Nuosavybė nuo pat visuomenės ir valstybės atsiradimo yra vienas iš kertinių visuomenės egzistavimo pamatų. Todėl visos valstybės visais laikais vienaip ar kitaip įtvirtindavo nuosavybės teisės institutą kaip priemonę nuosavybei apsaugoti. Pagal daugelį valstybės kilmės teorijų valstybė kaip tik dėl to ir atsirado, kad apsaugotų nuosavybės teises.
Bendrąja teisine prasme nuosavybės sąvoka apima visumą daiktų, priklausančių savininkui ir sudarančių jo turtą, kurį jis gali naudoti, valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Toks nuosavybės supratimas pirmiausia siejamas su materialiu turtu, kaip nuosavybės objektu. Tai įvairūs materialaus pasaulio dalykai, kurie yra žmogaus sukurti gamybos procese arba kitaip pasisavinti iš gamtos. Tačiau vystantis visuomenei plėtojosi ir nuosavybės formos bei santykiai. Vis didėjant visuomenės poreikiams, natūralūs ištekliai darėsi riboti, todėl pradėta ieškoti naujų rezervų, kurie buvo sukurti žmogaus intelekto dėka. Todėl šalia materialaus turto atsirado ir nematerialus turtas (išradimai, literatūros, meno, mokslo kūriniai, prekių ženklai, kompiuterinės programos ir t.t.) kaip žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas. Taip plečiantis nuosavybės objektų ratui valstybėse kilo būtinybė nukreipti teisinį reguliavimą ir į jų apsaugą. Žmogaus intelektualinės veiklos rezultatai, kaip teisinės apsaugos objektai turi ryškią specifiką, skiriančią juos nuo įprastinių materialių nuosavybės objektų. Todėl visuomeniniams santykiams, atsirandantiems dėl tokių objektų sukūrimo, reguliuoti daiktinės teisės normos netinka. Reikalingos specialios teisės normos, kurios ir sudaro atskirą civilinės teisės pošakį – intelektualinės nuosavybės teisę.
Vadyba
Vadybos referatai, kursiniai, darbo raštai, tekstai.
Įmonių projektų komandų valdymas
Pasitinkant XXI amžių, valdymo mokslo teorijoje išryškėjo tendencijos gerą žmogiškųjų išteklių valdymą laikyti viena pagrindinių prielaidų siekiant organizacijas paversti efektyviomis. Nors kitų valdymo sričių svarba taip pat neneigiama, tačiau žmogiškiesiems ištekliams skiriamas ypatingas dėmesys, jie laikomi veiksniu, sukuriančiu įmonės ilgalaikį konkurencinį pranašumą.
Ateityje organizacijų išlikimas netgi labiau priklausys nuo žmonių, jų sugebėjimų ir gabumų. Kai kurie autoriai tikina, kad ateityje reali organizacijos vertė priklausys nuo to, kaip greitai žmonės gali susiburti ir išspręsti įvairias problemas, o po to išsiskirti.
3 verslo idėjos
Neperšlampamų vienkartinių kelnių ir apsiaustų gamyba
Lietuva, lietaus šalis, kaip ir pusė Europos. Nuo lietaus apsisaugome lietsargiais, lietpalčiais arba nesisaugome. Šiuo metu lietpaltį nusipirkti ne problema, užtenka užsukti į didesnį prekybos centrą. Tačiau ne kartą teko susidurti, kai reikia apsisaugoti ne nuo lietaus, o po lietaus sušlapusios žolės. Daugelis gybautojų naudoja tam guminius batus, žvejai naudoja specialias kelnes iki juosmens. Bet ką daryti, kai reikia apsisaugoti nuo drėgmės tik vieną kartą. Šiuo atveju nesinori investuoti į batus kurie kainuoja mažiausiai 20LT ar specialias kelnes, kurių kaina prasideda nuo 70LT ir kurie užima palyginti daug vietos. Dar pasitaiko atvejų, kai nežinai, ar tos apsaugos reiks, pavyzdžiui kelionėje. Puiki išeitis – porą litų kainuojančios, beveik neužimančios vietos vienkartinės kelnės, kurias bet kada galima išsiimti iš bagažinės ir apsiauti vienam kartui, o panaudojus išmesti. Ar jums neteko eiti per pusės metro aukščio šlapią žolę su guminiais batais, kai į batus prikrenta ne tik žolės sėklų, vandens lašų, bet ir vabaliukų, erkių? Jei ne, jūs ne statistinis lietuvis. Mano idėja paprasta – gaminti gumines kelnes ir guminius apsiaustus (lietpaltis su kelnėmis). Jie leistų apsisaugoti nuo:
Vadovo asmenybės svarba vadovavimo kokybei
Vadovauti žmonėms – mokslas ir menas. Vadovo tikslas – siekti, kad įmonės personalas įgyvendintų bendrus organizacijos tikslus ir uždavinius. Vadovas turi turėti ne tik teises, bet ir autoritetą, jei jo nėra – jis blogas vadovas. Tai – savybė įtikinti, paveikti, kad žmonės padarytų tai, ko iš jų reikalaujama. Žmogus, kurį likimas pašaukė būti vadovu, turi giliai ir nuoširdžiai domėtis savo darbuotojais. Vadovas neturės autoriteto, o jo darbas bus bevaisis, jeigu jo kontaktai su darbo partneriais bus nenormalūs. Būtina perprasti individualias kiekvieno darbuotojo savybes. Nuo jų ugdymo, nukreipimo ir pripažinimo priklauso darbuotojo pasitenkinimas darbu, entuziazmas, darbo kokybė ir efektyvumas. Daugiausiai Lietuvoje direktyvinių vadovų, kai nurodoma darbuotojui, ką reikia daryti. Įmonių, bendrovių savininkai ieško vadovų, kurie yra autoritarinio tipo, linkę asmeniškai spręsti, griežtai kontroliuoti darbuotojų veiksmus, išlaikyti tam tikrą nuotolį tarp savęs ir darbuotojo. Gabus vadovas turi atsisakyti smulkmeniškos kontrolės ir rūpintis galutiniais darbo rezultatais. Vadovas galėtų išvengti klaidų, įvertinęs situaciją organizacijoje ir atradęs tinkamiausią vadovavimo stilių tiek pačiam vadovui, tiek darbuotojams.