Špera. § Isardomos jungtys
Pasižimi tuo, kad juos galima nesugrąžinant išardyti ir sulipdyti.
Prie jų priskiriamos sekančios jungtys: srieginės, savaržynės, profilynės, su pleištais, su kaičiais, su išdražomis, su deformojamais elementais.
Srieginės jungtys – vadinamos jungtys sudarytos, panaudojant sriegines tvirtinimo detales arba sriegius tiesiog isregtus mašinų elementuose.
Tvirtinimo elementai : varžtas, sraigtas, sneigė, veržlė.
Privalumai -Varžtinė jungtis pranašesnė tuo, kad nereikia isriegti jungiamų detalių. Tai yra labai svarbu, kai jungiamoji detalių medžiaga yra nestipri.
Trūkumai:
1) Turi būti pakankamai vietos veržlei.
2) Užsūkant ir atsukant reikia prilaikyti varžtuvo galvutę.
3) Padydėja jungties masė.
Sraigtinės smeigės naudojamos kai truksta vietos veržlei.
Smeigės naudojamos, kai jungiamoji detalė yra stora, ir reiketų labai ilgo varžto.
Judesio sraigtai – jie paverčia sukamąjį judėsį slenkamuoju arba atvirksčiai.
Galimi 2 variantai:
1) Ašine kriptimi sukasi nejūdrus sraigtas, slenka veržlė.
2) Veržlė nejuda, sukdamasis slenka sraigtas.
Rutulinių sriegių perdavos – naudojamos norint sumažinti elemento išyrimą ir energijos nuostolius. Jungtys susideda iš sraigto ir veržlės. Jose yra apskritimo formos grioveliai, kuriais juda rutuliukais
Privalumai: maža trintis, nedidelis išyrimas, netrukčiojamas judėsis.
Velenų ir stebulių jungtys: pleištinės , profilinės, jungtys su deformojamais elementais, savaržinės jungtys.
Jungties parinkimą lemia:
1) perduodamos apkrovos.
2) centravimo tikslumas.
3) detalės medžiaga.
4) techninės galimybės.
5) kaina.
Pleištinės jungtys – (pleištė) tai yra detalės įstatomos į griovelius, esančios veleno ir steblio sandaroje ir įgalinčios vieno elemento sukimo momentą perduoti kitiems.
Pleištai būna: nuožulnoji, prizminiai, segmentiniai.
Profilinės išdrožinės jungtys – pasižimi tuo, kad veleno ir stebulio skerspjūvis yra ne skritulio formos, o sukimo momentai.
Profilinės jungtys būna 2-jų tipų: išgrožinės ir poliganinės. Velene ir stebėlyje padaromi // su ašimi vienodo skerspjūvio grioveliai. Jie išdėstomi lygiais atstumais veleno ir stebulio paviršiuose. Grioveliai vadinami išdražomis.
Profilinės poligoninės jungtys – perduoda sukimo momentą simetriniais makrogeometriniaias šoniniais veleno ir stebelio šonomis. Šios jungtys yra daug patikimesnės, patvoresnės ir funkciškesnės nei pleištinės ar išdrožinės jungtys.
Jungtys su deformojamais elementais – būna: su kūginiais žiedais, su žvaigždiniais įtempimo žiedais, su hidraulinėmis įtempimo įvorėmis.
Jungtys su kūginiais žiedais – veleno ir steblio jungtį sudaro 2 vienas į kitą įeinantys ir surinkimo momentu veržomi kūginiai žiedai. Jungtys dažnai naudojami krumpliaračiams, žvaigždutėms, stabdžiams, diskams ir movoms, patikimai pritvirtinti prie velenų.
Jungtys su žvaigždiniais įtempimo žiedais – savo forma panašūs į spiruoklinę lėkštę. Žvaigždiniai žiedai turi vydnes ir išorines radialines išpjovas, kurios suteikia žiedui tamprumą. Žiedo išorinis skersmuo didesnis už skilės skersmėnį. Vidinis skersmuo mažesnis už veleno skersmenį.
