KIEMELIAI — kaimas Vilniaus r j., Maišiagalos apyl., 4 km į p. v. nuo Maišiagalos, prie kelio į Dūkštas. 154 gyv.(1959). Kaimas įsikūręs Dūkštos (Neries intako) deš. krante. Malūnas, taryb. ūkio sodas su vaismedžių medelynu, bitynas, pr. m-la (nuo 1909). Prie buv. dvaro pastatų auga introdukuotų dekoratyvinių medžių.KIEMENAI — kaimas Pasvalio r j., 22 km į š. nuo Pasvalio; apylinkės ir kolūkio centras. 635 gyv. (1959).
Felčerių-akuše-rių punktas, aštuonmetė m-la (1866— 1949 pradinė, 1949—62 septynmetė), kultūros namai (nuo 1960), biblioteka (nuo 1951). 1554 Upytės vis. inventoriuje minimas K. kaimas ir vaitija. 1899 kaime gimė chemikas A. Udris.KlEMENTAS, Giedraičių ežeras,—ežeras Molėtų rj., prie Giedraičių, į r. nuo Vilniaus—Utenos plento. Plotas 95 ha, ilgis 2400 m, didž. plotis 700 m. Kranto linija labai vingiuota; jos ilgis 7300 m. Krantai žemi, vietomis pelkėti. Per K. teka upelis į Širvintą. Ežero š. dalis užžėlusi. Ežeras verslovinis. 1966 žuvies sugauta 41 kg/ha.KIEMIONYS — kaimas Zarasų rj., Bikė-nų apyl., 6 km į š. v. nuo Salako, Antalieptės marių krante; kolūkio centras. 123 gyv. (1959). Lentpiūvė, parduotuvė, pr. m-la (nuo 1922). Iki 1959 prie kaimo buvo Skrindelio ež., vėliau įsiliejęs į Antalieptės marias. Už 1 km į p. nuo kaimo, Lygajykščio ež. pakrantėje, yra piliakalnis.Piliakalnio aikštelė ovali, 56 m ilgio, 28 m pločio. Piliakalnio r. šlaite yra 3 terasos, o r. papėdėje — sen. gyvenvietės liekanų, tarp kurių aptinkama lipdytinės keramikos, geležies gargažių.Buržuazijos valdymo metais Kiemio-nyse veikė LKP kuopelė, kuriai priklausė S. Pupeikis, I. Šileikis.KIETAVIŠKES — kaimas Kaišiadorių rj., 13 km į v. nuo Vievio, 3 km į p. v. nuo Elektrėnų; apylinkės centras. 240 gyv. (1959). Kaimo v. dalis, prie Spenglos u., vad. Naujosiomis K., r. dalis, prie Sker-sės u., vad. Senosiomis K. Yra ryšių skyrius, felčerių-akušerių punktas (nuo 1949), aštuonmetė m-la (1920—49 pradinė, iki 1957 septynmetė, 1957—63 vidurinė), kultūros namai, biblioteka. Senosios K. žinomos jau XVI amžiuje. 1923 Senosiose K. buvo 196 gyv., o Naujosiose K.— 232 gyv.KIGYS — ežeras Utenos rj., 6 km į p. nuo Utenos, prie Panevėžio—Švenčionėlių geležinkelio. Plotas 10 ha, ilgis 550 m, didž. plotis 275 m. Krantai žemi, daugiausia pelkėti. Nenutekamas. Ežeras verslovinis.KIJAUSKAS Albinas [g. 1929.1.1 Šimuliuose (Plungės r j.)]—inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas (1961). 1954 baigė Kauno Politechnikos in-tą. 1954—56 Biržų „Siūlo” f-ko cecho viršininkas. 1960—61 Energetikos ir elektrotechnikos in-to moksl. bendradarbis. 1961—65 Tekstilės pramonės in-to Kauno verpimo laboratorijos vadovas. Nuo 1965 Kauno Politechnikos in-to docentas. Paskelbė moksl. straipsnių apie Lietuvos TSR linų pramonės specializa-
* i?
