KIAūLYČIA — upė Lazdijų ir Alytaus rj., Dovinės kair. intakas Ilgis 20 km, baseino plotas 88 km2. Prasideda prie Šeštokų. Teka į š. r. Įteka į Dovinę 33 km nuo jos žiočių, kiek aukščiau Žuvinto ež. Didž. intakai: dešinysis — Krosna, kairysis — Stumbrinė. Vid. nuolydis 212 cm/km. Vid. debitas žiotyse 0,51 m3/s.KIAUNA — upė, Žeimenos deš. intakas. Ilgis 54 km, baseino plotas 314 km2. Prasideda prie Kuktiškių, 10 km į p. r. nuo Utenos. Teka į p. r. per Vyžinto, Ga-luonio, Aiseto, Kiauno, Sekluočio ežerus, kirsdama Utenos, Molėtų, Ignalinos, Švenčionių rajonus. Įteka į Žeimeną 76 km nuo jos žiočių, ties Šakališke. Nuo versmių iki Aiseto ež. vadinama Vyžinta, tarp Aiseto ir Kiauno ežerų — Aiseta, žemiau — K. Intakai: deš. — Ledela, kair. —■ Gilba. Dalis vagos kanalizuota. Vasarą vaga vietomis (ypač pakraščiuose) užželia. Vid. nuolydis 86 cm/km. Upė gausiai maitinama gruntinio vandens, be to, K. baseinas ežeringas ir miškingas, todėl vandens lygių svyravimas nežymus. Vandens lygio svyravimų amplitudė neviršija 150 cm. Debitas ties Paaisete (23 km nuo žiočių): maks. 12,9, vid. 2,10 m3/s. Vid. debitas žiotyse 2,95 m3/s. Stirninėje (Švenčionių rj.) prie K. pastatytas vandens malūnas.KIAUNAS — ežeras Ignalinos rj„ 7 km j š. r. nuo Labanoro. Plotas 82 ha. Ežeras rininis, ištįsęs iš š. r. į p. v.; ilgis 2300 m, didž. plotis 300 m, kranto linijos ilgis 5430 m. Krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti, pietrytinis miškingas. Per ežerą teka Kiauna (Žeimenos intakas). Prie K. įsikūrę Kiauneliškis, Krivasalis. Ežeras verslovinis.KIAUNES. Lietuvoje gyvena miškinė K. (Martes maites) ir akmeninė, arba naminė, K. (M. ioina). Miškinės K. paplitusios visoje respublikoje. 1963 jų buvo 5600. Dažnesnės mišriuose miškuose, retesnės grynuose pušynuose. Minta daugiausia rudaisiais pelėnais, kurmiais, paukščiais. Medžiojamos XII.15—11.15 pagal spec. leidimus. Paruošoms kasmet pristatoma apie 200 miškinių K. kailių. Ist. šaltiniuose K. nuo seno minimos kaip mainų objektas, mokesčio ir duoklės vienetas. A. Bremenietis (XI a.) užsimena, kad prūsai K. kailius mainę į vilnonius drabužius. Ipatijaus metraštyje sakoma, kad 1257 Danilo vietininkas rinko iš jotvingių duoklę kiaunių ir voverių kailiais. 1272 sutartyje, Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino sudarytoje su žiemgaliais, sakoma, kad, jeigu šie neturėtų grūdų dešimtinei, gali ją atiduoti kiaunių ir kitokių žvėrių

kailiais. 1279 jotvingiai prašė rusų kun-štį Vladimirą parduoti jiems grūdų, už kuriuos apsiėmė mokėti, be kita ko, kiaunenomis. Lietuvoje, ypač Žemaitijoje, iki XV a. buvo nemaža valstiečių, vadinamų kiaunininkais, nes duoklę didžiajam kun-ščiui jie mokėjo kiaunenomis (XV,a. ta duoklė pakeista pinigais). Dėl grobuoniškos medžioklės miškinės K. buvo beišnykstančios. 1934 jų buvo 490, 1938 — apie 600, 1954 — 4160, 1964 — 6600. Akmeninės K. retos, pasitaiko sporadiškai. Gyvena dažniausiai prie gyvenviečių.Lit.: S. Maldziūnaitė, Lietuvos miškinių kiaunių biologija. — „LTSR MA darbai”, 1959, B 1.KIAUNORIAI — kaimas Kelmės r j., 11 km į š. nuo Tytuvėnų, prie kelio į Šiaulius; apylinkės ir kolūkio centras. 118 gyv. (1967). Ryšių skyrius (nuo 1945), aštuonmetė m-la (pradinė įsteigta buržuazijos valdymo metais; 1954—62 septynmetė), kultūros namai (nuo 1958), biblioteka (nuo 1949). Archit. požiūriu įdomūs mediniai buv. dvaro rūmai, past. XIX a. (juose įsikūrusi m-la). K. dvaras ist. šaltiniuose minimas 1596.KIAUŠAS Antanas [g. 1911.IX.28 Aniū-nuose (Anykščių rj.)]—hidrotechnikas, Lietuvos TSR nusipelnęs melioratorius (1965). 1934 baigęs Kėdainių aukštesniąją kultūrtechnikų m-lą, iki 1940 dirbo kultūrtechniku. Studijavo ekonomiką ir statybą Kauno un-te. 1949—56 dirbo resp. kontoroje „Melioracija”, Ž. ū. statybos projektavimo in-te. Nuo 1956 Vandens ūkio projektavimo in-to skyriaus viršininkas. Paskelbė moksl. straipsnių didelių drenažo sistemų projektavimo ir kitais melioracijos klausimais.KIBARSKIS Chackelis [g. 1903.X.14 Seš-_ tokuose (Lazdijų rj.)] — gydytojas tera-* peutas, medicinos mokslų kandidatas (1953), Lietuvos TSR nusipelnęs gydytojas (1953). 