Juntys su hidraulinėmis įtempimo įvorėmis – sudaro įvores su dvigubomis senelėmis, erdvė tarp kurių pripildomi skisčiu (sandarinimo žiedas, žiedinis stumoklis, flančas, varžtai). Įveržiant varžtus įvorės senelės prispaudžiamos prie veleno ir stebulio paviršiaus. Atsukus varžtus įvorė susitraukia, todėl jungtį galima išardyti. Jungtys yra lengvai surenkamos, išcentrojamos.
Sąvaržinės jungtys – tokiose jungtyse stebule ant velenų įtvirtinama įveržant varžtuvus. Jungtys būna 2-jų tipų: 1) su išardomų stebulų 2) su prapjautų ištesinių stebulų. Tokios jungtys naudojamos nedidelėms sukimo momentams perduoti.
Kaištinės jungtys – kaisčiai naudojami mašinų elementams sujungti, įtvirtinti, centruoti,fiksuoti,apkrovai perduoti, bei kitiems tikslams. Jungtys būna: 1) cilindriniai 2) kūginiai 3) įkerstiniai.
Prie kaisčių priskeriamos ašelės. Jos dažniausia naudojamos šarniriniuose jungtyse. Į jungiamus elementus ašialiai įstatomi su tarpeliu.
§Tamprieji elementai.Klasifikacija.Spiruoklės, torsionai
Tai yra lankstieji mašinų ir prietaisų elementai, galintis tampriai deformuotis nuo apkrovų ir atgauti savo pirminę formą, joms išnikus. Tamprieji elementai naudojami mechaniniai energijai apkrauti, smugiams sušvelninti, virpėsiams slopinti. Automob. naudojami jutikliai arba tamprieji elementai, kurie plačiai naudojami automobilių statyboje.
Tamprieji elementai klasifikuojasi pagal deformavimosį būdą: 1) Tempimo (sraiginės spiruoklės, sifoninės spiruoklės) 2) Gmiūždymo (sraiginiai cilindrai, išpjautinės, fasoninės, žiedinės, lėkštinės, sifonai) 3) Sukimo (sraigtinės, spiruoklinės, monometriniai vamzdžiai, torsionai) 4) Lenkimo (ploksčiosios, membraninės, lingės). Pagal geometrinę formaspiruoklės skirstomos į cilindrines, kūgines, ploksčiasias, spiralines, keralines?… Labiausiai paplitusios cilindriniai.
Torsionai – tai apie išilgines simetrios ąšį sukami stripiniai tamprūs elementai, dažniausiai apvalaus skerspjūvio. Torsionai naudojami: 1) sukamajam svyravimui slopinti 2) sukimo momentams matuoti (pvz. dinamometrinis raktas) 3) tampriosiose velenų movose.
§
Tai yra: 1) Ašys 2) Velenai 3) Slydimo guoliai 4) Riedėjimo guoliai 5) Tiesinio judesio kreipiamosios.
Ašys ir velenai – laiko besisukančius mašinų elementus ir užtikrina pastovią jų sukimosi ašių padėtį, veikiant apkrovoms, ašys dažniausiai nesisuka, tačiau gali suktys apie savo ašį, su įtvirtintais elementais ašys yra lenkamos ir neperduoda sukimo momento.
Velenai mašinai dirbant visada sukasi ir perduoda sukimo momentą. Velenai yra lenkami ir sukami. Pagal atliekamas funkcijas velenai būna:
1) Perdavų velenai, ant kurių tvirtinami perdavų elementai.
2) Pagrindiniai mašinų velenai, ant kurių be perdavo elementų, tvirtinami mašinų įtaisai.
Specialią grupę sudaro lankstieji velenai, su keičiamos geometrios formos ašimi. Jie naudojami sukimo momentui perduoti tarp mašinų dalių ar agrėgatų, kurių padėtys erdvėje kinta.
