Turbūt dažnas vyresnės kartos žmogus sovietinės okupacijos laikotarpį atsimena ir lygina jį su gyvenimu ,,šiltnamio“ sąlygomis, kai kiekvienu individu buvo stengiamasi pasirūpinti. Diegtas lygybės principas buvo įsigalėjęs daugelyje gyvenimo sričių. Labai retai gatvėje matydavai elgetaujantį ar išmaldos prašantį žmogų. Buvo pasiektas toks užimtumo lygis, kai sąvoka ,,bedarbis“ neegzistavo. Nereikėjo laukti valandų valandas, kad gautum socialinę pašalpą ar pagalbą. Kiekvienas žmogus buvo garantuotas dėl savo ateities: išsimokslinimo galimybių ar būsimos darbo vietos.
Šiuo metu susiduriame su atsiradusiu ir sparčiai augančiu nedarbo lygiu, nusikaltimų ir savižudybių skaičiumi. Dėl įvairių priežasčių netekę darbo, gyvenamosios vietos žmonės atsiduria gatvėje, kur praleidžia ne tik dieną, bet ir naktį, prašo išmaldos, elgetauja, o dažnai ir vagiliauja.
Jie iki paskutinės dienos visuomenei lieka paženklintais. Žmonės stengiasi atsiriboti nuo jų. Jiems labai sunku tapti pilnateisiais visuomenės nariais. Benamiams, iš kalėjimų grįžusiems asmenims Lietuvoje yra įkurta 21 Nakvynės namai.
Nakvynės namai– tai lovų tipo nakvynės vieta, kur laikinai už nustatytą mokestį apgyvendinami grįžę iš įkalinimo vietos, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, benamiai bei kiti asmenys, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos.
Tyrimo tikslas – aprašyti Klaipėdos Nakvynės namų gyventojų socialinę situaciją.
Uždaviniai:
Apibūdinti Nakvynės namų gyventojus;
Apibūdinti Nakvynės namų gyventojų išsilavinimą ir jų požiūrį į išsilavinimo ir profesijos naudingumą;
Nustatyti gyventojų pragyvenimo šaltinį;
Nustatyti gyventojų požiūrį į Nakvynės namuose egzistuojančią tvarką.
Hipotezė:
Nakvynės namų gyventojai yra žemo išsilavinimo, kuris lemia, kad jiems sunku susirasti darbą;
Asmenys daugiausiai neturi artimųjų ar šeimos, arba ryšiai yra nutrūkę;
Į Nakvynės namus daugiausiai patenka iš kalėjimo.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Tyrime buvo analizuojami dokumentai: Nakvynės namų nuostatai, Vidaus tvarkos taisyklės, metinės ataskaitos (žr. pried. Nr. 1). Taip pat buvo naudojamas anketinės apklausos metodas.
Sudarytoje anketoje buvo 16 klausimų (žr. pried. Nr. 2). Respondentams buvo suteikta galimybė išvengti atsakymo. 7 klausimai anketoje buvo aprašomojo tipo. Anketoje nebuvo klausiama respondentų lyties, nes Klaipėdos miesto Nakvynės namuose gyvena tik vyrai. Respondentų buvo klausiama jų amžius, siekiant nustatyti, kokio amžiaus asmenų daugiau, taip pat kiek laiko gyvena Nakvynės namuose ir iš kur pateko į šiuos namus. Norint sužinoti ar yra tendencija grįžti į nakvynės namus užduotas klausimas kelintą kartą gyvena Nakvynės namuose. Tiriamųjų buvo klausta jų šeimyninė padėtis, nes yra įrodyta, kad asmenims turintiems artimuosius/šeimą yra lengviau grįžti į pilnavertį gyvenimą. Buvo klausiama apie respondentų išsilavinimą ir jų požiūrį į išsilavinimo ir profesijos reikalingumą. Respondentams pateiktas klausimas, ką jie veikia dienos metu norint pamatyti, ką Nakvynės namų gyventojai veikia išėję iš šių namų. Taip pat paklausta respondentų, koks yra jų pragyvenimo šaltinis. Keturi klausimai yra aprašomieji: tai ką gyventojai mano apie esančias Vidaus tvarkos taisykles ir ką jose norėtų pakeisti, nes už Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus jie gali būti pašalinti iš šių namų. Norima sužinoti kokie dažniausiai kyla konfliktai tarpusavyje ir su administracija, ir iškilus problemai į ką dažniausiai kreipiamasi. Respondentui užduotas klausimas kaip jis jaučiasi Nakvynės namuose, norint pamatyti kokia yra savijauta gyvenant Nakvynės namuose. Ir paskutinis klausimas, kuriuo klausiama ką dar respondentai norėtų pasakyti apie Nakvynės namus.
