kurios prognozės:
• Iki 2000m. bendras Rusijos PSTN dydis sieks 35 mln abonementų.
• Miesto tinklų dydis bus apie 29 mln abonementinių linijų.
• Perėjimas prie skaitmeninių nacionalinių PSTN, įskaitant perdavimo įrangą neviršys 50 procentų.
• ISDN sudarys mažiau kaip 1 procentą bendro PSTN dydžio.
Komerciniams tinklams pagrindinės charakteristikos – skaitmeninių sistemų paplitimas, ISDN naudojimas, teikiamas aptarnavimas ir t.t. – gali smarkiai skirtis nuo valstybinių tinklų.

3. Galimi telekomunikacijų vystymosi scenarijai

3.1. Pagrindinės PSTN vystymosi kryptys
Ankstesnis telekomunikacijų vystymasis Rusijose buvo veikiamas daugelio veiksnių: pagrindiniai buvo užtikrinti šiuolaikinį telekomunikacijų servisą kuo didesniai grupei vartotoju per kuo galima trumpesnį laiką. Šį reikalavimą suformavo pasikeitimas Rusijos ekonomikoje.
Pagal pateiktą telekomunikacijų padėtį yra galimi keli tolesnio vystymo scenarijai. Jie gali būti suklasifikuoti pagal tokias kategorijas:
• PSTN vystymosi spartinimas
• Specializuotų (dedicated) komercinių tinklų sukūrimas, kurie teiktų dalį reikiamo serviso
• Sukūrimas skaitmeninių komercinių tinklų, kurie veiktų kaip PSTN dalis, ir kurie teiktų visus reikiamus servisus.
Kiekvienas iš šių scenarijų turi savo privalumų ir trūkumų.

3.2. PSTN vystymosi spartinimas
Būdamas nepriklausomas nuo esamos techninės ir, dar svarbiau, nuo ekonominės situacijos, PSTN vystymosi spartinimo scenarijus tam tikru požiūriu gali būti optimalus.
Teoriškai šio scenarijaus realizavimo idėja remiasi paprasta schema, kuri gali būti paaiškinta taip:
• Greitas PSTN skaitmenizavimas leis Rusijos telefoniniams tinklams pasiekti telekomunikacinio serviso lygį, jau esantį išsivysčiusiose šalyse.
• Šiuolaikinį telekomunikacinį servisą palaikanti techninė idėja yra plačiai pritaikyta pasaulyje.
• Ilgalaikės evoliucijos programos bus pilnai suderinamos su klasikiniais perėjimo principais – nuo N-ISDN iki B-ISDN, sukuriant Intelligent Tinklus ir Telekomunikacinio Vadovavimo Tinklus valdymo tikslams ir t.t.
Deja, šis scenarijus yra vien teorinis modelis. Vis dėlto, jis atspindi dabartinio Rusijos telekomunikacijų vystymo tikslus.

3.3. Specializuotų komercinių tinklų sukūrimas
Trumpai šnekant, antrasis scenarijus jau buvo pradėtas įgyvendinti daugelyje didelių miestų. Greitai augantys vartotojų poreikiai tarptautiniams telekomunikaciniams servisams ir buvo motyvas sukurti specializuotus komercinius tinklus.
Tam kad užtikrinti pastoviai augantį perdavimo srautą, tenka iš esmės modernizuoti jau esančius vietinius (domestic), tarpmiestinio ir tarptautinio ryšio lygius telefoninių tinklų hierarchijoje. Taip pat tapo reikalinga didinti linijų kiekį ir perdavimo kokybę. Esančios problemos reikalauja didelio dėmesio. Nemažai vartotojų, susijusių su tarptautiniu verslu, negali laukti galutinio esančių tinklų modernizavimo.
Tinklų sukūrimo principai gali būti aprašyti taip:
• Dalis vartotojų gali mokėti už tarptautinį servisą pagal veikiančios kompanijos įkainius (vienas iš pirmųjų reikalavimų tokių tinklų naudojimui buvo mokestis tik tvirta valiuta).
• Prie specializuotų tinklų prisijungiama per vietinius telefoninius tinklus arba nuomojamas linijas.
• Tinklų komutavimo įranga prijungta prie tarptautinio komutatoriaus, paprastai esančio šalyje, kur yra partnerių firma.
• Tarptautiniai kanalai tarp specializuotų tinklų ir tarptautinių geitvėjų (gateway) yra susiejami kabeliais, mikrobangų ir palydoviniais ryšiais.
Iš pirmo žvilgsnio tokie tinklai atlieka teigiamą vaidmenį galėdami suteikti tarptautinį telefoninį servisą daliai vartotojų. Kita vertus, tokių tinklų sukūrimas atspindi klasikinį pavyzdį apeinant problemą ir negatyvios pasekmės yra gerai žinomos.
Neatliekant detalios šio metodo pasekmių analizės galima daryti išvadą, jog specializuotų tinklų sukūrimas negali būti nagrinėjamas programoje, siekiančioje įvesti šiuolaikinį telekomunikacinį servisą ilgam laikui.

