Ergoterapijos poveikis alkoholikams ir narkomanams

ERGOTERAPIJOS POVEIKIO VERTINIMAS PRIKLAUSOMŲ NUO ALKOHOLIO IR NARKOTIKŲ ASMENŲ VEIKLAI, INTERESAMS BEI POMĖGIAMS

Priklausomybė – tai sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. [16]
Priklausomybių nuo įvairių medžiagų rodikliai visame pasaulyje auga. Dažnai, vartojami narkotikai bei alkoholis, o greta jų, vartojami rūkalai. Auga ir problemų, kaip priklausomybių padarinių skaičius bei įvairovė: ligos, psichikos sutrikimai, socialinės aplinkos priklausomų žmonių rate blogėjimas ir jos įtaka aplinkiniams . Tema vis daugiau nagrinėjama ir jai skiriamas labai didelis dėmesys visame pasaulyje.

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro duomenimis apie 200 milijonų pasaulio gyventojų per 2006 metus vartojo narkotikus, 25 proc. iš jų narkotikus vartojo švirkščiamuoju būdu, o alkoholio suvartojimas Europoje yra didžiausias pasaulyje ir dvigubai lenkia pasaulio šalių vidurkį. Šiaurės Europos šalyse alkoholio vartojimas didėja ir šiuo metu yra didžiausias per visą šių šalių istoriją. Intoksikacijų alkoholiu lygis Europoje išlieka labai aukštas. [37, 38]

Vieno gydymo būdo ar reabilitacijos tipo, kuris tiktų visiems pacientams nėra. Priklausomybės gydymo būdai priklauso nuo vartojamos medžiagos tipo, kiekio, vartojimo trukmės, medicininių komplikacijų bei socialinių asmens poreikių. [15, 11]

Europos šalyse gydymo ir reabilitacijos tikslus sudaro tai, kad būtų nevartojama ar sumažėtų vartojamos medžiagos kiekis, be to svarbu, kad atsistatytų asmens darbinė veikla, santykiai šeimoje.[13]

Pagrindinis ergoterapijos gydymo tikslas yra pagerinti arba palaikyti pacientų savarankiškumo lygį. Ergoterapeutai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis, įtakoja pakankamai platų veiklų spektrą.

Priklausomybė neigiamai įtakoja asmens ir jo artimųjų veiklą bei užimtumą, o ergoterapeutas gali padėti tai atstatyti. Ergoterapeutas, atstatydamas galimybes atlikti kasdienę veiklą, laisvalaikį bei darbinį užimtumą ir padėdamas įgytus įgūdžius integruoti į paciento gyvenimą, pagerina asmens gyvenimo būdą ir padeda kovoti su abstinencija. [22]

Ši tyrimo tema pasirinkta todėl, kad Lietuvoje ergoterapija nėra plačiai taikoma dirbant su asmenimis, priklausomais nuo alkoholio ir narkotikų. Kadangi, ergoterapijos pagrindą sudaro tikslinga veikla ir užimtumas, bus tiriama alkoholio ir narkotikų įtaka veiklai.

Darbo tema: „Ergoterapijos poveikio vertinimas priklausomų nuo alkoholio ir narkotikų asmenų veiklai, interesams bei pomėgiams”

Tyrimo tikslas: įvertinti asmenų, priklausomų nuo alkoholio ir narkotikų, užimtumą, interesus bei nustatyti ergoterapijos efektyvumą.

Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti asmenų, priklausomų nuo alkoholio ir narkotikų, veiklą
2. Nustatyti asmenims, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų, interesus bei pomėgius
3. Įvertinti ergoterapijos poveikį tirtų asmenų veiklai, interesams bei pomėgiams

I. LITERATŪROS APŽVALGA

I.1 Priklausomybės samprata ir priežastys

Priklausomybė – tai sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. [16]
Psichologinė priklausomybė – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas komforto būklei pasiekti. Fizinė priklausomybė – viso organizmo funkcinės veiklos pakitimas, pasireiškiantis ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotiką. [30]

Priklausomybės sindromas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje apibrėžiamas taip: tai yra fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos ar medžiagų klasės vartojimas individui yra daug svabesnis nei kitas elgesys, anksčiau labai vertintas. Svarbiausias priklausomybės sindromo požymis yra troškimas (dažnai stiprus, kartais nenugalimas) vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, alkoholį arba tabaką.

Pasaulyje yra suskaičiuota apie 200 priklausomybės rūšių. Geriausiai žinomos priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų bei rūkymo. Taip pat labai paplitusios priklausomybės nuo azartinių žaidimų, interneto, valgymo, lytinių santykių, apsipirkinėjimo, darbo, kompiuterinių žaidimų, kofeino ir kt. [5] Priklausomybė vystosi per keturias fazes:

1. Pradinėje stadijoje dominuoja euforizuojantis poveikis, negatyvūs padariniai neįvertinami. Elgesys remiasi skatinančia vienminčių grupės laikysena. Psichotropinių medžiagų veikiamas asmuo jaučia laisvę nuo baimės ir padidėjusį savigarbos jausmą.
2. Kritinėje pripratimo fazėje teigiamas psichotropinių medžiagų poveikis iš lėto mažėja, norint pasiekti tą patį poveikį reikia didinti dozę. Aštrėja konfliktai darbe ar mokykloje. Socialiniai kontaktai vis labiau siaurėja iki kontaktų su kitais priklausomais nuo alkoholio ar narkotikų asmenimis. Problemos neigiamos ir perkeliamos į išorę. Išryškėja koncentracijos, sugebėjimo reaguoti ir atminties sutrikimai.
3. Priklausomybės stadiją charakterizuoja smarkus dozės didinimas, kontrolės praradimas, santykių nutraukimas ir profesinio lygio smukimas. Dažnai čia įžengiama į nusikalstamumą arba prostituciją. Dirglumas, agresyvumas ir savigaila yra taip pat tipiški, kaip ir fizinio bei dvasinio pajėgumo mažėjimas.
4. Chroniškoje nykimo stadijoje aiškiai suprastėja psichiką veikiančių medžiagų įsisavinimas. To pagrindas – prasidedantis organų pažeidimas. Šioje fazėje priklausomi asmenys paprastai tampa benamiai, vieniši ir beglobiai. Vis labiau šlyja organizmo funkcijos.
Remiantis priklausomybes aiškinančiu biopsichosocialiniu modeliu, priklausomybės priežastys skirstomos į tokias grupes:
1. Narkotinės medžiagos farmakologiniai ypatumai. Jos gali sukelti norą, potraukį, malonų patyrimą, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir padidėjusį suvokimą.
2. Individo biologiniai ypatumai. Vieningos nuomonės apie biologines narkotikų ir alkoholio vartojimo priežastis nėra. Svabu, ar žmogus turi genetinį polinkį priklausomybei formuotis.
3. Socialinis kontekstas. Prieinamumas yra lemiama narkotikų vartojimo priežastis. Svarbi ir visuomenės aplinka – narkotikų ir alkoholio vartojimo subkultūra, visuomens požiūris ir pan.
4. Psichologinės individo charakteristikos. Labai svarbu ar asmuo turi psichinės sveikatos problemų. Nerimo ir nesaugumo jausmas, susijęs su vietos gyvenime neradimu, depresija; psichologinis nebrandumas ir infantiliškumas, emocinė priklausomybė nuo kitų žmonių; noras išvengti ar ignoruoti iškilusias problemas, nesugebėjimas jų išspręsti, nerealių sprendimo būdų panaudojimas, pastovus menkavertiškumo ir neadekvatumo jausmas, žemas savęs vertinimas; maištingumas ir impulsyvumas, noras išsiskirti. [24]

Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į :
Psichiką stimuliuojančios – kokainas, amfetaminas, nikotinas, kofeinas, efedrinas. Būdinga: aktyvumas, perdėtas pasitikėjimas savimi;
Psichiką slopinančios – opiodai (opijus, heroinas, morfijus), raminamieji, migdomieji
vaistai. Sutrinka budrumas, atsiranda mieguistumas, baimė, depresija, apatiškumas;
Haliucinogenus – kanapės, ecstasy, LSD, lakios medžiagos. Sukelia regos, klausos,
lytėjimo, uoslės, skonio, laiko, erdvės haliucinacijas; Moksliniais tyrimais nustatyta, kad didesnę tikimybę tapti priklausomu nuo alkoholio turi tie asmenys, kuriems sumažėjęs endorfinų kiekis organizme. [1]
I.2 Statistinė informacija apie alkoholio ir narkotikų vartojimą Lietuvoje

I.2.1 Alkoholio ir narkotikų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje

Didėjantis alkoholio suvartojimo rodiklis daro neigiamą įtaką gyventojų sveikatai. 2006 metais palyginti su 2005, 15 procentų padidėjo sergamumas alkoholine psichoze (100 000 gyventojų teko 38 susirgusieji). Dėl lėtinio alkoholizmo į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 1,4 tūkstančio asmenų. Alkoholinės psichozės gerokai dažniau diagnozuojamos kaimo gyventojams (100 000 kaimo gyventojų tenka 59 naujų alkoholinės psichozės atvejų, miesto – 27), o lėtinio alkoholizmo paplitimas tarp miesto ir kaimo gyventojų yra panašus. 2006 metų pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,4 tūkstančiai, lėtiniu alkoholizmu – 60 tūkstančių asmenų. Palyginti su 2005 metais, ligotumas alkoholine psichoze išaugo 11 procentų, o lėtiniu alkoholizmu liko beveik nepakitęs

Mirtys susijusios su alkoholio ir narkotikų vartojimu

Dėl alkoholio vartojimo 2006 metais mirė 1484 asmenys, tai 242 daugiau nei 2005 metais. Dažniausia šių mirčių priežastimi buvo alkoholinė kepenų liga (46,7%), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (32,7%) ir alkoholinė kardiomiopatija (15%). [2].
Mirtingumas, kai pagrindinė mirties priežastis – narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, 2006 metais buvo pats aukščiausias per pastaruosius šešis metus. 2006 metais užregistruoti 62 mirčių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai (2005 metais – 31 atvejis, 2004 metais – 38 atvejai, 2003 metais – 40 atvejai), ir šis skaičius sudaro 0,14% nuo visų Lietuvoje registruotų mirčių skaičiaus (44813 mirties atvejai). [37]

I.2.4 Sergamumas gretutinėmis ligomis

Problemiški narkotikų vartotojai dažniausiai turi ir psichikos sutrikimų. Tiek psichiatrijos srityje dirbantis personalas, tiek nuo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis gydančios tarnybos nuolatos klysta diagnozuodami gretutinius susirgimus. Gretutinėmis ligomis sergančių pacientų gydymas apima įvairias paslaugas, kurios turi būti teikiamos ilgą laiką.
Asmenybės sutrikimai kartu su narkotikų ar alkoholio vartojimu tik pastaruoju metu aprašomi imant visą gyventojų skaičių. Atlikus epidemiologinius tyrimus teigiama, kad maždaug pusė vartojančių narkotikus turi bent vieną asmenybės sutrikimą. Klinikiniais nuo narkotikų priklausančių pacientų

tyrimais nustatyta, kad asmenybės sutrikimai (50-90%) yra labiausiai paplitusi gretutinių ligų forma, po to eina emociniai sutrikimai (20-60%) ir psichiniai sutrikimai (15-20%). Antisocialinių asmenybės sutrikimų turi 25% klinikiniais tyrimais tirtų asmenų. Psichikos ligų prognozę blogina anksti pradėtas narkotikų vartojimas ir ilgalaikis nuolatinis narkotikų vartojimas. Minėti sindromai veikia vienas kitą ir iš dalies sutampa, o tai reiškia, kad asmuo gali turėti daugiau kaip vieną tokį sutrikimą šalia sutrikimų, susijusių su narkotikais.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sergamumą gretutinėmis ligomis, dar vadinamą „dviguba diagnoze”, apibrėžė kaip „asmens sutrikimų dėl poveikį psichikai turinčių medžiagų vartojimo ir kitų psichikos sutrikimų visumą”.
Asmenys, sergantys gretutinėmis ligomis, dažnai kenčia nuo „daugelio gretutinių ligų”, kadangi jie gali sirgti ūmiomis somatinėmis ligomis ir taip pat turėti socialinių, būsto ir darbo problemų, susijusių su sergamumu gretutinėmis ligomis. Narkotikų vartojimas dažnai reiškia nesugebėjimą prisitaikyti prie farmakologinio gydymo režimo, o tai apsunkina psichozės ar depresijos gydymą. Paplitusi ŽIV infekcija ir kelių tipų hepatitas, taip pat didelis skaičius negalavimų rodo, jog paprastai šie asmenys nesirūpina savo somatine sveikata. Nepakankamai įvertinta problema yra bloga dantų būklė, padidinanti pirminių ir antrinių infekcijų pavojų ir smarkiai gadinanti asmeninį įvaizdį. Šių asmenų padėtį dar labiau apsunkina socialinės problemos, kaip izoliacija ir namų neturėjimas. [27]
Ištyrus Teksaso ligoninių pacientus nustatyta, kad kokainas ir amfetaminas didina insulto riziką. Kokainas ir amfetaminas didina kraujo spaudimą ir sukelia smulkių kraujagyslių spazmus bei pažeidimus, ko pasekoje išsivysto insultas. Tyrimo metu nustatyta, kad kokainas dvigubina tiek hemoraginio, tiek išeminio insulto riziką.
Amfetamino vartojimas, įskaitant narkotiko metamfetamino vartojimą, penkis kartus didina hemoraginio insulto riziką, tačiau nedidina išeminio insulto rizikos. [25]