2. 2 Tiriamieji
Klaipėdos miesto Nakvynės namų gyventojai yra įvairiausių tautybių. Nakvynės namuose vienu metu gali gyventi 70 asmenų. Respondentai buvo pasirinkti atsitiktinai. 40 respondentų anketos buvo pateiktos įvairiausiais būdais: vieniems anketa buvo palikta ir laukiama kol jie patys ją atneš. Ypač rusakalbiai norėjo, kad anketa būtų išverčiama į rusų kalbą ir respondentai pasirinkdavo jiems tinkantį variantą, kiti norėjo pagalbos pildant anketą dėl fizinių priežasčių, kai kuriems reikėjo perskaityti. Gyventojai Nakvynės namus turi apleisti jau 9 val. ryte ir grįžti gali nuo 16 – 22 val. suderinus su budėtoju, grįžti galima ne vėliau kaip 1 val. ir ne anksčiau kaip 5 val. Kadangi gyventojai grįždavo skirtingu laiku, o kai kurie dirbdavo naktinį darbą, todėl respondentus buvo sunku apklausti, nes anketas teko dalinti tada kai dauguma gyventojų sugrįždavo į Nakvynės namus.
Iš 40 anketų buvo atgauta 32. Respondentams buvo paaiškinta kas atlieka tyrimą, kokiu tikslu ir kad atsakymai bus skelbiami tik statistiškai apdorojus. Respondentai tyrime dalyvavo savanoriškai, niekieno neverčiami atsakinėjo į anketos klausimus. Anketoje buvo sudaryta galimybė išvengti klausimo. Respondentai labai noriai dalyvavo tyrime, dažnas pildydamas anketą papasakodavo ir savo gyvenimo istoriją.
3. REZULTATŲ ANALIZĖ
Klaipėdos miesto nakvynės namų paskirtis – padėti laikinai apgyvendintiems asmenims, praradusies socialinius ryšius, grįžti į normalų gyvenimą.
Tyrimu siekiama pamatyti koks žmonių kontingentas gyvena Klaipėdos miesto nakvynės namuose. Nakvynės namai savo veiklą pradėjo 1993 metų lapkričio 18d. Vienu metu juose gali gyventi 70 asmenų. Remiantis suvestine (žr. 1 lent.), galima teigti, kad Nakvynės namų poreikis didėja. Per 5 metus nuo įsikūrimo Nakvynės namų paslaugomis naudojosi 600 asmenų. Norint apsigyventi Nakvynės namuose asmenys turi turėti: Klaipėdos miesto Pataisos inspekcijos nukreipimą, medicininę pažymą ar asmens dokumentą.
1 lentelė
Klaipėdos miesto Nakvynės namų gyventojai
Metai Asmenų skaičius Teisti Neteisti
1993 27 22 5
1994 120 70 50
1995 145 89 56
1996 175 100 75
1997 204 104 100
1998 183 97 86
1999 207 104 103
2000 218 114 104
2001 258 123 130
Klaipėdos miesto Nakvynės namuose dirba 16 darbuotojų: valdymo personalas – 3, socialinė darbuotoja – 1, aptarnaujantis ir ūkio personalas – 12.
Gyventojai privalo palikti Nakvynės namus 9 val. ir atiduoti kambario raktą budėtojai. Grįžti 16 – 22 val. vasaros metu 23 val. Išimtys taikomos tik invalidams. Gyventojai gali naudotis virtuve ir poilsio patalpomis pagal nustatytą laiką. Jeigu asmuo pažeidė Nakvynės namų nuostatus ir Vidaus tvarkos taisykles pakartotinai dėl laikino apgyvendinimo gali kreiptis tik po pusės metų. Gyventojams draudžiama girtuokliauti, taipogi grįžti neblaiviems, triukšmauti, klausytis garsiai muzikos, rūkyti patalpose ir dar daug kitokių taisyklių siekiant užtikrinti drausmę, tvarką ir ramią aplinką.
Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, jog Nakvynės namuose daugiausiai gyvena asmenys nuo 30 – 59m., antrą vietą užima asmenys nuo 25 –29m. (žr.1 pav.).
1 pav. Gyventojų pasiskirstymas Nakvynės namuose
O pagal metinės ataskaitos duomenis (žr. 2 pav.) taipogi galima teigti, kad daugiausia asmenų Nakvynės namuose gyvena nuo 30 – 59 metų.
2 pav. Gyventojų pasiskirstymas Nakvynės namuose
Lyginant atlikto tyrimo ir ataskaitos duomenis galime teigti, kad Nakvynės namuose daugiausiai gyveną asmenys nuo 30 – 59 metų.
Asmenys Nakvynės namuose apgyvendinami 1 mėnesiui. Esant būtinybei, Nakvynės namų direktorė gali gyventojo apgyvendinimą pagal raštu pateiktą motyvuotą prašymą pratęsti iki 6 mėn. Dėl tolesnio gyvenimo Nakvynės namuose sprendžia asmenis siuntusios organizacijos. Nakvynės namuose galima sutikti asmenų, kurie gyvena čia jau ne pirmus metus (žr. 3 pav.).
3 pav. Gyventojų gyvenimo laikas Nakvynės namuose
3 respondentai nepanoro atsakyti kiek laiko gyvena Nakvynės namuose. 1metus gyvena 6 respondentai, iki 1 mėn. gyvena 4 respondentai, 1mėn. gyvena irgi 4 respondentai, 2 mėn. gyvena taip pat 4 tiriamieji, 2 metus jau gyvena 1 respondentas. Dažnas iš jų neturi kur eiti, neturi profesijos arba jau artėja pensinis amžius.
Daugiausiai į Nakvynės namus asmenys patenka dėl įvairiausių priežasčių. Iš 32 respondentų, net 37% nurodė tokias priežastis: iš nuomojamo buto, miško, rūsio, ligoninės, mokyklos (t.y. internatinės), draugo namų, atkeliavo iš kito miesto, išsiskyręs su žmona, atsikraustė iš sesers namų, baigęs darbą laive neturėjo kur dėtis. Teigti, kad į Nakvynės namus daugiausiai patenka iš kalėjimo negalima. Gauti tyrimo duomenys parodo, kad iš 32 apklaustų respondentų iš kalėjimo sudaro tik 19% (žr. 4 pav.). Bet iš pateiktos 1993 – 2001m Klaipėdos miesto Nakvynės namų gyventojų suvestinės, teistų ir neteistų yra po 50% (žr. lent. Nr.1). Nė vienas respondentas nepasirinko anketoje pateikto varianto – šiukšlynas / sąvartynas.
4 pav. Patekimas į Nakvynės namus
Niekas nėra apsaugotas, jog nepraras buto, darbo, ar šeimos praradimo. O žmogui praradusiam šeimą ir namus yra sunkiausiai sugrįžti į pilnavertį gyvenimą.
Dažnas Nakvynės namų gyventojas yra išsiskyręs, net iš 32 apklaustųjų 18 yra išsiskyrę, tai sudaro 59 %, tik 1 respondentas, kuris sudaro 3 % atsakė, jog yra vedęs. Į šį klausimą nepanoro atsakyti tik 1 respondentas (žr. 5 pav.).
5 pav. Gyventojų šeimyninė padėtis
Yra žinoma, kad žmogui neturinčiam šeimos ir artimųjų yra labai sunku grįžti į pilnavertį gyvenimą, atsakinėdami į anketas dažnas respondentas papasakojo savo gyvenimo istoriją. Kai kurie labai skaudžiai praradę šeimas per nelaimingus atsitikimus.
