Lietuvos universitetuose pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta nemažai tyrimų susijusių su studentų mityba bei fiziniu aktyvumu: Vilniaus pedagoginiame universitete S. Poteliūnienė ir D. Kudaba (2007) tyrė studenčių fizinės būklės kaitą dešimties metų laikotarpyje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad studenčių sveikatos būklė per dešimtį metų prastėjo ir padaugėjo atleistų nuo kūno kultūros užsiėmimų skaičius. Tyrimais įrodyta, kad mitybos įpročiai turi įtakos sveikatai (WHO, 2005).
Ankstesni ir šių laikų tyrimai rodo, kad studentams trūksta laiko pavalgyti, sutrikęs mitybos rėžimas, pablogėjusi sveikata (Stukas ir kt., 1999; 2000, Maskeliūnas ir kt., 1996). Vilniaus universtiteto medicinos fakulteto studentų mitybos ypatumus tiria V. Dobrovolskij ir R. Stukas (2012). Lietuvos edukologijos universitete (anksčiau buvęs Vilniaus Pedagoginis universitetas) būsimuosius pedagogus tyrė R. Kesarauskienė, D. Paškevičienė, V. Semaška (2010), A. Žvironaitė (2008). Lietuvos studentų sveikos gyvensenos rodiklius įvairiais (ugdymo(si) patirties, lyties, studijų krypties, socialinės aplinkos ir kt.) aspektais analizavo A. Norkus (2012). S. Laskienė ir bendraautoriai (2009) studentų mitybos ypatumus tyrinėjo Lietuvos Kūno kultūros akademijoje, taip pat čia tyrimus atliko ir kiti mokslininkai (Jankausnienė, Pajaujienė, Mickūnienė, 2010). Kauno technologijos ir medicinos universtitetuose nemažai tyrimų yra atlikę magistratūroje studijuojantys studentai (Viazovskienė, 2007; Breskutė, 2009; Lobunko, 2010). Nuo 1994 metų Lietuvoje vykdomas suaugusių gyventojų mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimas, kurio rezultai rodo, kad suaugusiųjų žmonių mityba taip pat nėra tinkama (Grabauskas ir kt., 2005-2011).
Aktualumas. S. Laskienė ir kt., (2009) tyrėjai pastebėjo, kad studentų mityba yra neracionali. Šias išvadas dar labiau sustiprina ir Kauno universitetuose atlikti tyrimai susiję su fiziniu pajėgumu (Vitartaitė ir kt. 2006), mitybos įpročiais, suvartojamu maisto medžiagų kiekiu ir rekomenduojamu kiekiu (Varatinskienė, Misevičienė, 1993). Tyrėjai taip pat priėjo išvadų, kad studentų mityba yra nereguliari, nesilaikoma mitybos režimo, nustatytas maisto medžiagų disbalansas. Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos pateiktose rekomenduojamose normose pabrėžiama, kad sportuojančių žmonių maisto medžiagų kiekis turi būti didesnis nei nesportuojančių. Tačiau atlikti tyrimai su sportuojančiais tiriamaisiais atskleidė, kad ir jie su maistu gauna per daug riebalų ir baltymų ir per mažai angliavandenių (Pečiukonienė, Stukas, Kemerytė-Riaubienė, 2009). Panašūs rezultatai gauti atlikus tyrimus ir Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus universitete tyrėjai išsiaiškino, kad studentai neteikia pirmenybės mitybai bei fizinei veiklai (Jankauskas, Janulienė 2008). A. Norkaus (2012) teigimu nemažai studentų mano, kad jų amžiuje sveikata rimtai dar rūpintis nereikia. Tačiau Lietuvos edukologijos universiteto kūno kultūros IV kurso studentai pagal studijų programą turi nemažą fizinį krūvį, privalo lankyti treniruotes, o daugelis studentų dar ir dirba. Toks didelis fizinis krūvis reikalauja atitinkamos mitybos, kad būtų padengtos energijos sąnaudos. Netinkama, neracionali, nesubalansuota mityba gali ilgainiui sutrikdyti studentų sveikatą. R. Stuko (1999) teigimu mityba priklauso nuo žmogaus žinių apie mitybą ir jos poveikį sveikatai.
