KERMEŽYS — ežeras

KERMEŽYS — ežeras Utenos r j., 9 km į v. nuo Utenos, prie Kauno—Zarasų plento. Plotas 17 ha. Ežeras ovalus. Ilgis 550 m, didž. plotis 440 m, kranto linijos ilgis 1550 m. Krantai neaukšti, vakarinis pelkėtas. Į š. nuo ežero yra Paker-mėžio kaimas.KERNADETAS — ežeras Utenos rj.,10 km į p. nuo Utenos, prie Panevėžio—Švenčionėlių geležinkelio. Plotas 28 ha.Ežeras ištįsęs iš š. r. į p. v.;

ilgis 950 m,didž. plotis 375 m. P. v. krantas aukštas,apaugęs mišku. Prie ežero įsikūrę Kvyk-liai, i KERNAGIS Aleksandras [g. 1911.IX.9 Svirnuose (Anykščių rj.)] — aktorius, Lietuvos TSR nusipelnęs artistas (1954). 1933 baigė Valstybės teatro vaidybos studiją (Kaune). Nuo 1933 „Jaunųjų teatro”, nuo 1934 Valstybės teatro aktorius. 1938—40 studijavo teisę Kauno, 1940—42 Vilniaus un-tuose. Nuo 1940 Akademinio dramos teatro aktorius. Nuo 1960 TSKP narys. Su J. Būtėnu parašė dramas „Pamilau dangaus žydrumą” (iii. 1958) ir „Kad ir šimtą gyvenimų. ..”, rašo teatro klausimais spaudoje.Vaidmenys: Barendas (H. Hejermanso „Viltis”), Eerestas (A. Korneičiuko „Platonas Kre-četas”), Trofimovas, Piščikas (A, Čechovo „Vyšnių sodas”}, Buianovas (A. Ostrovskio „Miškas”), Trufaldinas (K. Goldonio „Dviejų ponų tarnas”), Jagminas (B. Sruogos „Apyaušrio dalia”). Don Alonzas (P. Kalderono „Meile nežaidžiamą”) ir kt.Pastatymai: J. Baltušio „Gieda gaideliai” (1948), K. Goldonio „Dviejų ponų tarnas” (1949), A. Ostrovskio „Bekraitė” (1950), J. Būtėno ir A. Kernagio „Pamilau dangaus žydrumą” (1957) ir „Kad ir šimtą gyvenimų. . .” (1967), V. Šekspyro „Daug triukšmo dėl nieko” (1961) ir kt.KERNAI — kaimas Skuodo rj., Daukšių apyl., 6 km į p. nuo Skuodo, 3 km į r. nuo Kretingos—Skuodo geležinkelio; apylinkės ir kolūkio centras. 211 gyv. (1959). Per kaimą teka Erla (Bartuvos kair. intakas). Iš v. prieina Kernų miškas. Yra malūnas, kolūkio mechaninės dirbtuvės, pr. m-la (nuo 1920), kultūros namai (nuo 1959). Ist. šaltiniuose kaimas minimas 1597 (4 ūkiai, 4 valakai; priklausė Ginteliškės dvarui).KERNAVAS — ežeras Eišiškių rj., 6 km į p. nuo Rūdninkų, Rūdninkų girioje. Plotas 81 ha. Ežeras ovalus; ilgis■■M1100 m, didž. plotis 950 m. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras aklinas. R. krante yra Kernavės kaimas.KERNAVE — miestelis Širvintų r j., 18 km į p. nuo Širvintų, 13 km į v. nuo Maišiagalos; apylinkės ir kolūkio centras. 170 gyv. (1959). Miestelis įsikūręs Neries deš. kranto viršutinėje terasoje (0,5 km nuo upės). Plano struktūra linijinė. Iš v. prieina miškas. Netoliese yra Pragarinės raistas su ežerėliu, iš kurio išteka Kernavėlė. Iš K. eina keliai į Musninkus, Dūkštas, Čiobiškį. Malūnas (nuo 1954), lentpiūvė (nuo 1962), ryšių skyrius (nuo 1925), girininkija, siuvykla, felčerių-akušerių punktas (nuo 1962), aštuonmetė m-la (nuo 1920 pradinė, 1949—61 septynmetė), kultūros namai (nuo 1957), biblioteka (nuo 1950), kraštotyros muziejus, 1929—47 veikęs prie pr. m-los, vėliau perkeltas į atskiras patalpas. Dvi aštuonkampės koplytėlės (medinė XVIII a. ir mūrinė XIX a.) — vietinės reikšmės archit-ros paminklai. Greta K. yra 4 piliakalnių (VIII—XV a.) kompleksas, kuris drauge su vaizdingo Neries slėnio atkarpa sudaro K. landšaf-tinį-istorinį draustinį. Piliakalniai ir slėnis turi pavadinimus (Pilies kalnas, Lizdeikos kalnas, Mindaugo sostas, Aukuro kalnas, Pajautos slėnis), kuriuos išpopuliarino XIX a.