Slydimo guoliai – atramas į kurias remiasi ir kurių paviršiumi slista besisukančių detalių elementai. Paprasčiausias slydimo guolis – cilindrinė įvorė, įtvirtinta korpuse. Arba tai tiesiog korpuso dalis su cilindrine skyle, kurios paviršiumi slysta besisukančio veleno kakliūkas.
Pagal apkrovas slydimo guoliai skirstamos į radialinias ir ašinius. Radialiniai guoliai priima apkrovą statmenai veleno ašiai, o ašiniai išilgai ašies
Riedėjimo guoliai – kaip ir slydimo guoliai besisukančius velenus išlaiko reikiamoje padėtyje, priimą veikiančias apkrovas, perduoda jas korpusui. Nuo slydimo guolių skyriasi tuo, kad tarp 2-jų žiedų yra riedėmo kūnai, kurie velenui sukantys rieda žiedai. Riedėjimo guoliai būna radialiniai ir ašiniai.
Riedėjimo guolių privalumai: 1) mažesni energijos nuostoliai 2) mažiau įšyla 3) nesunku įtepti ir paprasta prižiūrėti 4) yra standartizuoti 5) nekeliami didėli reikalavimai medžiagoms.
Riedėjimo guolių trūkumai: 1) jautrūs smūgiams 2) labiau nei slydimo guoliai žadina virpesius ir triūkšmą 3) jatrūs dūlkiams, todėl guoliai turi būti sandaios.
Tiesinio judėsio kreipiamosios – tai yra atramos, kuriomis apkrovų veikiamos mašinų dalys juda tiesiai nustatyta kriptimi (pvz. slankikliai, staklių staliai ?)
Tiesinio judėsio kreipiamosios būna: 1) slydimo 2) riedėjimo
Kreipiamosioms teikiami reikalavimai: tikslus sluoksnio pad. nustatymas veikiant jėgoms.
Privalumai: 1) mažas dilimas 2) maža ir pastovi trinties jėga.
§ Realizavimo tarnybos:
Yra stambiausios schemos dalis, jas sukurti gana sunku, reikia dideliu sanaudu, kol igyjama pakankamai patirties ir pasitikejimo asmenims, dirbanciais reklamoje agentais. Sios tarnybos daznai skatina keisti gaminio konstrukcija, jos gali buti nepatenkintas firma, kuri nespeja sekti pasiulos ir paklausos pokyciu.Sios tarnybos turi specifini trukuma: I paklausa ziuri pirkejo akimis, o pirkejas paprastai linkes tik i nedidelius gaminio pakeitimus. Todel radikalus proektus realizavimo tarnybos remia tada kai pirkejas reikaluja dideliu pakeitimu.
§ Pirkejas:
Pirkejas ar vartotojas nebutinai tas pats asmuo. Zmogaus pirmas ispudis apie nauja iki siol jam nematyta gamini gali gerokai pasikeisti.Igyjus jo vartojimo patyrimu.Cia labai svarbus „Parodos efektas“, del kurio gaminys gali pirkeja pritraukti ar atvirksciai.Nevisada islosia visiskai naujas gaminys.Pirkejas privalo atsiminti, kad vartotojas yra sentimentalus.Jam labai svarbus gaminio stilius, forma,piesinys,bet is pradziu jis gali buti visai abejingas naujoms formoms, kuriuos dar nieko nereiskia jo aplinkoje. Todel proektotojas vartodamas naujas formas neturi aklai remtis pirkeju apklausa.
§ Vartotojai:
Jie letai prisitaiko prie gaminiu konstrukcijos ir kitokiu pakeitimu,jie is anksto nezino savo reakcijos i jos.Priprate prie nepalankiu salygu jie rizikuoja daugeliu ateities dalyku.Vartotojo labui turi remtis objektyviais stebejimais,moraliniu ir ekonominiu zalos ir naudos ivertinimu.
