Klientų duomenų bazės ir santykio su klientais valdymo programa

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakarų pasaulyje pastebima verslo procesų kaita, kuomet pagrindiniu įmonės tikslu tampa „glaudesni” ryšiai su vartotoju, o jai tai užtikrina pastovų pajamų šaltinį ir išlikimą konkurencinėje kovoje.

Tradicinio marketingo metodai, kuomet didžiausias dėmesys buvo kreipiamas ne į vartotoją, bet į produktą, neefektyvūs ir pasenę, todėl vis daugiau kompanijų atranda naujas marketingo sritis, kaip pavyzdžiui „santykių” marketingą (angl. relationship marketing) ar „duomenimis grįstą” marketingą (angl. databased marketing).

Natūralu, kad didėjant įmonių skaičiui, kurios užsiima ta pačia ar panašia veikla, aštrėja konkurencija, o konkurencinė kova visuomet susijusi su pagrindiniu rinkos dalyviu -vartotoju. Norint išlikti, būtina „geriau” pažinti savo vartotojus, idant jiems galima būtų pasiūlyti jų poreikius atitinkančias prekes ar paslaugas, taip skatinant klientus tapti lojaliais įmonei. Visi suprantame, kad masinio marketingo era baigėsi, kad savo veiksmus rinkoje būtina grįsti ne „nuojautomis” ar „patirtimi”, bet žiniomis, kurios įgyjamos analizuojant vartotojų duomenis.

Reikia suprasti, kad duomenys apie vartotojus, kurie vėliau tampa žiniomis lemia pelną įmonei. Tačiau žiniomis grįsta įmonės veikla galima tik tuomet, kai apdorojus duomenis jų pagrindu priimami motyvuoti sprendimai vartotojams įgyti, išlaikyti. Suprantama, kad vien tik gerų norų neužtenka, būtina turėti specialias priemones, kurios įgalina atlikti minėtus veiksmus bei supaprastiną patį sprendimo priėmimą.

Pastebima, kad šiuo metu Vakarų pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, dauguma IT bei verslo konsultavimo kompanijų pabrėžia duomenų analizės svarbą ir jų taikymo būdus. Reikia pripažinti, kad daugelis apsiriboja tik duomenų analizės sritimi, visiškai ar iš dalies nesirūpindami, kokie veiksmai bus atliekami turint apdorotus duomenis apie vartotojus.

Su šia problema susiduria ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų kompanijos, kurios didžiausią dėmesį skyrė duomenų apdorojimo priemonėms įsigyti – pradedant elementariomis ataskaitų sistemomis, baigiant sudėtingomis prognozavimo, ryšių tarp skirtingų prekių / produktų nustatymo priemonėmis.

Tokių sprendimų yra be galo daug ir visi jie remiasi vartotojų duomenų analize, o tokios priemonės vadinamos „intelektualiais verslo sprendimais” (angl. business intelligence -BI). Tačiau vien tik jų turėjimas nesudaro sąlygų įmonei keistis savo veiklą labiau priartinant prie vartotojo.

Šiuo metu dauguma pasaulio ir Lietuvos IT įmonių skelbiasi parduodančios „santykių su klientais valdymo” sistemas (angl. customer relationship management – CRM), kurios, neva, turėtų išspręsti esamas kompanijų problemas ir užtikrinti efektyvesnę įmonės veiklą.

