Bendros sergamumo tendencijos. 1996 m. vyravo panašios sergamumo tendencijos, kaip ir ankstesniais pereinamojo laikotarpio metais. Sumažėjo infekcinių susirgimų bei vaikų sergamumas. Vaikų iki 15 metų amžiaus sergamumas per metus sumažėjo 8%. Tačiau vaikų sergamumas dar tebėra pakankamai aukštas. 1996 m. ligoninėse gydėsi 771 tūkst. ligonių, iš jų vaikai iki 15 metų amžiaus sudarė 17%.
Atsisiųsti _mirtingumas_lietuvoje
Sergamumas pagal ligas. Pastaruoju laikotarpiu sergamumo tendencijos nepakito: daugėja sergančių kraujo apytakos sistemos bei onkologinėmis ligomis. 1996 m. iš 1000 suaugusių ir paauglių 160 sirgo įvairiomis kraujo apytakos sistemos ligomis (1995 m. _ 153, 1992 m. _ 128).
Vaikų sveikatos būklę charakterizuoja profilaktinių apžiūrų rezultatai. Nustatyta, kad 1991 m. iki šešerių metų amžiaus vaikų visiškai sveikų buvo 61%, 7_14 metų _ 57%, 1996 m. _ atitinkamai 56 ir 48%.
1996 m. 12,3 tūkst. Gyventojų pirmą kartą diagnozuoti susirgimai piktybiniais navikais, tai 564 atvejais (5%) daugiau nei 1995 metais. Iš 100 tūkst. vyrų vėžiu susirgo 351, jau buvo susirgę anksčiau 997, o moterų _ 314 ir 1614.
Sumažėjus profilaktiniams patikrinimams, daugiau susirgimų piktybiniais navikais diagnozuojama sunkesnėse stadijose. Trečios stadijos vėžiu sirgo 26% pirmą kartą pas onkologus patekusių ligonių, ketvirtos _ 22%. Net 54% kepenų ir kasos, 49% burnos ertmės ir ryklės, 39% skrandžio vėžiu sirgusių ligonių kreipėsi į gydymo įstaigas, kai jų liga buvo jau ketvirtos stadijos. Vėlesnės vėžio stadijos dažniau diagnozuojamos vyrams.
pač daug sergančių onkologinėmis ligomis Anykščių, Ignalinos, Lazdijų rajonuose. Tarp didžiųjų miestų _ Panevėžyje ir Kaune.
Infekcinės ligos. Teigiamu poslinkiu laikytina tai, kad per metus infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, įskaitant gripą ir ūmias virusines kvėpavimo takų infekcijas, sirgo kas aštuntas Lietuvos gyventojas. Tai 25% mažiau gyventijų nei 1995 metais.
Socialinės ligos. Labai aktuali tebėra tuberkuliozės problema. Šia liga suserga ne tik žemiausių socialinių sluoksnių gyventojai. Per šešerius metus sergamumas tuberkulioze išaugo 1,9 karto. 1996 m. buvo užregistruoti 2357 nauji atvejai, arba 241 daugiau negu 1995 metais. Ketvirtadalis naujų tuberkuliozės susirgimų nustatyta tikrinant profilaktiškai. Šia liga dažniau serga kaimo gyventojai. 1996 m. mieste užfiksuota 61, kaime _ 67 nauji aktyvios tuberkuliozės atvejai 100 tūkst. Gyventojų. Daugėja vaikų, sergančių aktyvia tuberkulioze. 1996 m. pabaigoje tuberkulioze sirgo 9,9 tūkst. gyventojų iš jų 282 _ vaikai iki 15 metų amžiaus. Nuo šios ligos pernai mirė 441 žmogus. Kai kuriuose rajonuose jau peržengta epidemijos riba (100 sergančiųjų 100 tūkst.gyventojų )arba priartėta labai arti jos. Toks yra Jurbarko rajonas, kur 100 tūkst. gyventojų teko 103 naujai išaiškinti ligoniai, sergantys aktyvia tuberkulioze, Telšių (101), Lazdijų (94) rajonai.
Mažakraujystė. Vis aktualesnė tampa nėščių moterų sergamumo mažakraujyste problema. 1990-ųjų pradžioje tai buvo gana retas atvejis, o dabar serga kas trečia nėščioji.
Nerimą visuomenei ir medikams kelia AIDS problema. Iki 1997 m. balandžio 1 d. užregistruota 60 asmenų, užsikrėtusių ŽIV, dešimčiai jų diagnozuotas AIDS, penki jau mirė. Dauguma pacientų 20_40 metų amžiaus, dvi moterys, visi kiti _ vyrai. Daugiausia užsikrėtusių yra Klaipėdoje, po to _ Vilniuje, Kaune. ŽIV atvejų užfiksuota Druskininkuose, Šiauliuose.