3.4. Skaitmeninių komercinių tinklų sukūrimas
Trečiasis scenarijus gali būti įvertintas kaip priimtinas kompromisas tarp dviejų aukščiau minėtų metodų. Viena vertus, telekomunikacinis servisas teikiamas komerciniu pagrindu tiems vartotojams, kuriems to reikia. Kita vertus, komerciniai tinklai, būdami PSTN dalimi, atitinka nacionalinę numerių sistemą ir, kas svarbiausia, neturi neigiamų apėjimo scenarijaus pasekmių.
Šis metodas numato komercinių skaitmeninių tinklų įrengimą integruojant juos į miesto telefonų tinklus. Šis evoliucijos mechanizmas apima tokius žingsnius:
• Vartotojai, kurie nori turėti priėjimą prie komercinių tinklų ir gali mokėti už telekomunikacinį servisą pagal kainininkus, nustatomi apklausos, reklamos ir t.t. būdu. Paskui apdorojama informacija įvertinant pagrindinių tinklo charakteristikų prognozes:
• Vartotojų skaičiaus didėjimas.
• Vartotojų išsidėstymas mieste.
• Naujų servisų poreikiai ir t.t.
Bet kuriuo atveju, komerciniai tinklai prijungiami prie tarptautinių ryšių per nacionalinių PSTN geitvėjus.
• Tinklai suprojektuojami iš skaitmeninių tarnybų centrų (CO – Central office), koncentratorių, vietinių automatinių šakų paskirstytojo (PABX – Private Automatic Branch Exchange) ir jų funkcionavimą palaikančios įrangos.
• PSTN komercinių tinklų sąveikos taisyklės nustatomos tokiais hierarchijos lygiais:
• Miesto ir kaimo.
• Tarpmiestiniai.
• Tarptautiniai.
• Tolesnės evoliucijos planas po komercinių tinklų išvystymo siekia juos išplėsti ir pristatyti naujus servisus.
• Finansiniu požiūriu veikiantis komercinių tinklų mechanizmas orientuotas į žymios pajamų, gautų už tarptautinius persiuntimus, dalies investavimą į vietinius telefono tinklus. Toks sprendimas, jau pirmuosiuose etapuose leis realiai vystyti komercinius tinklus ir duos žymų pelną.
• Galutinis komercinių tinklų evoliucijos tikslas gali būti jų visiška integracija į PSTN, nes yra skaitmeniniai ir gali teikti visą reikiamą servisą.
Skaitmeninių tinklų komerciniu pagrindu sukūrimo pranašumai gali būti pateikti taip:
• Dalis pelno už nacionalinius ir tarptautinius persiuntimus investuojama į vietinius telefoninius tinklus, tuo išvengiant negatyvių apėjimo pasekmių.
• Praktiškai tinklo vartotojai yra PSTN abonementai, taigi, ir jie turi priėjimą prie visų PSTN servisų.
• Komerciniai tinklai yra geras PSTN išbandymo būdas realių poreikių požiūriu.
Turėdama tai omenyje Rusijos RM nusprendė sukurti tokius, visą Rusiją apimančius tinklus. Iki 2004m. skaitmeninio tinklo dydis preliminariais duomenimis sieks 20 milijonų. Šie tinklai bus sukurti be valstybinių investicijų.
Be abejo, komerciniai tinklai veiks drauge su PSTN. Jie gali sąveikauti su privačiais telefoniniais tinklais per PSTN arba tiesiogiai. Kruopštūs tyrimai reikalingi: 1) darbui su Telekso tinklais; 2) darbui su paketiniais komutuojamais duomenų perdavimo tinklais (Packed Switched Data Transmission Networks), pagrįstais X.25 ITU rekomendacijomis.
Nėra manoma, jog Telekso tinklai bus daug žadanti teksto perdavimo sistema. Kita vertus, tai gali būti sąlygota to, kad ateityje Rusijos telekso tinklai bus sistema, perduodanti tik dokumentus. Dėl šios priežasties daug komercinių tinklų vartotojų domisi pranešimų pardavimu telekso terminalais. Komercinių tinklų vartotojų priėjimas prie telekso tinklų gali būti pasiektas naudojant specialiai tam išnuomotas linijas. Pranešimų perdavimo sparta telekso tinkluose neviršija 200 b/s, todėl toks metodas yra efektyvus kainos požiūriu.

