Iš pasisakymų internete: „Tėvų netenkina mokymo kokybė: teikiamos ir gaunamos žinios – faktų sankaupa, sisteminio požiūrio nesusidaro dažnas moksleivis“.
“Programos, mokymo metodai, mokymo tempas neatitinka mokinio individualių poreikių ir asmeninių, proto sąrangos savybių, todėl moksleivis ir tėvai jaučiasi blogai (nespėjo, nesuprato,..) ir bijo atsilikimo“.
“Dalis mokinių nemoka mokytis, nemokomi įveikti mokymosi sunkumus, nėra išmokyti ir nemokomi dirbti su informaciją.“
„Vaikai neretai renkasi lengvesnį dalyką, nes krūvis mokykloje ir taip beprotiškas“
„Mokykloje labai didelis mokymo krūvis, mokytojai užduoda daug namų darbų, net išeiginėms dienoms ir atostogoms“
Egzistuoja plačiai paplitusi nuomonė, jog profilinis mokymas pakankamai padeda mažinti mokymo krūvį, nes ugdymas tampa kryptingesnis, moksleiviai gali pasirinkti mokymo lygį ir
yra mažiau privalomų dalykų. Pagrindinėmis kliūtimis mažinant per dideli ne profilio dalykų mokymo krūvį tampa neadekvatus pedagogu požiuris i savo destomą dalyką. Pedagogai, dažnai be reikalo apkraunantys moksleivius savo dalyko medžiaga, per sunkūs egzaminai, verčiantys vis daugiau “spausti” moksleivius, bei per menka Švietimo ir mokslo ministerijos pagalba.
Šiuolaikinis ugdymas pirmiausia turėtų būti orientuotas į moksleivio poreikius ir neturėtų būti atitrūkęs nuo realaus gyvenimo. Siekis rengti moksleivius gyvenimui, kuo patikimiau įvertinti vaikų gebėjimus (praktinius dalykus), o ne vien tik teorines žinias. Pedagogo vaidmuo šiame kontekste yra labai reikšmingas, nes būtent jis tiesiogiai dirbdamas su moksleiviais įgyvendina įvairių institucijų planus.Todėl būtų reikšminga atlikti pačių pedagogų nuomonės šiuo klausimu tyrimą.
Tyrimo problema
Vienas pagrindinių mokymo proceso organizavimo sunkumų – mokymo krūvio
optimizavimas. Neretai moksleivių išsakomos nuomonės ir kita informacija rodo, kad mokymo krūvis šiuo metu yra per didelis. Jis žalingas moksleivių sveikatai, apsunkina mokymąsi, pedagogų darbą, menkina mokymosi pasiekimus, turi kitų negatyvių pasekmių. Inicijuotos edukacinio proceso naujoves, pirmiausia profilinis mokymas, greta kitu orientyrų, iš dalies nukreiptos ir į mokymo krūvio reguliavimą. Tačiau per didelio mokymo krūvio problema ir jos
neigiamos pasekmės išlieka.
Tyrimo tikslas
Ištirti pedagogų nuostatas į mokymo krūvį, jo mažinimo galimybes, taip pat
požiūrį į mokyklos veiklos rezultatyvumą nagrinėjamos problemos kontekste.
Tyrimo objektas
Vilniaus miesto valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose dėstantys pedagogai
Tyrimo dalykas
Vilniaus miesto valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų požiūris ir supratimas apie moksleivių mokymosi krūvį.
Tyrimo uždaviniai
1. Ištirti Vilniaus pedagogų požiūrį į per didelio mokymosi krūvio problemos aktualumą vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose.