I.3 Gydymas ir reabilitacija

Priklausomybės gydymo būdai priklauso nuo vartojamos medžiagos tipo, kiekio, vartojimo trukmės, medicininių komplikacijų bei socialinių asmens poreikių. Prieš parenkant gydymo ar reabilitacijos tipą, reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip: asmenybė, vartojamos medžiagos rušis, dvasingumas ir religingumas, protinės ir fizinės ligos, gydymo programų prieinamumas ir įperkamumas. [15]
Nėra vieno gydymo būdo, kuris tiktų visiems pacientams. Sėkmingą gydymą gali sudaryti keletas komponentų: detoksikacija, konsultavimas ir farmakologinis gydymas.
Priklausomybės ligų gydymui naudojami du pagrindiniai būdai: elgesio terapijos ir farmakologinis. Elgesio terapija, skatina nevartoti kvaišalų bei moko, kaip gyventi normalų gyvenimą nevartojant, kaip mažinti potraukį ir vengti situacijų, kurios skatina vartojimą. Elgesio terapiją sudaro individualus konsultavimas, grupiniai užsiėmimai, darbas su šeimomis ir kt. Šis gydymo metodas gali padėti atstatyti santykius su artimaisiais, draugais bei gebėjimą dirbti ir funkcionuoti visuomenėje. [11]
Pastaruoju metu priklausomų nuo alkoholio asmenų gydymas yra kompleksinis. Psichotropinėmis medžiagomis gydomas alkoholinės abstinencijos sindromas, patologinis potraukis vartoti alkoholį, afektiniai sutrikimai, išsivystantys alkoholį vartojantiems asmenims.
Pagal M.Gatch ir H.Lal klasifikaciją farmakologiniai preparatai, skiriami ūminei ar lėtinei intoksikacijai gydyti, gali būti skirstomi taip:
• mažinantys potraukį ir vartojamo alkoholio kiekį preparatai,
• medikamentai, sukeliantys pasišlykštėjimą alkoholiu,
• ūminiam nutraukimo sindromui gydyti skiriami preparatai,
• užsitęsusiam nutraukimo sindromui gydyti skiriami medikamentai,
• preparatai, skiriami gretutinei psichiatrinei patologijai gydyti,
• medikamentai, skiriami vartojamam alkoholio kiekiui mažinti ir gretutinei narkomanijai gydyti,
• išblaivinamieji preparatai.[29]

Veiksmingų medikamentų, gydančių priklausomybę nuo psichostimuliatorių, nėra, nors kelių preparatų tyrimai buvo vykdomi. Daugelis jų tyrė priklausomybės nuo opiatų gydymo veiksmingumą. Priklausomybė nuo opijatų gydoma medikamentais. Šie medikamentai slopina vartojamos medžiagos poveikį, slopina potraukį vatojimui. Gali būti vartojami perdozavimui gydyti. Priklausomybė nuo opiatų gali būti gydoma metadonu, buprenorfinu, naltreksonu (Revia), lofeksidinu . [11,29]
Priklausomybei nuo heroino gydyti naudojama Metadono programa, kurios metu pacientai naudoja sintetinį opioidą metadono hidrochloridą. Jo dozės palaipsniui mažinamos, taip atsikratoma priklausomybės. [35]
Pakeičiamoji metadono terapija – tai ilgalaikis preparato vartojimas, priešingai nei detoksikacija, kurios tikslas – visiškas narkotikų, taip pat ir paskirtų gydytojo, vartojimo nutraukimas. Metadonas – ilgai veikiantis opioidinių receptorių agonistas, skiriamas nuo opioidų priklausomiems pacientams. [29]
Kitas būdas – detoksikacija. Jis visiškai skiriasi nuo pirmojo, nes tai yra tik organizmo išvalymas nuo vartojamų medžiagų. Jos metu padedama atsistatyti organizmui.[13]
Farmakologinė detoksikacija yra trumpas metadono, buprenorfino, lofeksidino ar klonidino vartojimas, siekiant nuslopinti nutraukimo sindromą. Detoksikacijos metodas taikomas labai plačiai. Detoksikacija, vartojant šių preparatų, gali būti pasiekta per 5-7 d. Tačiau nė vienas šių preparatų negali numalšinti tokių simptomų, kaip potraukis, apatija, nemiga, nerimas bei raumenų skausmai. Nepageidaujami jų poveikiai: sedacinis poveikis ir hipotenzija.[29]
Literatūroje aprašoma daug minčių ir svarstymų apie tai, kas laikoma priklausomybės panaikinimu. Vieno mokslinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vien medžiagos nevartojimas laikomas sėkmingu rezultatu, tačiau egzistuoja ir kitų nuomonių.
Amerikoje, priklausomybės gydymo tikslas yra, kad asmuo nevartotų jokių psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, tai dažniausiai lieka tik teorinis, o ne praktinis įgyvendinimas. Europos šalyse gydymo tikslai yra platesni. Čia siekiama, kad būtų nevartojama ar sumažėtų vartojamos medžiagos kiekis. Svarbu, kad atsistatytų asmens darbinė veikla, santykiai šeimoje. Skiriama dėmesio nusikalstamumo mažinimui bei tokių ligų, kaip AIDS ar hepatitas profilaktikai, bei mažinimui. Šie rezultatai gali būti pasiekiami, nebūtinai visiškai nutraukus medžiagos vartojimą, todėl Europoje gydymo rezultatai visada yra geresni, nei Amerikoje.