4. Pagrindiniai telekomunikacijų projektai

4.1. Planai
Yra žinoma, kad tarptautinių ir tarpmiestinių ryšių paslaugos telekomunikacijų industrijai atneša didžiausią pelną. Dėl šios priežasties kaip pagrindinė telekomunikacijų vystymo kryptis pateikiami tokie projektai:
• Trijų geitvėjų (gateway) įrengimas Maskvoje ir Sankt-Peterburge su 10000 kanalų. Projekto kaina – 35 mln USD, investitorius – US WEST; projektas įgyvendintas 1992m. gruodyje.
• Optinio pluošto kabelio kabelio paklojimas nuo Kopenhagos iki Kingisepp’o su radio relinio ryšio išplėtimu iki Maskvos ir Sankt-Peterburgo. Kanalų kiekis – 15000, kaina – 84 mln USD. Investitorius – Big Northern Telegraph Society ir TELECOM (Danija), o projekto įgyvendinimo data – 1993m. kovas.
• Optinio ryšio linijos paklojimas tarp Palermos, Istambulo, Novorosyjsko ir Maskvos su geitvėjaus įrengimu Rostove-Prie-Dono su kaina 100 mln USD ir planuota įrengimo data 1994m.
• Optinio ryšio linijos paklojimas tarp Rusijos, Japonijos ir Pietų Korėjos įrengiant geitvėjų Chabarovske. Kaina – 60 mln USD su planuota įrengimo data 1994-1995m.
• Optinio ryšio kabelio nuo Maskvos iki Chabarovsko paklojimas pagal tarptautinį didžiausių tinklų valdytojų konsorciumą už 500 mln USD kainą.
• Geitvėjų įrengimas Samaroje, Jekaterinburge, Novosibirske Rostove-Prie-Dono, Chabarovske už 50 mln USD.
Pirmasis ir antrasis projektai buvo įgyvendinti. Gal būt ir kiti projektai bus atlikti numatytu laiku .
Lygiagrečiai su tolimojo nuotolio tinklų skaitmenizacija reikalingas vidinių telekomunikacijų modernizacija, kitaip tolimojo ryšio tinklų vystymosi efektyvumas bus labai mažas. Daugiausia žadantis sprendimas yra vidinių tinklų modernizavimas naudojant bendrą scenarijų. Šiuo metu toks projektas yra kruopščiai ruošiamas Uralo regionui.