—XX a. pr. rašytojų romantikų kūriniai. Neries pakrantėse tarp K. ir Čiobiškio gausu VIII—XII a. pilkapių. Kai kuriuos jų tyrinėjo E. Tiškevičius ir L. Kondratovičius-Sirokomlė (1840), A. Pliateris (1859). Rasta žalvarinių papuošalų liekanų, puodų šukių, titnago dirbinių ir kt. Kitoje Neries pusėje, prie Mitkiškių kaimo, randama degintinių kapų liekanų. Už 2 km į p. nuo K. buvo Kernavėlės dvaras, priklausęs Ruseckų šeimai, iš kurios kilo dailininkai K. Ruseckas (1800—60) ir jo sūnus B. Ruseckas (1824—1912).Kai kurių istorikų (M. Strijkovskio ir kt.) nuomone, K. buvusi vienas seniausių Lietuvos centrų, į kurį did. kun-štis Traidenis iš Senųjų Trakų atkėlęs Lietuvos sostinę. Gediminas ją iškėlęs į Trakus, vėliau į Vilnių. Ist. šaltiniuose K. minima nuo 1279, kada buvo smarkiai sumušti iki jos atžygiavę kalavijuočiai. Vėliau K. dažnai minima . kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 1365 K. sudegino kryžiuočiai, o 1390,jiems artėjant, pilį pasitraukdama sudegino pati jos įgula. XIV a. Novgorodo metraštyje minimas K. miestas. XIV amžiuje K. buvo vienas svarbiausių Lietuvos gynybinių punktų, drauge su Medininkais ir Trakais sudariusių Vilniaus gynybinę sistemą. Kartu K. buvo ir svarbus prekybinis centras. 1286—1352 Rygos miesto skolininkų knygoje tarp kitų Lietuvos pirklių minimas ir Studi-las iš K. Augant Vilniui ir Trakams, dėl nepatogios geogr. padėties K. reikšmė mažėjo. Dar 1386—92 K. buvo dalinės kun-stės centras, po to liko paprasta pilimi kelyje į Vilnių, o po Žalgirio mūšio tapo eiliniu did. kun-ščio dvaru. XVI amžiuje K. — valsčiaus centras. 1522 Žygimantas Senasis suteikė K. klebonui privilegiją laikyti 3 smukles mieste ir 4 — apylinkėse. K. žymima 1529— 1567 neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąrašuose. 1551 seimo nutarimu K. (be valsčiaus) mokėjo 5 kapas grašių, o 1567 — 20 kapų grašių sidabrinės mokesčio. 1732 Augustas II suteikė privilegiją rengti 4 metinius prekymečius, o 1792 Stanislovas Augustas — Magdeburgo teises ir herbą (miesto vartuose stovintis ginkluotas karys). Tačiau K. neaugo ir liko mažu miesteliu (1861 — 260 gyv., 1886 — 242, 1923 — 292). Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, už 1 km į r. nuo K. ėjo demarkacijos linija. 1943—44 K. ir Musninkų apylinkėse veikė partizanų būrys ,,UŽ Tarybų Lietuvą”.KERNAVĖS PELKĖ — pelkė Eišiškių r j., 10 km į p. v. nuo Jašiūnų geležinkelio stoties, 5 km į p. nuo Rūdninkų. Plotas 873 ha (pramoninis 660 ha). Pelkėje telkšo 2 ežerai: Kernavė ir Šulnys. Yra nesupelkėjusių salų (36 ha). K. p.