Ir nors studentai studijų programoje turi tokius dalykus kaip sveikatos ugdymą, žmogaus ir sporto judesių fiziologijas į kurias įeina sportininkų mityba, sporto treniruotės teoriją ir didaktiką, sporto biochemiją, kurių metu studentai įgyja žinių sveiką mitybą, tačiau įvertinti savo mitybos įpročius jiems nėra lengva.
Šio darbo problema: tinkamai organizuota mityba turėtų patenkinti energinius ir plastinius organizmo poreikius, padėti išlaikyti fizinį darbingumą, pašalti nuovargį (Portugalov, 2001). Dauguma sportuojančiųjų stengiasi maitintis racionaliai, nors ne visada jiems pasiseka. Teisingai sudaryti maisto racioną dažnai apsunkina reklama, kuriai tarnauja populiarūs leidiniai, televizijos laidos, internetas, raginantys vartoti vienus ar kitus maisto produktus. Netgi žinodami tam tikrų produktų grupių vartojimo privalumus studentai nesugeba tinkamai įvertinti jų kiekių.
Todėl buvo iškelta hipotezė: didelis fizinis aktyvumas turėtų skatinti formuotis sveikesnius sportuojančių studentų mitybos įpročius.
Naujumas ir reikšmingumas. Atlikti mokslininkų tyrimai susiję su mityba ir fiziniu aktyvumu apima atskiras jų dalis. Tokio pobūdžio tyrimus yra atlikę: V. Žydžiūnaitė, S. Jonušaitė (2006), A. Norkus (2012), S. Laskienė ir kt. (2009). Tačiau šiuose darbuose nebuvo naudotas fizino aktyvumo įvertinimo metodas – kalorimetrija, kuris leidžia tiksliau apskaičiuoti energijos išlaidas, bei mitybos įpročiai dažniausiai vertinami anketų pagalba, o ne faktinės mitybos analize, kadangi šis metodas yra gana sudėtingas ir reikalauja daug laiko ir skaičiavimų, tačiau yra tikslesnis ir leidžia išsiaiškinti ne tik produktų grupes dienos maisto racione, bet ir pagrindinių energinių medžiagų kiekius. Sportuojantys studentai dažnai klausia” Kaip reikia maitintis?” Atsakymą į šį klausimą galima rasti tik išanalizavus sportininkų faktinę mitybą ir fizinį aktyvumą. Šiame darbe mes susiejame anketinę apklausą ir faktinę mitybą bei kalorimetriją – tai yra ar tai, ką studentai pažymi anketose tikrai atsispindi jų faktinėje mityboje ir kasdieninėje veikloje. Dažnai studentas, net turėdamas žinių, kurias įgyja per 4 metų Kūno kultūros specialybės bakalauro studijas neteisingai įvertina savo mitybos įpročius ir į savo maisto racioną įtraukia per mažai vienos ar kitos grupės produktų.
Manome, kad giliau išanalizavę studentų mitybą ir galėtume pateikti tikslesnes išvadas ir šios žinios gali būti panaudotos praktiškam pritaikimui.
Tyrimo objektas – kūno kultūros specialybės studentų fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai. Tyrimo subjektas – Lietuvos edukologijos universiteto Kūno kultūros specialybės IV kurso studentai. Šio darbo tikslas – įvertinti Lietuvos edukologijos universiteto Kūno kultūros specialybės fizinį aktyvumą ir mitybos įpročius. Darbo uždaviniai;
1. Išanalizuoti LUE IV Kūno kultūros specialybės studentų fizinį aktyvumą.
2. Išanalizuoti LUE IV Kūno kultūros specialybės studentų vidutinius paros maisto racionus;
3. Palyginti LUE IV Kūno kultūros specialybės studentų anketinės apklausos duomenis apie mitybos įpročius ir faktinę mitybą
4. Palyginti tarpusavyje LUE IV Kūno kultūros specialybės ir kitų specialybių studentų mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą.