Priklausomybės ligoms gydyti yra įvairių būdų. Svarbu atsižvlegti į žmogaus būklę ir nustatyti kokio gydymo jam reikia. Pirmiausia ir paprasčiausia yra trumpalaikė terapija, tai gali būti trumpalaikė reabilitacija. Ji gali būti veiksminga tam tikrais atvejais, ypač esant pirminiams priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų simptomams.
Viena iš nemedikamentinio gydymo rūšių – būvimas terapinėse bendruomenėse. Šiose reabilitacijos įstaigose pacientai turi gydytis ilgai (12-18 mėn.). Būtina gydymo sąlyga – susilaikymas nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Šios programos apima pažintinės elgesio terapijos metodą, kuris sujungia santykį tarp minčių, jausmų ir elgesio.
Dar vienas gydymo būdas – ambulatorinės reabilitacijos programos. Jų metu žmonės nėra apgyvendinami. Šiose programose gali vykti grupinės terapijos, individualios konsultacijos bei kitos priemonės, po kurių žmogus grįžta į savo gyvenamą vietą.
Priklausomybės ligų gydymui naudojamas ir stacionarus gydymas. Tai reabilitacijos programos, kurių metu žmogus tam tikrą laiką gyvena jam skirtose patalpose (palatose). Šios reabilitacijos formos trukmė priklauso nuo ligonio būklės sunkumo ir gali trukti nuo kelių savaičių iki metų. [13]
Sukurta 12-os žingsnių programa priklausomiems nuo narkotikų asmenims. Ši programa reikalauja pripažinimo, kad priklausomybė nuo narkotikų yra recidyvuojanti liga, reikalaujanti visiško
susilaikymo (1 priedas). [29] 12 žingsnių programa naudojama ne tik tam, kad nevartoti, bet ir tam, kad išmokti gyventi nevartojant. Ši programa nukreipta į savęs pažinimą bei susijusi su religija. [12]
Visiems, kurie reabilituojasi nuo narkotikų ar alkoholio, rekomenduojama vengti aplinkos ar draugų, kurie skatintų vartojimą. Šiuo metu, besigydamtiems labai reikalingas artimųjų supratimas ir palaikymas.
Daugumoje programų naudojama elgesio terapija. Ji naudinga paaiškinat, kad vartojimas tai nėra vien tik fiziologinis potraukis medžiagai, o tai yra susiformavęs gyvenimo būdas. Dažnai vartojimas yra susijęs su emocijomis. [12]
Reabilitacijos metu asmuo yra supažindinamas su atkryčio prevencija. Jis mokomas atpažinti pavojingas mintis ir situacijas bei kaip kovoti su jomis. Žmogus mokomas kontroliuoti savo elgesį. [14] Kiti būdai: anoniminių alkoholikų ir narkomanų klubai, reabilitacijos dienos centrai.
Londone atlikti tyrimai asmenims, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų. Šie žmonės buvo tiriami po stacionaraus gydymo. Tyrimo dalyviai lankėsi anoniminėse alkoholikų bei narkomanų grupėse. Buvo nustatyta, kad daugumai iš jų, ši palaikomoji terapija buvo naudinga ir padėjo išvengti atkryčio bei nevartoti. [10]
Trumpalaikės reabilitacijos metu gali būti taikoma „Minesotos” programa, kuri dažniausiai naudojama gydant alkoholizmą. Ji trunka nuo trijų iki šešių savaičių. [7]
Medikamentinis ir nemedikamentinis gydymo būdai gali būti efektyvūs naudojami atskirai, tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, jog gydant priklausomybę nuo opijatų efektyviausia taikyti abu metodus.
[11]
Priklausomybės ligų gydymui gali būti taikomos ir alternatyvios terapijos metodai kaip: akupunktūra, akupresūra, lazerinė terapija ir elektrostimuliacija . [15]
Reabilitacijos komandą gali sudaryti psichiatras, socialinis dabuotojas, gydytojas, ergoterapeutas, slaugytoja, rekreacijų specialistas bei priklausomybės ligų konsultantas (gali būti sveikstantis priklausomasis). [7]
Miego sutrikimai yra dažni ankstyvose reabilitacijos stadijose ir gali išlikti kelis mėnesius, nepaisant ilgos abstinencijos. Tyrimai rodo, kad miego sutrikimai didina atkryčio pavojų. Tačiau, yra apribotas informacijos kiekis literatūroje apie efektyvų miego sutrikimų gydymą besigydantiems nuo alkoholizmo. Svarbiausia tai, kad priklausomas žmogus vengtų cheminių raminamųjų vaistų. [3]
Integracija į darbo rinką priklausomiems asmenims yra sudėtinga reabilitacijos dalis. Dažnai šie asmenys nepritampa įprastose darbo vietose dėl socialinės atskirties. Nustatyta, jog tam tikros programos ir mokymai padeda priklausomiems asmenims įgauti daugiau žinių ir įgūdžių, o pritaikyta darbo vieta padeda priklausomiems asmenims išlikti blaiviems bei geriau adaptuotis ir integruotis į darbo rinką. [31
I.4 Ergoterapijos taikymas esant priklausomybei nuo alkoholio ir narkotikų