— sau-suminės kilmės raistinė aukštapelkė. Durpių klodo didž. storis 4 m, vid. 1,36 m. Durpės aukštapelkinės — kimininės ir švylinės. Vid. susiskaidymas 23%, vid. peleningumas 3,9%. Ištekliai apie 9 mln. m3. KERNYS — ežeras Zarasų rj., 5 km į š. v. nuo Salako. Plotas 19,5 ha. Ežeras ri-ninis, ištįsęs iš š. v. į p. r. Ilgis 650 m, didž. plotis 400 m, kranto linijos ilgis 1700 m. Prie K. įsikūrusios Pakerniškės. Ežeras verslovinis.KERNICTE Laima [g. 1923.1.15 Kaune] — aktorė. Baigusi Šiaulių g-ją ir Šiaulių dramos teatro studiją, dirbo to teatro aktore. 1944—45 mokėsi Kauno konservatorijoje. Nuo 1946 Klaipėdos dramos teatro aktorė. Nuo 1950 TSKP narė.Vaidmenys: Lida (A, Korneičiuko „Platonas Krečetas”), Katrė (V. Miliūno „Marti”; pagal Žemaitės apsakymus), Emilija (V. Šekspyro „Otelas”), Leoną (K. Sajos „Silva studentauja”), Marta (H. Vuolijoki „Akmeninė gūžta”), Vaišvilienė (V. Miliūno „Žuvėdros palydi”) ir kt.KERNOVICIUS Konstantinas [1887.111.11 Vilniuje — 1938.IX.11 Rostove] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš darbininkų. 1905 stalių profs-gos v-bos narys Vilniuje. Nuo 1906 Lenkų socialistų partijos Lietuvos organizacijos, o šiai tais pačiais metais susijungus su LSDP, — pastarosios narys. Už rev. veiklą 1907 baustas kalėjimu. LSDP konferencijoje Vilniuje išrinktas LSDP CK nariu. 1918.IV įstojo į pirmąją kom. kuopelę Vilniuje, padėjo kurti LKP, buvo LKP I suvažiavimo delegatas, suvažiavimo išrinktas CK nariu. LKP deleguotas, 1918 dalyvavo okupuotųjų kraštų kom. org-jų konferencijoje Maskvoje. Lietuvos Laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės narys, su kitais pasirašęs 1918.XII.16 Manifestą, skelbiantį Lietuvoje Tarybų valdžią. 1918 pab. padėjo kurti Švenčionių aps. rev. k-tą ir kt. vietinius Tarybų valdžios organus. 1919 pr. dirbo Vilniaus rev. k-te. Lietuvos Tarybų suvažiavime (1919.11.18—20) išrinktas Centr. Vykd. K-to (CVK) nariu, o plenume (1919.11.21) — CVK Prezidiumo nariu. Pilsudskininkams užgrobus Vilnių, liko jame dirbti pogr. part. darbo. 1919.IV suimtas ir kalintas Vilniuje. Tarybų Rusijai ir Lenkijai keičiantis polit. kaliniais, 1919.XII atvyko į Smolenską. 1920—22 tarnavo Raudonojoje Armijoje (Vakarų fronte). 1922—30 adm. darbuotojas Minske, 1931—37 stalius medžio apdirbimo įmonėje Rostove prie Dono. Žuvo, neteisėtai represuotas asmenybės kulto sąlygomis. 1957 reabilituotas.KEROTIS— ežeras Švenčionių r j., 7 km į š. v. nuo Švenčionėlių. Plotas 32 ha, ilgis 840 m, didž. plotis 600 m. Kranto linija, ypač šiaurėje, smulkiai vingiuota, jos ilgis 2750 m. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, miškingi. \ p. v. nuo ežero yra Luknos kaimas.KEROTYS — ežeras Švenčionių r j., 16 km į š. v. nuo Švenčionėlių, 7 km į p. nuo Labanoro. Plotas 29 ha. Ežeras ištįsęs iš v. į r.; ilgis 960 m, didž. plotis 480 m, kranto linijos ilgis 2750 m. V. galo krantas žemas, miškingas, kiti krantai aukštesni. Prie K. yra Pakerotės kaimas.KERPAUSKAS Aleksandras [g. 1927. VI.6 Sarnelėje (Plungės rj.)]—inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas (1957). 