4.2. Projektas “5050”
Tolimojo perdavimo komunikacijų modernizavimas gali būti pasiektas modernizuojant skaitmeninio komutavimo įrangą ir sukuriant kokybiškus perdavimo tinklus. Šis darbas turėtų būti atliktas taip greitai, kaip tik galima. Grupė specialistų Rusijos RM prašymu pateikė projektą, pavadintą “5050” pagal siekį įvesti 50 skaitmeninių stočių ir nutiesti 50000 kilometrų optinio ryšio kabelio tolimojo nuotolio perdavimo tinklams.
Artimiausioje ateityje Rusijos pramonė neketina gaminti skaitmeninių stočių tolimojo ryšio tinklams. Taigi, projektas “5050” bus įgyvendintas įrengiant importinę komutacinę įrangą. Perdavimo tinklai naudos dalį minėtų tarptautinio optinio ryšio linijų. Tačiau šis sprendimas patenkins tik mažą dalį visų poreikių.

4.3. Skaitmeniniai tinklai Uralo regione
Uralo regionas sudarytas iš keleto provincijų ir apima apie 680000 kvadratinių kilometrų (daugiau nei kuri nors viena šalis vakarų Europoje). Gyventojų yra 15 mln, tai mažiau nei daugumoje didesnių Europos šalių.
Uralas užima svarbią vietą Rusijos ekonomikoje. Jo esančios telekomunikacinės sistemos charakterizuojamos kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais:
• Komerciniai abonementai sudaro 20 procentų nuo bendro PSTN dydžio.
• Šie vartotojai atneša daugiau nei 85 procentų metinio pelno.
• Egziztuojantis pagrindinio telefono ir telegrafo serviso lygis iš esmės yra pakankamas verslo vartotojams, bet naujausias servisas (duomenų perdavimas, elektroninis paštas ir t.t.) praktiškai negali būti palaikomas esančių telekomunikacinių tinklų.
• Telefoninio serviso lygis nėra pakankamas vietiniams gyventojams, t.y. 80 procentų visų vartotojų.
• Komutavimo įranga ir perdavimo sistemos (ypač tolimojo perdavimo tinklai) yra daugiausia analoginės.
Todėl esančios telekomutacinės sistemos buvo žymiai modernizuotos ir sukurta atitinkama programa. Administraciniu požiūriu ši programa gali būti pavaizduota kaip nauja didelio masto telekomunikacijų pertvarkymas, palyginamas su, pavyzdžiui, U.S. RBOC. Akivaizdu, sudėtingo konkurencijos ir privatizavimo proceso rezultatas telekomunikacijų srityje yra panašus fenomenas.
Techniniu požiūriu pagrindiniai šios programos aspektai gali būti pateikti tokiais regioniniais projektais:
• Skaitmeninių perdavimo tinklų su optimalia struktūra sukūrimas; visų PSTN lygių skaitmenizacija, leisianti įgyvendinti šiuolaikinį telekomunikacinį servisą, įskaitant atitinkamais ETSI standartais pagrįstą ISDN.
• Sukūrimas dalies nacionalinių Intelligent tinklų, kas leistų pateikti kai kuriuos naujus servisus – Freephone, Virtualus Privatūs Tinklai ir t.t.
• Korinių (cellular) tinklų pervedimas į NTM-450 ir GSM-900 standartus.
• Platus bevielių technologijų pritaikymas kaimo vietovėse.
Pagrindinis šių projektų tikslas yra sukurti modernius regionalinius telekomunikacinius tinklus. Kita vertus tarptautinės komunikacijos yra labai svarbus pageidaujamų servisų aspektas. Atitinkamų geitvėjų įrengimas tikriausiai būtų optimalus sprendimas. Preliminariais tyrimais, šis geitvėjus gali būti įrengtas Permėje. Permės tarptautiniai ryšiai turėtų tiesioginę linija su Maskvos geitvėjumi. Turėtų būti įrengtas tarptautinio perdavimo ryšys, ir tuo tikslu 120 skaitmeninių kanalų palydovinė sistema bus įrengta netoli Permės.
Du pagrindiniai miesto ir kaimo tinklų vystymo uždaviniai yra prijungti naujus vartotojus ir teikti naujus servisus. Šios problemos sprendimas apima priėjimo prie nacionalinių tolimojo ryšio tinklų modernizaciją. Pagrindinė idėja yra sukurti dengiančius (overlay) skaitmeninius tinklus, kurie apimtų visą Permės provinciją (1. pav.). Aišku, šis tinklas turi būti žingsnis po žingsnio išplėstas iki viso Uralo regiono.