2. Nustatyti pedagogų požiūrį į profilinio mokymo įtaką mokymosi krūvio normalizavimui
3. Nustatyti esminius pedagogionės veiklos niuansus sudarančius prielaidas mokymosi krūvio didėjimui
4. Išanalizuoti respondentų nuomonių skirtumus pagal dėstomus dalykus, kvalifikacją ir pedagoginio darbo stažą .
Hipotezės
1. Daugumoje mokyklų problema yra daugiau ar mažiau nagrinėjama įvairiais
būdais, tačiau dažnai dar nėra įgavusi sistemingos ir planuojamos veiklos
pobūdžio. Mokyklų vadovai atkreipia dėmesi į dalies pedagogų nenorą keistis,
per mažą iniciatyvumą. Suprantama, kad dėl to apsunkinama dalykų
integracija, namų darbų paskirstymas, kontrolinių darbų derinimas bei kitų
galimų priemonių mažinant krūvį panaudojimas. Vidinio potencialo
išnaudojimas yra ribojamas organizacinės kultūros lygio: kuo pastarasis
aukštesnis tuo sėkmingiau sprendžiami ir mokymo krūvio reguliavimo
klausimai. Tai taip pat reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje mokymo krūvio
reguliavimas yra susijęs su vadybinės kompetencijos vystymu.
2.Profilinės švietimo sistemos integracija Vilniaus bendrojojo lavinimo valstybinėse mokymo įstaigose nedavė tokio krūvio mažinimo efekto, kokio buvo tikėtasi.Išspręsdama egzistavusias mokymosi krūvio problemas sukuria naujas.
Informacijos apie profilinio mokymo ypatumus stoka visuomenėje bei pačioje mokyklos bendruomenėje. Dėl finansų stokos labai vienodos informacijos apie profilinį mokymą pateikimo formos (pvz.: sienlaikraštis, bukletėlis …), o ir tos labai negausios informacijos prasme.
Silpnas ryšys tarp profilinio mokymo modelio ir aukštųjų mokyklų stojamųjų egzaminų sąlygų. Silpni ryšiai tarp mokyklų, o taip pat tarp kitų švietimo institucijų.
Ne visose mokyklose atliekamas tiriamasis darbas IX – X klasėse, todėl prasčiau tenkinami moksleivių rinkimosi ir mokyklos galimybių dermė. Per mažai mokyklos siūlo pakraipų, pasirenkamųjų dalykų, kad patenkintų moksleivių poreikius ir gebėjimus renkantis. Mokiniai renkasi, kaip pasirenkamuosius dalykus, kito profilio branduolio dalykus, nes bijo dėl stojimo sąlygų. Didėja mokymosi krūvis. Realiniame profilyje per aukšti reikalavimai, todėl didelis krūvis susidaro moksleiviams, turintiems vidutinius gabumus, bei praktinio pobūdžio mokymosi kryptingumą. Mokiniai, turintys praktinio pobūdžio mokymosi kryptingumą, nepajėgia mokytis realiniame profilyje.Profilio pririšimas prie dalyko per griežtai apibrėžtas.
Moksleivių darbo krūvis pakito nežymiai, balansuojasi profilio dalykų naudai. Nors moksleiviai mokosi mažiau dalykų, valandų, bet mokosi ypač daug namie.Mokinių krūvis nesumažėjo tiek, kaip prognozuota profilinio mokymo eksperimento pradžioje.
3.Prielaidos mokymosi krūvio didėjimui ,turinčios ryšį su pedagogine praktika.
3.1. Nepakankamas bendradarbiavimas tarp mokyklos bendruomenės narių(pedagogų, mokinių ir jų tęvų):
Faktiškai moksleiviams ir jų tėvams paliekamos gana siauros mokymosi organizavimo . . sprendimų galimybes. Mokytojai ir mokyklų vadovai ne visada sutinka atsižvelgti į mokinių ir jų tėvų nuomuonę. Apie lemiamą bent jau mokinių tėvų įtaką pedagoginiam procesui sutinka diskutuoti tik pavieniai pedagogai.Galima daryti prielaidą, jog mokyklos bendruomenės nėra pilnai susiformavusios.