Darbo struktūra ir apimtis. Magistro darbą sudaro įvadas, 5 skyriai, 22 poskyriai, 7 lentelės, 19 paveikslų, išvados, darbe naudotos literatūros sąrašas, santraukos, priedai.
1. MERGINŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR MITYBOS ĮPROČIAI
1.1. STUDENČIŲ FIZINIS AKTYVUMAS Tiriant studentų nuostatas, ar jie nusiteikę būti fiziškai aktyvūs, išaiškėjo, kad pirmakursiai studentai neturi išankstinio nusistatymo reguliariai fiziškai mankštintis. Net 37 proc. pirmakursių merginų studijuodamos universitete, nenori sportuoti jokiame sporto būrelyje. Merginos, kurios pasirinktų sportą, norėtų užsiiminėti aerobika. Tačiau yra aukštosios mokyklos merginų, kurios norėtų kūno kultūros pratybų tik kartą per savaitę, nors, siekiant naudos sveikatai, rekomenduojamas 20-30 min. vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas 3-4 kartus per savaitę. Nes mankštinantis tik vieną kartą per savaitę, turbūt nepagerintume fizinio pajėgumo, o dvi mankštinimosi dienos per savaitę jei jos yra gana intensyvios ir ilgai trunkančios gali padidinti fizini pajėgumą. Daugelis šaltinių teigia, kad optimaliai turėtų būti 3-5 mankštinimosi dienos per savaitę. O sportininkams norintiems pasiekti dar aukštesnį fizinį pajėgumo lygį reiktų sportuoti daugiau nei 5 dienas per savaitę (Fizinis aktyvumas ir sveikata,
2006).
Pagal S. Potieliūnienės ir D. Kudabos (2007) studentės į universitetą ateina turėdamos teigiamą požiūrį į kūno kultūrą, bet jų fizinio aktyvumo motyvacija silpna. Vilniaus universitete atliktas tyrimas, ten nustatyta, kad 39,9 proc. merginų mankštinasi savarankiškai namuose ir tik 15,7 proc. lanko aerobikos treniruotes. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl studentės nedalyvauja fiziškai aktyvioje veikloje yra išorinio palaikymo, pasitikėjimo stygius. Kiti mokslininkai patvirtina šį teiginį, nes dauguma merginų nepagrįstai save laiko storomis. Nors tik maža dalis iš jų turi nedidelį antsvorį.