I.4.1 Veiklos samprata ergoterapijoje

Ergoterapija (gr. Ergon – darbas, terapija – gydymas) – pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Ir pati ergoterapijos definicija skelbia, jog tai “menas ir mokslas” paskatinti žmogų dalyvauti tikslingoje veikloje, kad būtų atkurta, sustiprinta ir pagerinta atliekama veikla, lengvesnis būtų įgūdžių ir veiklos mokymasis, kurios yra svarbios paciento adaptacijai bei produktyvumui siekiant sumažinti patologiją, pagerinti sveikatą. [34]
Veikla/užsiėmimas sudaro ergoterapijos pagrindą. Sąvoka “veikla” čia naudojama plačiąja prasme, norint apibrėžti veiksmų visumą, kurių pagalba žmogus įsitvirtina jį supančiame pasaulyje.
Plačiąja prasme veikla suvokiama kaip visa tai, ką žmogus daro, siekdamas pasirūpinti savimi, patirti gyvenimo džiaugsmą, pilnatvę ir patenkinti socialinius bei ekonominius poreikius. Aktyvi veikla yra tai, per ką patenkinami svarbiausi žmogaus poreikiai, įgyjami gebėjimai (gabumai) bei kompetencijos jausmas. Visais laikais žmogaus veiklos prasmingumo suvokimui lemiamą įtaką turėjo ir turi kultūrinė aplinka. Todėl veiklą galima apibrėžti kaip kultūros įprasmintą aktyvumą, atitinkantį konkretų laikotarpį ir glaudžiai susijusį su materialiuoju pasauliu bei socialine aplinka.
Veikla dažnai siejasi su užduoties sąvoka. Užduotis apibrėžiama kaip seka tikslingų veiksmų, atliekamų konkretaus asmens. Tam tikras veiksmas yra užduoties sudėtinė dalis. O veiklos/užimtumo sąvoka suprantama kur kas plačiau nei užduotis ar veiksmas. Veikla apima daugiau nei vieną užduotį. Užduotis, savo ruožtu, apima daugiau nei vieną veiksmą. Užduoties ar veiksmo atlikimas patenkina žmogaus specifinius poreikius, o veikla / užimtumas suteikia asmens gyvenimui prasmingumą.
Veikla taip pat neturėtų būti tapatinama su darbo sąvoka. Veikla yra sudėtinis procesas, kurio metu žmogus realizuoja savo poreikius ir tikslus, iškylančius konkrečioje aplinkoje. Profesinį ergoterapijos „credo” dar 1919 m. suformulavo W. R. Dunton.
Ergoterapijos specialybės samprata yra formuojama šių nuostatų apie žmogų ir jo vykdomą veiklą:
■ Žmogiškoji prigimtis lemia kiekvieno individo poreikį veikti ir tuo pačiu keistis (tobulėti).
■ Žmogaus tobulėjimas pasiekiamas per atitinkamą veiklą.
■ Veikla / užimtumas įtakoja žmogaus sveikatą (savijautą).
■ Gerai savijautai užtikrinti būtina pusiausvyra tarp veiklos ir poilsio.
■ Ergoterapijoje taikoma veikla turi būti prasminga. O prasmę jai suteikia paciento bei aplinkinių nuostata vykdomos veiklos atžvilgiu.
■ Žmogaus veiklos realizavimą lemia jį supanti aplinka (socialinės, ekonominės, galimybės; valstybės vykdoma socialinė politika).
■ Žmogaus egzistencija yra socialinis procesas, kuris suprantamas kaip nuolatinė sąveika su kitais individais.
■ Veiklos poreikis mūsų gyvenime prilygsta maisto ir vandens poreikiui.
■ Žmogaus egzistencija reikalauja dvasinės bei kūniškos veiklos.
■ Kiekvienas asmuo jaučia poreikį vykdyti veiklą, kuri jam teiktų malonumą, pasitenkinimą.
Ergoterapijos mokslo objektas yra visa žmogaus veikla, vykdoma būdravimo laikotarpiu, jam įprastoje aplinkoje bei įprastomis sąlygomis. [17; 18]. Žmogaus veiklos realizavimas gali būti labai įvairus. Tradiciškai skiriamos šios veiklos sritys (rūšys): .
• Kasdienė veikla
Jai priskiriama savęs priežiūra ir kita su tuo susijusi kasdienė veikla, reikalinga individo bei jį supančios aplinkos palaikymui. Kasdieninė veikla apima: savęs priežiūrą, gyvenamosios erdvės tvarkymą (pvz.: būsto tvarkymas, mokesčių, sąskaitų mokėjimas…), veiklą nukreiptą į gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą bei tam reikalingų išteklių siekimą (pvz.: maisto produktų pirkimas, valgio ruošimas…).

• Produktyvioji veikla/darbas

Darbas apibrėžiamas kaip veiklos (apmokomos ar neapmokamos) rūšis, kurios pagalba yra užtikrinamas tam tikras servisas (paslauga) ar poreikių patenkinimas. Šios veiklos rezultatas intelektualus produktas, tam tikra pagalba, informacijos skleidimas, apsauga. Produktyviąją veiklą/darbą galima apibūdinti kaip tikslingą, nukreiptą į asmeninį tobulėjimą, visuomeninių poreikių patenkinimą ir pragyvenimą.
Šios veiklos sričiai taip pat yra priskiriamos studijos, profesinė praktika. Dirbančiųjų asmenų sąvoka apima tiek studentus, tiek dirbančius įvairių sričių profesionalus, taip pat savanorius, mažamečius vaikus auginančius tėvus ir t.t.
• Laisvalaikis – tai dar viena žmogaus veiklos sritis, kuria siekiama pasilinksminimo, atsipalaidavimo, patirti spontaninį malonumą ar išreikšti save. Šios veiklos rūšies pasirinkimą daugiausiai lemia vidinė asmens motyvacija. [17, 18, 6, 4].

I.4.2 Ergoterapija ir priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų

Ergoterapeutai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis, įtakoja pakankamai platų veiklų spektrą. Priklausomybė įtakoja asmens ir jo artimųjų veiklą bei užimtumą. Ergoterapeutas, atstatydamas galimybes atlikti kasdienę veiklą, laisvalaikį bei darbinį užimtumą ir padėdamas įgytus įgūdžius integruoti į paciento gyvenimą, pagerina asmens gyvenimo būdą ir padeda kovoti su abstinencija. [22]
Ergoterapija padeda pacientams pamatyti, kaip jų priklausomybė įtakoja tikslingą veiklą. Ergoterapeutas stebi paciento įpročius ir elgseną, ir parodo, kad jo mintys ir elgesys sukasi apie narkotikus ar alkoholį. Ergoterapijos metu atsižvelgiama į veiklą, kuri pacientui patinka. [32]

