TORISKLEINAS Danielius [1609.V.30 Tilžėje — 1666.XI.28 ten pat] — R. Prūsijos lietuvių kalbininkas. Pasimokęs Tilžės elek-torinėje m-loje, nuo 1627 studijavo Karaliaučiaus un-te. 1636 baigęs un-tą filosofijos magistro laipsniu, visą gyvenimą buvo Tilžės lietuvių kunigu. Be liet. ir vok. kalbų, jis mokėjo lotynų, graikų, hebrajų, prancūzų, lenkų, čekų kalbas.

Atliko reikšmingą darbą literatūrinės liet. kalbos norminimo srityje: išleido lotyniškai parašytą pirmąją liet. kalbos gramatiką („Grammatica Litvanica”, 1653) ir jos vok. santrauką („Compendium Litvanico-Germanicum”, 1654). Šios gramatikos turėjo didelę reikšmę liet. kalbos mokslo ir literatūrinės liet. kalbos raidai: jose pirmą kartą sistemingai ap-U DANfEitS KttimiCOMPENDIUMP* T.įj i -ivDanieliaus Kleino ,.Grammatica Litvanica” (1653) ir ,,Compendium Litvanico-Germanicum” if 1654) tituliniai puslapiai. i;.rašyta liet. kalbos gramatinė sandara, nustatytos pastovesnės to meto literatūrinės liet. kalbos fonetikos, morfologijos, sintaksės ir rašybos normos, paremtos vakarų aukštaičių tarme. Jomis daugiau ar mažiau sekė bemaž visi XVIII amžiaus R. Prūsijos liet. kalbos gramatikų autoriai. Yra duomenų, rodančių, kad gramatikomis naudojosi kai kurie XVII—XVIII a. rašto žmonės ir Lietuvos D. Kun-stėje. Dėl gausių liet. kalbos faktų ir palyginti teisingo jų apibendrinimo bei klasifikacijos K. gramatikos reikšmingos ir mūsų laikais. Perredaguodamas L. Zengštoko giesmyną kalbos, eilėdaros bei stiliaus atžvilgiu, papildydamas jį savo paties ir kitų autorių verstomis ar sukurtomis giesmėmis, K. parengė naują giesmyną „Naujos giesmių knygos” (1666; II leid. 1685; III leid. 1705). Prie giesmyno pridėjo maldų knygeles, kurios vėliau daug kartų buvo leidžiamos skyrium. Buvo sudaręs ir įteikęs spaudai vok.-liet. kalbų žodyną, bet jis nebuvo išspausdintas. Manoma, kad išlikęs rankraštis—„Lexi-kon Lithuanicum” (saugomas Lietuvos TSR MA centr. bibliotekoje) yra K. žodyno nuorašas. K. koregavo J. Bretkūno biblijos vertimo IV tomą. Paminėdamas pirmųjų, prieš 300 metų spausdintų, liet. kaibos gramatikų pasirodymą, Liet. kalbos ir lit-ros in-tas 1957 jas išleido fotografuotiniu būdu.Rst.: Pirmoji lietuvių kaibos gramatika, V., 1957 [su T. Buchienės ir J. Palionio įvadu].Lit.: P. Jonikas, Kleino gramatikų bendrinė kalba. — „Archivum philologicum”, kn. 7, K., 1938; W. Falkenhahn, Der Obersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer, Konigsberg und Berlin, 1941; Smulkioji lietuvių tautosaka XVII—XVIII amžiuje, parengė J. Lebedys, V., 1956.KLEINAS Jonas [apie 1608 Tilžėje — 1662] —■ R. Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojas. Nuo 1625 studijavo Karaliaučiaus un-te. Nuo 1633 kunigo adjunktas, nuo 1635 kunigas Katinavoje (netoli Gumbinės). Dalyvavo komisijoje D. Kleino parengtam giesmynui („Naujos giesmių knygos”, 1666), gramatikai ir žodynui peržiūrėti. Giesmyne įdėtos 3 jo giesmės.KLEINAS Mečys [g. 1912.X.28 Kazlų Rūdoje] — inžinierius architektas. Baigė Kauno un-to statybos f-tą. Nuo 1944 Kauno un-to, nuo 1951 Kauno Politechnikos in-to dėstytojas. Sudarė Vilkaviškio (1947), Molėtų (1947), Kapsuko (1948) ir kitų Lietuvos miestų gen. planus, suprojektavo daug kolūkių gyvenviečių. 1949—56 dalyvavo Kauno Politechnikos in-to ekspedicijose liet. liaudies archit-rai tyrinėti. Su K. Sešelgiu ir V. Zubovu parašė kn. „Kolūkių gyvenviečių planavimas” (1951), su K. Sešelgiu, J. Baršausku ir K. Cerbulėnu — kn. „Lietuvių liaudies architektūra” (d. 1, 1965). 1960—66 Architektų s-gos v-bos pirmininko pavaduotojas ir Kauno sk. v-bos pirmininkas. Nuo 1962 TSKP narys.KLEINERlENĖ Genė [Saltuperaitė; g. 1910.III.1 Zarasuose]—revoliucinio judėjimo dalyvė. Siuvėja. Kilusi iš darbininkų. Nuo 1932 Kaune Lietuvos Raudonosios pagalbos (LRP) org-jos narė, 1935 LRP Kauno rj. k-to narė, LRP I suvažiavimo (1935) išrinkta LRP CK nare. Lankė LRP org-jas Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Jonavoje, Seredžiuje (Jurbarko rj.) ir kt. vietose. 1940 pr. suorganizavo Lietuvos Liaudies pagalbos s-gos (LLPS) Vilniaus miesto k-tą, vadovavo jo darbui. 1940.IV Kaune suimta ir ištremta metams į Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklą. Nuo 1940.VIII Komunistų partijos narė. 1940—41 LLPS Šiaulių aps. k-to pirmininkė. D. Tėvynės karo metais dirbo Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos įgaliotine evakuotųjų reikalams Kuibiševo sr. ir Mordovijos ATSR. Po karo baigė 6 mėn. kursus Vilniuje prie LKP CK, dirbo LKP Vilniaus rj. k-to kabineto vedėja, nuo 1949 — Respublikiniame LDAALR komitete.KLElNERIS Alteris [1907.11.22 Vilniuje— 1942.111.13 Smailiuose (Biržų rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis, Didžiojo Tėvynės karo partizanas. Kilęs iš darbininkų. Nuo 1921 šaltkalvis Aukštadvaryje (Trakų rj.), Kaune. 