Santykių su vartotojais valdymas (Customer Relationship Management – CRM) yra automatizuotas ir nuoseklus geresnio vartotojų poreikių, elgesio ir pelningumo supratimo ir numatymo procesas, siekiant nustatyti teisingą strategiją vartotojų atžvilgiu, optimizuoti resursus ir teikti geresnes paslaugas kiekviename kontakto su vartotoju taške.
Darbo tikslas – sukurti IS mokymo kursų paslaugas teikiančioje firmoje, kompiuterizuojant pasirengimo kursų eigai etapą. Etapas apima kursantų, dėstytojų, galimų pasirinkti kursų sąrašų sudarymus, jų koregavimus. Reikia kompiuterizuoti kursų pasirinkimo informacijos suvedimą, mokesčių nustatymą, grupių formavimą. Vartotojai kelia reikalavimus, kad sistema turėtų duomenų saugyklą, iš kurios duomenys lengvai būtų perduodami iš vieno proceso etapo į kitą vietinio tinklo pagalba.
Darbo priemonės – pasirinkau metodologijos realizavimo proceso modelį – IS gyvavimo ciklą. Gyvavimo ciklo pasirinkimas tiesiogiai susijęs su turimos programinės įrangos galimybėmis. Pasirinkau tradicinį GC (top -down) arba kitaip vadinamą – krioklio GC. Šio gyvavimo ciklo skiriami trys etapai (analizė, projektavimas, realizavimas). Kauno Technologijos Universiteto Panevėžio filialo Vadybos technologijos ir Verslo mokymo centro (VMC) klientų registravimui, apskaitai ir planavimui skirtos informacinės sistemos „VMC klientai” projektui kurti buvo pasitelkta Provision Workbench priemonės.
Numatyta sukurti : Veiklos analizės modelius; Vartotojo poreikių modelį; IS projekto modelius; Atlikti IS projekto testavimą; Atlikti IS prototipo generavimą.
Projekte numatyta sukurti klientų duomenų bazę su CRM elementais MS ACCESS programinės įrangos pagalba ir internetinį puslapį su nuorodomis į reikiamas programas ir klientų registravimu bei duomenų kaupimu MySQL duomenų bazėje ir šios duomenų bazės nuotoliniu administravimu PHP programinės įrangos pagalba sukurtais skriptais.
2. PROBLEMINĖS SRITIES TEORINIAI PAGRINDAI

2.1. MySQL duomenų bazė

MySQL – viena iš reliacinių duomenų bazių apdorojimo sistemų. Duomenų bazių sistema yra skirta tvarkyti, rūšiuoti ir manipuliuoti informaciją. Kadangi MySQL duomenų bazė leidžia įtraukti, keisti ir ištrinti informaciją iš kelių lentelių vienu metu pagal nurodytus kriterijus, ji priskiriama reliacinėms duombazėms (angl. „relational”).
MySQL sistemoje duomenys yra talpinami lentelėse. Kiekviena lentelė yra suskirstyta į eilutes ir stulpelius. Kiekviena eilutė atitinka vieną įrašą. Įrašas gali turėti kelių rūšių informaciją, kuri priklauso nuo stulpelių tipų ir pavadinimų [16].
Norint maksimaliai efektyviai naudoti atmintį, reikia kiekvieną kartą pasirinkti tinkamiausią stulpelio tipą. Pavyzdžiui, jei stulpelyje bus sveikieji skaičiai nuo 1 iki 99999, pasirinkite MEDIUMINT UNSIGNED.
Daugeliu atvejų svarbu pasirinkti tinkamą stulpelio tipą pinigų reikšmėms saugoti.
MySQL naudokite tipą DECIMAL. Ji saugoma eilutės pavidalu, tad nebus paklaidos dėl tikslumo.
Stulpelio indeksai.Visų MySQL tipų stulpeliai gali būti indeksuoti. Tai padidina SELECT operacijų vykdymo efektyvumą.
Lentelėje gali būti indeksuota iki 16 stulpelių. Maksimalus indekso ilgis – 256 baitai. CHAR ir VARCHAR tipo stulpeliams galima indeksuoti stulpelio prefiksą. Tai žymiai sparčiau ir reikalauja mažiau vietos diske. CREATE TABLE operatoriuje tai nurodoma taip: KEY index_name (colname(length))
Žemiau pateiktame pavyzdyje sukuriamas pirmųjų 10 simbolių indeksas stulpeliui name: mysql> CREATE TABLE test (name CHAR(200) NOT NULL,
KEY index_name (name(10))); BLOB ir TEXT stulpeliams visada reikia taip daryti.
Kelių stulpelių indeksai. MySQL gali suformuoti kelių (iki 15) stulpelių indeksus. (CHAR ir VARCHAR stulpeliams kaip indekso dalį galima naudoti prefiksus). Kelių stulpelių indeksas suprantamas kaip jų reikšmių konkatenacijos bendras indeksas. MySQL kelių stulpelių indeksą panaudoja greitai užklausų realizacijai. Tarkime, sukurta lentelė tokiu būdu:
mysql> CREATE TABLE test ( id INT NOT NULL,
lastname CHAR(30) NOT NULL,
firstname CHAR(30) NOT NULL,
PRIMARY KEY (id),
INDEX name (last_name,first_name)); Čia indeksas name sukurtas stulpeliams lastname ir firstname. Jį panaudosime užklausose, kuriose bus apibrėžtos lastname reikšmės, arba abiejų stulpelių (lastname ir firstname) reikšmės. Taigi, name indeksą panaudosime tokiose užklausose: mysql> SELECT * FROM test WHERE last_name=”Widenius”; mysql> SELECT * FROM test WHERE last_name=”Widenius”
AND first_name=”Michael”; mysql> SELECT * FROM test WHERE last_name=”Widenius”
AND (first_name=”Michael” OR first_name=”Monty”); mysql> SELECT * FROM test WHERE last_name=”Widenius”
AND first_name >=”M” AND first_name < "N"; Tačiau name indekso negalėsime naudoti tokiose užklausose: mysql> SELECT * FROM test WHERE first_name=”Michael”;
mysql> SELECT * FROM test WHERE last_name=”Widenius”