1952 baigė Kauno Politechnikos in-tą. 1950—52 Kauno miesto vandentiekio ir kanalizacijos tresto skyriaus vedėjas. Nuo 1953 dirba ped. darbą Kauno Politechnikos in-te, 1955—57 kartu buvo Energetikos ir elektrotechnikos in-to moksl. bendradarbis. Nuo 1966 docentas. Paskelbė moksl. straipsnių apie linų pluošto atsparumą cikliniam lankstymui, transporto darbų me-cbanizavimą verpyklose.KERPĖS. Lietuvoje suregistruotos 205 K. (Lichenes) rūšys ir 65 jų formos. Manoma, kad Lietuvos TSR yra daugiau kaip 400 K. rūšių. Labiausiai paplitusios elni-nė šiurė (Cladonia rangiierina) ir miškinė šiurė (C. sylvatica); jos vyrauja sausų smėlėtų pušynų paklotėje. Su šiu-rėmis kartu dažnai auga ir kitų K. Iš jų, kaip vaistinis augalas, pažymėtina islandiškoji kerpena (Cetiaiia islandiea). Kerpenos kartais eksportuojamos į užsienio valstybes ir kt. sąjungines respublikas (pvz., 1965 iš viso išvežta daugiau kaip 23 t); maža dalis suvartojama Lietuvos vaistinėse. Samanų sąžalynuose dažnai auga įv. rūšių meškapėdės, pvz., meškapėdė šunvaistė (Peltigeia canina). Kai kurios K., pvz., alpinė šiurė (Cladonia alpestris), kartais vartojamos kambariams, kapams, stovykloms puošti. Sieninė geltonkerpė (Xanthoria parietina) būdavo vartojama audeklams dažyti.Lit.: A. MHHKHBH«ryc, HTorB HCCAeAOBaHHS tpAopbi AHniaiiHHKOB AHTBM.— MaTepiiaALi BTO-poro CHMno3nyMa no Bonpoca.M HCCAeĄOBaHHEMUKO- H AHXeHOtpAOpbI Opil6aATHHCKHK peC-nySAHK, BiiAbHKjc, 1963.KERŠIENĖ Antanina [Gobytė; 1907. XII.24 Vilniuje — 1948.VIII.24 Valkininkuose (Varėnos rj.)]—pedagogė. Baigusi Vilniaus Vytauto Didžiojo g-jos 6 kla~

ses, 1925—33 ir 1938—45 mokytojavo Valkininkų vis. pradinėse m-lose. 1938 baigė Krokuvos un-tą. Nuo 1945 Valkininkų g-jos mokytoja, nuo 1947 direktorė. Nuo 1948 VKP(b) narė. Burž. nacionalistų nužudyta.Ii/.: A. Baltrūnienė, Su pirmąja laida.— Kad žemėje žydėtų gėlės, K. 1960.KERŠIS — ežeras Anykščių rj., 7 km į š. nuo Balninkų. Plotas 26,5 ha. Ežeras ištįsęs iš š. v. j p. r.; ilgis 1625 m, didž. plotis 275 m. Krantai aukšti. 200 m į p. r. nuo K. yra kitas, mažesnis, Keršio ež.KERŠYS Petras [1915.VII.10 Naujaūly-tyje (Varėnos rj.) — 1943.III.5 prie Ni-kitovkos (Oriolo sr.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš mažažemių valstiečių. Nuo 1933 Komunistų partijos narys. Pogr. darbą dirbo Varėnoje. 1934 išrinktas part. kuopelės sekretoriumi. 1939 už rev. veiklą ištremtas j Vilkaviškio aps. 1940—41 Alytaus aps. milicijos skyriaus polit. vadovas. LKP V suvažiavimo (1941) delegatas, D. Tėvynės karo metais Raudonosios Armijos karys. Žuvo fronte.KERŠYS Vincas [1911.X.13 Varėnoje — 1942.III.27 Gavenionyse (Varėnos rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis, Didžiojo Tėvynės karo partizanas. Kilęs iš mažažemių valstiečių. Nuo 1933 Komunistų partijos narys. Už pogr. veiklą persekiotas. 1937 išrinktas Varėnos part. kuopelės sekretoriumi, 1938 LKP Alytaus aps. pogr. k-to nariu. 1940— 1941 Vidaus reikalų liaudies komisariato Alytaus sk. įgaliotinis. D. Tėvynės karo pradžioje evakavosi. 1941. VIII.9 su K. Petriko vadovaujama grupe pasiųstas į Lietuvą partiz. kovai. Žuvo kovoje su hitlerininkais.„KERŠYTOJAS” — 1. Partizanų būrys, veikęs hitlerinės okupacijos metais Raseinių ir Tauragės apskrityse. Daugiausia bazavosi Birbiliškės miške (Jurbarko r j.). Pradėtas organizuoti Raseinių apskrityje 1941 pab.