KATKAI — kaimas Klaipėdos r j., Kre¬tingalės apyl., 8 km į p. nuo Kretingos, 6 km į r. nuo Klaipėdos—Kretingos ge¬ležinkelio; kolūkio centras. 84 gyv. (1959). Pr. m-la (nuo 1945).
KATKAUS PARTIZANŲ GRUPĖ — par¬tizanų grupė, veikusi hitlerinės okupaci¬jos metais Mažeikių apskrityje. Ją suda¬rė 10 žmonių, 1944.VI pasiųstų į priešo užnugarį iš TSRS gilumos: A. Kundrotas (vadovas), P. Taurinskas (žvalgų virši¬ninkas), J. Gabalis, J. Jankauskas, B. Ja¬saitis, V. Šklėris (radistas) ir kt. Grupė tyrė gyventojų nuotaikas okupuotoje teritorijoje, fašistų žvėriškumus, platino kom. spaudą, organizavo žmones į ko¬vą su okupantais. Jos iniciatyva 1944.VI sudaryti pogrindiniai LKP (sekr. A. Kund¬rotas) ir LLKJS Mažeikių aps. k-tai. 1944.VIII K. p. g. susijungė su Raudo¬nosios Armijos daliniais.
KATKUS Mikalojus [1852.XII.17 Ažytė-nuose (Kėdainių rj.) — 1944.VI.26 ten pat]—etnografas, literatas, liaudies švie¬tėjas. Mokėsi Dotnuvoje. 1873 baigė Šiaulių g-ją. Viene¬rius metus studijavo Maskvos un-to ma¬tematikos f-te. Drau¬ge su J. Basanavi¬čiumi, V. Pietariu ir kt. dalyvavo ler;-kų ir lietuvių stu¬dentų nacionalinėse org-jose. Rusų na¬rodnikų veikiamas, perėjo į Žemdirbys, tės akademiją (Pet-rovsko Razumovs-kajoje, prie Maskvos; dab. Timiriazevo ž. ū. akademija). 1878 ją baigė ir grįžo į Ažytėnus. 1879—85 Lietuvos ir Latvi¬jos įv. dvarų tarnautojas. Nuo 1885 dir-bo savo ūkyje Ažytėnuose. Padėjo pla¬tinti draudžiamą liet. spaudą, rinko me¬džiagą „Aušrai”, palaikė ryšius su auš¬rininku M. Jankumi, rašytojais L. Di¬džiuliene (Žmona), J. Miliausku (Miglo¬vara), knygnešiu J. Bieliniu ir kt. Daly¬vavo 1905—07 rev. judėjime — buvo Krakėse 1905 susikūrusio valsčiaus k-to narys. Nuo 1906 keletą kartų caro val¬džios kalintas. Savo namuose mokė kai¬mo vaikus. 1919 K. iniciatyva atidaryta Ažytėnų pr. m-la, o jis paskirtas ve¬dėju. Vėliau mokytojavo Plungės g-joje. Atleistas už materialistinę pasaulėžiūrą, pažangias ped. mintis, vėl dirbo savo ūkyje Ažytėnuose. Kritikavo burž. val¬džios skiepijamą nacionalizmą, klerika¬lizmą, atvirai ignoravo religines apeigas ir pareigas bažnyčiai; aktyviai domėjosi kultūriniu, ekonominiu ir politiniu gy¬venimu. Parašė pasakėčių liaudies pasa¬kų motyvais („Voras ir skruzdėlė”, „Šuns bajorystės popieriai” irkt, 1891— 1892) ir apsakymėlių, kuriuos J. Jab¬lonskis įtraukė į lietuvių k. chrestoma- _ tijas; atsiminimus apie 1863 sukilimą, apie J. Basanavičių; publicistinių straips¬nių, daugiausia antireliginių ir antikleri-kalinių. Svarbiausias K. darbas — me¬muarinio pobūdžio kūrinys „Balanos ga¬dynė” (1927). Jame aprašoma XIX a.
vidurio Ažytėnų apylinkių valstiečių buitis (darbai visais metų laikais, gyv. namai, maistas, drabužiai, papročiai ir kt.), liečiami pobaudžiavinio laikotar¬pio valstiečių soc. santykiai.
