Nors Lietuvos automobilių keliuose eismo saugumo situacija kasmet gerėja, tačiau 2010 m Lietuva vis dar buvo 22-oje vietoje iš 27 Europos Sąjungos valstybių pagal žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. Blogesni rodikliai nustatyti Latvijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Graikijoje [1].
Eismo įvykių statistika Lietuvos automobilių keliuose rodo, kad didžiausią visų eismo įvykių rūšių dalį sudaro užvažiavimai ant pėsčiųjų (2010 m. ir 2011 m. – 35 %) ir susidūrimai (2010 m. ir 2011 m. – 34 %). Dažniausiai eismo įvykių kaltininkai būna vairuotojai. 2011 m. dėl jų kaltės įvyko 66 % visų Lietuvos automobilių keliuose užfiksuotų eismo įvykių. Dažniausiai vairuotojai viršija leistiną važiavimo greitį, nesugeba tinkamai įvertinti eismo sąlygų kelyje, imasi neteisingų veiksmų susidariusiose eismo situacijose bei nepagarbiai elgiasi kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Nuo nukentėjusių Lietuvos automobilių keliuose eismo dalyvių skaičiaus priklauso ir valstybės patiriama žala. Išlaidos, kurias sudarė 2010 m. eismo įvykyje žuvęs vienas žmogus siekė daugiau kaip 1,76 mln. litų, o dėl vieno sužeisto žmogaus valstybė patyrė žalos daugiau nei 160 tūkst. litų. Bendra žala Lietuvos ekonomikai dėl eismo įvykių, įvykusių 2010 m. valstybinės reikšmės keliuose, sudarė daugiau kaip 633 mln. litų [1]. Analizuojant šiuos nuostolius pagal eismo įvykių rūšis pastebima, kad didžiausią žalą sudaro transporto priemonių susidūrimai (2010 m. -33 %) ir užvažiavimai ant pėsčiojo (2010 m. – 32 %).
2011 m. Lietuva paruošė Valstybinę saugaus eismo plėtros 2011-2017 m. programą. Programa numato tikslus, kurių siekiant Lietuvoje toliau mažės eismo įvykių ir jų metu žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių [2]. Šios programos strateginis tikslas – gerinant saugaus eismo būklę pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių. Šio tikslo bus siekiama vadovaujantis tokiais prioritetais:
1. Saugus eismo dalyvių elgesys.
2. Saugūs keliai.
3. Saugios transporto priemonės.
4. Greita ir kokybiška pirmoji pagalba eismo dalyviams.
5. Šiuolaikiškos informacinės technologijos [2].
Siekiant įgyvendinti pirmąjį prioritetą būtina užtikrinti eismo dalyvių kontrolę. Tikėtina, kad Lietuvos automobilių keliuose įdiegta automatizuota važiavimo greičio kontrolės sistema yra veiksminga priemonė, siekiant sumažinti leistino važiavimo greičio pažeidimų skaičių.
Baigiamajame magistro darbe analizuojamas Lietuvos automobilių keliuose įdiegtos automatizuotos važiavimo greičio kontrolės sistemos poveikis transporto priemonių leistino važiavimo greičio užtikrinimui bei eismo saugumo situacijos gerinimui. Darbe, siekiant išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie įdiegtą važiavimo greičio kontrolės sistemą ir jos plėtros poreikį, atliekamas viešosios nuomonės tyrimas. Siekiant nustatyti imitacinio greičio matuoklio tinkamumą greičio pažeidėjų drausminimui Lietuvos automobilių keliuose, atliekamas muliažo su kelio ženklais Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė” efektyvumo tyrimas.