Lietuvos universitetuose 95,5 proc. merginų mano, kad sveikata yra brangiausias turtas. Daugiau nei 78 proc. studenčių galvoja, kad turi pakankamai žinių apie sveikatą. Didžioji dalis respondenčių (70-80 %) juda, kad gerai jaustųsi ir fizinė veikla joms tai padeda išlaikyti. Net 56,6 proc. studenčių teigia, kad kurį laiką praleidusios be fizinio krūvio jaučiasi prastai. Ir tik 25,5 proc. fizinį aktyvumą laiko prievolę
APIBENDRINIMAS
Išanalizavus tyrimo duomenis galima teigti, kad kūno kultūrą studijuojantys vaikinai ir merginos yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Jie vidutiniškai per parą sportuoja 1,75-1,6 val., vaikšto daugiau nei važinėja automobiliu ar viešuoju transportu taip pat jų darbe dominuoja didelis fizinis krūvis, vaikščiojimas ir sėdima veikla. Kaip teigiama ES fizinio aktyvumo gairėse (2008) fizinis aktyvumas yra plati sąvoka į ją įeina: laisvalaikio fizinis aktyvumas (į skaitant daugumą sporto šakų ir šokius), fizinis aktyvumas darbe, namuose arba prie namų ir fizinis aktyvumas susisiekimo tikslais. Todėl LEU kūno kultūros studentai yra fiziškai aktyvūs ne tik paskaitose ar treniruotėse, bet ir darbe ar namuose. Vaščila ir bendraautoriai, (2007) teigia, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose studentų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, fizinė saviugda menka, jų fiziniam aktyvumui trukdo negebėjimas derinti sporto pratybų su studijomis, dažnai jie neturi noro, valios ir energijos domėtis kitomis laisvalaikio praleidimo formomis. Galima manyti, kad šie skirtumai atsiranda dėl skirtingų studijų programų. Mūsų tirti studentai tyrimo metu pagal bakalauro programą turėjo fizinį krūvį paskaitų metų – 3-4 kartus per savaitę ir jiems taip pat yra privalomas pasirinktos sporto šakos treniruočių lankymas -2-3 k. per savaitę. Kituose Lietuvos universitetuose 72,2 proc. studentų turėjo kūno kultūros užsiėmimus, tačiau net 13,2 proc. daugiau studentų neturėjo kūno kultūros ir negalėjo jos pasirinkti. Nors studentai ir suvokia fizinio aktyvumo naudą, tačiau nėra linkę reguliariai judėti, palaikyti savo fizinę sveikatą (Jankauskas, Jatulienė, 2008; Mikšys, 2005). Tik maža dalis studentų nepasinaudoja galimybe naudotis sveikatingumo bažėmis universitetuose (Norkus, Alūžas, 2012). Zuozienės ir bendraautorių (2011) manymu sporto edukologijos kryptį renkasi labiau sportuoti laisvalaikiu linkę studentai, o pasirinkta specialybė motyvuoja likti sporte ir studijuojant universitete. Tai galima taikyti ir LEU kūno kultūros studentams, kurių tarpe yra ir profesionalių sportininkų ir tų, kurie gilina žinias savo pasirinktoje sporto šakoje per laisvai pasirenkamą dalyką.
Kadangi mūsų studentai yra fižiškai aktyvūs jie vidutiniškai per parą išeikvoja daugiau kalorijų nei gauna su maistu. Galima daryti prielaidą, kad dėl per daug išeikvojamo kalorijų kiekio didžioji dalis respondentų turi normalų kūno svorį, o merginų tarpe yra turinčių per mažą svorį. Įvairūs veiksniai, fizinis aktyvumas, rūkimas ir mityba turi įtakos žmogaus sveikatai (Kaledienė,1999). Miegui skiria pakankamai laiko (8,7 val.), nors kaip teigia S. Poteliūnienė ir L. Viraliūnaitė (2006) studentai dėl įtempto studijų ir darbo režimo 59 proc. studentų miega 5-7 valandas per parą. Todėl tyrimo metu bandėme aiškintis ar studentų mityba atitinka rekomenduojamas mitybos normas. Beveik visi studentai anketoje pažymėjo, kad vaisius į savo mitybos racioną įtraukę kiekvieną dieną ar kelis kartus per savaitę. Tačiau daugiau kaip puse studentų vaisių ir daržovių nurodė vartojantys kiekvieną dieną tik 1-2 porcijas (viena porcija-puse stiklinės). Tačiau reikia pažymėti, kad daugiau respondentų daržovių kiekvieną dieną vartoja daugiau nei vaisių. Respondentai žino, kiek turėtų suvartoti daržovių ir vaisių per parą, tačiau tai nesutampa su jų anketoje nurodytais kiekias. Studentai pažymėjo vartojantys mažiau vaisių ir daržovių nei galvoja, kad reiktų suvartoti. Atsižvelgiant į maisto produktų piramidę matyti, kad tirti vaikinai nepakankamai vartoja tiek vaisių tiek daržovių. Tačiau reikia, pabrėžti, kad didžioji dalis apklaustųjų turi tinkamas žinias apie rekomenduojama kiekį daržovių ir vaisių. Lietuvos kūno kultūros akademijos studentus tyrę mokslininkai nustatė, kad ketvirtakursių žinios apie sveikatą buvo geresnės už pirmakursių, tačiau galimybe labiau rūpintis sveikata pasinaudoja ne visi (Grinienė, Zachovajevas,
2008).