Kaip teigia Lietuvos AIDS centras, 1996 m. pabaigoje ŽIV pradėjo plisti tarp Klaipėdos narkomanų. Visiškai tikėtina, kad uostamiestis jau stovi ties ŽIV epidemijos slenksčiu. Iš trylikos infekuotų narkomanų dvylika gyvena Klaipėdoje. Tarp jų _ du 17 ir 19 metų jaunuoliai
Alkoholimas ir narkomanija. Šiuo metu vienas iš pavojingiausių rizikos faktorių, neigiamai veikiančių sveikatą, _ alkoholinizų gėrimų vartojimas. Didelį pavojų sveikatai kelia iš kontrabandinio nekokybiško spirito nelegaliai gaminami alkoholiniai gėrimai. Kontrabandinis alkoholis _ tai šalies socialinė nelaimė. Jis sudaro apie 60% visos šalies stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos. Atsisakius prievartinio narkologinių ligonių gydymo, sergamumo alkoholizmu statistika neatspindi realios padėties. Tačiau vien per 1996 m. sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruota 1,3 tūkst. ligonių, sergančių alkoholine psichoze, ir 9,4 tūkst. _ alkoholizmu. 1997 m. pradžioje įskaitoje (taip pat ir anoniminėje) buvo 75,7 tūkst. žmonių, sergančių alkoholizmu ir alkoholine psichoze.
Specialistų teigimu, oficialiai žinomi narkomanai sudaro tik 10_15% visų narkotikus vartojančių asmenų, o į narkologijos centrą kreipiasi maždaug tik kas penkiasdešimtas narkotikų pabandęs jaunuolis.
Bendrieji mirtingumo pokyčiai. Nuo 1990 iki 1994 m. mirtingumas padidėjo 17%, tačiau pagrindinė šio padidėjimo dalis teko 1993 m., kada mirtingumo rodiklis padidėjo net 11%. Tokio staigaus mirtingumo šuolio Lietuvoje po karo nėra buvę. Tačiau Lietuva šiuo požiūriu nėra išimtis _ mirtingumas padidėjo ir daugelyje kitų kaimyninių šalių.
1995-aisiais išryškėjo mirtingumo mažėjimo tendencija, mirė 1180 žmonių mažiau negu 1994 m., mirtingumo rodiklis sumažėjo nuo 12,5 iki 12,2 promilės. Praėjusiais metais mirė 2410 žmonių mažiau negu 1995 m., mirtingumo rodiklis sumažėjo nuo 12,2 iki 11,6 promilės.
Mirusių sudėtis pagal lytį ir amžių. Pastarųjų metų mirtingumo didėjimas ir vidutinės gyvenimo trukmės trumpėjimas palietė ne visas amžiaus grupes ir nevienodai intensyviai abiejų lyčių gyventojus.
Labiau didėjo vyrų mirtingumas. Moterų mirtingumo koeficientas padidėjo nuo 9,8 promilės 1990 m. iki 10,8 promilės 1994 m., o vyrų atitinkamai _ nuo 11,7 iki 14,4 promilės. Vyrų mirtingumo rodikliai padidėjo beveik visose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus ir paauglius. Moterų _ priešingai, labiau didėjo keliose amžiaus grupėse (45_54 metų) ir pasireiškė trumpesnį laikotarpį, galima sakyti, tik 1993 metais. Dėl šių pokyčių, kurių daugumą sąlygoja nelaimingi atsitikimai ir traumos, darbingo amžiaus vyrų mirtingumas yra 4 kartus didesnis už moterų. 1996 m. vyrų mirė 2800 (14%) daugiau negu moterų. Sumažėjus bendram mirtingumo lygiui, 1996 m. vyrų mirtingumas sumažėjo 6%, moterų _ 5%.
Kūdikių mirtingumas. 1990 m. kūdikių mirtingumas buvo 10,3 promilių (mirusių skaičius 1000 gimusių), bet kitais metais jis smarkiai padidėjo ir 1992-aisiais buvo 16,5 promilių, t.y., palyginti su 1990 m., padidėjo net 60%. Tačiau kūdikių mirtingumo padidėjimą galima būtų paaiškinti 1991 m. įsigaliojusia nauja kūdikių registravimo tvarka: gimimas registruojamas, kai kūdikio minimalus svoris 500 g ir 22 savaičių nėštumo periodas (anksčiau atitinkamai _ 1000 g ir 28 savaitės). 1996 m. kūdikių mirtingumas buvo 10,0%. Iki vienerių metų amžiaus berniukų miršta daugiau negu mergaičių (1000 gimusių teko 11 mirusių berniukų ir 9 mergaitės).
Žemiausią mirtingumo rodiklį (8 mirusieji 1000 gimusių) sudaro kūdikiai, kurių motinoms buvo 25_29 metai. Dažniau miršta vaikai, kurių motinos turėjo daugiau kaip 30 metų, negu vaikai, kurių motinos jaunesnės. Aukščiausias mirtingumo rodiklis (18%) yra tų kūdikių, kurių motinos vyresnės nei 40 metų.