Daugiausiai Nakvynės namuose gyvenančių antrą kartą, iš 32 apklaustųjų 12 asmenų gyvena antrą kartą (žr. 6 pav.), 3 respondentai nepanoro atsakinėti į šį klausimą. 10 respondentų atsakiusių, kad gyvena ne pirmą kartą Nakvynės namuose priklauso 30 – 59m. tarpsniui. Šiems asmenims sunkiausia yra susirasti darbą, ypač jei neturi reikiamo išsilavinimo ir profesijos, be to vyrauja neigiamas darbdavių požiūris į šiuos asmenis.
6 pav. Respondentai ir jų gyvenimo dažnumas Nakvynės namuose
Pagal Nakvynės namų gyventojų Vidaus tvarkos taisykles asmuo, pašalintas iš jų už Nuostatų ir Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, pakartotinai dėl laikino apgyvendinimo Nakvynės namuose, gali kreiptis po pusės metų. Taigi 6 mėn. žmogus turi susirasti kitą pastogę, kuria neretai gali tapti gatvė. Remiantis metine ataskaita (2001m.) buvo pašalinta 105 asmenys (žr. pried. Nr.3). Galima teigti, kad yra tendensija grįžti į Nakvynės namus.
Norint gauti gerai apmokamą darbą reikia turėti aukštą išsilavinimą. Nakvynės namų gyventojai yra žemo išsilavinimo, bet yra ir tokių gyventojų, kurie baigę universitetą ar aukštesniąją mokyklą. Remiantis gautais duomenimis yra patvirtinama hipotezė, kad Nakvynės namų gyventojai yra žemo išsilavinimo. Iš 32 respondentų 3,13% – nebaigę pagrindinės, 9,38% – baigę tik pagrindinę, tiek pat procentų nebaigę vidurinės. Daugiausia iš respondentų yra baigę vidurinę mokyklą, jie sudaro net 40,63%. Spec. vidurinį išsilavinimą turi 15,63% apklaustųjų, profesinį išsilavinimą – 9,38%. remiantis gautais tyrimo duomenimis, galima teigti, jog Nakvynės namų kontingentą daugiausiai sudaro neišsilavinę asmenys, turintys vidutinį išsilavinimą arba profesinį išsilavinimą. Kaip yra žinoma, išsilavinimas turi reikšmę adaptacijos ypatumams. Išsilavinusiems žmonėms lengviau susirasti darbą, jie labiau save vertina ir gerbia. Iš 32 respondentų tik 3 turi aukštesnyjį, nebaigtą aukštajį ir aukštajį išsilavinimą (žr. 2 lent.).
Vienas iš tyrimo uždavinių yra apibūdinti gyventojų išsilavinimą ir jų požiūrį į išsilavinimo ir profesijos naudingumą. Iš 32 respondentų 10 neatsakė į pateiktą klausimą, ką jie mano apie išsilavinimą ir profesiją. 18 respondentų mano, kad išsilavinimas šiais laikais labai reikalingas, 3 mano, jog jiems nebereikalingas, bet jaunimui ji yra būtina, tik 1 respondentas mano, kad išsilavinimas ir profesija yra nereikalinga.
Daugiausiai asmenų turintys žemą arba vidurinį išsilavinimą pasisako už išsilavinimo ir profesijos būtinumą šiais laikais. 8 respondentai turintys vidurinį išsilavinimą mano, kad profesija reikalinga, nes ji maitina. 4 respondentai turintys spec. vidurinį išsilavinimą, 2 – profesinį, 2 – nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys apklaustieji mano, kad išsilavinimo ir profesijos turėjimas yra labai svarbu dalykas. Deja asmenys, kurie turėjo aukštą išsilavinimą į šį klausimą neatsakė (žr. 7 pav.).
7 pav. Respondentų požiūris į išsilavinimą
Daugiausiai respondentų dienos metu dirba, tai nurodė 34%, kad ieško darbo teigia 21%, 18% dienos metu skaito ir 18%, kad: iėško savęs, tvarko dokumentus pensijai, vaikštinėja tiesiog, eina į Bažnyčią. 6% nurodė, jog dienos metu sportuoja, 3% teigia, kad dienos metu žvejoja. Kai kurie respondentai pažymėjo kelis variantus, atsižvelgiant į tai, kad dienos metu galima užsiimti keliomis veiklomis (žr. 8 pav.).