BEI
HM
KILIMAI1. LIAUDIES RINKTINIS KILIMAS. 2. LIAUDIES KAIŠYTINIS KILIMAS. 3, J. BALČIKONIO RIŠTINIS KILIMAS ,,GĖLĖS TĖVYNEI”. 4. J. BALČIKONIO RIŠTINIS KILIMAS „RALIO, KARVYTĖS”. 5. M. DŪDIENĖS RIŠTINIS KILIMAS „NERINGA”. 6. V. DAUJOTO RIŠTINIS KILIMAS LIAUDIES DAINOS MOTYVU. 7. M. ŠVAŽIENĖS RIŠLINIS KILIMAS „MUZIKINIAI MOTYVAI”. 8—9. LENTVARIO FABRIKO AUSTI KILIMAI
vimą ir kooperavimą, vilnonių audinių pūko susidėvėjimo priežastis, sintetinių pluoštų panaudojimą linų ir vilnos pramonėje, pratempimo procesų standartizavimą vilnos pramonėje ir kitais tekstilės pramonės klausimais.KIKLIKAS, liemenė, — lietuvių moterų drabužių dalis.KIKONYS — kaimas Kupiškio rj., Aukšt-upėnų apyl., 5 km į p. r. nuo Kupiškio, į š. r. nuo Sepetos pelkės. 207 gyv. (1959). Kaimo p. v. pakraščiu eina Kupiškio—Šimonių kelias. Pr. m-la (nuo 1934).KIKUTIS, Kitkevičius, Antanas [1805 Un-ciūnuose (Ukmergės rj.) — 1857.V.25 Nemenčinėje] — lietuvių raštijos darbuotojas. 1830 baigė Vilniaus kunigų seminariją ir un-tą. 1843—51 Vilniaus kunigų seminarijos rektorius. Išleido lenkų k. giesmių rink. „Šventųjų tėvų himnai” (1848), kuriame įdėjo 16 himnų vertimus į liet. kalbą, aptarė liet. kalbos rašybos taisykles, pabrėžė liet. kalbos žodingumą ir lankstumą. Rašė palyginti gryna kalba (gerokai sunorminta rytų aukštaičių tarme).KlLAS Petras [g. 1925.VI.28 Vaitkūnuo-se (Rokiškio rj.)]—veterinarijos technikas, ūkinis administracinis darbuotojas, Lietuvos TSR nusipelnęs žemės ūkio darbuotojas (1965). 1954 baigė Salų (Rokiškio rj.) ž. ū. technikumą. 1954—60 dirbo taryb. ūkiuose. Nuo 1960 Trakų rj. Merkio taryb. ūkio direktorius. Jo vadovaujamas taryb. ūkis yra vienas pirmaujančių rajone mėsos bei pieno gamybos atžvilgiu; be to, tai pirmasis rajono ūkis, pradėjęs gaminti žolės ir spyglių miltus.KILDIŠIAI — kaimas Ukmergės rj., Žemaitkiemio apyl., 4 km į p. v. nuo Balninkų. 90 gyv. (1959). Ist. šaltiniuose K. minimi 1597.KILIKEVIČIENĖ Stasė [Sarpalytė; g. 1901.XII.31 Pašeimeniuose (Vilkaviškio r j.)] — revoliucinio judėjimo dalyvė. Kilusi iš valstiečių. 1923 Marijampolės realinėje g-joje įstojo į LKJS, buvo LKJS Marijampolės rj. k-to narė, platino kom. lit-rą. 1923 su kt. moksleiviais suimta, kalinta Marijampolėje. Baigusi g-ją, 1924—26 mokytojavo Pašeimenių pr. m-loje. Nuo 1926 studijavo biologiją Kauno un-te. Viena iš marksistinės studentų d-jos „Atžala” organizatorių, legalaus kom. žurnalo „Vilnis” (1926) oficialioji redaktorė. 1930—31 dalyvavo studentų marksistinės d-jos „Aurora” veikloje, su kitais spausdino d-jos laikr. „Aurora”. 1927—40 priklausė Lietuvos Raudonosios pagalbos org-jai. 1935—38 K. bute Kaune susitikinėdavo atsakingi LKP darbuotojai. 1936 į Maskvą Z. An-gariečiui nugabeno part. paštą. 1940— 1941 dirbo Lietuvos TSR Švietimo liaudies komisariate. 1946—53 bibliotekininkė Vilniuje. Pensininkė.KILIKEVIČIUS Albinas [g. 1904.II.6 Esene (Vokietija)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš darbininkų. Mokydamasis Vilkaviškio g-joje (1918—25), įsijungė į moksleivių kom. judėjimą. 1921— 1926 LKJS narys. 