1927 įsijungė į rev. veiklą. Nuo 1928 Komunistų partijos narys. 1929—35 kalintas; paleistas dirbo Kaune šaltkalviu. 1935—36 LKP Kauno rj. k-to narys; nuo 1937 LKP CK narys (slap. Jurgis). 1935—40 6 kartus kalintas. 1940—41 dirbo LKP CK aparate, buvo LKP Šiaulių miesto k-to I sekretorius. LKP V suvažiavime (1941) išrinktas LKP CK nariu. D. Tėvynės karo pr. mokėsi Maskvoje, 1942.111.7 su pirmąja LKP CK operatyvine grupe pasiųstas į Lietuvą dirbti part. bei partiz. darbo. 2uvo susirėmime su hitlerininkais.KLEIVA Jonas [1905.IV Jokūbaičiuose (Kėdainių rj.) — 1942 Kauno IX forte] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Valstietis. Nuo 1924 Komunistų partijos narys. Platino kom. lit-rą, dirbo agitacinį darbą valstiečių tarpe, palaikė ryšius su LKP CK. Iki 1938 buvo LKP Krakių parajonio k-to narys. 1938—40 LKP Gudžiūnų vis. k-to narys. 1940 Lietuvos Liaudies kariuomenėje polit. vadovas. 1940—41 Kėdainių MTS direktorius. Hitlerininkų nužudytas.KLEIVA Jonas [1919.1.9 Jokūbaičiuose (Kėdainių rj.) — 1941.VII.27 Babėnuose (dab. Kėdainių dalis)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš valstiečių. 1934 įstojo į LKJS. 1935—40 LKJS Jokūbaičių kuopelės sekretorius. 1940—41 milicininkas Kėdainiuose. Hitlerininkų ir vietinių buržuazinių nacionalistų nužudytas.KLEIVAlTE Marijona [Rabikauskienė;g. 1914.IX.12 Jokūbaičiuose (Kėdainių rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvė. Valstietė. Nuo 1933 Komunistų partijos narė. Platino atsišaukimus ir kt. kom. literatūrą, dirbo agit. darbą valstiečių tarpe. 1940—41 dirbo Gudžiūnų vis. (Kėdainių rj.) vykdomajame k-te. Vok. faš. okupacijos pradžioje kalinta Kėdai
niuose. 1942 užmezgė ryšius su „Audros” būrio partizanais, rinko jiems žinias, parūpindavo maisto. 1945—50 Jokūbaičių apyl. vykdomojo k-to sekretorė, paskui kolūkietė Kėdainių rj.KLEIZA Vytautas Antanas [g. 1919.1.30 Pakuonyje (Prienų rj.)] — chirurgas, medicinos mokslų kandidatas (1966), Lietu-• vos TSR nusipelnęs [gydytojas (1965).1944 baigęs KaunoĮ un-tą, iki 1950 dir-bo jame ped. dar-I bą. 1950—53 Šiau-I lių srities, 1953—56Šiaulių miesto svei-katos apsaugos sky-li ‘■ » riaus vyriausiasisam A-Si M i chirurgas. Nuo 1956„M JĮĮL . TSKP narys. 1956—B’ įįįjMMBk 1960 Vilniaus resp. v^BHHB ligoninės vyriausiasis gydytojas. Nuo 1960 sveikatos apsaugos ministras. 1961—67 dar ir Lietuvos TSR Raudonojo kryžiaus d-jos CK pirmininkas. Nuo 1963 Lietuvos TSR AT deputatas. Nuo 1964 LKP CK narys. Tiria skydinės liaukos funkciją. Paskelbė moksl. straipsnių chirurgijos ir sveikatos apsaugos organizavimo klausimais.KLEMAS Liudvikas [g. 1902.V.17 Aviki-Iuose (Kapsuko r j.)]—pedagogas, Lietuvos TSR nusipelnęs mokytojas (1955). 1921 baigęs Marijampolės real. g-ją, iki 1924 studijavo Karaliaučiaus un-te. 1930 baigė Kauno un-to matematikos-gamtos f-tą. 1926—49 Marijampolės I g-jos mokytojas. 1949—62 Kapsuko ped. m-los direktorius.KLEMENTAS Antanas Jackus [1756 netoli Žemaičių Kalvarijos (dab. Varduva, Plungės rj.) — 1823 Telšiuose] — rašytojas. K. tėvui, vidutiniam bajorui, nusi-kėlus į A. Pliaterio Vorobino dvarą (BTSR, netoli Pinsko) tarnauti prievaizdu, K. 7 metus mokėsi Dombravicos vienuolių pijorų m-loje. 1776 baigęs m-lą, grižo j Lietuvą. 1777—92 Raseinių teismų advokatas („patronas”), vėliau bajorų seimeliuose buvo renkamas teismo raštininku, teisėju. Gerai pažinojo bajorijos gyvenimą. K. kūryboje atsispindėjo idėjiniai šlėktos prieštaravimai bei jos lit. skonio smukimas. K. lit. palikimas — 3 dideli rankraštiniai eil. tomai (apie 60 000 eilučių). Didžiausią jo kūrybos dalį sudaro lenkų kalba rašyti eilėraščiai. Liet. kalba yra apie 150 kūrinėlių (i500 eilučių). Į lenkišką poeziją K. mėgo įterpti liet. posakių. K. draminė poezija yra dingusi. Socialiniai motyvai, kritiškos pažiūros į baudžiavinę santvarką atsispindėjo lenkų kalba rašytuose kūriniuose. Matydamas feod. visuomenės struktūros trūkumus, K. siūlė daryti nuolaidų valstiečiams. Pirmasis žinomas liet. kalba parašytas K. kūrinys „Klausyk tu, vaikuti mano” (1794) yra ir pir- ‘ masis eilėraštis polit. tema liet. lit-roje. Eilėraštyje reiškiama mintis, kad neįmanoma laimėti 1794 sukilimo, neįtraukus į jį valstiečių.. Reikšmingi yra K. lit. laiškai J. Giedraičiui (pvz., laiške„Donis pridera” keliamas literatūrinės liet. kalbos klausimas). K. kūryboje vyravo nereikšminga buitinė tematika, jos poet. kalba primityvi, meninė vertė nedidelė. To meto liet. lit-rą K. praturtino įv. žanrais (idilės, odės, epigramos, lit. laiškai), pirmasis pradėjo rašyti polit. tematika.Ršt.: Lietuvių literatūros istorijos chrestomatija, V., 1957; Lietuvių poezija. XIX amžius, sudarė B. Pranskus, V., 1955.Lit.: Lietuvių literatūros istorija, t. 1, V., 1957.KLEMIŠKĖ — kaimas Klaipėdos rj., Sendvario apyl., 5 km į š. r. nuo Klaipėdos, prie kelio į Plikius. 