Kūdikių mirtingumo lygis labai priklauso nuo naujagimių (0_27 dienų) mirtingumo. 1996 m. šio amžiaus vaikai sudarė 58% visų mirusių kūdikių.
1996 m. 38% kūdikių konstatuota perinatalinė mirtis (beveik visi 0_27 dienų amžiaus), dėl įgimtų anomalijų _ 33%, kvėpavimo organų ligų _ 6%, nelaimingų atsitikimų _ 8%.
Pagrindinės mirties priežastys. 1996 m., kaip ir ankstesniais, 86% mirties atvejų tenka trims pagrindinėms mirties priežasčių grupėms:
– kraujo apytakos sistemos ligos (apie 45% vyrų ir 65% moterų mirčių). 1996 m. mirusieji nuo kraujo apytakos sistemos ligų sudarė 55% (mirė 23 487 žmonės, iš jų 88% 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės);
– onkologinės ligos (17,5% mirties priežasčių). 1996 m. dėl piktybinių auglių mirė 7517 žmonių. Didžioji dalis (70 %) mirusiųjų buvo 60 metų amžiaus ir vyresni;
– nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai, traumos (nemedicininės priežastys). 1996 m. dėl šių priežasčių mirė 5848 žmonės, t.y. 13,6% visų mirusiųjų. Nemedicininės priežastys tapo pagrindinėmis jaunų (15_29 metų) ir suaugusių vyrų netekties (apie 80%) aplinkybėmis. Per pastaruosius septynerius metus (1990_1996) Lietuvoje nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų mirė 40 467 žmonės, iš jų 19% žuvo autoįvykiuose, 25% nusižudė, 7% buvo nužudyti, 9% nuskendo.
Lietuva užima vieną iš pirmųjų vietų Europoje pagal savižudybių skaičių. 1996 m. Lietuvoje nusižudė 1723 žmonės _ 1389 vyrai ir 334 moterys (100 000 gyventojų tenka 46 savižudybės). Savižudžiai vyrai sudarė 81%, moterys _ 19%. Moterys bando žudytis aštuonis kartus dažniau negu vyrai.
Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. 1996 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 65 metai, moterų _ 76,1 metai. Lietuvoje šis svarbus žmogaus socialinės raidos rodiklis yra daug žemesnis nei išsivysčiusiose Europos šalyse. Pastarųjų metų mirtingumo augimas ypač aštriai pasireiškė tarp darbingo amžiaus vyrų: vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra žemesnė nei 1960 m., moterų _ maždaug 1985 m. lygio.
Nerimą kelia vis didėjantis vyrų ir moterų bei mieste ir kaime gyvenimo trukmės skirtumai. 1996 m. Vidutinė gyvenimo trukmė kaime buvo trumpesnė 4,9 metais nei mieste. 1996 m. moterų gyvenimo trukmė mieste buvo 10,2 metų, o kaime _ 12,9 metų ilgesnė nei vyrų.
Mirtingumas pagal priežastis miestuose ir rajonuose .Mirtingumo lygis atskiruose rajonuose yra nevienodas. Aukščiausias mirtingumas yra Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Lazdijų, Alytaus, Prienų rajonuose, kur 1000 gyventojų tenka 18_20 mirusiųjų. Tai rajonai, kur 60 metų ir vyresni gyventojai sudaro 24_28% visų gyventojų .
Mirtingumo rodikliai dėl kraujo apytakos sistemos ligų rajonuose labai skirtingi. Zarasų, Ignalinos, Lazdijų, Prienų, Kupiškio rajonuose jie daugiau nei pusantro karto aukštesni už Respublikos. Lietuvos miestuose Alytuje, Druskininkuose, Marijampolėje, Šiauliuose beveik tiek pat žemesni.
Mirtingumas dėl piktybinių auglių didžiausias Prienų, Lazdijų, Marijampolės, Biržų, Anykščių rajonuose (1996 m. 100 000 gyventojų teko 278_296 mirusieji nuo piktybinių auglių). Pagal aukščiausią mirtingumo lygį nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų išsiskiria Molėtų, Panevėžio, Trakų, Zarasų rajonai. Molėtų ir Zarasų rajonuose beveik 80% mirusiųjų dėl šios priežasties buvo vyrai.
Savižudybių lygis didžiuosiuose Lietuvos miestuose (išskyrus Šiaulius) žemesnis už vidurkį. Nors savižudybių rodikliai rajonuose svyruoja, tačiau pagal 1994_1996 m. duomenis galima teigti, kad daugiausia savižudžių yra Panevėžio, Širvintų, Molėtų, Jonavos, Kupiškio rajonuose. Žemiausias mirtingumas yra Mažeikių, Kauno, Šilutės, Plungės, Telšių rajonuose, kur 1000 gyventojų tenka 10_12 mirusiųjų. Tai daugiausia Žemaitijos regiono rajonai, kuriuose jau ilgą laikotarpį yra palankiausia demografinė situacija: aukštas gimstamumas, seni žmonės sudaro nedidelę dalį, ir žemesnis mirtingumas.