1922 sukūrė moksleivių kom. kuopelę „Berželis”, išleido hektografuotą to paties pavadinimo laikraščio numerį. 1926 įstojo į Kauno un-tą, buvo studentų marksistų d-jos „Atžala” narys, daug kartų kalbėjo darbininkų susirinkimuose ir mitinguose Kaune, Ukmergėje, Molėtuose. Dirbo kom. savaitraščio „Darbininkų atstovas” redakcijoje, nuo 1926 vid. pasirašinėjo kaip jo redaktorius (faktiškieji redaktoriai buvo P. Glovackas, vėliau K. Požėla), kaip redaktorius pasirašė ir vienkartinį kom. leidinį „Mūsų skardas”. 1926 pab. įkalintas Varnių kone. stovykloje. 1927.V su grupe kalinių už Gegužės Pirmosios minėjimo stovykloje organizavimą nuteistas mirti. Padavus malonės prašymą, mirties bausmė pakeista 15 metų kalėjimo. Pagal naują malonės prašymą 1932 paleistas iš kalėjimo, iki 1938 tarnavo įstaigose, studijavo Kauno un-te. Pokario metais dirbo Profleidykloje ir žrn. „Mūsų sodai” redakcijoje Vilniuje. Nuo 1961 pensininkas.KILIMAI. Lietuvoje K. pasirodė XIV a. antrojoje pusėje. Jie buvo atvežami iš kitų kraštų pilių patalpoms puošti. XV a. ir ypač XVI—XVII a. nemaža go-beleninių ir rištinių K. buvo atvežama iš Flandrijos, Italijos, Artimųjų Rytų ir Krimo. Tie K. būdavo dideli, papuošti figūrinėmis (dažniausiai biblinio siužeto) arba ornamentinėmis kompozicijomis. Specialiai užsienyje pagamintais K. buvo papuošti Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. Ant kai kurių K. buvo Žygimanto Augusto monograma „AS”, ant kitų erelio ir vyties herbai. Didelė gobele-ninių K. kolekcija buvo Vilniaus katedroje.XV a. prie kai kurių Lietuvos dvarų įsteigtose nedidelėse audimo dirbtuvėse ornamentuotus K. pradėjo austi vietiniai liaudies meistrai. XVI a. austi-niai K. jau buvo eksportuojami į V. Europą. XVII a. raštuoti K. buvo audžiami audėjų cechuose. Pirmuosius Lietuvoje rištinius K. pagamino totoriai ir karaimai XV amžiuje. XVI a. šiuos K. jau gamino R. Prūsijos lietuviai. XVIII a. Lietuvos feodalų dvaruose veikė tekstilės manufaktūrų, kuriose buvo gaminami gobeleniniai kilimai. Didikų Radvilų netoli Nesvyžiaus ir Koreli-čiuose (Gardino sr.) įsteigtos dirbtuvės gamino K., vaizdavusius jų giminės istoriją. M. Oginskio (Slonime) ir A. Ty-
dilgsi
Kilimų apretavimo mašinos Lentvario f-kezenhauzo (Gardine) tekstilės manufaktūrose t. p. buvo gaminami kilimai. Šiose manufaktūrose dirbo meistrų iš Lietuvos, o jų pagaminti K. patekdavo ir į Lietuvą. XIX a. kilimus Lietuvoje audė liaudies meistrai. XX a. pirmojoje pusėje į K. gamybą įsijungė ir dailininkai. 1931 A. Tamošaitienė ir A. Tamošaitis pradėjo austi K. ir netrukus Kaune įkūrė nedidelę K. dirbtuvę. 1935 Kaune, Z. ū. rūmuose, jie surengė pirmąją K. parodą. Prie „Marginių” kooperatyvo buvo įkurtos namudinės dekoratyvinių audinių, kilimų, tautinių drabužių medžiagų audimo dirbtuvės. 