Ršt.: Balanos gadynė, V., 1949; Rastai, V., 1965 [K. Korsako įvadinis straipsnis].
Lit.: J. Jurginis, Mikalojus Katkus, V., 1963.
KATKUS Vladas [g. 1910.VI.8 Peterbur¬ge] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Darbininkas. 1927 Betygaloje (Rasei¬nių rj.) įsijungė į rev. veiklą, dirbo Lietuvos Raudonosios pagalbos org-joje, platino neleg. lit-rą. 1933 už rev. veiklą kareivių tarpe Kaune kalintas. 1934—42 Komunistų partijos narys. 1936, 1937 ir 1939 kalintas adm. tvarka (paskutinį kartą metus Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje). 1940—41 Raseinių ka¬lėjimo viršininkas. Nuo 1942.1 polit. va-dovas Raudonosios Armijos 16 liet. di¬vizijoje. 1942.V neteisėtai represuotas. 1961 reabilituotas. Gyvena Lenkijoje.
KATKUSKĖS — kaimas Eišiškių r j., Poš¬kų apyl., 13 km į r. nuo Šalčininkų, 2 km nuo Baltarusijos TSR sienos. 132 gyv. (1959). K.— gatvinis kaimas. Jo pakraščiu teka Gauja (Nemuno intakas). Aštuonmetė m-la (1922—49 pradinė, iki 1961 septynmetė). Kaimo v. pakraštyje yra įv. dydžio pilkapių; kai kurie apdėti akmenimis. Tiriant vieną pilkapį, rastas VII—VIII a. degintinis kapas.
KATLAUSKAS Feliksas [1915.VIII.15 Ei¬šiškėse — 1943.III.9 Pokrovskojės rj. (Oriolo sr.)] — revoliucinio judėjimo da¬lyvis. Nuo 1935 TSKP narys, Tamošavos (Daugų r j.) kuopelės, vėliau LKP Daugų parajonio k-to sekretorius, LKP Alytaus aps. k-to narys. Už rev. veiklą 1938 iš¬tremtas metams į Dimitravo priverčia¬mojo darbo stovyklą. 1940—41 LKJS Daugų vis. k-to sekretorius, milicijos darbuotojas, Alytaus miesto vykd. k-to pirmininko pavaduotojas. D. Tėvynės karo metais Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos karys. Žuvo fronte.
KATRA — upė Lietuvos TSR ir Baltaru¬sijos TSR, Nemuno deš. intakas. Ilgis 109 km, baseino plotas 2010 km2. Prasi¬deda BTSR pasienyje^ 22 km į p. r. nuo Varėnos. Katros ir Ulos aukštupiai su¬daro vieną vagą. Tarp Kazliškių ir Pa-ramėlių šioje vagoje yra vieta, nuo ku¬rios vanduo teka į priešingas puses; į r.— Ūla, į v.— Katra. Teka į p. v., iš pradžių BTSR siena, likusius 85 km iki žiočių — per BTSR. Žemupyje kerta Gardino—Mastų geležinkelį. Įteka į Ne¬muną 535 km nuo jo žiočių, 18 km į p. r. nuo Gardino. Didž. intakai (visi Baltarusijoje): dešinieji — Rudna, Piran-ka; kairieji — Skorbianka, Neviša, 2eč-ka, Ostrinka, Rička, Skidelka. Vid. nuo¬lydis aukštupyje ir vidurupyje 25, žem¬upyje 22 cm/km, Aukštupyje K. kerta Čepkelių raistą. Debitas 22 km nuo žio¬čių: maks. 278, vid. 11,4, min. vasarą 2,15, min. žiemą 1,82 nr/s. XIX a. vidu¬ryje Ula (Merkio intakas) aukštupyje pradėjo smarkiai graužtis gilyn, o jos ištaka — slinkti į r. Perkirtusi vanden¬skyrą, Ula užgrobė 410 km2 Katros ba¬seino ploto ir 35 km jos ilgio. Dėl to Katroje sumažėjo vandens. Naujasis K. aukštupys labai sudumblėjo, erozija su¬silpnėjo.