Anketoje daugiausia studentų nurodė kiekvieną dieną geriantys 2,5 % -3,2 % riebumo pieną, vartoja duoną ir jos gaminius, grūdinius produktus ir makaronus, taip pat vartojama daug mėsos, tačiau kiekvieną dieną mažai vartojama žuvies, kiaušinių ir bulvių. Kaip teigiama sveikos mitybos taisyklėse, norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti būtina vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (Sveikos mitybos rekomendacijos, 2010). Tačiau tik dešimtadalis vaikinų ir 26 proc. merginų vartoja liesą pieną. Grūdinius produktus rinkosi didžioji dalis apklaustųjų, kiaušinius, duoną ir makaronus vartojo tik trečdalis studentų, remiantis maisto piramide tiriamieji iš dalies vartoja tinkamą jų kiekį. Apie 70 proc. vartojo kiaulieną ir jautieną, kuriose gausų sočiųjų riebalų rūgčių, nors jų patariama vengti. Daugiau vaikinų (59,41 %) nei merginų (41,66 %), vartojo paukštieną ir žuvį, tačiau kaip ir anketos duomenys rodo, kad tai nėra pagrindiniai produktai, kurie įtraukiami į mitybos racioną. Nors mitybos piramidėje šiuos produktus rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną po 2-3 porcijas (Sveikos mitybos rekomendacijos, 2010).
Mitybos dienynų duomenimis taip pat matyti, kad studentai vartojo daug pieno, sūrio ir varškės. Faktinės mitybos rezultatai iš dalies atitinka vaikinų nuomonę išreikštą anketoje, kad daržovės ir vaisiai – vieni iš svarbiausių dienos racioną turinčių sudaryti produktų, kitą grupę sudaro mėsa ir žuvis, tačiau merginos kaip pagrindines produktų grupes įvardijo mėsą ir žuvį, antra grupė – buvo riebalai ir saldumynai. Tačiau žiūrint į skirtumus tarp lyčių matyti, jog merginos anketoje pažymėjo, kad dažniausiai jų vidutiniame paros maisto racione vyrauja baltyminiai produktai: kaiušiniai, mėsa, pieno produktai, daržovės bei vaisiai. Šie produktai dažniausiai vyravo ir tiriant faktinę mitybą. Panaši situacija kartojasi ir vyrų grupėje. Vaikinai anketoje pažymėjo, kad dažniausiai vartoja baltymus ir angliavandeniais turtingus produktus, tokius kaip bulves, kruopos, duona, daržoves ir vaisiai. Faktinės mitybos analizė tai patvirtino ir parodė, kad mūsų tiriamieji dažniausiai vartojo mėsą (kiaulieną 56,52
%) ir žuvį (38,11 %), daugiau kaip puse vaikinų – bulves, duoną, kruopas, ir 75 proc. tiriamujų vartojo daržoves ir 55 proc. – vaisius.
Apibendrinant mūsų gautus rezultataus ir lyginant su rekomenduojamomis mitybos normomis merginų ir vaikinų vidutiniame paros maisto racione buvo per mažai angliavandenių. Merginų suvartojamas kiekis buvo arti rekomenduojamos ribos. Tačiau stebimi ir gana dideli šių maisto medžiagų kiekių svyravimai individulaiuose maisto racionuose.