1941 „Dailės” kooperatyve buvo įkurta dailiosios tekstilės ateljė. Po D. Tėvynės karo tokios ateljė buvo įsteigtos Klaipėdos ir Vilniaus „Dailės” kombinatuose. Šie kombinatai t. p. išleidžia serijinės gamybos ir unikalius K. -— austi-nius bei rištinius.1957 įkurtas Lentvario K. f-kas 1966 išaudė 707 000 m2 kilimų. Lentvaryje audžiami juosteliniai, žakardiniai bei rykštiniai K. ir kilimų takai. Juosteli-niu būdu audžiami ryškių spalvų, 0,7 m pločio kilimų takai, skirti tiesti koridoriuose. Žakardiniai K. turi ilgą, minkštą pūką, daugiausia audžiami 2X3 m dydžio. Lentvario K. moderniški, patvarūs, gerai derinasi su šiuolaikiniu interjeru. Jie buvo eksponuojami visasąjunginėse ir tarptautinėse mugėse bei parodose: Kaire, Leipcige, Londone, Niujorke, Paryžiuje, Rio de Zaneire, Varšuvoje. Lentvaryje dirbo arba dirba dailininkai L. Aniūnaitė, S. Gedvilaitė, A. Jančaitytė-Bilevičienė, A. Jonutis, G. Žilinskaitė. Be jų, unikalius rištinius bei austinius K., papuoštus ornamentinėmis ir figūrinėmis kompozicijomis, savo studijose kuria dailininkai J. Balčikonis, J. Bazarienė, V. Daujotas, A. Dauknie-nė, M. Dūdienė, R. Jasudytė, G, Kup-
138K i L — KIMrytė-Motiejūnienė, A. Mironaitė, A. Narbutaitė, E. Rūgytė, J. Sičiūnaitė, M. Švažienė, Z. Varnauskas, Z. Vasi-lenkaitė, A. Vilbrantaitė, K. Zimblytė, M. Žilevičienė, M. Zuklienė ir kiti. J. Balčikoniui už sieninius kilimus „Nebus ponų nė bajorų”, „Mergužėlės lelijėlės”, „Širmieji žirgeliai”, „Kas dainoj pasakyta” ir „Gėlės Tėvynei” paskirta 1967 Res’p. premija. K. audžiami iš vilnos, linų, medvilnės. Kai kurie dailininkai kartu su šiomis medžiagomis vartoja meldus, šiaudelius, balanas, vyteles, dirbtinį pluoštą.Iki XX a. trečiojo dešimtmečio K. audėjai šio amato buvo mokomi meistrų cechuose ir dirbtuvėse. 1930 Kaune pirmą kartą surengti kaimo audėjams kursai, kuriuose supažindinta ir su K. audimu. 1934 Tamošaičiai Kaune surengė K. audimo kursus. 1940 Kauno meno m-loje pradėjo veikti K. studija. 1941, perorganizavus m-lą į Taikomosios ir dekoratyvinės dailės in-tą, įkurta dailiosios tekstilės katedra, kurioje buvo rengiami ir K. specialistai. 1951 sujungus Vilniaus Dailės in-tą su Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės in-tu į Lietuvos TSR Dailės in-tą, ši katedra perkelta j Vilnių. Nuo 1959 dailiosios tekstilės skyrius veikia Lietuvos TSR Dailės in-to Kauno vakariniame skyriuje.UI.: A. Tamošaitis, Austiniai kilimai, K„ 1935; Taikomoji-dekoratyvinė dailė, V., 1965.KILIŪNENAI — kaimas Plungės rj., Medingėnų apyl., 6 km į p. v. nuo Žarėnų. 71 gyv. (1959). Ist. šaltiniuose K. minimi 1586.KILIUS Boleslovas [g. 1927.VIII.16 Bu-čiūnuose (Radviliškio rj.)] — ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (1967). Nuo 1947 Finansų m-jos darbuotojas. 1952 baigė Vilniaus un-tą. Nuo 1962 TSKP narys. Nuo 1965 dirba dar ir ped. darbą Vilniaus un-te. Paskelbė moksl. straipsnių apie popieriaus ir kartono gaminių rentabilumo kėlimo rezervus Lietuvos TSR celiuliozės ir popieriaus pramonėje.KILMININKAS ž. Linksnis.KILUCIŲ EŽERAS — ežeras Biržų r j., 2 km į p. nuo Biržų. Plotas 36 ha, ilgis 880 m, didž. plotis 540 m, kranto linijos ilgis 2650 m. Ežere daug vandens augalijos. Krantai žemi, pietrytinis pelkėtas. Per K. e. teka Apaščia (Nemunėlio intakas). Ežere rasta reliktinio augalo agaro riešutų. Iš ist. dokumentų žinoma, kad agaras čia dar augo 1867. Prie ežero yra Kilučių kaimas.KYMANTAITĖ Kazimiera [Banaitienė;g. 1909.VI.29 Kuršėnuose] — aktorė, režisierė, Lietuvos TSR liaudies artistė (1954). 