KATROS PELKĖ — pietrytinė Čepkelių įaisto dalis, esanti Katros (Nemuno inta¬ko) slėnyje (Varėnos rj.).
KATŪTIŠKIŲ MIŠKAS — miškas Vil¬niaus rj., 23 km į p. r. nuo Vilniaus, 1 km į r. nuo Vilniaus—Turgelių kelio. Priklauso Vilniaus miškų ūkio Migūnų girininkijai. Plotas 1211 ha; medynų 930 ha, iš jų 367 ha kultūrinės kilmės, įveistų 1959—65. Reljefas kalvotas. Dir¬vožemiai daugiausia velėniniai jauriniai, mažai sujaurėję, susiformavę ant smėlio ir lengvo priesmėlio; gausu riedulių. Vyrauja II—III boniteto brukniniai pu¬šynai. Savaiminės kilmės medynuose kt. veislių tėra 1%- Kultūrinės kilmės jau¬nuolynus sudaro mišrūs medynai, kurių sudėtis; 80% pušies, 20% eglės, beržo ir maumedžio medynų. Vid. amžius 22 metai, vid. bonitetas 11,4. Savaiminės kilmės medynų vid. skalsumas 0,67, vid. tūris 40 ktm/ha, vid. prieauga 1,8 ktm/ha. Yra stirnų, lapių, tetervinų, jerubių. Miškas įeina į Vilniaus miesto žaliąją zoną.
KAUKAI — kaimas Alytaus rj., Parėčė-nų apyl., 8 km į p. r. nuo Simno. 134 gyv. (1959). Š. pakraščiu teka Per-šėkė. Jos kair. krante, ties K., yra aukš¬tas, stačiais šlaitais piliakalnis su ovali¬ne aikštele.
Iš p. piliakalnį juosia griovys, už Jo — 10 m aukščio pylimas. P. papėdėje būta di¬delės gyvenvietės. Piliakalnio šlaituose, aikšte¬lėje ir gyvenvietėje rasta lipdytinės grublė¬tosios keramikos. Piliakalnis įrengtas I t-mečio viduryje. Priešais jį, Peršėkės deš. krante, yra ankstyvesnis, neįtvirtintas piliakalnis, labai ap¬naikintas.
K. susikūrė burž. žemės reformos me¬tu buvusio Obelytės dvaro žemėje.
6 MLTE, tomas II
KAUKAITĖ Marija [g. 1907.II.6 Vilka¬viškyje] — revoliucinio judėjimo dalyvė. Kilusi iš valstiečių. 1927 Vilkaviškyje įstojo į LKJS. Tais pačiais metais kalin¬ta, vėliau ištremta j Kalvariją. Nuo 1929 Komunistų partijos narė. 1931—32 dir¬bo LKP CK pogr. „Spartako” spaustu¬vėje Kaune, kur 1932.11 suimta ir nuteis¬ta 12 metų kalėti. Lietuvai ir TSRS kei¬čiantis polit. kaliniais, 1933.X išvyko į Maskvą, iki 1936 (Banio pavarde) mo¬kėsi Vakarų tautinių mažumų kom. un-te. 1938—45 dirbo Sverdlovsko sr., vėliau Mordovijos ATSR. 1945—47 Lie¬tuvos TSR MT instruktorė. 1947—48 Švenčionių aps. vykdomojo k-to pirmi¬ninkė. 1948—50 mokėsi Resp. part. m-loje, vėliau dirbo administracinį ir profsąjunginį darbą Klaipėdoje, Vilniu-je. Nuo 1955 pensininkė.