—1942 pr. Jo branduolį sudarė likę priešo užnugaryje vietos komunistai, komjaunuoliai ir pabėgę iš nelaisvės Raudonosios Armijos kariai: J. Jeleckichas, V. Paulauskas, G. Staskevičiūtė, A. Smarkalovas, J. Teišerskas ir kt. Pirmasis būrio vadas — komunistas S. Kursevičius. 1943.XI būrys pavadintas „Keršytoju”; jo vadas buvo J. Jeleckichas, komisaras M. Šunakevičius.būryje buvo 4 grupės, jungusios apie 50 partizanų. Iš trečiosios grupės sudarytas Zapolskio partizanų būrys.pr. „K.” būryje buvo 180 kovotojų. „K.” būryje bazavosi LKP Raseinių aps. k-tas (sekr. A. Jocius; Raseinių aps. part. org-ja (1944 turėjo 36 narius) ir LLKJS Raseinių aps. k-tas (iki 1943 sekr. J. Teišerskas, vėliau J. Ulvydas; Raseinių aps. komjaunimo org-jai 1944 priklausė 211 komjaunuolių). „K.” Nau-kaimyje (Jurbarko rj.) turėjo spaustuvėlę „Kerštas”, išspausdino 17 atsišaukimų. Partizanai susprogdino 30 priešo kar. ešelonų, nuvertė nuo bėgių 144 vagonus su kar. technika, 57 — su kar. daliniais, susprogdino 14 priešo automašinų, nutraukė 7 km telefono laidų, sunaikino daugiau kaip 500 hitlerininkų ir vietinių okupantų samdinių. Kovose „K.” neteko 18 partizanų (V. Jackaus, V. Kra-piko, J. Teišersko, P. Timochino ir kt.).2. Partizanų būrys, veikęs hitlerinės okupacijos metais Vilniaus, Trakų ir Eišiškių apskrityse. Pradėtas organizuoti Vilniuje 1943 vasarą; jo branduolį sudarė antifašistinės Lietuvos išlaisvinimo s-gos ir Vilniaus geto jungtinės partizanų org-jos (Fereinigte partizaniše or-ganizacie) nariai. 1943.VII.22 iš Vilniaus geto į Baltarusijos miškus išėjo 25 žmonės (grupės vadas J. Glasmanas, komisaras B. Šeršnevskis). Kelyje grupė išaugo iki 60 žmonių, nes prisijungė pabėgę geto antifaš. org-jos nariai, dirbusieji netoli Naujosios Vilnios (dab. Vilniaus dalis). Ties Lavariškėmis (Vilniaus rj.) grupė buvo apsupta, ir daug partizanų žuvo. 14 žmonių grupei pavyko išeiti iš apsupimo. Jie nuvyko į miškus prie Naročiaus ež. ir ten prisidėjo prie LKP CK operatyvinės grupės partizanų. 1943.IX būrys su kt. partizanais persikėlė į Rūdninkų girią, įsirengė būrio bazę. Iš Vilniaus į būrį atvyko naujų jėgų; būrio vadu paskirtas J. Simanavičius, komisaru J. Šmitas, štabo viršininku J. Jefremovas. 1944 būryje buvo apie 100 kovotojų. Partizanai nuleido nuo bėgių 5 priešo ešelonus su kar. technika ir kar. daliniais, susprogdino 3 km geležinkelio pylimų, 350 kartų susprogdino bėgius, sunaikino 5 tiltus,f-kus, vandentiekio bokštą, 3 elektros transformatorius, nutraukė daugiau kaipkm telefono ir telegrafo laidų, 5 kaimuose nuginklavo vietinių burž. nacionalistų būrius.KERŠULIENĖ Bronė [Zmitraitė; g. 1899. X.15 Permėnuose (Šiaulių r j.)] —pažangi JAV lietuvių visuomenės veikėja. 1912 emigravusi į JAV, iš pradžių dirbo avalynės pramonėje, nuo 1923 — moterų grožio salone. Dalyvavo Amerikos Lietuvių darbininkų lit-ros d-jos, Progresyvių moterų susivienijimo, Lietuvių darbininkų susivienijimo, „Aušros”, „Aido” chorų, Niujorko lietuvių moterų kultūros klubo veikloje. 1966 lankėsi Lietuvoje