280 gyv. (1959). Med. punktas.KLEMKA Vytautas [g. 1924.IX.8 Ridi-kiškyje (Rokiškio rj.)] — dailininkas. 1946—48 studijavo Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės in-te. Nuo 1949 Požėlos spaustuvės Kaune graveris. Nuo 1953 dalyvauja dailės parodose. Nuo 1961 Kauno Žuko taikomosios dailės technikumo dėstytojas. Sukūrė peizažų, apipavidalino knygų.Kūriniai: lino raižiniai — „Pavakarys” (1955), „Pamiškėje” (1956), „Mergina su vaisiais”, „Žiema”, „Galulaukė”, „Uoste” (1957), „Kauno senamiestis” (1958), „Meškeriotojai”, „Skalbėjos” (1959), ciklas „Pirčiupio tragedija” (1959—60), „Iš jūros”, „Taikos žemėje” (1963), „Tinklus taiso”, „Kloniai”, „Gatvelė Nidoje” (1965); apipavidalintas J. Grušo rom. „Karjeristai” (1957), ir kt. KLENICKIS Abelis [g. 1904.VII.14 Tauragėje]— kompozitorius, dirigentas, meno mokslų kandidatas (1961), Lietuvos TSR nusipelnęs meno veikėjas (1945), Lietuvos TSR liaudies artistas (1964). Nuo 1928 grojo smuiku Valstybės teatro orkestre. 1930 baigė Kauno muz. m-los smuiko klasę. 1940—41 Kauno radijo k-to atsakingasis muz. redaktorius.1941 evakavosi ĮKazanę. 1942 pr.mobilizuotas į Rau-donąją Armiją. Nuo11942 pab. Lietuvos TSR meno ansamb-lių muz. dalies vadovas. Dirigavo, pa-rašė muz. kūrinių. Nuo 1943 TSKP na-rys. Nuo 1945 Respublikinio radijo k-to,vėliau Lietuvos TSR Filharmonijos simf.orkestro dirigentas. 1945—54 LietuvosTSR Kompozitorių s-gos valdybos atsa-kingasis sekretorius. 1953 eksternu bai-gė Lietuvos TSR konservatorijos kompo-zicijos klasę, nuo 1953 tos konservato-rijos dėstytojas. 1958 baigė dirigavimospecialybės neakivaizdinę aspirantūrąMaskvos Čaikovskio konservatorijoje.Parašė daugiausia vokalinių kūrinių.Kūriniai: opera „Prie Nemuno” (II redakcija 1960); oratorija „Į laimę” (1957, J. Janonio žodžiai); kantata „Marytė Melnikaitė” (1945, S. Nėries ž.); vokalinis-simfoninis ciklas „Didysis Tėvynės karas” (1949, A. Venclovos, S. Nėries ir V. Mozūriūno ž.); siuita chorui ir orkestrui „Vasaros diena” (1956, K. Kubilinsko ž.); daina-kantata solistui, chorui ir simf, orkestrui „Virš laisvų arimų” (1949, J. Lapašinsko ž.); koncertas-poema violončelei ir simf. orkestrui (1963); variacijos smuikui ir orkestrui Šimkaus tema (1943); simfonetėLeid.: Variacijos (Smuikui ir fortepijonui, klaviras), K., 1949; Vasaros diena (Siuita vaikų chorui ir orkestrui, klaviras), V., 1957; AeTHHH AeH& (CrouTa ąas AeTCKoro xopa h CHMcpoHHHecKoro opkecTpa, napTHTypa), M„ 1960 [II leid. 1965]; Du romansai, V., 1964; Lietuvos keliais (Siuita vaikų chorui ir orkestrui), V., 1965.Lit.: J. Gaudrimas, Lietuvių tarybinė muzika, V., 1960.KLEPOČIAI — 1. Kaimas Lazdijų rj., Šlavantų apyl., 8 km į š. v. nuo Veisiejų. 237 gyv. (1959). Į v. nuo K. yra Gaišto ir Zapsio ežerai.2. Kaimas Trakų rj., Lieponių apyl., 8 km į p. v. nuo Rūdiškių, abipus Vilniaus—Gardino geležinkelio. 144 gyv. (1959). Per kaimą teka Geluža (Merkio intakas). Parduotuvė, glžk. stotis, pr. m-la (nuo 1924). Ist. šaltiniuose K. minimi 1641 (21 kiemas, 11 valakų).KLERIKALIZMAS — reakcinė politinė kryptis, siekianti stiprinti bažnyčios ir dvasininkų įtaką politiniame ir kultūriniame gyvenime. K.— būdingas feodalizmo ir kapitalizmo reiškinys, atėjęs į Lietuvą su krikščionybe. Pagonybė Lietuvoje nesudarė stiprios religinės org-jos. Lietuvos didieji kun-ščiai, spaudžiami V. Europos feodalų, kryžiuočių bei kalavijuočių ir Romos popiežiaus, priėmė katalikybę, kuri tapo valst. religija, katalikų bažnyčia — sudėtine valstybės aparato dalimi, o ilgainiui, kaip ir V. Europoje, pajungė savo interesams valstybės aparatą. Lietuvos vyskupai buvo Ponų tarybos nariai (senatoriai). Jie dažniausiai tvarkė užsienio politikos reikalus. Katalikų bažnyčios dvasininkai tapo stambiais žemvaldžiais. Vid. amžiais klerikalizmas vyravo ir kultūriniame gyvenime. Lietuvoje, kaip ir kitose katalikiškose Europos šalyse, buvo persekiojama pažangioji mintis, ateizmas, kovojama su eretikais, reformacija, naujomis religijomis. Bažnytinės unijos priemonėmis buvo bandoma pajungti katalikų bažnyčiai pravoslavų bažnyčią. Labiausiai K. klestėjo Lietuvoje Žečpospolitos laikais, tačiau ir po Lietuvos prijungimo prie Rusijos jo pozicijos krašto ekonominiame ir kultūriniame gyvenime liko stiprios. Įsigalėjus kapitalistiniam gamybos būdui ir polit. gyvenime ėmus reikštis buržuazijai, K. pozicijos dar sustiprėjo, nes čia nebuvo tokių prieštaravimų tarp buržuazijos ir katalikų bažnyčios, kokie buvo V. Europoje; nemaža Lietuvos dvasininkų buvo pramonės įmonių, bankų savininkai, akcinių bei kitokių b-vių dalininkai. Be to, Romos popiežius, kapitalizmo kilimo metu atvirai kovojęs su buržuazija, imperializmo epochoje ėmė reikalauti, kad dvasininkai dalyvautų polit. gyvenime ir kurtų katalikiškas partijas bei kt. org-jas. Katalikų polit. partijų užuomazgų Lietuvoje buvo jau XIX a. pabaigoje. 