KAUKAS Antanas [g. 1896.11.15 Dusel-ninkuose (Alytaus rj.)] —-Didžiojo Tėvy¬nės karo partizanas. Kilęs iš valstiečių. 1915 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919.X mobilizuo¬tas į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Kau¬ne. Ryšium su 1920.11.22—23 kareivių sukilimu suimtas ir perduotas karo lau¬ko teismui, bet, trūkstant kaltės įrody¬mų, išteisintas. 1920—41 dirbo žemės ūkyje. Hitlerininkams okupavus Lietu¬vą, kalintas Alytuje ir Pravieniškių kone. stovykloje. Paleistas dirbo savo ūkyje Geniuose (Alytaus rj.). Nuo 1943 TSKP narys. Buvo partizanų ryšininku. 1944 suimtas, kankintas, kalintas Alytu¬je ir Marijampolėje. 1945 — 50 part. darbuotojas Alytaus, Pagėgių aps. ir kitur. Pensininkas.
KAUKAS Juozas [1862 Penkvalakiuose (Vilkaviškio rj.) — 1895.VII.27 Berne (Šveicarija)] — visuomenės veikėjas. 1889 baigė Varšuvos un-tą. Dirbo gy¬dytoju Lazdijuose ir Seinuose. Vienas Varšuvos liet. studentų neleg. d-jos „Lietuva” steigėjų (1888). 1895 bendra-darbiavo „Varpe” (slap. Raulas), rėmė šį laikraštį ir „Ūkininką” pinigais. Or¬ganizavo liet. spaudos platinimą Dzū¬kijoje.
KAUKAS — mitologinė tautosakinė bū¬tybė, pirmą kartą paminėta M. Mažvydo „Katekizme”. Vadinamas dar kaukučiu, pūkiu, pykuoliu, barzduku, nykštuku ir kt. Kaukų buvę vyriškų ir moteriškų. Vaizduojamas delno, piršto dydžio žmo¬gučiu. Rengęsis žaliai, mėlynai, raudo¬nai, gyvenęs žemėje, po namais, rūsiuo¬se, daržinėse, svirnuose, maitinęsis alum, pienu, balta duona, sviestu, buvęs ma¬tomas mėnesienoje, rūke. Paskirtis — nešti savo šeimininkui turtą: javus, dra-bužius, šieną. Maždaug nuo XVII a. K. vaizdinys sumišo su aitvaru.
RAUKINĖS MIŠKAS — miškas Kaišia- -dorių rj., 8 km į p. nuo Žiežmarių. Pri¬klauso Kaišiadorių miškų ūkio Kauki-nės girininkijai. Plotas 1840 ha, medynų apie 1600 ha. Pietvakariuose jungiasi su Varkalių mišku (149 ha), su kuriuo sudaro vieną masyvą. Miško r. dalimi teka Spengla (į Auiėdo ež.), v. dali¬mi— Kertus (Strėvos intakas). Reljefas banguotas. Dirvožemiai velėniniai jau-riniai, mažai sujaurėję, priemoliniai. La-biausiai paplitęs augavietės tipas — drėg¬na giria ir drėgnoka giria su uosiu. 96% medynų savaiminės kilmės. Eglynų yra 50%, beržynų 13%, juodalksny¬nų 11%, drebulynų 10%, skroblynų 7%, baltalksnynų 4%, ąžuolynų 3%, pu¬šynų 2%. 1959—62 įveista eglių ir ąžuolų. Miško š. pakraštyje, ties Klevi¬nės kaimu, auga 30 metų amžiaus kėnių. Trake gausu lazdynų. Jaunuolynai suda¬ro 15%, pusbrandžiai medynai 22%, pri-bręstantieji 26%, brandieji 37%. Medy¬nų vid. amžius 53 metai, vid. bonitetas 1,7, vid. skalsumas 0,69, vid. tūris 142 ktm/ha, vid. prieauga 2,6 ktm/ha. Yra stirnų, šernų, lapių, kiaunių, vove¬rių, gausu kiškių. Miškas eksploatacinis. Per metus iškertama apie 7000 ktm. Iš p. r. į K. m. įsiterpęs Kaukinės kaimas.
KAUKNORELIS — ežeras Lazdijų rj., 14 km į p. v. nuo Veisiejų, 3 km nuo Lenkijos sienos. Plotas 16 ha. Ežeras ri-ninis; ilgis 600 m, didž. plotis 350 m, kranto linijos ilgis 1620 m. Krantai sta¬tūs, apaugę mišku. Prie K. įsikūrę Ivoškai.