8 pav. Respondentų dienos užsiėmimai
Dažniausiai Nakvynės namų gyventojų pragyvenimo šaltinis yra darbas, tai iš 32 respondentų nurodė 49%, bet tik 34% nurodė, kad dirba. Galima teigti, kad respondentai nenorėjo nurodyti, kad dirba. 16% respondentų atsakė, kad jo pajamas sudaro pensija, 10% nurodė, kad jų pragyvenimo šaltinis yra bedarbio pašalpa ir tiek pat procentų apklaustųjų nurodė, kad jie pragyvenimo šaltinio neturi. 6% sudaro respondentai, kurie pajamos susidaro iš atsitiktinio darbo.3% apklaustųjų nurodė invalidumą, 3% – turgavietes, 3% – vogimas. 1 respondentas neparašė koks yra jo pragyvenimo šaltinis (žr. 9 pav.).
9 pav. Respondentų pajamų šaltiniai
Respondentai, kurie dirba, 25% sudaro asmenys turintys vidurinį išsilavinimą. Iš 32 respondentų dirba 15, o iš jų 8 turintys vidurinį išsilavinimą ir priklausantys 30 – 59 m tarpsniui.
Pateikiant anketas dažnas pasakojo ką jie dirba ir su kokiomis problemomis susiduria darbe. Darbas padeda žmogui jaustis pilnateisiu visuomenės nariu.
Nakvynės namų gyventojai labiausiai pasitiki šios įstaigos direktore, nes iš 32 apklaustųjų 58% nurodė, jog pirmiausia kreipiasi į direktorę, 12% kreipiasi ir į socialinę darbuotoją, 9% savo problemas ir rūpesčius išsako budėtojams, 5% respondentų kreipiasi į Nakvynės namų pavaduotoją, 2% į buhalterę. 14% respondentų nurodė savo variantus, kad labiausiai pasitiki Dievu, tik pačiu savimi, nes mano, kad šioje įstaigoje niekuo negalima pasitikėti. Respondentai gali pasitikėti ne vienu asmeniu, tad dauguma respondentų nurodė kelius variantus. Tik 1 respondentas nepanoro atsakinėti į šį klausimą (žr. 10 pav.).
10 pav. Asmenys, kuriais labiausiai pasitiki respondentai
Vienas iš tyrimo uždavinių yra nustatyti gyventojų požiūrį į Nakvynės namuose egzistuojančią tvarką. Respondentams buvo užduotas klausimas, ką jie mano apie Vidaus tvarkos taisykles. 11 respondentų mano, jog taisyklės yra normalios, geros, 4 teigia jog jos yra per griežtos, bet tai tuo pačiu palaiko tvarką. 1 respondentas mano, kad net galėtų būti griežtesnės, ypač tiems, kurie netaupo elektros, vandens. 4 teigia, kad yra labai blogai, kai išvaro dieno metu. Vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, jog gyventojai 9 val turi palikti Nakvynės namus ir raktus atiduoti budinčiam budėtojui, ir gyventojai tegali grįžti tik nuo 16 val – 22 val. 1 respondentas galvoja, kad taisyklės yra blogos, bet kaip keisti nežino, kitas teigia, jog yra kaip yra, 3 apklaustieji mano, jog taip ilgiau negalima ir reikia kai ką keisti, tiek pat mano, kad taisyklės yra tam, kad jų laikytųsi. Iš respondentų gautų atsakymų matosi, kad nuomonės yra gano įvairios, vieni mano, kad būtinai reikia kai ką keisti, kiti sako, kad viskas yra gerai. 1 respondentas nieko negalėjo pasakyi apie Vidaus tvarkos taisykles (žr. pried. Nr 1).
Tyrimo dalyvių buvo klausiama, ką jie norėtų pakeisti Vidaus tvarkos taisyklėse.Tyrime dalyvavę gyventojai į šį klausimą atsakė labai įvairiai. 7 apklaustieji galvoja, kad viskas tvarkoje ir nieko keisti nereikėtų. 1 respondentas norėtų keisti labai daug ką, 1 – negalėjo pasakyti. Vidaus tvarkos taisyklėse nurodoma, jog gyventojai už pragyventą laikotarpį turi reguliariai susimokėti buhalterijoje. 1 respondentas norėjo, kad susimokėti būtų galima ne tik nustatytą dieną. 4 apklaustieji norėtų, kad blogu oru leistų pasilikti Nakvynės namuose. 8 tyrimo dalyviai pageidautų, jog būtų pakeista tvarka dėl elektros, vandens, naudojimosi dušu, virtuve.
Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti dėl ko dažniausia kyla tarpusavio konfliktai. 16 respondentų atsakė, jog konfliktų nekyla. 6 apklaustieji į klausimą neatsakė. 6 tyrimo dalyviai teigia, jog konfliktai dažniausia kyla dėl girtuokliavimo. Po vieną respondentą nurodė, jog konfliktuojama dėl triukšmo, dėl išdidumo, ir kai kurių per ilgo liežuvio. Išanalizavus apklausos duomenis galima teigti, kad pusei apklaustų respondentų konfliktų nekyla, o kiti konfliktuoja dėl nesugyvenamo charakterio.
Paklausus tyrimo dalyvių dėl ko dažniausiai kyla konfliktai su administracija 16 atsakė, jog konfliktų nekyla. 6 respondentai nurodė, kad konfliktai su administracija dažniausiai kyla dėl giruokliavimo, nors Vidaus tvarkos taisyklėse alkoholį Nakvynės namų patalpose vartoti draudžiama. 2 apklaustieji nurodė, jog konfliktai kyla dėl buvimo Nakvynės namuose, 1 – dėl Vidaus tvarkos pažeidimų. 8 respondentai į klausimą neatsakė. Galima teigti, kad dažniausiai konfliktai kyla dėl girtuokliavimo ir Vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo.
Nakvynės namų gyeventojų buvo klausiama kaip jie jaučiasi gyvendami šioje įstaigoje. 12 respondentų teigia, jog jaučiasi suprasti, 1 – nesuprastas. 6 apklaustieji teigia, jog jaučiasi esantys tarp draugų. 3 respondentai sako, jog jaučiasi vieniši, 2 – liūdna. Po vieną respondentą atsakė, kad jaučiasi ignoruojamas, pasimetęs. Nei vienas Nakvynės namų gyventojas nepažymėjo, jog dažnai kankina mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo. Pasirinkę atsakymą ,,kita“ 2 respondentai parašė, kad jaučiasi normaliai, 1 – ,,kaip žmogus“, 3 teigia, jog tik egzistuoja. Vienam asmeniui tikėjimą palaiko religija ir teigia, kad yra ne vienišas, nes su juo yra Dievas. 1 apklaustasis į šį klausimą neatsakė.
Respondentams buvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę apie Nakvynės namus. Tyrimo dalyviai atsakė labai įvairiai. Iš 32 apklaustųjų 8 teigia, jog gerai, kad tokie namai yra, 3 norėtų, kad tokių namų būtų kuo daugiau. Dauguma respondentų džiaugiasi, kad turi puikią direktore ir ja didžiuojasi. Kai kurie respondentai skundėsi, kad galėtų būti duodama daugiau maisto produktų, kiti teigia, kad yra per mažos patalpos, kad niekuo negalima pasitikėti. 12 apklaustųjų neatsakė.
IŠVADOS
Nakvynės namų gyventojų kontingentas yra labai įvairus. Šiuose namuose daugiausiai gyvena išsiskyrę arba neturintys šeimos asmenys.
Daugiausiai Nakvynės namų gyventojų išsilavinimas yra žemas arba turi vidurinį išsilavinimą. Nakvynės namų gyventojai teigiamai vertina išsilavinimo ir profesijos reikalingumą, ypatingai tie, kurie turi žemą ir vidurinį išsilavinimą.
Nakvynės namų gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis yra darbas, kai kurie gauna invalidumą, pensiją, pašalpą.
Nakvynės namų gyventojai norėtų keisti kai kurias Vidaus tvarkos taisykles. Kai kurie respondentai norėtų, kad būtų galima pasilikti Nakvynės namuose blogu oru, kad būtų pakeista tvarka dėl elektros, vandens, naudojimosi dušu, virtuve.
Į Nakvynės namus gyventojai patenka iš kalėjimo, gatvės, savo namų, iš nuomojamo buto, rūsio.