1. paveikslas. Skaitmeninų tinklų struktūra Permės provincijoje

Yra keletas specifinių aspektų, susijusių su komunikacijomis kaimo vietovėse. Vienas iš jų yra telefoninių tinklų vystymasis šiaurinėje Permės provincijos dalyje. Kabelinių ir radio relinių ryšių naudojimas nėra optimalus sprendimas dėl keleto priežasčių. Analizė parodė, kad radio sistemos su daugialypiu priėjimu (multiple access) užtikrina optimalų telekomunikacijų kaimo vietovėse plitimą.
GSM standartu pagrįstas korinis ryšys pradės veikti 1995m. Pradinis šio tinklo dydis prognozuojamas 1000-2500 vartotojų su galimybe išplėsti iki 10000. Numatoma naudoti supaprastintą korinės komunikacijos įrangą, tokią kaip AMPS D 800, ir naudoti fiksuotiems (fixed) tinklams.

4.4. SDH perdavimo tinklai Sankt-Peterburge
Sankt-Peterburgas yra svarbus Rusijoje ekonominiu, pramoniniu, mokslo ir kultūros požiūriu. Dėl šios priežasties labai greitai iškilo modernių telekomunikacinių servisų poreikiai. Daug firmų įsirengė skaitmeninius PABX, lokalius tinklus (LAN) ir kitą įrangą. Kita vertus, nebuvo atitinkamų perdavimo priemonių. Naujų kabelių tiesimas buvo galimas tik į kabelinius kanalus, kurių kiekis buvo ribotas. Taigi, modernių perdavimo tinklų sukūrimas buvo labai svarbus uždavinys.
METROKOM kompanija, įsteigta Sankt-Peterburgo metro municipaliteto ir Andrew korporacijos, pateikė pasiūlymą įrengti SDH perdavimo tinklus tiesiai metro tunelių viduje. Vėliau šie tinklai buvo sujungti optiniu kabeliu. Tinklų perdavimo sparta – 155Mb/s. Iki tol METROKOM teikė servisą naudodamas skaitmeninius 2048Mb/s srautus ir skaitmeninius 64Mb/s arba N • 64Mb/s kanalus. Tinklas pasižymi tokiomis savybėmis:
• Bendras ilgis 105 kilometrai.
• Kabelio dydis nuo 16 iki 60 pluoštų.
• Pilnas perdavimo linijos dydis yra 1890 kanalai.
METRACOM pasiūlė lankstų priėjimą prie visų telekomunikacinių servisų aukštos kokybės perdavimo įrangos pagalba. Reikalingas patikimumas užtikrinamas naudojant perteklinių žiedų sistemas ir perdavimo tinkle monitoringą. Tinklų dydis gali būti lengvai išplėstas.

Išvados

Esantis Rusijos telekomunikacijų lygis neatitinka pastoviai augančius informacijos perdavimo ir apdorojimo poreikius. Ankstesnė telekomunikacijų vystymo Rusijoje strategija negali išspręsti šių klausimų artimiausioje ateityje. Taigi, komercinių skaitmeninių tinklų sukūrimas yra galimas šios problemos sprendimas, leisiantis pateikti šiuolaikinį telekomunikacijų servisą vartotojams. Tokie tinklai turėtų būti žingsnis po žingsnio integruoti atsižvelgiant į valstybinius tinklus.
Rusijos telekomunikacijų vystymas gali būti sudarytas iš keleto požiūrių: iš techninės pusės reikia suvienodinti nacionalines normas su atitinkamais tarptautiniais standartais; administraciniu požiūriu, telekomunikacinių sistemų naudojimas turėtų būti pakeistas; ekonominiu požiūriu, turėtų būti realizuota šiuolaikinė mokesčių sistema. Galiausiai, Rusijos RM reikia įvesti priimtiną vietinių telekomunikacinių kompanijų priimamų techninių sprendimų kontrolę.

Literatūros sąrašas

1. IEEE Communications Magazine, July 1995 Vol. 33, No 7

Atsisiųsti moku.lt_telekomunikaciju_vystymasis_rusijoje