3.2. Administracinės priežastys tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojančios mokymosi kokybę ir apimtį :
Netolygiai pasiskirstę: sąlyginai sunkūs ir lengvi mokomieji dalykai savaitės tvarkaraštyje;
Esama mokyklų bazės aprūpinimas mokymo priemonėmis neleidžia kokybiškai organizuoti ugdymo procesą. Trūksta įrangos, vangiai pasipildo mokyklų bibliotekų fondai. Trūksta vadovėlių ir kitų mokymo priemonių Pasenusios švietimo programos,nedominančios ir nemotyvuojančios į jas gilintis.
. Ne visose, tačiau mokyklose trūksta kabinetų, klasių, aikštynų. Kai kuriose mokyklose vis tik stokojama kai kurių dalykų pedagogų (pvz.: informatikos, užsienio kalbų, lietuvių kalbos).Šios problemos mokomosios medžiagos įsavinimą komplikuoja, tiek laiko, tiek mokomosios medžiagos stygiaus kompensavimo prasme.
Per mažai dėmsio skiriama moksleivių psichosocialinei būklei. Mokyklose trūksta etatų (arba etato dalių) skirtų psichologui ir socialiniam darbuotojui.
.
Pedagogo veiklos ypatumai dažnai buna susiję ir su jo igyta kvalifikacine kategorija. Lietuvos pedagogai gali tureti vieną iš keturiu kvalifikaciniu kategoriju arba buti neatestuoti kvalifikacinei kategorijai. labai mažai neigijusiu kvalifikacines kategorijos pedagogu, kita vertus, daugiau dalyvavo igijusiu kategoriją pedagogu (išskyrus mokytojus ekspertus – tarp respondentu tik 1 proc. mokytoju yra mokytojai ekspertai). Tai nera blogai – bendrojo lavinimo mokyklu pedagogai bet kokiu atveju turi igyti kvalifikacinę kategoriją, todel respondentu, igijusiu kvalifikacinę kategoriją, nurodyti atsakymai pakankamai išsamiai apibudina esamą padeti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.
4. Didele bendros švietimo statistikos ir apklaustu respondentu socialiniu demografiniu charakteristiku palyginimo problema buvo tai, kad sunku remtis operatyviąja švietimo statistika. Kompiuterine pedagogu duomenu baze vis dar tobulinama, o duomenys, gaunami iš kiekvienais metais mokyklose ir savivaldybiu švietimo skyriuose pildomu statistiniu anketu, apdorojami pernelyg ilgai, todel tenka remtis pasenusiais, bet vis dar oficialiai skelbiamais duomenimis. Švietimo statistikos surinkimo proceduros dar labai priklauso nuo savivaldybiu švietimo skyriuose dirbančiu pareigunu kruopštumo. Paplitus dalykininku specialistu darbui antraeilese ar net trečiaeilese pareigose kitose (mažesnese) mokyklose tik švietimo skyriu pareigunu kruopštumas lemia, ar tas pats pedagogas nebuna suskaičiuojamas du ar daugiau kartu. Lietuvos švietimo statistika tiksliu duomenu apie bendrojo lavinimo pedagogu amžiu nepateikia, oficialiojoje švietimo statistikoje pateikiami tik duomenys apie priešpensijinio ir pensijinio amžiaus pedagogus.
Pedagogo veiklos ypatumai dažnai buna susiję ir su jo igyta kvalifikacine kategorija. Lietuvos pedagogai gali tureti vieną iš keturiu kvalifikaciniu kategoriju arba buti neatestuoti kvalifikacinei kategorijai. labai mažai neigijusiu kvalifikacines kategorijos pedagogu, kita vertus, daugiau dalyvavo igijusiu kategoriją pedagogu (išskyrus mokytojus ekspertus – tarp respondentu tik 1 proc. mokytoju yra mokytojai ekspertai). Tai nera blogai – bendrojo lavinimo mokyklu pedagogai bet kokiu atveju turi igyti kvalifikacinę kategoriją, todel respondentu, igijusiu kvalifikacinę kategoriją, nurodyti atsakymai pakankamai išsamiai apibudina esamą padeti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.
Generalinė aibė
Vilniaus miesto valstybinėse vidurinėse mokyklose dėstantys pedagogai
Imtis
Kiekvienos bendrojo lavinimo mokyklos 25% dėstančių pedagogų skaičiaus. Atranka atsitiktinė.