2001 m. Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas spręsti” Europos Komisijai nustačius tikslą nuo 2011 m. iki 2010 m. perpus sumažinti žuvusiųjų Europos Sąjungos keliuose skaičių, Lietuvoje buvo pradėtos diegti inžinerinės eismo saugumą gerinančios priemonės, sugriežtinta eismo dalyvių kontrolė, aktyviai vykdoma švietėjiška veikla. Visų eismo saugumu suinteresuotų institucijų bendru darbu 2008 m. avaringumas smarkiai sumažėjo. Eismo įvykių ir nukentėjusiųjų juose skaičius ir toliau kasmet mažėja. 2011 m., palyginus su 2010 metais, įskaitinių eismo įvykių sumažėjo 218 vnt. (6,2 %), o jų metu 255 žmonėmis (6,0 %) mažiau sužeista. Tačiau pastebima, kad 2011 m. lyginant su 2010 m mažiau žuvo tik 2 žmonėmis (0,7 %)
2011 m. 1 mln. Lietuvos gyventojų teko 93 žuvusieji, o 100 000 šalyje registruotų transporto priemonių teko 14 žuvusiųjų. Per paskutiniuosius 20 metų (1992-2011 m.) transporto priemonių skaičius Lietuvoje išaugo 57,8 %, o žuvusiųjų skaičius sumažėjo 64,5 %. 1992-2009 m. laikotarpyje transporto priemonių skaičiaus ir žuvusiųjų skaičiaus kitimo dinamika pateikta 1.2 pav.
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. Nors Lietuvos automobilių keliuose eismo saugumo situacija kasmet gerėja, tačiau lygi¬nant su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuva pagal avaringumo rodiklius ir toliau išlieka viena iš paskutiniųjų.
2. Lietuvoje didžiausią visų eismo įvykių rūšių dalį sudaro užvažiavimai ant pėsčiojo ir su¬sidūrimai. Dauguma eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų kaltės. Jie dažniausiai nesugeba įvertinti eismo sąlygų kelyje, imasi neteisingų veiksmų susidariusiose eismo situacijose, nepagarbiai elgiasi kitų eismo dalyvių atžvilgiu, o svarbiausia viršija leistiną važiavimo greitį.
3. Iš viso per 2010 ir 2011 metus Lietuvos automobilių keliuose stacionariais greičio ma¬tuokliais užfiksuota daugiau kaip 200 tūkst. greičio pažeidimų, tačiau net 56 % visų užfiksuotų va¬žiavimo greičio pažeidėjų liko nenubausti.
4. Lietuvos automobilių keliuose užfiksuoti važiavimo greičio pažeidėjai yra nenubau-džiami kai:
• pažeidimą padaro užsienyje registruotos transporto priemonės vairuotojas;
• pažeidimą padaro transporto priemonės su tranzitiniais valstybiniais numeriais vai¬ruotojas;
• automobilį vairuoja ne Lietuvos Respublikoje gyvenantis vairuotojas;
• prietaisų užfiksuotos nuotraukos būna blogos kokybės dėl blogų meteorologinių są¬lygų (sniegas, lietus, rūkas ir pan.);
• jei atvažiuojanti transporto priemonė yra motociklas ir prietaisas fiksuoja tik artė¬jančias transporto priemones;
• prietaisų užfiksuoti duomenys neleidžia nustatyti transporto priemonės savininko dėl chuliganiškų eismo taisyklių pažeidėjų veiksmų.
5. Atlikus vidutinio transporto priemonių važiavimo greičio tyrimą šalia greičio matuoklių įrengimo vietų, nustatyta, kad transporto priemonių važiavimo greitis po stacionarių greičio ma¬tuoklių įrengimo ties matuokliais buvo mažesnis negu prieš jų įrengimą. Taip pat nustatyta, kad prieš greičio matuoklio įrengimo vietą ir už jos vairuotojai važiuoja didesniu negu leistinu greičiu, o jį sumažina tik matuoklio veikimo zonoje. Iš tyrimo duomenų galima teigti, kad matuoklio poveikio pažeidėjams zona yra iki 500 m nuo greičio matuoklio įrengimo vietos.
6. Siekiant užtikrinti leistiną važiavimo greitį ilgesniame kelio ruože nei 500 m, ateityje rekomenduojama pritaikant užsienio šalių patirtį įrengti sektorinius greičio matuoklius (įvesti at¬stumo įveikimo minimalaus laiko skaičiavimo sistemą). Norint taikyti tokią sistemą, reikėtų daryti pakeitimus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, numatant atsakomybę už viršytą vidutinį leistiną greitį.