KAŪKNORIS — 1. Ežeras Lazdijų rj., 11 km į p. v. nuo Veisiejų. 2. Baltas Kauknoris.
2. Ežeras Lazdijų r j., 8 km į v. nuo Veisiejų. 2. Baltas Kauknoris.
3. Ežeras Lazdijų rj., 7 km į v. nuo Kapčiamiesčio. 2. Juodas Kauknoris.
KAUKOLlKAI — kaimas Skuodo rj., Aleksandrijos apyl., 12 km į p. r. nuo Skuodo, prie kelio į Barstyčius; kolūkio centras. 382 gyv. (1959). Pro kaimą teka Luoba (Bartuvos intakas) ir jos kair. intakas Sata. Felčerių-akušerių punktas (nuo 1959), aštuonmetė m-la (pradinė įst. 1902; 1950—61 septynmetė), kultū¬ros namai (nuo 1963), biblioteka (nuo 1954). Buržuazijos valdymo metais akty¬viai veikė LKP ir LKJS Daktarų-Kau-kolikų kuopelės. LKP kuopelei priklau¬sė P. Kataržis, J. Perminąs, M. Vičiu-lis (burž. nacionalistų nužudyti 1941), P. Liepa, I. Jonušas, K. Jonušas (1934— 1940 kuopelės sekretorius). LKJS kuo¬pelės nariai buvo Petras ir Pranas Jonu¬šai, S. Perminąs. Kaukolikų apylinkėse veikę jaunųjų ūkininkų rateliai ir skai-tykla-seklyčia (įk. 1938) buvo komunis¬tų įtakoje. Per juos komunistai dirbo re-voliucinį-kultūrinį darbą. 1938—40 buvo hektografu spausdinamas LKP Mažeikių aps. k-to laikraštis „Žemaitijos tiesa” (red. K. Jonušas).
KAULAKIAI —■ kaimas Raseinių r j., 11 km į š. r. nuo Raseinių; Pagojukų apylinkės ir kolūkio centras. 161 gyv. (1959). Per kaimą teka Liolinga (Dubysos kair. intakas). Parduotuvė, felčerių-aku¬šerių punktas (nuo 1959), pr. m-la (nuo 1961), kultūros namai (nuo 1959). Burž. nacionalistai Kaulakiuose 1945 nužudė Ilgižių apyl. pirmininką komunistą A. Gaižauską.
KAULAKIS Leonas [g. 1903.IV.20 Sel-vestruose (Šilalės rj.)] — inžinierius elektrikas, technikos mokslų daktaras (1967), Lietuvos TSR nusipelnęs inžinie¬rius (1965). 1928 bai¬gęs Kauno un-tą, iki 1940 dirbo jame asistentu. 1938—40 kartu ir Lietuvos Energijos k-to rei-kalų vedėjas. Nuo 1940 docentas, elekt¬ros stočių ir tink-lų katedros vedėjas. 1946—47 technolo¬gijos f-to prodeka-nas. 1948—53 Lietu¬vos TSR MA ener¬getikos sektoriaus vadovas. Nuo 1951 dėsto Kauno Politechnikos in-te. 1958 gavo technikos mokslų kandidato laips¬nį. Paskelbė moksl. darbų apie Lietuvos energijos ūkį ir elektrifikavimą, stati¬nius nuolatinės srovės modelius ir ener¬getinių sistemų režimų modeliavimą, ti¬kimybinių ir matematinės statistikos me-todų panaudojimą elektros energijos kokybei gerinti. Daug prisidėjo prie Lie¬tuvos energetinio ūkio išvystymo. Jo iniciatyva sukurti elektros sistemų anali-zatoriai plačiai vartojami projektavimo org-jų. 1967 drauge su kitais gavo Resp. premiją už universalių statinių modelių sukūrimą.
Ršl.: Sviesotechnikos pradmenys, K., 1931 r Žemės ūkio elektrifikavimas, V., 1961.