Ergoterapija nuo įprastinės vaistų terapijos skiriasi tuo, kad jos metu konsultuojama ir mokoma įgūdžių, reikalingų atstatant tokias roles kaip: darbuotojas, sutuoktinis, tėvas ar draugas. Priklausomi asmenys gali išmokti atsakomybės, biudžeto tvarkymo, bendravimo bei streso įveikimo būdų. [33]
Laiko planavimas labai svarbus sveikstantiems, nes vartojimo metu laikas dažnai neskaičiuojamas arba jo nuolat trūksta. Todėl, pradedant blaivų gyvenimą svarbu teisingai jį paskirstyti, apskaičiuoti, kad veiklos būtų suderintos ir pakankamai laiko būtų skiriama darbinei veiklai bei laisvalaikiui.[7]
Besigydančius narkomanus ir alkoholikus ergoterapeutai moko laikytis dienotvarkės. Konsultacijų metu turi būti rašomi dienos planai. Viskas turi būti atliekama kiek įmanoma nustatytu laiku. Visi užsiėmimai ir darbai taip pat atliekami nustatytu laiku ir iš kiekvieno paciento reikalaujama, kad jis į užsiėmimą nevėluotų. Tai padeda pacientui priprasti prie tvarkingo ir sveiko gyvenimo, kada jis tiksliai žino, kada ir ką turi daryti.
Siekiant išmokyti priklausomą asmenį visų blaivaus gyvenimo ir savidisciplinos įgūdžių bei atstatyti savo sužalotą kūną svarbu jį išmokyti šeimininkavimo virtuvėje įgūdžių. Daugeliui narkomanų tai labai naudinga, nes ankstesniuoju gyvenimo periodu jie visiškai neruošdavo sau valgio ir maitindavosi itin prastai. Tuo tarpu visavertis maitinimasis būtinas nualinto organizmo regeneracijai, kuri užtrunka iki 5-7 mėnesių. [21]
Dažnai sveikstantysis nustemba, kai paskaičiuoja, kiek pinigų jis skirdavo narkotikams ar alkoholiui, tuo tarpu kitiems būtiniems pirkinimas jų neužtekdavo. Todėl, svarbu padėti tvarkyti ir tinkamai paskirstyti biudžetą.
Kadangi, sveikstant labai pasikeičia žmogaus gyvenimas, svarbu jam padėti atrasti veiklą, kuri jį domintų. Ergoterapijos metu pacientas mokosi planuoti savo laisvalaikį.[7]
Svarbi vieta narkomanų reabilitacijos programoje tenka darbo terapijai, kuri ruošia pacientą socialiam gyvenimui. Jos pagrindinis tikslas – pakeisti per narkotikų vartojimo laikotarpį susiformavųsi neigiamą narkomano požiūrį į darbą, padėti jam suformuoti darbinius įgūdžius bei pripratinti prie kasdienio darbo. Darbas kiekvienam besigydančiam narkomanui yra reikalinga reabilitacijos dalis. Reabilitacijos metu būtina sudaryti kuo didesnes galimybes darbinei veiklai (medžio dirbtuvės, sodas, šiltnamiai, gyvulių priežiūra, patalpų remonto darbai ir t.t.). [21]
Labai dažnai priklausomi žmonės patiria socialinę atskirtį. Jie jaučiasi vieniši, atsiriboję nuo juos supančio realaus pasaulio, todėl labai svarbu sveikstančius žmones skatinti bendrauti, o ne užsisklęsti savyje. Ergoterapijoje dažnai taikomas grupinės terapijos modelis, kuris padeda sveikstantiems išvengti vienišumo, be to, šios terapijos metu pacientai mokosi padėti vieni kitiems. [7]
Grupinė terapija – dažniausiai naudojama nemedikamentinė terapija dirbant su priklausomais asmenimis.[36]
Grupinė terapija pacientams padeda gerinti bendravimo įgūdžius. Jie mokosi išklausyti, pritarti ar paneigti nuomonę, formuluoti ir išsakyti savo mintis. Toks bendravimas leidžia pasijusti reikšmingu, suprastu, ne vienišu. Grupinės terapijos metu, svarbu suformuoti grupės branduolį, kuris būtų aktyvus, skatintų grupės palaikymą ir ėjimą į piekį. Šios terapijos metu, pacientai dažnai prisiriša vienas prie kito, todėl ir kai kurios veiklos yra atliekamos kartu.
Grupinė terapija gali būti itin stiprus motyvatorius, skatinantis blaivybę [36]
Gorski teigia, jog blaivybė ir biopsichosocialinių funkcijų atsistatymas yra tarsi sėkmingo sveikimo rodiklis, o atkrytis tai procesas sustabdantis atsistatymą. Ergoterapija padeda atstatyti asmens biopsichosocialines funkcijas skatindama blaivų priklausomo asmens gyvenimo būdą. Adolph Meyer teigė, jog jei alkoholizmo gydymo tikslas yra blaivybė, tai pacientas turi būti mokomas kaip planuoti savo laiką bei atstatyti savo darbinius bei laisvalaikio įgūdžius ir įpročius be alkoholio. Tam, kad vyktų sėkmingas gydymo procesas bei būtų pasiektas geras reuzltatas, pacientas turi formuoti subalansuotą gyvenimo būdą. Blaivumas gali padėti pacientui atkurti, ką jis praradęs. Sveikstantis alkoholikas gali būti bendradarbiaujantis visuomenės narys, jaučiantis pagarbą sau, bendraujantis su šeimos nariais bei draigais. Šis žmogus gali gryžti į darbą bei leisti tinkamą laisvalaikį. Zackon nustatė, gyvensenos reabilitaciją kaip antrinę reabilitacijos dalį. Jis nustatė, jog sveikstant labai svarbu atrasti naujus ar senus pomėgius kuriuos galima įgyvendinti blaiviai, socialiai integruotis į visuomenę bei išsikelti naujus tikslus. Visi šie teiginiai rodo, jog ergoterapija turi svarbią reikšmę bei gali įdėti didelį indėlį į sveikstančio alkoholiko gyvenimą ir gauti jo gryžtamąjį ryšį. [26]
Mokslinėje literatūroje aprašoma įvairių tyrimų priklausomybės tematika. Kai kuriuose iš jų, minimas ergoterapijos poveikis priklausomiems asmenims. Keli ergoterapeutai 2004 metais atliko tyrimą. Šio tyrimo tikslas – nustatyti efektyvias priemones paauglių ir suaugusiųjų priklausomybei šalinti. Buvo nustatyta keletas efektyvių priemonių: glaustas informacijos išdėstymas, motyvacinis darbas, kognityvinė elgesio terapija bei 12 žingsnių programa. Be to pastebėta, jog labai svarbu dirbti su kasdienės, darbinės veiklos bei laisvalaikio sritimis.[23]
Buvo atliktas dviejų skirtingų gydymo metodų taikymo lyginimas asmenims priklausomiems nuo alkoholio. Tai ergoterapinis Moyers modelis ir anonominių alkoholikų (AA) terapija. Abu šie metodai taikomi praktikoje. AA grupės nukreiptos į žmogaus dvasingumą bei savęs kontrolę. Ergoterapijoje taip pat svarbu savikontrolės didinimas, tačiau, skirtingai nei AA grupės, čia yra mokslinis pagrindimas. Nustatyta, kad šie abu metodai derinasi tarpusavyje ir gali būti taiko kartu. [20]
Kosta Rikoje buvo atliktas keturių terapijų lyginamasis tyrimas asmenims, priklausomiems nuo alkoholio. Tai elgesio, psichosocialinė terapija, ergoterapija ir sudėtinė terapija. Visi pacientai dvi savaites gydėsi stacionariai. Vėliau, gydymas pratęstas namuose. Gauti tokie rezultatai: ergoterapija ir elgesio terapija penkių mėnesių abstinencijos laikotarpyje nustatyta kaip vidutiniškai efektyvi. Psichosocialinė terapija truko septynis mėnesius bei buvo ypač efektyvi pacientams, turintiems prasčiausią prognozę. [19]