1905—07 revoliucijos laikotarpiu susikūrė Lietuvos Krikščionių demokratų partija, nuo pat pirmųjų dienų pasireiškusi kaip aktyvi kontrrev. jėga ir carizmo talkininkė, slopinant rev. judėjimą Lietuvoje. I pasaul. karo metais Lietuvos Krikščionių demokratų partijos veikėjai buvo aktyvūs kaizerinių okupantų talkininkai. Lietuvos klerikalai kovojo su Tarybų valdžia ir aktyviai kūrė buržuazinį valdymo aparatą. Lietuvos Krikščionių demokratų partija drauge su savo šakomis — Ūkininkų s-ga ir Darbo federacija iki 1924 dalyvavo koalicinėse burž. vyriausybėse, o 1924—26 valdė viena pati. Tačiau ir liaudininkams su socialdemokratais valdant, ir esant fašistinei tautininkų diktatūrai, K. pozicijos Lietuvoje buvo stiprios. Jas garantavo burž. konstitucija ir įstatymai, palikę bažnyčiai nemaža valstybės funkcijų. Valstybė ir m-la nebuvo atskirtos nuo bažnyčios. Kunigai tvarkė gimimo, sutuoktuvių ir mirimo registraciją. Pagal 1927 Lietuvos ir Vatikano konkordatą vyskupų ir kitų aukštesniųjų dvasininkų skyrimas priklausė Romos popiežiui. Buržuazijos valdymo metais K. darė stiprią įtaką kultūriniam šalies gyvenimui. Buvo leidžiami 8 klerikaliniai laikraščiai ir 20 žurnalų (1935), daug religinių, mistinių knygų, veikė 30 visuomeninio, kultūrinio ir labdaros pobūdžio klerikalinių d-jų bei org-jų.1940 Liaudies vyriausybei atskyrus bažnyčią nuo valstybės bei m-los, K. reikštis Lietuvoje nebeliko sąlygų. Tačiau reakcingesni klerikalai savo veiklos nenutraukė ir išvien su burž. nacionalistais vykdė kontrrev. darbą. Jie slapta veikė prieš Tarybų valdžią 1940—41, bendradarbiavo su hitlerininkais D. Tėvynės karo metais, aktyviai rėmė burž. nacionalistų ginkluotas gaujas bei patys dalyvavo jose pokario metais, trukdydami socializmo kūrimą Lietuvoje.Lit.: J. Žiugžda, Katalikų bažnyčios ekspansija j Pabaltijį ir Rytų Europą, V., 1963; V. Niunka, Nuo Vatikano Pirmojo iki Vatikano Antrojo, V., 1963; V. Niunka, Socialiniai katalikybės mitai, V., 1965.KLERIŠKĖS — kaimas Kaišiadorių r j., 11 km į p. nuo Žiežmarių, prie kelio į Aukštadvarį. 241 gyv. (1959). Ryšių skyrius, felčerių-akušerių punktas (nuo 1963), pr. m-la (nuo 1928).KLETIŠKĖ— kaimas Kelmės r j., Linkau-čių apyl., 7 km į š. nuo Kražių, prie kelio į Užventį; apylinkės ir kolūkio centras. 59 gyv. (1959). Prie kaimo prieina nedidelis Kletiškės miškas. Parduotuvė, ryšių skyrius, Linkaučių felčerių-akušerių punktas (nuo 1959), biblioteka (nuo 1950). XIX a. vid. buvo K. dvaras.KLEVAlTĖ Janina [Bondžinskaitė; 1898. V. 15 Pagarduviuose (Radviliškio rj.) — 1965.V.13 Niujorke] — pažangi JAV lietuvių visuomenės veikėja. 1913 išvyko į JAV, dirbo audėja tekstilės f-kuose Petersone, vėliau Niujorke. 1915 ir 1918 už dalyvavimą darbininkų streikuose buvo suimta. Nuo 1916 Amerikos Socialistų partijos, nuo 1919 — Amerikos Komunistų partijos narė. 1930—35 Vakarų tautinių mažumų kom. un-to liet. sektoriaus, 1935—37 — Lenino in-to Amerikos sektoriaus studentė Maskvoje. Grįžusi į JAV, įv. miestuose skaitė paskaitas apie TSRS, kovojo su trockistais. Priklausė Amerikos Lietuvių darbininkų lit-ros d-jai.KLEVAS. Lietuvoje auga 1 savaiminė K. rūšis — paprastasis K. (Acer platanai-des) — ir keletas introdukuotų. Paprastasis K. užauga iki 30 m aukščio. Jis — vienas fenologinio stebėjimo Lietuvoje objektų; pradeda žydėti vid. V.l—V.15, vaisiai prinoksta rugsėjo pab. Auga der-lingesniuose ir pakankamai drėgnuose dirvožemiuose, dažniausiai mišriai su ąžuolais, eglėmis ir uosiais. Didesnių grynų K. medynų nėra. Medynų, kuriuose jis vyrauja, yra apie 15 ha (Raseinių, Jurbarko, Kauno, Marcinkonių, Alytaus, Ukmergės apylinkėse). Dažnai auginamas ir kaip dekoratyvinis augalas sodybose (pavasarį iš K. leidžiama sula), pakelėse, parkuose. K. mediena vartojama stalių dirbiniams. Iš introdukuotų K. rūšių dekoratyviniuose želdiniuose dažnesni: uosialapis K. (A. negundo), platana-lapis K. (A. pseudoplatanus), sidabrinis K. (A. saccharinum), ginalinis K. (A. ginnala), totoriškasis K. (A. tatari-cum): retesni: trakinis K. (A. campestre), raudonasis K. (A. rubrum), varpinis K. (A. spicatum), cukrinis K. (A. saccharum). Ypač mėgstamos paprastojo K. formos — raudonlapės (f. schwedleri, f. rei-tenbachii) ir karpytalapė (var. palma-tum), platanalapio K. — raudonlapė (f. purpurascens), uosialapio K.