§ Sistemu operatoriai:
Sistemomis apibreziami tokie stambus objektai kaip transportas,zaliavu gavyba, ir panasiai. Ju operatoriu interesai ir poziuriai nevisada atspindes kuriamo gaminio ar naujos sistemos pranasmus ir trukumus.
PVZ:
Oro transporte keleiviu sugaistoma laika galima gerokai sutrumpinti pagreitinus oro uoste dirbanciu muitines,bagazo ir t.t. tarnybu darba.taciau aviakompanijos labiau linkusios isigyti greitesnius ir talpesnius lektuvus, nes taip nereikia daryti jokiu strukturiniu pasikeitimu.
§ Visuomene:
Yra ta sfera kurioje atspindi visi radikalus arba neryskus pokyciai,atsiradus naujam gaminiui ar sistemai.
§ Proektuotoju darbo pasiskirstymas laiko skalese:
Proektuotojai savo uzdavini siek tiek palengvina.Tam sprendima pasiskirsto laiko skalese (A,B,C)
A skale – trumpalaike skale, atitinkanti pirma improvizacija,t.y. greita formuluote to ka galima padaryti artimiausiu metu.PVZ: per kelias dienas ar savaites turimomis priemonemis.Tai verta daryti del to, kad galima butu suprasti ko is tikruju reikes ir kas galetu pavykti.
B skale – normali laiko skale. I sia skale orientuojasi uzsakovas.Vieneri ar dvieji metai, orientuojasi uzsakovai, atsizvelgdami i tiekimo galimybes ir artimiausia situacija rinkoje.Proektutojo atlyginimas butent sitoje laiko skaleje.
C skale – Perspektyvine laiko skale. PVZ: 10 metu.Per kuriuos tikimosi esminiu istekliu ir santykiu pokyciu.Ivykstanciu is dalies del naujo proekto realizavimo.
§ Proektavimo etapai:
Siuolaikinio proektutojo pirmtakas, t.y. nepirmuju breziniu kalba ismokusi tuo laiku isskirtine asmenybe, o daiktu be breziniu kurejas- amatinikas. amatininko darbe buta sudetinga informacijos kaupimo ir perdavimo sistemos. dirbantis savo darba amatininkas negali pagristi savo veiksniu.Kuriamu gaminiu formos negalejo pagristi ir yra bejeges kurti nauja gamini. jo patirtis susiformavo begaliniame bandymu procese, ir nera perkeltina i naujas veiklos sritis, kur kas tobulesnis kurybiniu ieskojimu kelias yra neeksperimentavimas su paciu gaminiu, o darbas su gaminio breziniais. del to atsirades gamibinio ir protinio darbo pasidalijimas leido paskirstyti darba atskiriems asmenims ir grupems.Gaminti tik didelio kolektyvo aprepiamus gaminius.padidinti gamybu tempus del darbu lygiagretumo. proektavimas (konstravimas) tapo savarankiska profesija.susiformavo tradicinis proektavimo darbu nuoseklumas
Proektavimo etapai ir nuoseklumas:
1. Planavimas (koncepcijos,ju ivertinimas ir paketimai, pagal gamybos realizavimo, eksploatacijos ir panaudoto gaminio likvidavimo reikalavimus)
2. Igyvendinimo galimybiu ivertinimas (igyvendinimo koncepciju kompleksu sudarymas)
3.Apmatinis konstravimas – (optimalios koncepcijos atrinkimas ir dalinis igyvendinimas)
4. Darbinis konstravimas – (konstrukcijos dokumentacijos paruosimas)
Daugelyje saliu proektavimo etapams yra parengtos bendrosios nuo technikos srities ir gaminio tipo nepriklausomumas rekomendacijos,kuriose gana detaliai numatyta:
1. gaminio planavimo ir uzduoties issiaiskinimo veiksniai ir metodai.
2. Koncepcijos (tech.pasiulymo) parinkimo ar sukurimo veiksmai ir metodai.
3. apmatinio konstravimo veiksniai ir metodai.