Tyrimo metodas
Anketinė apklausa paštu
Pagrindinės sąvokos
Bendrojo lavinimo mokykla- vidurinė mokykla
Mokyklos bendruomenė- pedagogai, mokiniai ir jų tėvai.
Mokinių krūvis- nustatytos švietimo programos intensyvumas ir sudėtingumas vidurinės mokyklos psichologiniame ir fiziniame kontekste.
Mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas
Švietimo programa – iš anksto apibrėžtas formaliojo arba neformaliojo švietimo darbas, kuriuo siekiama numatyto rezultato
Pedagogas – asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
Literatūros apžvalga
Doc. dr. Stasys Paulauskas „Švietimo liberalizavimas“ www.eksponente.lt/ssi/svietlib.htm “Objektyvios visuomenės, t.sk. ir švietimo raidos tendencijos liudija apie liberaliosios švietimo pakopos gimimą. Istorinėje laiko skalėje mokykla transformuojasi nuosekliai pereidama autokratinės, demokratinės ir liberaliosios švietimo kokybės pakopas. “Mokytojo-centristinė” sistema evoliucionuoja į “mokinio-centristinę” sistemą. Siekiant parengti mokinį veiklai ateities liberaliojoje visuomenėje, jau dabar reikia pradėti kurti liberaliosios mokyklos tapimo prielaidas. Valstybės mastu reikalinga tikslinė nacionalinė švietimo plėtros programa, individualios saviugdos įteisinimas, kompiuterizuotos autodiagnostikos, mokymo programų bei savišvietos konsultavimo paslaugų rinkos plėtojimo galimybės“.(naudota literatūra: “United Nations Sustainable development. www.un.org/esa/sustdev/ Paulauskas S. Savivaldos dialektika. Teorija, metodologija, modeliai. (Kompaktiniame diske – kompiuterizuotas treniruoklis, interaktyvus knygos tekstas ir 12 psichologinių saviugdos testų). Klaipėda. 1999.-251p. )
„Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo pakeitimo Įstatymas“ 2003 m. birželio 17 d. Nr. IX-1630 ,Vilnius.
Mangirdaitė Inga ,Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų filialo sveikatos ekologė „Sergančių mokinių nuolat daugėja“ pranešimas spaudai 2001m. : „Visuomenės sveikatos centro vienas pagrindinių tikslų – vaikų sveikatos priežiūra ir nuolatinis jos saugojimas, taip pat įvairių ligų, traumų atsiradimo ir sergamumo mažinimas.
Bendrą vaikų sveikatos būklę labai įtakoja segamumas virškinamojo trakto, nervų sistemos ir jutimo organų, kraujo sistemos ligomis, kurios 2000 ir 2001 metais turėjo aiškią tendenciją – didėti. Išanalizavus susirgimų rodiklius, matyti, kad miesto vaikai kur kas daugiau serga virškinimo trakto, nervų ir jutimo organų ligomis.“
Prienų ,,Ąžuolo” vidurinės mokyklos Tarybos „Nuostatai“ Patvirtinta: 2000 02 10 nutarimu Nr.1 Savivaldybės Tarybos
www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/prienai.htm Apie mokinių skaičių klasėje ;palyginami įvairių šalių rodikliai. Tose valstybėse, kuriose nėra nustatytų mokinių skaičiaus klasėje normų, vietinė valdžia ar mokyklos pačios gali nuspręsti, kaip formuoti klases. Jos dažniausiai tai nusprendžia remdamosi pedagoginėmis gairėmis ir klasės patalpos dydžiu..
Vitalija Kapočienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui,Kauno Dainavos vidurinė mokykla “Vertinimo sampratą turime keisti savyje”pranešimas,2000, Kaunas: “Pats didžiausias mano „atradimas“ ir suvokimas buvo tas, kad vertinimas yra integruojama ir planuojama ugdymo proceso dalis. Pamokoje jis prasideda nuo pirmos sekundės. Stebėjausi Anglijos mokytojų gebėjimu labai aiškiai, suprantamai ir trumpai formuluoti pamokų tikslus. Klasių stenduose beveik daugiau nieko ir nėra, tik tikslai, vertinimo kriterijai ir mokinių darbai su įvertinimais ir komentarais.”
