LIGONIŲ SERGANČIŲ IŠEMINE ŠIRDIES LIGA IR BESIGYDANČIŲ II LYGIO REABILITACIJOS LIGONINĖJE DEPRESIJOS, NERIMO, FIZINIO PAJĖGUMO IR
RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS. Epidemiologinių tyrimų duomenimis patvirtinama, kad kraujagyslių ligos ir išeminė širdies liga (IŠL), bei jos komplikacijos bendrojoje ŠKL mirčių struktūroje yra pagrindinės darbingo amžiaus gyventojų mirties ir invalidumo priežastys Lietuvoje ir kitose šalyse (Vitkauskas ir Gurevičius, 2010; Gaižauskienė ir Gurevičius, 1994; Statistikos departamentas prie LRV, 2003). Lietuvos gyventojų gyvybių daugiausia nusineša išemijos padarinys – miokardo infarktas (MI), vidutiniškai 100 tūkstančių gyventojų nuo 1980 m. iki 2007 m. MI susirgimo atvejų užregistruota 164 (Rinkūnienė ir kt., 2009). Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad IŠL sąlygoja žmogaus gyvensenos ypatumai, kurie apima individualius mitybos, fizinio aktyvumo, svaigalų, tabako vartojimo įpročius. Psichosocialiniai veiksniai vienareikšmiškai veikia žmogaus įpročius. Prie jų priskiriame patiriamą stresą, pyktį, nerimą, depresiją, izoliaciją, gyvenamąją vietą ir kt. (Kristenson and al., 2004). Žmogaus įpročiai, kurie neatitinka sveikos gyvensenos ypatumų, laikomi žalojančiais sveikatą ir išskiriami kaip rizikos veiksniai. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti IŠL (Petrulionienė, 1999). Tyrimais nustatyta, kad sergantieji ŠKL turi menką supratimą apie jų ligą sukeliančius veiksnius (Šostakienė ir Laurinskaitė, 2007).
Debesų vaizdinys lietuvių poezijoje
Dažniausiai meninės kūrybos tekstuose vaizduojama perkurta objektyvi tikrovė. Poetinėmis metaforomis, metonimijos ir tiesioginės reikšmės žodžiais perteikiamas tikrovės interpretavimas. Išanalizavus funkcionuojančių pasakymų kalbinę raišką, galima pasakyti, kuo ypatinga asmens pasaulėvoka, koks matomas individualus tikrovės atvaizdas, kitaip tariant, apibrėžti tautos savitumą, apibūdinti žmonių „naivųjį” pasaulėvaizdį.
Sutuoktinių pasitenkinimo santuoka ir alkoholio vartojimo sąsajos
Žmogaus gyvenime vienas įtakingiausių jo socialinių kontekstų yra šeima. Šeimoje žmogus formuoja savo vertybes ir požiūrį į gyvenimą, įgyja vienokius ar kitokius elgsenos modelius. Šeimos nariai, gyvendami drauge, neišvengiamai įtakoji vieni kitus, taip formuodami tarpusavio priklausomybės santykius ir kurdami bendrą šeimos sistemą.
Ergoterapijos poveikis alkoholikams ir narkomanams
ERGOTERAPIJOS POVEIKIO VERTINIMAS PRIKLAUSOMŲ NUO ALKOHOLIO IR NARKOTIKŲ ASMENŲ VEIKLAI, INTERESAMS BEI POMĖGIAMS
Priklausomybė – tai sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. [16]
Priklausomybių nuo įvairių medžiagų rodikliai visame pasaulyje auga. Dažnai, vartojami narkotikai bei alkoholis, o greta jų, vartojami rūkalai. Auga ir problemų, kaip priklausomybių padarinių skaičius bei įvairovė: ligos, psichikos sutrikimai, socialinės aplinkos priklausomų žmonių rate blogėjimas ir jos įtaka aplinkiniams . Tema vis daugiau nagrinėjama ir jai skiriamas labai didelis dėmesys visame pasaulyje.
Vyrų ir moterų lūkesčiai vartojant alkoholį
VYRŲ IR MOTERŲ LŪKESČIŲ, SUSIJUSIŲ SU ALKOHOLIO VARTOJIMU, IR ŠIO ELGESIO KEITIMO SĄSAJOS
Šiandien vis daugiau žmonių neįsivaizduoja savo laisvalaikio be kai kurių psichoaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, tabako, alkoholio, „žolės” ar kitų. Sunkaus ir įtempto darbo metu tampa įprasta surūkyti vieną kitą cigaretę, o po darbo ar mokymosi savaitės -atsipalaiduoti su draugais laikant rankoje alaus bokalą ar gurkšnojant brendžio taurę. Manoma, kad tai padeda nurimti, atitrūkti nuo nepageidaujamų minčių, pailsėti. Tai priimtiniausia bendravimo forma. Tokia nuomonė apie psichoaktyviųjų medžiagų teigiamą poveikį organizmui tėra klaidingi įsitikinimai. Tačiau faktas yra tas, kad būtent alkoholį teigia vartojantys 85 % Lietuvos žmonių – vyrų ir moterų (Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto tyrimo 2004 m. pabaigoje duomenimis). Tai yra didžioji šalies gyventojų dalis.
Anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai internete
20 a. anglų kalbos tapimą pasauline kalba ir verslo, mokslo, meno lingua franca lėmė globalizacija, angliakalbių šalių ekonominis suklestėjimas bei informacinių technologijų spartus vystymasis. Toks vienos kalbos populiarumas ir augantis vartotojų skaičius sukėlė pasaulio lingvistų susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms kalboms, o kai kurių lingvistų nuomone, netgi keliamos realios grėsmės daugelio šiuolaikinių kalbų išnykimui. Siekdami parodyti dominuojančią anglų kalbos poziciją kitų pasaulio kalbų atžvilgiu bei išryškinti jos neigiamą įtaką, kai kurie lingvistai (R. Phillipson, G. Knowles) pasitelkė terminą „lingvistinis imperializmas”. Priešingo požiūrio šalininkai (D. Crystal) tvirtina, jog anglų kalba yra per plačiai įsitvirtinusi pasaulyje, kad priklausytų kuriai nors tautai, todėl to negalima laikyti imperializmo apraiška.
Istorijos apie meilę internetinėje erdvėje
Tyrimo objektas – meilės istorijos, paskelbtos internetiniame puslapyje: svajos,com. Pasak Annikki Kaivola – Bregenhoj, kai pasakojimai analizuojami įvairiopai, pasakojimų tekstai pateikia nepaprastai daug žinių apie žmones, jų gyvenimo sąlygas, pasaulėvaizdį bei tas vertybes ir problemas, kurios kultūroje užėmė svarbiausią vietą . Nors užsienio mokslininkai linkę manyti, jog praėjus keliems metams, nebeliks folkloro, jie visgi siūlo žvelgti „kitur”, kaip pavyzdys, ieškoti folkloro internete.
Pozityvios tėvystės prielaida
TEMOS AKTUALUMAS IR NAUJUMAS
Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų duomenimis išryškėjo ypač didelės problemos, susijusios su vaiko teisėmis – aukštas vaikų, kaip socialinės grupės, skurdo lygis, be tinkamos priežiūros bei teisių užtikrinimo palikti ekonominių emigrantų vaikai, smurto tarp bendraamžių mokyklose bei šeimose augimas. Patiriamų problemų sprendimą apsunkina nepakankamas psichologinės pagalbos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Vis trapesnė tampa šeimos institucija.
Fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai
Lietuvos universitetuose pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta nemažai tyrimų susijusių su studentų mityba bei fiziniu aktyvumu: Vilniaus pedagoginiame universitete S. Poteliūnienė ir D. Kudaba (2007) tyrė studenčių fizinės būklės kaitą dešimties metų laikotarpyje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad studenčių sveikatos būklė per dešimtį metų prastėjo ir padaugėjo atleistų nuo kūno kultūros užsiėmimų skaičius. Tyrimais įrodyta, kad mitybos įpročiai turi įtakos sveikatai (WHO, 2005).
Socialinių ryšių vaidmuo emigracijoje ieškant darbo
Gyventojų migracija yra toks pat senas reiškinys kaip ir pats žmonijos egzistavimas. Dar pirmykštėje bendruomenėje žmonės nuolat klajojo ieškodami geresnių medžioklės, žvejybos ar augalinio maisto plotų, saugesnių gyvenviečių. Migracijos nepanaikino ir sėslus gyvenimo būdas – dar iki šiol kai kurios tautos yra labiau klajoklinės nei sėslios. Dar visiškai neseniai ir Lietuvos čigonai (romai), buvę pusiau klajokliai, sėslūs tapo tik dėl to, kad sovietiniais metais buvo priimti įstatymai, uždraudę jų klajones. Viduramžiais, feodalinėje santvarkoje migracijų sumažėjo dėl valstiečių pavertimo baudžiauninkais, jų judėjimo suvaržymo. Po baudžiavos panaikinimo prasidėjo laisvesnis žmonių judėjimas, daugiausia į naujus pramonės centrus. Šiam judėjimui buvo būdinga persikėlimai šalies viduje, rečiau emigracija. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje atsiranda jau visiškai naujo tipo migracija – gyventojai persiskirsto ne tik valstybių viduje bet ir tarp valstybių.