Duomenų srautų diagramos

Organizacijos veiklą aprašo grafinės schemos, kuriose yra pavaizduojami materialūs ir informacijos srautai [8]. Kadangi yra kuriama informacinė sistema tai modeliuose bus naudojami tik informaciniai duomenų srautai, tai yra sudaromos duomenų srautų diagramos (DFD data flow diagrams). Modelis prasideda nuo aukščiausio lygio kontekstinės diagramos. Šioje diagramoje organizacija apibrėžiama kaip vienas procesas.

Biznio sąveikų modelis

Biznio sąveikų modelis (BIM – business interaction model) atvaizduoja vartotojo biznio veiklą strateginėje perpektyvoje, parodo sąveiką tarp vidinių organizacijos objektų ir išorinių organizacijų. Šiame modelyje yra modeliuojamos ir įvertinamos organizacijos objektų sąveikos ir ryšiai su vartotojais, tiekėjais ir konkurentais. BIM nėra koncentruotas į organizacinių vienetų apibrėžimą, bet greičiau į ryšius ir informacinius bei materialinius persiuntimus tarp organizacijų.

IŠVADOS

Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialo Vadybos technologijos ir verslo mokymo centro (VMC) klientų registravimui, apskaitai ir planavimui sukurta informacinė sistema „VMC klientai”. Sukurtas klientų registracijos Internete modulis – internetinis puslapis su nuorodomis į reikiamas programas ir klientų registravimu bei duomenų kaupimu MySQL duomenų bazėje ir šios duomenų bazės nuotoliniu administravimu PHP programinės įrangos pagalba sukurtais programų kodais .su galimybe duomenis automatiškai perkelti iš My SQL duomenų bazės į pagrindinį informacinės sistemos „VMC klientai” Access duomenų bazės modulį. Tiriamojo darbo metu atlikta:
1. atlikta VMC veiklos analizė;
2. sudaryti informacinių procesų modeliai- duomenų srautų diagramos;
3. atliktas informacinės sistemos reikalavimų specifikavimas-apibrėžti bendrieji, funkciniai reikalavimai sistemai, reikalavimai sąsajai, sistemos darbo reikalavimai;
4. sukurtas taikomųjų uždavinių modelis, kuris apima veiklos uždavinių modelį ir vartotojo informacinių poreikių modelį;
5. pasitelkus Provision Workbench įrangą buvo sukurti biznio panaudojimo atvejų ir sistemos modeliai;
6. sukurtas informacinės sistemos architektūros modelis;
7. pasitelkus Provision Workbench įrangą buvo sukurti objektų, būsenų ir metodų modeliai;
8. Provision Workbench priemonėmis buvo atliktas projekto testavimas;
9. metodų modelio pagrindu buvo atliktas projekto prototipo generavimas Provision Workbench priemonėmis;
10. sukurta esybių ryšių diagrama ir sukurta duomenų bazė Access’2000 aplinkoje;
11. sukurtas klientų registracijos Internete modulis su galimybe duomenis automatiškai perkelti iš My SQL duomenų bazės į pagrindinį informacinės sistemos „VMC klientai” Access duomenų bazės modulį.

Darbo autorius H. SINICKAS
Atsiųsti pilną darbą klientu-duomenu-bazes