KAULIAI — kaimas Jonavos rj., Buko¬nių apyl., 6 km į p. r. nuo Sėt t s. 34 gyv. (1959). Ist. šaltiniuose K. minimi 1534.
KAUNAITE Marija [g. 1895.IV.28 Sin¬tautuose (Sakių rj.)] — revoliucinio ju¬dėjimo dalyvė, LTSR nusipelniusi kul¬tūros veikėja (1965). Kilusi iš valstiečių. 1914 baigė Marijam¬polės g-ją. 1916—17 mokytoja lietuvių karo pabėgėlių vai¬kų m-loje Maskvo¬je. Nuo 1917 Komu-nistų partijos narė. Dalyvavo Spalio re¬voliucijoje Maskvo¬je. 1917—18 dirbo Maskvos Bauma-no rj. D2DT, 1918— 1945 — partinį, prof¬sąjunginį ir admi-nistracinį darbą Maskvoje. 1944—45 LKP CK agitacijos ir propagandos sky¬riaus darbuotoja, 1945—56 LKP CK mo¬terų skyriaus vedėja, 1956—63 LKP CK part. komisijos narė. 1946—58 TSRS AT deputatė; 1959— 63 Lietuvos TSR AT de¬putatė. 1949—59 LKP CK narė. Tarptau¬tinių moterų kongresų 1949 Budapešte, 1953 Kopenhagoje ir Tarptautinio taikos gynimo kongreso 1952 Vienoje delega¬tė. Nuo 1952 „Tarybinės moters” redko¬legijos narė. Pensininkė.
Ršt.: Tarybų Lietuvos moterys — socializmo statybos aktyvios dalyvės, V., 1950.
KAUNAS Jurgis [g. 1908.IV. 19 Balseliš-kiuose (Sakių rj.)j—inžinierius, techni¬kos mokslų kandidatas (1954). 1937 bai¬monopolijų („Maisto”, ,,Pienocentro”, „Lietūkio” ir kt.) centrai, didžiausi Lie¬tuvos bankai, didžiausios prekybos įmo¬nės. Miestas labai išaugo (1923 — 92 000 gyv., 1940— 154 000). Pastatyta nemažai visuom. pastatų, gyv. namų. Kapitalistai statydinosi ištaigingus dau¬giabučius gyv. namus (daugiausia mies¬to centre, aplink Vytauto kalną ir jo pašlaites), o darbininkų gyv. kvartalai augo daugiausia miesto pakraščiuose; jie buvo neplaningi, užstatomi nedide¬liais mediniais namais be vandentiekio ir kanalizacijos, dažnai ir be elektros. Miesto susisiekimui naudotas arklinis tramvajus—„konkė” (veikė 1892—1929), siaurasis geležinkelis, ėjęs palei Nemu¬ną nuo Šančių iki Rotušės (nutiestas I pasaul. karo metais, 1920—35 naudo¬tas civ. transportui). 1924—25 veikė autobusų linija Rotušė—Panemunė; lik¬vidavus arklinį tramvajų, autobusai pra¬dėjo kursuoti reguliariai.
K. tapo svarbiausiu Lietuvos kultūros centru. 1920 įsisteigė Aukštieji mokslo kursai, kurių pagrindu 1922 įkurtas Lietuvos un-tas (nuo 1930 — Vytauto Didžiojo un-tas; ž. Kauno universitetas). 1933 Įsteigta Kauno konservatorija (ž. Konservatorijos), 1936 įkurta Veteri-narijos akademija. 1934—38 veikė dvi¬mečiai Aukštieji kūno kultūros kursai.
Be aukštųjų m-lų, veikė 6 specialio¬sios aukštesniosios m-los (1109 mokslei¬viai), 20 g-jų (5856 moksleiviai), 5 pro¬gimnazijos ir spec. vid. m-los, 64 pr. m-los. 1920 įkurtas Valst. teatras (turė¬jęs operos, dramos ir baleto trupes), 1925 — radiofonas. Kaune veikė daugu¬mas burž. Lietuvos leidyklų ir spaustu¬vių, buvo leidžiama apie 100 period. leidinių (1934).