4. Gaminiui pagaminti reikalingu techniniu dokumento parengimo veiksniai ir metodai.
§ Veiksniai turintys itaka proektuotojo darbui:
Proektutojo darbui ir jo kurybiskumo pasireiskimui turi itakos sie veiksniai:
Uzduoties kilme: Uzduotis proektuotojui paprastai suformuluojama po issamio rinkos tyrimo, taciau beveik visada jam lieka didele sprendimo laisve.Kai klientas proektuotojui uzsako vienetini ar mazos serijos gamini apribojimu bus gerokai daugiau, jau vien tik del to kad i ji bus investutota kur kas daugiau lesu, bus daugau galimybiu rinktis gamybos technol., zaliavos ir pan.
Organizavimas: Proektavimo metu darbo organizavimo formos labai priklauso nuo imones strukturos, orientuojantis i gaminio tipa, proektavimas ir gamyba gali buti organizuojami pagal gaminiu paskirti.PVZ: variklai,kompresoriai ir t.t. Darbo pasidalijimas atitinkamai reikalauja isskaidyti uzduoti, todel reikia derinti bei koordinuoti veiksnius bei sprendimus, kad butu galima dirbti lygiagreciai.
Naujumas: Naujiems uzdaviniams spresti ir gaminiams proektuoti prireike sukurti ar pritaikyti naujus veikimo principus.Technines elementus, technologijas ar naujas ju kombinacijas.Cia itin svarbus fundamentiniu ziniu ir tyrimu vaidmuo. Naujumo savoka nebutinai taikytina naujam gaminiui.Is principo gali buti naujos detales ar ju grupes.Naujoms salygoms pritaikomijau iki tol gaminti gaminiai daznai kaip tik ir yra toks atvejis.Variantinese konstrukcijose paprastai nesikeicia nei ideja nei isvaizda,tik keiciasi matmenys. Kad ivairove nebutu didele ir pagrista ekonomiskai, standartai nustato matmenu, galiu ir kitas sekas.
Gamyba: organizuojant vienetine arba smulkiaja gamyba, daznai net negaminamas net bandomasis gaminys. Ir nera prototipo.Todel gamybos technologija reikia sugebeti tinkamai parinkti iskart.Stambiuju seriju ir masiniu gaminiu reikiama ir neperteklniam ilgaamziskumui, bei minimaliai savikainai pasiekti gaminami ir kruopsciai isbandomi bandomieji pavyzdziai.Ogalutinis variantas sukuriamas keliais etapais.
Taikymo sritis: Techniniu gaminiu taikymo sritis kaip ir reikalavimai yra labai ivairus.Maisto tech. irenginiams svarbu tenkinti grieztus higienos reikalavimus ir minimalaus chem. aktyvumo reikalavimus.Aviacines konstrukcijos turi buti kuo lengvenes, automob. ir kelimo transportas turi buti saugus.
Kompleksiskumas: proektutojui klientas gali uzsakyti sukurti ivairiausio kompleksiskumo gaminius, nuo didziules technologines linijos iki smulkaus gaminio (PVZ: kuri sudaro vienintele detale) vienais atvejais proektuotjas gaminiui pritaikys placiai pardudamos masinas, stakles, prietaisus, pavienius elementus ir proektuos tik keleta originaliu elementu ar ju grupiu.kitais atvejais visi gaminio elementai bus originalus.Panaudoti standartizuotus arba unifikuotus gaminius ir elementus ekonomiskai apsimoka ,nes jie yra pigesni, leidzia taikyti jau sukurtas surinkimo technologijas, kontroles metodus ir priemones, todel proektuotjas originalius sprendimus turi daryti tik gerai apmastes ar jie butini ar duos gera technini ir ekonomini efekta.