— gelton-lapė (f. odessanum) bei margalapė (f. va-riegatum). Miškuose ir miško parkuose 1890—1960 buvo veisiami uosialapis K. (Marcinkonių miškų ūkyje, Kuršių nerijoje), sidabrinis K. (Pagėgių girininkijoje, Užtrakyje prie Trakų), o 1959—60 totoriškasis K. bei ginalinis K. (Kauno marių šlaituose).Lit.: J. Dagys, B. Seštokaitė, Augimą skatinančios medžiagos klevo suloje. — ,,WU mokslo darbai”, t. 1, 1949; Dendrologija, V,, 1963.„KLEVELIS”—liaudies ratelis. Buvo žinomas beveik visoje Lietuvoje. Dainuojamasis tekstas įvairavo, bet vi’sur buvo dainuojama apie augantį klevelį, kurį brolelis ketina kirsti, iš jo pasidirbdinti laivelį ir plaukti pas mergelę. Dažniausiai buvo einama ratu, o paskui sukama-si už parankių.KLEVINĖ — kaimas Kapsuko rj., Gaval-tuvos apyl., 4 km į p. nuo Kazlų Rūdos; kolūkio centras. 20 gyv. (1959). Pro kaimą teka Pilve (Šešupės intakas). Iš r. prieina Ąžuolų Būdos miškas. Malūnas, kolūkio mechaninės dirbtuvės, pr. m-la (nuo 1920), biblioteka (nuo 1956).KLEVINIS Povilas [1903 Parovėjoje (Biržų rj.) — 1941.IX.3 Astrave (Biržų rj.)] —revoliucinio judėjimo dalyvis. Darbininkas. Kilęs iš darbininkų. Į rev. judėjimą Įsijungė 1928; palaikė ryšius su komunistais, platino atsišaukimus. 1938 buvo suimtas, bet po tardymo paleistas. 1940—41 „Siūlo” f-ko Biržuose meistras. Nuo 1940.VIII Komunistų partijos narys. 1941.VII vietinių burž. nacionalistų suimtas, kalintas Biržuose, vėliau nužudytas.KLEZYS Juozas [g. 1906.YII.19 Bajoriškiuose (Biržų r j.)]—tarybinis aktyvistas. Valstietis. 1921—33 tarnavo pas buožes Biržų aps. ir Latvijoje. Gabeno iš Latvijos į Lietuvą kom. lit-rą. 1940 Biržų vis. žemės skirstymo komisijos narys. 1940.VIII—1943 Komunistų partijos narys. TSRS AT deputatas (1941— 1946). D. Tėvynės karo metais Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos karys. Pokario metais dirbo administracinį ir ūkinį darbą Biržų rj.KLIAUZAS Ivanas [g. 1921.VHI.15 Panevėžyje] — Didžiojo Tėvynės karo partizanas. Nuo 1940 VLKJS narys. Nuo 1943.IV partizanų ryšininkas. 1943.DC įstojo į K. Kalinausko partizanų būrį. Vėliau ryšių grupės vadas, 1944 diversinės grupės vadas. Pokario metais adm. darbuotojas. Nuo 1949 TSKP narys. Pensininkas.KLIBANSKIS Moisejus [g. 1907.1.17Kaune] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Siuvėjas. Kilęs iš darbininkų. 1927 Kaune įstojo į LKJS. 1929 už rev. veiklą suimtas ir 1930 nuteistas 6 metus kalėti. Kalėjime 1930 priimtas į LKP, kuriai priklausė iki 1938. 1940—41 kepurių ir skrybėlių f-ko direktorius Kaune. D. Tėvynės karo metais dirbo Uzbekijos TSR. Nuo 1945 ūkinis darbuotojas Kaune. Nuo 1948 TSKP narys. 1940 bendradarbiavo žrn. „Štraln”, rašė apybraižas iš kalėjimo gyvenimo.KLIBAS Juozas [1903.VIII.1 Mediniškiuose (Utenos rj). — 1945X1 Daugailiuose (Utenos rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš mažažemių valstiečių. 1928—35 ir nuo 1940.VII Komunistų partijos narys. Priklausė Mediniškių part. kuopelei. Už rev. veiklą 1930— 1931 ir 1935—36 kalintas, teistas, bet

teismo išteisintas. 1940—41 LKP Daugailių vis. partorgas. D. Tėvynės karo metais Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos karys. Po karo LKP Daugailių vis. partorgas.KLIBIAI — kaimas Kretingos r j., Kur-maičių apyl., 4 km į š. r. nuo Kretingos, prie Šiaulių—Kretingos geležinkelio. 248 gyv. (1959). Per kaimą teka Burkš-tinas (Akmenos kair. intakas), eina Kretingos—Salantų kelias. Parduotuve (nuo 1961), felčerių-akušerių punktas (nuo 1960), pr. m-la (nuo 1920), biblioteka (nuo 1960). Burž. nacionalistai 1947 kaime nužudė Kretingos vis. darbuotoją J. Pauliką ir jo brolį — apylinkės pirmininką M. Pauliką, o 1948 — apylinkės pirmininką S. Gedvilą.KLIČIOVAS Gavrila [g. 1923.HI.25 Va-boliuose (Rokiškio rj.)] —Didžiojo Tėvynės karo partizanas. Kilęs iš valstiečių. 1940 įstojo į LKJS. D. Tėvynės karo pradžioje dirbo Čiuvašijos ATSR. 1942.VIII pasiųstas į Lietuvą dirbti part. bei partiz. darbo. Buvo Žemaitės junginio būrio komisaras. Nuo 1944 TSKP narys. Po karo part. darbuotojas Zarasuose, Joniškyje. 1948—50 mokėsi Resp. part. m-loje. 1950—55 polit. darbuotojas Taryb. Armijoje. 