Z.Januškienė.Mokymosi krūvis: programos, ambicijos, sveikata.- “Dialogas”, 1999, Nr.24, p.1,6. Neparengti mokomųjų dalykų programos bei išsilavinimo standartai.
Mobilių grupių sudarymo galimybės mažose ir vidutinio dydžio mokyklose.
Kokybiškai sudaryti tvarkaraščius atsižvelgiant į kiekvieno moksleivio poreikių tenkinimą. Gabiųjų ir silpnai besimokančiųjų moksleivių profilio ir pakraipos pasirinkimas.
Anketa
Gerb. respondentai, šiuo tyrimu siekiama nustatyti mokinių krūvio problemos aktualumą ir priežastingumą pedagogų požiūriu. Anketa yra anonimiška. Tinkamus atsakymus pabraukite ir/arba kur reikia įrašykite savo variantą. Galimi keli atsakymų variantai. Dėkojame, kad dalyvaujate apklausoje.
1. Jūsų išsilavinimas:
1. Aukštesnysis (pedagoginis profilis)
2. Aukštesnysis (ne pedagoginis profilis)
3. Nebaigtas aukštasis (pedagoginis profilis)
4. Nebaigtas aukštasis (ne pedagoginis profilis)
5. Aukštasis (pedagoginis profilis)
6. Aukštasis (ne pedagoginis profilis)
2. Jūsų dėstomos disciplinos:
1. Humanitariniai – socialiniai
2. Tikslieji
3. Gamtos
4. Meniniai
5. Fizinis lavinimas
3. Kokioms klasėms dėstote:
1. Pradinėse (1 – 4 kl.) 15
2. Jaunesnėse (5 – 8 kl.) 64
3. Vyresnėse (9 – 12 kl., I – IV gimnazinės kl.)
4. Kiek laiko dirbate pedagogo darbą?:
1. iki 6 mėn.;
2. 6 mėn.-3m.;
3. 3 m.,-7 m.;
4. 7 m.,- 15m.;
5. 15 m.,-25m;
6. virš 25m.
5. Per didelio mokymo krūvio problemos aktualumas Jūsų mokykloje:
1. labai aktuali
2. aktuali
3. nei aktuali, nei neaktuali
4. neaktuali
5. visai neaktuali
6. Kaip manote, kiek ši problema atrodo aktuali mokyklų vadovams?
1. Labai aktuali
2. Aktuali
3. Nei aktuali nei neaktuali
4. Neaktuali
5. Visiškai neaktuali
7. Kaip vertinate mokyklos administracijos pastangas, sprendžiant mokymosi krūvio problemas?
a) neigiamai
b) daugiau neigiamai negu teigiamai
c) daugiau teigiamai negu neigiamai
d) teigiamai
8. Kokius, Jūsų nuomone, aspektus reikia tobulinti siekiant spręsti per
didelio mokymo krūvio problemą:
1. Mažinti moksleivių namų darbų apimtis
2. Siaurinti mokomųjų dalykų programas
3. Tikslinti išsilavinimo standartus
4. Labiau integruoti mokomuosius dalykus
5. Tobulinti ugdymo planus
6. Koreguoti profilinio mokymo modeli
7. Keisti mokytojų požiūrį i savo dėstomą dalyką kaip į patį svarbiausią
9.Sumažinti valstybinių egzaminų reikalavimus
10. Derinti mokomųjų dalyku programų, valstybinių egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas
reikalavimus
9. Kuo, Jūsų nuomone, profilinio mokymo sistema pozityvi sprendžiant mokinių krūvio klausimą?
……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
10. Kokios, Jūsų nuomone, profilinio mokymo sistemos spragos ir trūkumai gali kilti sprendžiant mokinių krūvio klausimą?
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….