1929 baigusi Kauno „Aušros” g-ją,. Kauno un-te studijavo teisę. Vaidino studentų teatre „Stedra”. 1932 baigusi Valstybės teatro dramos studiją (A. Olekos-Zilinsko vadovaujamą kla sę), tame pat teatre dirbo aktore. 1933 perėjo dirbti į „Jaunųjų teatrą”. Nuo 1934 Valstybės teatro aktorė. Nuo 1938 aktyviai rėmė Lietuvos Raudonosios pagalbos org-ją, dalyvavo Liaudies fronto veikloje. 1940, susikūrus Liaudies vyriausybei, buvo Polit. kaliniams globoti k-to pirmininko pavaduotoja. 1940—41 Vilniaus dramos teatro aktorė. 1941 —1943 dirbo Maskvos radijo liet. laidų diktore, vaidino J. Baltušio radijo ske-čuose „Dėdės Silvestro kieme”. 1943— 1944 Lietuvos TSR Valstybinių meno ansamblių režisierė (režisavo muz. montažą „Iš rytų šalelės saulelė tekėjo” ir kt.). 1944 grįžusi į Vilnių, dirbo aktore „Vaidilos” teatre. Nuo 1945 TSKP narė. Nuo 1945 Akademinio dramos teatro aktorė, režisierė. Iki 1950 šio teatro dramos studijoje dėstė scenos meistriškumą ir meninį žodį. Režisavo daug radijo teatro laidų. 1962 baigė Vilniaus un-to istorijos ir filologijos f-tą. K. režisuoti spektakliai — V. Miliūno „Marti” (pagal Žemaitės apsakymus, 1945) ir A. Gudaičio-Guzevičiaus „Kalvio Ignoto teisybė” (1950) — gerai įvertinti liet. literatūros ir meno dekadoje Maskvoje (1954). K. inscenizavo (su A. Liobyte) ir pastatė P. Cvirkos „Žemę maitintoją” (1950), A. Vienuolio „Paskenduolę” (1956, Resp. premija 1957), P. Cvirkos „Meisterį ir sūnus” (1965), Just. Marcinkevičiaus poemą „Kraujas ir pelenai” (1961). Kūrybinėje teatro raidoje reikšmingą vaidmenį suvaidino K. režisuota K. Sajos drama „Nerimas” (1962).Daugelyje pastatymų K. raiškiai atkūrė Lietuvos kaimo tikrovę. Jos režisuoti spektakliai pasižymi nacionaliniu koloritu, emocionalumu, lakia fantazija.Period. spaudoje K. paskelbė straipsnių teatro klausimais, išvertė pjesių (B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė”, 1947; A. Jakobsono „Gyvenimas citadelėje”, 1948; L. Geraskinos „Brandos atestatas”, 1950, ir kt.).Kiti pastatymai: B. Dauguviečio „Žaldokynė” (1948), B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė” (1948), J. Chlivicko ir J. Gustaičio „Obelys žydės” (1949), A. Puškino „Mocartas ir Sal-jeris” (1949), P. Kalderono „Meile nežaidžiamą” (1951), K. Sajos „Silva studentauja” (1957), G. Landsbergio-Žemkalnio „Blinda” (1958), A. Griciaus „Buvo buvo — kaip nebuvo. . .” (1963), K. Sajos „Oratorius”, „Maniakas”, „Pranašas Jona” (1967) ir kt.Vaidmenys: Fani (H. Bičer-Stou „Dėdės Tomo lūšnelė”), Kindė (V. Krėvės „Šarūnas”), Sarlota (A. Čechovo „Vyšnių sodas”), Betina (G. Hauptmano „Prieš saulėlydį”), Keraitienė (G. Binkio „Atžalynas”), Sart (H. Hejermanso „Viltis”), Kleopatra (M. Gorkio „Priešai”), Aksiuša (A. Ostrovskio „Miškas”), Rūkienė (J. Baltušio „Gieda gaideliai”) ir kt.Ršt.: A. Llobytė, K. Kymantaitė, 2emė maitintoja (5 v. 11 pav. pjesė pagal P. Cvirkos romaną), V., 1950.