1955 baigė Aukštąją part. m-lą prie TSKP CK. 1955—59 LKP Joniškio aps. k-to sekretorius, nuo 1960 adm. darbuotojas Vilniuje.KLIČIUS Antanas [1905.VI.15 Rygoje — 1956.VII.15 Karagandoje] — cirko artistas, Lietuvos TSR nusipelnęs artistas (1954). Nuo 1921 fakyras, smauglių dre-siruotojas ir akrobatas Latvijos ir TSRS cirkuose. Nuo 1953 „Lietuviško cirko” artistas. Svarb. numerius arenoje atlikdavo su žvėrimis (meškomis, liūtais, tigrais). Žuvo atrakciono metu. KLIČIUS Jonas [g. 1910.V.24 Pikietoje (Anykščių rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš darbininkų. Nuo 1928 LKJS narys. Už rev. veiklą Pabaisko valsčiuje 1928 suimtas, 1929 nuteis- jįL^jf>S^k tas 1,5 metų lygti- .0* ‘nai. Nuo 1929 Komunistų partijos narys. Buvo LKP Ukmergės parajonio k-to narys. Partinį darbą dirbo Kurklių apylinkėse. 1929 vėl suimtas Gelvonuose ir 1930 nuteistas 15 metų kalėti; kaip nepilna-mečiui bausmė sumažinta iki 8 metų. Kalėjo Ukmergėje, Kaune, Šiauliuose, Raseiniuose, bendradarbiavo polit. kalinių spaudoje („Kolektyviste” ir kt.). Nuo 1938 darbininkas Kaune ir Vilniuje. 1940—41 laikr. ,Tiesa” redakcijos skyriaus vedėjas. D. Tėvynės karo pradžioje dirbo kolūkiuose Gorkio sr., Dagestano ATSR. Nuo 1942 pr. tarnavo Raudonosios Armijos 16 liet. divizijoje. Baigė pėstininkų karo m-lą ir dirbo divizijos laikr. „Tėvynė šaukia” redakcijos atsakinguoju sekretoriumi. 1956—58 Grož.lit-ros leidyklos redakcijos vedėjas, nuo 1958 Lietuvos TSR Užsienio reikalų m-jos vyr. referentas. Buržuazijos valdymo ir taryb. metais bendradarbiavo spaudoje (slap. Vabalas, J. Nardis, Brand-tas, Julius Girdenis, J. Gaivenis, Las-kauskas, J. K-čius). Knygos apie 16 liet. diviziją („Žygiai, apkasai, atakos”, V., 1961) sudarytojas, daugelio knygų vertėjas į liet. kalbą.Ršt.: Net ir žydro dangaus pavydėjo, V., 1963.KLIČIUS Kostas [1906.X.28 Rygoje — 1956.1.21 Vilniuje] — revoliucinio judėjimo dalyvis. 1931 Kėdainiuose baigė Aukštesniąją kultūrtechnikų m-lą. 1935—40 dirbo melioratoriumi Kauno, Trakų, Ukmergės apskrityse ir kurį laiką studijavo Kauno un-to technikos f-te. 1936—40 LKP narys. 1936 su kitais spausdino pogr. laikraščius „Kova” ir „Antifašistas”. 1941 Vilniaus aps. vykd. k-to skyriaus vedėjas. 1942—43 Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos karys; 1943 kautynėse ties Oriolu sunkiai sužeistas. 1945—46 dirbo Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Taryboje. 1946—49 Vilniaus ž. ū. technikumo direktorius. Nuo 1949 TSKP narys. 1949—56 Vyriausiosios melioracijos v-bos prie Lietuvos TSR MT viršininkas.KLIEPŠIŲ EŽERAS — ežeras Ukmergės rj., 2 km j r. nuo Žemaitkiemio, prie kelio į Balninkus. Plotas 33 ha. Ežeras rininis, ištįsęs iš š. r. į p. v. Ilgis 1750 m, didž. plotis 300 m, kranto linijos ilgis 4300 m. Krantai aukšti. P. r. pakrantėje yra Kliepšių kaimas.KLYKIU EŽERAS — ežeras Utenos rj., 4 km į š. v. nuo Tauragnų, prie Utenos—Tauragnų kelio. Plotas 52 ha. Ežeras ištįsęs iš š. v. į p. r.; ilgis 1830 m, didž. plotis 400 m. Krantai aukšti, pietrytinis apaugęs mišku. Tik apie 10 m pločio sausumos ruožas pietryčiuose skiria K. e. nuo Politiškių ežero. Nenutekamas. Prie K. e. yra Klykiu kaimas. Ežeras verslovinis.KLYKIU KALNAS — moreninės kilmės kalva Aukštaičiu aukštumoje, 5 km į š. v. nuo Tauragnų, 0,5 km į š. nuo Klykiu ežero. Aukštis 237 m. Susidarė paskutiniojo apledėjimo metu iš priemolio, gargždo, riedulių. P. papėdėje yra Klykiu kaimas.KLYKOLIAI — miestelis Akmenės r j., Medemrodės apyl., 8 km į š. v. nuo Naujosios Akmenės; kolūkio centras. 230 gyv. (1959). 1 km į š. nuo miestelio teka Vadakstis, kuria eina Latvijos TSR siena. Ryšių skyrius, felčerių-akušerių punktas (nuo 1951), aštuonmetė m-la (1949—61 septynmetė), kultūros namai (nuo 1960), biblioteka (nuo 1948). Keliai jungia K. su Vegeriais, Akmene, Laižuva, Naująja Akmene. Pagal Zajančkovs-kį, K. buvo jau XIII a. 1757 Augustas II suteikė privilegiją įkurti K. miestelį, rengti jame savaitinius turgus ir 3 metinius prekymečius. Intensyviau augti ėmė nuo XIX a. pradžios. 1840 miestelyje gyveno 64 šeimos; 1865 buvo 366 gyv., 1897 — 640, 1923 — 615. IkiD. Tėvynės karo vyko turgūs ir prekymečiai. Komunistų A. Lobanovo ir J. Ja-nuičio iniciatyva K. apylinkėse 1936 buvo sukurtos 3 LKP ir 2 LKJS pogr. kuopelės. Minint Spalio revoliucijos XX metines, 1937 Klykoliuose, Kivyliuose, Vegeriuose ir kt. aplinkiniuose kaimuose buvo iškelta raudonų vėliavų. D. Tėvynės karo metu miestelis buvo visai sunaikintas. 1963 į kolūkio gyvenvietę pradėjo keltis kolūkiečiai iš aplinkinių kaimų.KLYKŪNAS Juozas [1891.IX.30 Rymiš-kiuose (Panevėžio rj.) — 1960.111.13 Panevėžyje] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš valstiečių. 