Buržuazijai valdant, K. tapo Lietuvos rev. judėjimo centru. Jame 1920—40 veikė LKP ir LKJS Centro Komitetai, miesto ir rajono komitetai, profs-gų ir kitų pažangių org-jų centrai. Komunistų partijos sukurtos knygų leidimo b-vės „Šviesa” (1921—22), „Vilnis” (1926) lei¬do Kaune marksistinę lit-rą. Nepaisant cenzūros persekiojimų, buvo leidžiami legalūs periodiniai partijos leidiniai: „Darbininkų gyvenimas”, „Naujoji ga¬dynė”, „Skardas”, „Mūsų skardas”, „Vil¬nis”, „Žaibas” ir kt. Mieste veikė LKP CK pogr. spaustuvės „Spartakas”, „Ko¬va”, kuriose buvo spausdinami laikr. „Tiesa”, „Kareivių tiesa”, „Salin fašiz¬mas!”, atsišaukimai. LKJS CK pogrindi¬nėse R. Čarno, J. Greifenbergerio spaus¬tuvėse (nuo 1934) buvo spausdinamas laikr. „Darbininkų ir valstiečių jauni¬mas”, atsišaukimai. LKP Kauno rj. k-tas 1932—37 leido rotatoriumi dauginamą savo laikraštį „Revoliucinis darbinin¬kas”. Lietuvos Raudonosios pagalbos g-ja savo pogr. spaustuvėje daugino T. „Raudonoji pagalba”, „Į pagalbą”, sukimus. 1919—40 mieste kasmet darbininkų streikai, tame tarpe ir polit. streikai (1919.IX.16, 1920. 936.VI.18—20). Komunistai va-1920.11.21—23 įvykusiam K. eivių sukilimui, 1924 ir vėles-legužės Pirmosios demonstra¬cijoms ir polit. streikams, 1925.1.19 ir daugeliui kitų bedarbių demonstracijų. Burž. valdžia mėgino represijomis pa-raližuoti LKP veiklą. Ji Kaune sušaudė komunistus P. Varkalį (1921), N. Jubi-lerį (1925), K. Požėlą, J. Greifenberge-rį, K. Giedrį, R. Carną (1926), Ch. Me-lamedą (1927), nukankino K. kalėjime komunistus K. Krastinaitę, A. Laukaity¬tę, V. Joneikį, H. Baratinską, H. Pres-maną, J. Garelį ir kitus. Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas (past. 1864) buvo di¬džiausias burž. Lietuvoje. Jame nuolat buvo kalinami komunistai ir kt. antifa¬šistai. LKP vadovaujama darbo žmonių kova vis stiprėjo. Ypač smarkiai faš. re¬žimą sukrėtė 1936.VI antifašistinė K. darbo žmonių demonstracija ir visuoti¬nis politinis streikas; antifašistinės 1938. 111.21—27 demonstracijos, burž. vyriau¬sybei faktiškai atsisakius sostinės Vil¬niaus; 1939.X.11—12 K. darbininkų ir inteligentų antifašistinės demonstracijos, kai TSRS grąžino Lietuvai Vilnių.
1940.VI, liaudžiai sutriuškinus faš. re¬žimą, Kaune įsikūrė Lietuvos Liaudies vyriausybė, legalizuotos LKP CK ir LLKJS CK. Komunistų partijos vado¬vaujama, Liaudies vyriausybė ėmė vyk¬dyti revoliucinius pertvarkymus. 1940. VII.21 Kaune, Valstybės teatre, susirin¬kęs Liaudies Seimas paskelbė Lietuvoje Tarybų valdžią. Kaune buvo sudaryta Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Taryba, liaudies komisariatai ir kitos resp. įstai¬gos. Nacionalizuotos visos didesnės mies¬to pram. ir prek. įmonės, išplėsta gamy¬ba. Kaune veikė Lietuvos TSR Valst. leidykla, ėjo resp. laikraščiai „Tiesa”, „Tarybų Lietuva”, „Darbininkų žodis”, „Truženik” („Darbo žmogus”, rusų k.), „Der emes” („Tiesa”, žydų k.), „Kom¬jaunimo tiesa”, „Valstiečių laikraštis”, žurnalai „Komunistas”, „Kultūra”, „Raš¬tai”, „Genys”, „Į pagalbą”, „Liaudies ūkis”, „LTSR medicina”, „Seimą”, „Šluo¬ta”, „Žemės ūkis” ir kt. Išsiplėtė moky¬mo ir mokslo įstaigų tinklas.