Riebalų kiekiai vidutiniuose paros maisto racionuose buvo didesni, nei rekomenduojamos mitybos normos. Tai galejo lemti ir mūsų tradicinės lietuviškos virtuvės įtaka, ir tai, kad studentų mitybos rėžimas nėra tinkamas – valgoma retai, todėl vieno valgymo metu suvartojamas didesnis riebalų kiekis užtikrina ilgesnį sotumo jausmą. Žmonių mityboje dominavo vietiniai produktai: grūdai, krakmolingi šakniavaisiai, vietoje užauginti vaisiai ir daržovės. Tačiau spartėjant maisto produktų pramonei atsirado daugiau perdirbtų produktų, kuriuos gaminant dar pridedama cukraus, riebalų, druskos, padidėjo gyvūninės kilmės maisto dalis bendrajam maisto racione ir jo energinė vertė (Asberg ir kt., 2011). Socialinius mokslus studijuojantys studentai dažniausiai valgo 2-4 kartus, bet neretai valgoma vos 1-2 kartus (Žydžiūnaitė, Jonušaitė, 2006). Visuomenės sveikatos studentai dažniausiai valgo 3 kartus per dieną (Dobrovolskij, Stuks, 2012), sportininkų tyrimo rezultatai yra panašūs kaip įvairių ir specialybių studentų (Laskienė ir kt., 2009). Baltymų merginos ir vaikinai suvartoja pakankamai: lyginant su rekomenduojamomis mitybos normomis moterys siekia žemutinę ribą, o vyrai – viršutinę. Kalbant apie mitybos raciono kokybinį subalansuotumą, tyrimo duomenys rodo, kad abiejų lyčių mityba nėra subalansuota, tačiau jau daugelį metu pastebima tendencija ne tik studentų mityba yra nesubalansuota, bet ir Lietuvos gyventojų (Stukas, Dobrovolskij, 2008, 2009, Pečiūkonienė ir kt, 2009, Stukas ir kt., 2000, Grabauskas ir kt, 2011).
Mokslininkai pastebėjo, kad LKKA studentų mitybos ypatumai reikšmingai skiriasi studijų programos aspektu (Laskienė ir kt., 2009). Tačiau autoriai pastebi, kad nors biomedicinos mokslų studentus studijų kryptis įpareigoja juos labiau rūpintis savo sveikata, bet jie neišsiskiria iš bendros populiacijos (Norkus, 2012). Taip pat ir R. Stukas su bendraautoriais (2012) teigia, kad svarbu, kad sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo svarbą gerai žinotų ir vadovautųsi būsimieji visuomenės studentai. Ta pati galima taikyti ir kūno kultūros studentams, nes jie kaip ir biomedicinos ir visuomenės sveikatos mokslų studentai turi paskaitų susijusių su sveika mityba ir fiziniu aktyvumu. Nors kai kurie studentai savo paskaitų tvarkaraštyje neturi užsiemimų, kurių metų jie galėtų įgyti teorinių žinių apie sveikatą ir jos stiprinimą (Norkus, Alūžas, 2012), bet tiek jų tiek ir studentų, kurie turi žinių ir turėtų jomis vadovautis mityboje vyrauja maisto medžiagų disbalansas ir jie nėra pakankamai fiziškaia aktyvūs.
Nors LEU Kūno kultūros specialybės studentai per studijų programą gavo žinių apie sveiką mitybą ir sportininkų mitybą, vis dėlto rinkdamiesi pagrindines produktų grupes, kurios turėtų vyrauti sportininkų paros maisto racione tiek vaikinai tiek ir merginos klydo ir rinkosi tas produktų grupes, kuriose yra daugiau baltymų. Tam galėjo turėti įtakos ir reklama. Dauguma sportuojančiųjų stengiasi maitintis racionaliai, nors ne visada jiems pasiseka. Teisingai sudaryti maisto racioną dažnai apsunkina reklama, kuriai tarnauja populiarūs leidiniai, televizijos laidos, internetas, raginantys vartoti vienus ar kitus maisto produktus (Pečiukonienė, Stukas, Kemerytė-Riaubienė, 2009).