1929 baigė Kauno un-tą. 1930—41 dirbo Kauno žydų ligoninėje. D. Tėvynės karo metais Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos vyriausiasis terapeutas, med. bataliono vadas. Nuo 1946 dirba Vilniaus un-to med. f-to hos-pitalinės terapijos katedroje. Nuo 1953 docentas. Paskelbė moksl. straipsnių apie širdies ir kraujagyslių susirgimų diagnostiką ir gydymą, tulžies latakų ir kasos susirgimus, spaudoje rašo san. švietimo klausimais.KYBARTAI — miestas Vilkaviškio rj., 19 km į v. nuo Vilkaviškio, prie Kauno—Kaliningrado geležinkelio ir Kaliningrado sr. sienos; apylinkės centras. 6244 gyv. (1959). K. įsikūrę Lieponos deš. krante; priešais juos, kitoje upės pusėje, yra Černiševskojė (buv. Eitkūnai). Plano struktūra stačiakampė. Daugumas pastatų išsidėstę kvartalais. Miesto teritorija 437 ha; iš jų apie 3 ha užima parkas ir skveras. Yra skardos dirbinių g-la, gaminanti 38 pavadinimų produkciją (kaloriferius, ventiliatorius, orkaites ir kt.), prekybos įrengimų g-la (nuo 1959), gaminanti prekybines kolonėles, dujų slėgimo reguliatorius, aparatus bei mašinas duonai piaustyti, žuviai valyti ir kt. Kybartų glžk. st. iki 1965 buvo vadinama Virbalio glžk. stotimi; prie jos yra mechaninės dirbtuvės ir gelžb. konstrukcijų g-la. Be to, mieste veikia didelis malūnas, lentpiūvė, pieninė, skerdykla, koklių g-la, gyventojų buitinio aptarnavimo dirbtuvės. Miestas turi 52 gatves; butų fondas 23 690 m2 komunalinio, 4720 m2 žinybinio ir 14 770 m2 individualinio gyv. ploto (1967). Be svarbaus geležinkelio, jungiančio centrinius TSRS rajonus su stambiu Baltijos j. uostu Kaliningradu, per K. eina plentas iš Kapsuko į Kaliningrado sr. miestus. Keliai jungia K. su Kudirkos Naumiesčiu, Vištyčiu. Veikia 50 lovų ligoninė (įst. 1946), vid. m-la (1912—14 triklasė, nuo 1930 prog-ja), vakarinė pamaininė vid. m-la (nuo 1946), aštuonmetė mokyklą-internatas (1923— 1959 pradinė), vaikų darželis (nuo 1947), kultūros namai, kino teatras, biblioteka.K. kaimą įkūrė karalienė Bona XVI a. pirmojoje pusėje, Sūduvos girių kolonizacijos metu. Pagal 1561 inventorių, jame buvo 20 kiemų, 76 valakai žemės. Nutiesus Kauno—Virbalio geležinkelį (1861), sujungusį Rusijos miestus su Prū- sija, ir įsikūrus pasienio geležinkelio stočiai ir muitinei, K. ėmė augti ir tapo svarbiu prekybos punktu, nustelbdami netoliese esantį Virbalį. 1883 Kybartuose jau buvo 136 kiemai ir 2158 gyv. (1897 — 2707 gyv.), veikė ligoninė, vaistinė, valsčiaus teismas, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. Per K. 1901—03 buvo gabenama lenininė „Iskra”. Jos gabenimą pt-r sieną suorganizavo O. Piat-nickis. Virbalio glžk. st. prekių sandėliuose 1908 dirbo apie 500 žmonių. I pasaul. karo metu kaizeriniai okupantai K. visai sugriovė, tačiau miestelis greit atsistatė ir išaugo (1923— 6000 gyv.). 1918 įsikūrė pirmoji kom. kuopelė. LKP ir LKJS pogr. org-jos Kybartuose veikėKybartai. V. Kapsuko gatvėir buržuazijos valdymo laikotarpiu. K. buvo labai svarbus kom. lit-ros gabenimo punktas, ypač 1927—31, kai dalis LKP leidinių („Balsas”, „Komunistas” ir kt.) buvo spausdinama Vokietijoje. Per K. buvo gabenamas ir slaptas LKP CK paštas. Gabenti į Lietuvą kom. lit-rą padėjo ir Vokietijos komunistai. Prieš D. Tėvynės karą Kybartuose veikė muitinė, keletas smulkių pramonės įmonių (plytinė, skardos dirbinių g-la „Higiena”, malūnas). D. Tėvynės karo metu K. smarkiai nukentėjo. Hitlerinei Vokietijai užpuolus TSRS, K. užkardos pasieniečiai vieni pirmųjų pasipriešino fašistams. Vadovaujami jaun. ltn. P. Kubovo, jie išlaikė savo poziciją iki 1941.VI.22 vidurdienio ir nelygioje kovoje visi didvyriškai žuvo. Okupacijos laikotarpiu Kybartuose veikė antifaš. grupė. Taryb. metais K. išaugo. 1950—59 buvo rajono centras; 1950—59 buvo leidžiamas laikr. „Leninietis”. 1945—67 pastatyta gelžbetonio konstrukcijų g-la, tarpkolūkinė statybos bazė, ryšių skyrius, autobusų stotis, gyventojų buitinio aptarnavimo kombinatas, malūnas, vasaros teatras, kultūros namai ir nemažai kitų visuom. pastatų, 18 daugiabučių komunalinių ir 412 individualinių namų. 1861 Kybartuose gimė rusų dailininkas I. Levitanas, 1869 — vienas LKP kūrėjų P. Eidukevičius.