1907 su kitais organizavo Beinoravos, Pažvirinių ir Su-jetų dvarų darbininkų streikus. Nuo 1912 tarnavo Rusijos kariuomenėje.Rumunijos fronte išrinktas baterijos kareivių k-to pirmininku, diviziono, divizijos ir korpuso kareivių k-tų nariu.pab. Smilgių (Panevėžio rj.) vis. rev. k-to pirmininkas, vėliau Smilgių vis. darbininkų ir valstiečių tarybos ir liaudies tribunolo pirmininkas. 1919.V įstojo į Raudonąją Armiją, dalyvavo kautynėse prie Rygos. Grįžęs į Smilgius, įkalintas. 1923 su kitais suorganizavo Gegužės Pirmosios minėjimą Raseiniuose. 1925 pr. vadovavo Smilgių vis. ž. ū. darbininkų profs-gai. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, dirbo ūkinį ir administracinį darbą.KLYKUNŲ MIŠKAS — miškas Ukmergės rj., 3 km į š. nuo Siesikų. Priklauso Ukmergės miško pramonės ūkio Siesikų girininkijai. Plotas 517 ha; medynų 468 ha. Miško r. dalis (21 ha) ties Meiliūnais dar vadinama Beržynėliu, v. dalis (apie 80 ha) — Bitinų mišku. Reljefas ly-guminis. Dirvožemiai velėniniai jauri-niai, priemoliniai, vietomis pelkiniai. Miškas savaiminis. Drebulynų yra 39%, beržynų 33%, eglynų 10%, juodalksnynų 7%, uosynų 6%, baltalksnynų 4%, pušynų 1%. Jaunuolynai sudaro 34%, pusbrandžiai medynai 27%, pribręstan-tieji 19%, brandieji 18%, perbrendusie-ji 2%. Vid. amžius 34 metai, vid. boni-tetas 1,3, vid. skalsumas 0,8, vid. tūris 139 ktm/ha, vid. prieauga 4 ktm/ha. Yra briedžių, stirnų, šernų, lapių, barsukų, kiaunių, voverių, pamiškėse — kurapkų. Miškas eksploatacinis. Per metus iškertama apie 1000 ktm. Iki D. Tėvynės karo miške vyravo produktyvūs ąžuolynai, vok. faš. okupacijos metais iškirsti. Miško p. pakraštyje yra Klykūnų kaimas.KLIMAS Benas [1922X11.9 Jurbarke — 1948.XI.28 Keturiuose (Tauragės rj.)]— tarybinis aktyvistas. Kilęs iš darbininkų. Nuo 1946 VLKJS narys. 1948 Jurbarko vis. liaudies gynėjas, nuo 1948.IX LLKJS Jurbarko vis. k-to sekretorius. Burž. nacionalistų nužudytas.KLIMAS Petras [g. 1891.11.23 Kušliškiuo-se (Kapsuko r j.)] — istorikas, Lietuvos diplomatas (1925—40). 1914 baigė Maskvos un-to teisės f-tą. Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”, „Lietuvos žiniose”, „Aušrinėje” (1911—14 jos redkolegijos narys). 1917—18 dalyvavo buržuazinės Lietuvos Tarybos veikloje. Nuo 1919 dirbo Lietuvos Užsienio reikalų m-joje, 1925—40 Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje. 1920—23 Aukštuosiuose kursuose ir Kauno un-te dėstė Lietuvos istoriją. Paskelbė dokumentų, susijusių su kaizerine okupacija ir burž. Lietuvos Tarybos veikimu. Parašė istorinių darbų: „Lietuvos žemės valdymo istorija” (1919), „Lietuvos senobės bruožai” (1919), „Muravjovo laikmetis Lietuvos žemės ir žemininkų istorijoj” (1920). Juose ist. proceso reiškinius aiškino iš idealistinių pozicijų. Parengė m-loms vadovėlių („Lietuvių kalbos sintaksė”, 1919; „Skaitymai”, 1919). 1933 paskelbė dvi publikacijas apie Žilibero de Lanua ir A. Kontarinio keliones į Lietuvą XV a. Išvertė Z. Sand rom. „Indiana” (1963).KLIMAŠAUSKAS Alfonsas [g. 1933. XII.10 Driškūnuose (Ignalinos rj.)] — geologas, geologijos-mineralogijos mokslų kandidatas (1966). 1958 baigė Vilniaus un-tą. 1958—63 Geologijos ir geografijos in-to, nuo 1964 Geologijos in-to moksl. bendradarbis. Paskelbė moksl. straipsnių apie kvartero darinių mineraloginę sudėtį.KLIMAŠEVSKIS Vaclovas [1880 Varšuvoje — 1919.V.15 Šėtoje (Kėdainių rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Darbininkas. 1914—17 tarnaudamas Rusijos kariuomenėje, įsijungė į rev. veiklą. 1918 atvykęs į Ukmergę, dirbo metalo f-ke tekintoju, įstojo į Komunistų partiją. 1918—19 Ukmergės rev. k-to narys. Nacionalizavus metalo f-ką ir įkūrus darbininkų komuną, vadovavo jai. Burž. nacionalistų nužudytas.KLIMATOLOGIJA [gr. klima — polinkis + logos — žodis, mokslas] — mokslas apie klimatą, jo formavimąsi ir geografinį pasiskirstymą. Z. Meteorologija. KLIMAVIČIUS Bronius [slap. Biednas; 1903.V.30 Kalesninkuose (Alytaus rj.) — 1956.111.11 Buenos Airėse] — pažangus Argentinos lietuvių visuomenės veikėjas, poetas, publicistas. I pasaul. karo metais mokėsi Charkove, vėliau Kauno g-joje, iš kurios pašalintas už antireligines pažiūras. Kurį laiką gyveno Kaune. 1926 emigravo į Argentiną. Įstojo į Lietuvių darbininku savišalpos-kultū,-ros d-ją. Nuo 1927 Argentinos Komunistų partijos narys. Buvo vienas Buenos Aireso dažytojų profs-gos vadovų, aktyvus pažangių kultūrinių ir kt. liet. d-jų narys. Už dalyvavimą streikuose ir demonstracijose kalintas. Redagavo pažangius Argentinos lietuvių laikraščius „Rytojus”, „Tiesos žodis”, „Momentas”. Argentinos lietuvių periodinėje spaudoje ir almanachuose („Tėvynės atgarsiai”, 1947, ir kt.) išspausdino eilėraščių, apsakymų, publicistinių straipsnių. K. vaizdavo Lietuvos darbo žmonių vargus, išeivių gyvenimą, darbininkų kovą su išnaudotojais, propagavo proletarinio internacionalizmo idėjas.Ršt.: [Eilėraščiai]. — Svetimoj padangėj, V., 1958.KLIMAVIČIUS Kazys [g. 1886.X.18 Kro-kininkuose (Alytaus r j.)] — pedagogas, vadovėlių autorius, Lietuvos TSR nusipelnęs mokytojas (1945). Baigęs Krokialaukio pr. m-lą, 1901—08 tarnavo■ pašto įstaigose. 