Analizuojant jų anketinės apklausos duomenis ir faktinę mitybą išryškėjo tendencijos, kad studentų apklausoje pasirinkti atsakymai tik iš dalies pasitvirtina jų faktinėje mityboje. Taip pat išryškėjo ir tai, kad mitybos tyrimai turėtų būti kiek įmanoma individualizuojami, nes mūsų nustatyti grupės vidurkiai vartojant baltymus, riebalus ir angliavandenius ne visada atspindi realią padėti tiriamųjų individualiuose paros maisto racionuose.
Mūsų darbe iškelta hipotezė, kad: studijų metu didelis fizinis aktyvumas turėtų skatinti formuotis sveikesnius sportuojančių studentų mitybos įpročius iš dalies pasitvirtino. Studentai labiau kreipia dėmesį į mitybą, vartoja daugiau daržovių, tačiau baltymų vartojimą pervertina, o angliavandenių maisto racionuose trūksta. Nustatėme, kad net apie 50 proc. respondentų riebalų suvartojo per daug, tačiau lyginant su kitomis specialybėmis galime teigti, kad sportuojantys studentai labiau kreipia dėmesį į mitybą ir tik pusė apklaustųjų viršija rekomenduojamas riebalų vartojimo ribas, kai bendros tendencijos yra kad pagal mūsų tradicinę mitybą Lietuvos gyventojai vartoja per daug riebalų
Išvados
1. Pagal fizinio aktyvumo grupes LEU kūno kultūros studentai priskiriami prie atliekančių vidutiniškai sunkų fizinį darbą. Vaikinai per parą išeikvoja vidutiniškai 3308,05 kcal. Iš jų – 1379,52 kcal išnaudojamos įvairiai fiziškai aktyviai veiklai (iš jų vidutiniškai 569,95 kcal išnaudojamos treniruotei). Merginos per parą išeikvoja vidutiniškai 2593,22 kcal. Įvairiai fizinei studentės vidutiniškai per parą išeikvoja – 1045,71 kcal, iš jų 387,22 kcal išeikvoja treniruotėse. Neatsižvelgiant į treniruotėms išeikvojamas kcal. skaičių Kūno kultūros specialybės studentai yra fiziškai aktyvesni nei kitų specialybių studentai.
2. Individualiuose maisto paros racionuose nustatėme, kad 50 proc. studenčių su maistu angliavandenių suvartojo pakankamai, o likusiosi dalis – per mažai. 58,33 proc. apklaustųjų studenčių baltymų vartojo per mažai, 38,88 proc. – per daug, o likusių kiekis atitinka rekomendacijas. Riebalų kiekis 55,55 proc. individualių maisto paros racionų buvo per didelis, o 38,88 proc., riebalų vartojo net gi per mažai. Vaikinų individualių paros maisto racionų analizė parodė, kad tik 10 proc. tiriamųjų angliavandenių suvartoja per daug, o likusi dalis vis dėlto neįvertina angliavandenių svarbos sporte ir jų su maistu vartoja per mažai. Baltymų ir riebalų kiekis maisto racione atvirkščiai – per didelis. Lyginant su kitomis specialybėmis sportuojantys studentai labiau kreipia dėmesį į mitybą ir tik pusė apklaustųjų viršija rekomenduojamas riebalų vartojimo ribas, kai kitų specialybių bendros tendencijos įrodo, kad 80 proc. studentų vartoja per daug riebalų.
3. Anketinės apklausos ir faktinės mitybos analizė parodė, kad studentų atsakymai anketoje ne visada atitinka faktinę mitybą.
Darbo autorius: S. ŠČERBAKOVA
Atsiųsti pilną darbą fizinis-aktyvumas