1941.VI.24 Kauną okupavo hitlerinės Vokietijos kariuomenė. Mieste įsikūrė okup. valdžia: Lietuvos generalinės sri¬ties gen. komisaras ir gen. tarėjai — burž. nacionalistai, klusnūs hitlerininkų padėjėjai. Kauno miesto apygardai val¬dyti buvo paskirtas vokietis komisaras. Vilijampolėje okupantai įrengė žydų getą ir, burž. nacionalistų padedami, sistemingai naikino jo gyventojus. Dau¬giausia žmonių (apie 80 000) buvo išžu¬dyta Devintajame forte; apie 35 000 taryb. karo belaisvių buvo sušaudyta VI forte, apie 10 000 — prie II ir III for¬to, apie 8000 — VII forte. Masinės žudy¬nės t. p. buvo vykdomos laukuose prie Petrašiūnų, Mickevičiaus slėnyje, už Aukštosios Panemunės ir kitur. 1945 Kaune tebuvo apie 80 000 gyv. Oku¬pantai 1943 uždarė Kauno un-tą. Bėgda-‘mi iš K., jie sunaikino beveik visas di¬desnes pram. įmones („Metalą”, „Per-galę”, „Drobę”, „Gumą”, „Maistą” ir kt.), sugriovė vandentiekį, susprogdino K. elektrinę, visus tiltus per Nemuną ir Nerį. 1945 miesto pramonė gamino tik 27% 1939 gamintos produkcijos kiekio.
Jau pirmaisiais okupacijos mėnesiais komunistai ir kt. antifašistai ėmė kurti Kaune antifaš. org-jas, partizanų gru¬pes. Jos vykdė diversijas įmonėse, transporte, leido antifaš. laikraštį „Ko¬va”, atsišaukimus. 1942 pradėjo veikti LKP ir LLKJS Kauno miesto ir apskrities pogr. k-tai, vadovavę partinėms ir kom-jaunimo kuopelėms, antifaš. grupėms ir K. apylinkėse veikusiems partizanų bū¬riams (ž. Partizaninis judėjimas). Kovoje su okupantais Kaune žuvo šimtai komu¬nistų ir kitų antifašistų, jų tarpe V. Ci-bilis, V. Kunickis, P. Malinauskas, A. Slapšys, O. Vaivadienė, A. Vilimas, LKP Kauno miesto ir aps. k-tų sekreto¬riai J. Bilys, F. Krugliakovas, k-to na¬rys A. Kersnauskas, apie 70 komjau¬nuolių, jų tarpe penki LLKJS Kauno miesto ir aps. k-to nariai: J. Korbutas, V. Petrauskas, Tarybų Sąjungos Didvy¬riai J. Aleksonis, H. Borisą ir A. Če-ponis.
Raudonoji Armija išvadavo Kauną 1944.VIII.1. Už pasižymėjimą, vaduojant K., gvardijos kapitonui I. Lujevui ir ei¬liniui I. Šišmakovui suteiktas (1945) Ta-rybų Sąjungos Didvyrio vardas.
Po D. Tėvynės karo, padedant kt. taryb. respublikoms, K. greitai atstaty¬tas. Jau 1948 vėl veikė visos įmonės. 1950 pramonės produkcija, palyginus su 1939, padidėjo 1,6 karto, gyventojų skai¬čius padidėjo iki 162 000. Iki 1950 K. buvo apskrities centras, 1950—53 srities centras, nuo 1953 — rajono centras.
Ut.l K. TyKOBCKHH, TopoA KoBHa (KpaTKHH HCTopHKo-CTaTHCTH^ecKHH o