Tikslai: klientas proektuotojui gali uzsakyti gamini siekdamas ju funkciju optimalumo,minimalios kainos,svorio, minimalaus poveikio aplinkai, ivertinti kokius nors apribojimus, pabrezdamos dizaino ar ergonominiu savybiu, utilizavimo ar perdirbimo galimybiu svarba ir t.t.
Platus uzdaviniu ir metodu jiems spresti spektras reikalauja is proektotojo ivairiapusiu ziniu ir tech. priemoniu. dauguma saliu siekdamos palengvinti proektavimo darbus ir padidinti ju efektyvuma bei rupindamiasi konstrukcines dokumentacijos suderinamumo yra nustaciucios atskiru proektavimo veiksniu seka ir parengusios jiems issamias rekomendacijas.
§ Techniniai breziniai, techniniai gaminiu dokumentai.
kadangi tecniniai dokumentai yra galutinis ir svarbiausias proektuotojo darbo rezultatas, tai dokumentu struktura ir reikalavimai atskiriems dokumentams yra standartizuoti. Gaminamos produkcijos konkurencingumas priklauso nuo dokumento parengimo kokybes, bei ju suderinamumo su atitinkamais kitu saliu dokumentais. ekonominiai partneriai turi kalbeti viena visiems suprantama technikos kalba, kuriai galioja bendros taisykles.Tech.dokum. turi buti parengti pagal taisykles suprantamos ivairiu saliu specialistams, nesvarbu kokia kalba vartotojama ju salyje. T.y. tech. grafine dokumentacija, pati savaime tampa internacionaline partneriu kalba.Tos kalbos bendros taisykles nusakomos tarptautiniuose ar atskiru saliu standartose.Svarbiausi gaminio proektavimo dokumentai yra grafiniai arba tech.breziniai.Lietuvai siekiant narystes ES reiketu tureti savo standartus suderintus su Europos EN ir pasauliu ISO standartais.Panaikinant esamus atskiru reikalavimu priestaravimus ir pasinaudojant atskiru saliu nacionaliniu standartu kurimo patirtimi. Letuvoje dar esame iprate buvusios Tarybu sajungos, o dabar Rusijos standartus. Kai kurie rusijos standartai yra suderinti su ISO ir EN atitinkamais standartais ir yra gana kvalifikuotai parengti, nepaisant kai kuriu skirtumu
Satndartai ISO128:1982 „Technical drawing-General principles or presentation“ ; ISO129:1985 „Technical Drawing-Dimensioning-General principles, methods of execution and special indication“ turi daug bendro su rusiskaja sistema : GOST 2.001-70-GOST2.122-79 „Система конструкторской документации,Основные положения” Remiantis sia sistema sukurtas pirmasis Lietuvos konstravimo standartas. Vis delto priesajos prie tarptautiniu standartu per (GOST). Mastas turi mazeti, tarptautiniais standartais ISO vis daugiau turime vadovautis tiesiogiai, nes savu nacionaliniu standartu visuma sunku sukurti per trumpa laika. Didele kliutis siam darbui nusistovejusiu terminu stilius.
Proektavimo prosesas ir dokumento standartu paskirtis:
1. Uztikrinti konstrukcines dokumentacijos mainus tarp valstybes (valstybiu), strukturu, be papildomo jos paruosimo ar perdirbimo.
2. Stabilizuoti konstr. dokumentacijos kompleksiskuma, kad butu isvengta dokumentu dubliavimo ar nereikalingu dokumentu kurimo.
3. Isplesti unifikacija proektuojant pramones gaminius
4. supaprastinti konstrukcijos dokumentus ir grafinius vaizdus vartojant sutartines forma sir zymejimus ir sumazinti proektavimo darbu.
5. Palengvinti gamybos paruosima, pagerinti pramones gaminiu eksploatavimo salygas.Uztikrinti dokumentacijos pakeitimo ir paruosimo gamyboje operatyvuma pradedant nauju gaminiu gamyba.
Siais funkcijas stengesi palaikyti daug bendruju ir atskiru dokumentu, nacionaliniu ir tarptautiniu standartu.