7. Atlikus imitacinio greičio matuoklio ir informacinių kelio ženklų Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė” efektyvumo tyrimą Lietuvos automobilių keliuose nustatyta, kad muliažo su kelio ženklais Nr. 645 įrengimas yra efektyvi priemonė, siekiant sumažinti leistino važiavimo greičio vir¬šijimo atvejų skaičių. Įrengus imitacinį greičio matuoklį be kelio ženklų, leistino greičio viršijimo atvejų sumažėjo 14 % lyginant su leistiną greitį viršijančių vairuotojų skaičiumi prieš muliažo įren¬gimą. Prieš imitacinį greičio matuoklį pastačius kelio ženklus Nr. 645, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų skaičius sumažėjo dar 10 % lyginant su leistiną greitį viršijančių vairuotojų skai¬čiumi po muliažo be ženklų pastatymo.
8. Imitacinių greičio matuoklių įrengimas Lietuvos automobilių keliuose teigiamą poveikį eismo saugumo situacijos gerinimui konkrečiame kelio ruože gali duoti laikinai, kadangi laikui bė¬gant dažnai pro tą pačią imitacinio greičio matuoklio įrengimo vietą važiuojantiems leistino greičio pažeidėjams gali išsivystyti nebaudžiamumo jausmas. Todėl rekomenduojama imitacinio greičio matuoklio įrengimo vietas periodiškai keisti.
9. Visuomenės nuomonės apie automatizuotos važiavimo greičio kontrolės sistemos po¬veikį eismo saugumui tyrimo metu nustatyta, kad 89 % visų apklausos dalyvių teigia, jog staciona¬rūs ir mobilūs važiavimo greičio matuokliai Lietuvos automobilių keliuose yra reikalingi. Daugelis apklausos dalyvių mano, kad stacionarių greičio matuoklių įrengimo tikslas sudrausminti važiavimo greičio pažeidėjus. Taip pat didelė dalis respondentų mano, kad stacionarūs greičio matuokliai vei¬kia prevenciškai – greičio matuokliai stovi kaip priminimas, kad vairuotojai neturi viršyti leistino važiavimo greičio.
10. Visuomenės nuomonės apklausos metu nustatyta, kad daugelis tyrime dalyvavusių vai¬ruotojų dažniausiai stacionaraus greičio matuoklio vietoje pastebėję kelio ženklą Nr. 645 sumažina greitį, o pravažiavus matuoklį greitį vėl padidina. Todėl galima teigti, kad stacionarius greičio ma¬tuoklius tikslinga įrengti vietose, kuriose yra eismo įvykių koncentracija, o eismo įvykių atsiradimui važiavimo greitis gali turėti didžiausią įtaką ir leistino greičio užtikrinimas galėtų lemti eismo įvy¬kių skaičiaus sumažėjimą.
11. Apklausos metu nustatyta, kad 68 % visų tyrime dalyvavusių asmenų mano, jog šiuo metu Lietuvos automobilių keliuose veikiančios automatizuotos greičio kontrolės sistemos nepa¬kanka – greičio matuoklių skaičių reikia didinti. 37 % apklausos dalyvių mano, kad Lietuvos auto¬mobilių keliuose reikia didinti tiek stacionarių, tiek mobilių greičio matuoklių kiekį.
12.Ne visa visuomenės dalis apie automatizuotą važiavimo greičio kontrolę mano teigia¬mai. Stacionarūs greičio matuokliai kartais būna vandalų taikinys. Išnagrinėjus vandalizmo atvejus prieš greičio matuoklius, rekomenduojama:
• po vandalizmo atvejų prieš stacionarius greičio matuoklius, prietaisus atstatyti kuo operatyviau. Tokiu būdu vandalams bus žinoma, kad jų pastangos yra bevertės;
• atokiose, neapgyvendintose vietose, kurios yra pavojingos stacionarių greičio ma¬tuoklių saugumui, įrengti imitacinius greičio matuoklius su kelio ženklais Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė”.
Darbo autorius: L. Čygaitė
Atsiųsti pilną darbą autoradarai