1908 Marijampolės g-joje■ išlaikęs pr. m-los fj§’ mokytojo egzaminus, iki 1910 mokytojavo Suchažev-kos pr. m-loje (Len-g kija). 1910—14 Op-šrūtų (Vilkaviškio r j.) ir Liubavo (Kapsuko r j.) pr. m-lų mokytojas. Priklausė slaptai Lietuvių mokytojų s-gai, Lietuvių mokslo d-jai, platino pažangiąją spaudą. I pasaul. karo metu mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1918 Kroki-ninkų pr. m-los mokytojas. Vienas Alytaus g-jos steigėjų (1919—23 direktorius, 1924—33 mokytojas). 1919—40 Lietuvos Mokytojų profs-gos narys, Alytaus sk. pirmininkas, Marijampolės real. g-jai palaikyti būrelio narys. Organizavo „Kultūros” būrelius, dalyvavo koop. veikloje. Pažangiu nusistatymu veikė mokinius, už tai 1933 atleistas iš mokytojo pareigų. Rašė matematikos vadovėlius. 1933—36 pažangios mokytojų d-jos „Naujoji mokykla” narys, žm. „Mokykla ir visuomenė” atsakingasis redaktorius. 1940—41 Alytaus aps. liaudies švietimo skyriaus vedėjas. Vok. faš. okupacijos metais iš ped. darbo pašalintas. Rėmė okupantų persekiojamus taryb. žmones. 1944—46 Alytaus aps. liaudies švietimo skyriaus vedėjas. 1946—56 Alytaus mkt. seminarijos direktorius ir mokytojas. Pensininkas.Ršt.: Dešimtainių logaritmų knygos penkiais dešimtainiais skaitmenimis, K., 1930; Galvosūkių pasaulis, K., 1931; Matematikos vadovėlis, 2 d., K., 1933—34; Aritmetikos teorija, K., 1937; Geometrija, 2 d., K., 1938—39; Skaičiuo-kim greit, V.,’ 1961.KLIMAVIČIUS Vytautas [g. 1910.X.24 Opšrūtuose (Vilkaviškio rj.)] —inžinierius statybininkas, technikos mokslų kandidatas (1953). 1935 baigęs Kauno un-tą, dirbo jame ped. darbą. Nuo 1951 dėsto Kauno Politechnikos in-te. 1954— 1961 hidrotechnikos f-to dekanas. Nuo 1957 docentas, statybinės mechanikos katedros vedėjas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie sijų ir plokščių ant tampraus pagrindo skaičiavimą. Vadovėlio „Medžiagų atsparumas” (1959) bendraautoris.Ršt.: Statybinė mechanika, V., 1965.KLIMAVIČIŪTĖ Raminta [g. 1928.XI.23 Kaune] — agronome ekonomistė, žemės ūkio mokslų kandidatė (1964). 1953 baigė Z. ū. akademiją. 1957—67 Žemdirbystės in-to, nuo 1967 2. ū. ekonomikos in-to moksl. bendradarbė. Paskelbė moksl. straipsnių apie sėjomainas.Ršt.: P. Vasinauskas, R. Klimavičiūtė, Sėjomainos, V., 1967.KLIMBALĖ — 1. Pelkė Panevėžio rj„ 13 km į š. r. nuo Panevėžio, Žaliojoje girioje. Plotas 489 ha. Pelkėje prasideda Įstras ir Svalia (Lėvens intakai). V. dalį sudaro plyninė aukštapelkė, likusią — plynraistinė žemapelkė ir tarpinio tipo pelkė. Durpių klodas žemapelkinis, aukštapelkinis ir mišraus tipo. Jo didž. storis 3,5 m, vid. 1,51 m. Vid. susiskaidymas 30%, vid. peleningumas 8%. Pelkė nusausinta. Kasamos trupininės durpės. 1966 pagaminta 11 000 t kurui, 8300 t kraikui, 5100 t trąšoms.2. Pelkė Kupiškio rj., 3 km į r. nuo Subačiaus, 3 km į p. nuo Šiaulių—Daugpilio geležinkelio. Plotas 194 ha. Ežerinės kilmės plynraistinė aukštapelkė. Ją sudaro 2 masyvai. Durpių klodas mišrus, žemapelkinis ir aukštapelkinis. Jo didž. storis 2,5 m, vid. 1,13 m; vid. susiskaidymas 35%, vid. peleningumas 9,8%. Klimbalė 1.KLIMKA Alfonsas [g. 1904.V.30 Kavoliuose (Rokiškio r j.)] — teisininkas. Mokydamasis Rokiškio g-joje, 1927—28 priklausė LKJS, platino antifaš. lit-rą. 1928 įstojo į Kauno un-tą. Už antifaš. veiklą 1929—30 kalintas Kaune ir Šiauliuose. 1932 ištremtas iš Kauno į Rokiškio aps. 1939 baigė Kauno un-to teisių f-tą. Nuo 1940.IX Vilniaus un-to dėstytojas. Vok. faš. okupacijos metais dirbo stalių dirbtuvėje darbininku, Romainių sanatorijoje sąskaitininku. Nuo 1944 dirba ped. darbą Vilniaus un-te. Prisidėjo prie „Tarybinio darbuotojo vadovo” (1948), „Teisinių terminų žodyno”(1954) sudarymo, Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso, vadovėlio „Tarybinės valstybės ir teisės pagrindai” (1967) parengimo. Paskelbė moksl. straipsnių, parašė brošiūrų apie soc. teisėtumą, kolūkių vidinę demokratiją ir kt. teisės klausimais.KLIMKAlTĖ Irena [g. 1925.III.7 Slucke (Baltarusijos TSR)] — chemikė, chemijos mokslų kandidatė (1965). 1951 baigusi Vilniaus un-tą, dėsto Vilniaus neakivaizdinėje vid. m-loje. Nuo 1955 Geologijos ir geografijos in-to (nuo 1963 Geografijos sk.) moksl. bendradarbė. Paskelbė moksl. straipsnių ežerų hidrochemijos klausimais.