Amerikoje, 85 asmenims, besigydantiems stacionariai ir ambulatoriškai buvo atliktas tyrimas. Daugumai šių asmenų buvo nustatyta priklausomybė nuo alkoholio, o kiti turėjo priklausomybę nuo narkotikų. Atlikus detoksikacijos procedūrą, pacientai dalyvavo įvairiose terapinėse grupėse. Kiekviena terapijos grupė turėjo savo specifinių gydymo tikslų komplektą; kiekvieną gydymo dieną, grupės gydytojai įvertino kiekvieno paciento specifinių pasiekimą jų grupei. Grupių metu buvo mokoma, kaip susitvarkyti su įtampa, mokoma socialinių įgūdžių, darbo įgūdžių, atkryčio prevencijos, taip pat buvo mokoma laisvalaikio įgūdžių bei jo planavimo, taikoma ergoterapija, ir 12 žingsnių programa. Buvo nustatyta, kad šie terapijos metodai padėjo pacientams geriau sukaupti dėmesį ir atsikratyti depresinės nuotaikos. Šie rezultatai rodo, kad dėmesys ir nuotaika turi nedidelį, bet reikšmingą poveikį priklausomų pacientų gydymui. [28]

II. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS

Tiriamųjų charakteristika
Tyrimas atliktas priklausomybės ligų reabilitacijos dienos centre „Gyvenimo vartai”. Tirti pacientai – turintys problemų dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo. Tyrimas atliktas nuo 2007 04 mėn. Iki 2008 03 mėn. Tyrime dalyvavo 24 pacientai – 10 moterų ir 14 vyrų. Priklausomų nuo alkoholio buvo 14, nuo narkotikų – 10 asmenų. Iš tyrime dalyvavusių pacientų, reabilitacijos programą baigė 19. Tirti 5 asmenys reabilitacijos programos nebaigė.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Pacientai turintys problemų dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo.
2. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime.
Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 38.1±2.7 metai. Tiriamųjų moterų amžiaus vidurkis 35.5 ±3.5, vyrų – 39.9 ±3.8 metai.
Kiekvienas tiriamasis buvo informuotas apie vykdomą tyrimą ir raštu pareiškė savo sutikimą dalyvauti tyrime (II, III priedai). Tyrimui atlikti buvo gautas KMU bioetikos centro leidimas. Pacientai buvo tirti 2 kartus (reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje).

II.2. Tyrimo metodai
Tyrimo (reabilitacijos) metu vyko grupiniai ergoterapijos užsiėmimai bei individualios konsultacijos. Reabilitacijos metu, tirtiems pacientams vidutiniškai teko po 14 konsultacijų ir 8 grupinius užsiėmimus. Be ergoterapijos, pacientams dar buvo taikytos psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos bei grupiniai užsiėmimai.
Priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų asmenims buvo atliktas veiklos atlikimo (funkcinio užimtumo) įvertinimas (Assessment of occupational functioning) (IV priedas) bei interesų tikrinamasis sąrašas (Interest sch.(Vpriedas)
Pacientų veiklai įvertinti buvo naudojamas veiklos atlikimo (funkcinio užimtumo) įvertinimas (Assessment of occupational functioning).
Veiklos įvertinimo anketa, tai atrankinis testas, skirtas surinkti informaciją apie paciento užimtumą, veiklą, nustatyti ergoterapaijos poveikį bei išsiaiškinti sritis, kurias reikia tirti plačiau. Šis testas yra pagrįstas žmogaus užimtumo modeliu (Kielhofner, 1995).
Veiklos atlikimo (funkcinio užimtumo) įvertinimą sudaro trys skyriai: VALIA, ĮPROČIAI, ĮGŪDŽIAI. Šie skyriai yra suskirstyti i smulkesnes dalis. Skyrių „VALIA” sudaro tokios dalys: vertė

(V), asmeninis priežastingumas (AP), interesai (I). Skyrių „ĮPROČIAI” sudaro: vaidmenys/rolės (R), įpročiai (Įp).
Veiklos atlikimo testo vertinimą sudaro balai nuo 1 (labai blogai) iki 5 (labai gerai). Vertinimo lapą sudaro 20 vertinimo klausimų. Mažiausia įvertinimo suma – 20 balų, didžiausia – 100.
Anketoje papildomai žymėtas paciento amžius ir lytis. Pildymas trukdavo apie valandą.

Interesams bei pomėgiams nustatyti buvo naudotas interesų tikrinamasis sąrašas.
Interesų tikrinamąjį sąrašą sudaro 68 veiklos. Ši anketa yra suskirstyta į keturis skyrius: pastaruosius 10 metų; pastaraisiais metais; ar šiuo metu užsiimate šia veikla; ar norėtumėte tuo užsiimti ateityje. Pacientai žymi savo interesus (veiklas) kiekviename skyriuje. Skyriuose „pastaruosius 10 metų”; „pastaraisiais metais” galimi žymėjimo variantai – stiprus, pusėtinas, nebuvo (pacientas pažymi, koks buvo tam tikrų interesų stiprumas). Skyriuose „ar šiuo metu užsiimate šia veikla”; „ar norėtumėte tuo užsiimti ateityje” galimi atsakymo variantai – taip, ne.
Pildymas trukdavo apie 20 minučių.

Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą. Skaičiuotos šios charakteristikos: imties vidurkis, standartinis nuokrypis. Rezultatų pokyčio statistinis reikšmingumas apskaičiuotas taikant neparametrinį „ wilcoxon” kriterijų (skirtumų patikimumas reikšmingas kai p <0,05). TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS Priklausomybių nuo įvairių medžiagų rodikliai visame pasaulyje auga. Dažnai, vartojami narkotikai bei alkoholis. Auga ir problemų, kaip priklausomybių padarinių skaičius bei įvairovė: ligos, psichikos sutrikimai, socialinės aplinkos priklausomų žmonių rate blogėjimas ir jos įtaka aplinkiniams . [9] Priklausomybė neigiamai įtakoja asmens ir jo artimųjų veiklą bei užimtumą. Ergoterapeutas, atstatydamas galimybes atlikti kasdienę veiklą, laisvalaikį bei darbinį užimtumą ir padėdamas įgytus įgūdžius integruoti į paciento gyvenimą, pagerina asmens gyvenimo būdą ir padeda kovoti su abstinencija. [22] Tyrimas atliktas priklausomybės ligų reabilitacijos dienos centre. Tirti pacientai - turintys problemų dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo. Tyrime dalyvavo 24 pacientai - 10 moterų ir 14 vyrų. Priklausomų nuo alkoholio buvo 14, nuo narkotikų - 10 asmenų. Pacientai buvo tirti 2 kartus (reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje). Tyrimo (reabilitacijos) metu vyko grupiniai ergoterapijos užsiėmimai bei individualios konsultacijos. Reabilitacijos metu, tirtiems pacientams vidutiniškai teko po 14 konsultacijų ir 8 grupinius užsiėmimus. Priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų asmenims buvo atliktas veiklos atlikimo (funkcinio užimtumo) įvertinimas (Assessment of occupational functioning) bei interesų tikrinamasis sąrašas (interest checklist) . Ištyrus pacientus paaiškėjo, jog sunkiausiai jiems sekėsi planuoti laiką, įvardinti ir apibrėžti savo tikslingą veiklą. Jie turėjo mažai bendravimo bei kitų įgūdžių. Lyginant duomenis reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje didžiausias pokytis atsispindi keliose srityse. Pacientai išmoko geriau apibrėžti ir įvardinti savo tikslingą veiklą, išskirti ir realizuoti savo interesus bei pomėgius, pagerėjo jų vidinė kontrolė. Be to, jie išmoko geriau planuoti laiką ir įgijo bendravimo bei kitų įgūdžių. Šie gauti skirtumai statistiškai reikšmingi (p < 0,05). Nagrinėjant pacientų pildytą interesų tikrinamąjį sąrašą pastebėta, kad jų pomėgiai pastaruosius dešimt metų buvo pakankamai įvairūs. Daugiausia pacientai mėgo pasivaikščioti, klausytis muzikos, žiūrėti televiziją, domėtis mada bei vairuoti. Pastaraisiais metais tiriamiesiems atsirado du nauji pomėgiai: filmų žiūrėjimas ir boulingas. Lyginant skyriaus „ar šiuo metu užsiimate šia veikla" duomenis reabilitacijos pradžioje bei pabaigoje, didžiausiais skirtumas matomas keliose klausimyno dalyse. Pacientai daugiau pradėjo domėtis mokslu bei paskaitomis. Jiems tapo įdomus futbolas. Padaugėjo ir stovyklaujančių bei užsiimančių namų remontų. Tirti pacientai, pamėgo ir kepsnių kepimą. (p<0.05) Lyginant skyriaus „ar norėtumėte tuo užsiimti ateityje" duomenis reabilitacijos pradžioje bei pabaigoje, didžiausias skirtumas matomas keliose klausimyno dalyse. Ateityje pacientai norėtų domėtis paskaitomis, futbolu, kepti kepsnius, be to tvarkyti namus, žiūrėti televiziją bei užsiimti maisto gamyba. (p<0.05). Tyrime buvo vertinamas ergoterapijos poveikis tiriamųjų veiklai, interesams bei pomėgiams. Gauti duomenys parodė, kad taikant ergoterapiją pagerėjo pacientų, priklausomų nuo alkoholio ir narkotikų veikla, jie tapo savarankiškesni bei prasiplėtė jų pomėgių ir interesų ratas. (p<0.05) IŠVADOS 1. Ištyrus pacientus, priklausomus nuo alkoholio ir narkotikų nustatėme, jog sunkiausiai pacientams sekėsi planuoti laiką, įvardinti ir apibrėžti savo tikslingą veiklą. Jie turėjo mažai bendravimo bei kitų įgūdžių, reikalingų panaudoti įvairiose situacijose. 2. Gauti duomenys parodė, jog tyrimo pradžioje daugiausiai -15 (79%) tiriamųjų domėjosi maisto gamyba. Skaitymą, namų tvarkymą, televizijos žiūrėjimą, skalbimą ir apsipirkinėjimą pažymėjo po 14 (74%) tiriamųjų. Vairuoti mėgo 11 (58%), mada domėjosi 10 (53%) ir namų remontu užsiėmė 9 (47%) tiriamieji. 3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog taikant ergoterapiją pagerėjo pacientų, priklausomų nuo alkoholio ir narkotikų veikla, bei prasiplėtė pomėgių ir interesų ratas. (p<0.05) PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS Priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų neigiamai įtakoja asmenų veiklą bei užimtumą, todėl jiems reikalinga ergoterapija. Besigydančius narkomanus ir alkoholikus reikia mokyti laikytis dienotvarkės. Ergoterapijos užsiėmimų metu turi būti rašomi dienos planai. Viskas turi būti atliekama kiek įmanoma nustatytu laiku. Visi užsiėmimai ir darbai taip pat atliekami nustatytu laiku ir iš kiekvieno paciento reikalaujama, kad jis į užsiėmimą nevėluotų. Tai padeda pacientui priprasti prie tvarkingo gyvenimo, kada jis tiksliai žino, kada ir ką turi daryti. Siekiant išmokyti priklausomą asmenį blaivaus gyvenimo ir savidisciplinos įgūdžių bei atstatyti savo sužalotą kūną svarbu, jį supažindinti su sveikos mitybos įpročiais bei išmokyti šeimininkavimo virtuvėje įgūdžių. Kadangi, sveikstant labai pasikeičia žmogaus gyvenimas, svarbu jam padėti atrasti veiklą, kuri jį domintų. Pacientui svarbu mokytis planuoti savo laisvalaikį. Sveikstančiąjam būtina mokytis streso įveikimo būdų, be to būtina išmokti tvarkyti savo biudžetą. Dirbant su priklausomais nuo alkoholio ir narkotikų asmenimis, ergoterapijoje gali būti taikomas grupinės terapijos modelis, kuris padeda sveikstantiems išvengti vienišumo, be to, šios terapijos metu pacientai mokosi padėti vieni kitiems. Darbo autorius: L. Bagužaitė Atsisiųsti pilną darbą ergoterapija