Psichologija

SOCIALINIŲ RYŠIŲ VAIDMUO EMIGRACIJOJE IEŠKANT DARBO

Gyventojų migracija yra toks pat senas reiškinys kaip ir pats žmonijos egzistavimas. Dar pirmykštėje bendruomenėje žmonės nuolat klajojo ieškodami geresnių medžioklės, žvejybos ar augalinio maisto plotų, saugesnių gyvenviečių. Migracijos nepanaikino ir sėslus gyvenimo būdas – dar iki šiol kai kurios tautos yra labiau klajoklinės nei sėslios. Dar visiškai neseniai ir Lietuvos čigonai (romai), buvę pusiau klajokliai, sėslūs tapo tik dėl to, kad sovietiniais metais buvo priimti įstatymai, uždraudę jų klajones. Viduramžiais, feodalinėje santvarkoje migracijų sumažėjo dėl valstiečių pavertimo baudžiauninkais, jų judėjimo suvaržymo. Po baudžiavos panaikinimo prasidėjo laisvesnis žmonių judėjimas, daugiausia į naujus pramonės centrus. Šiam judėjimui buvo būdinga persikėlimai šalies viduje, rečiau emigracija. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje atsiranda jau visiškai naujo tipo migracija – gyventojai persiskirsto ne tik valstybių viduje bet ir tarp valstybių. Skaityti viską

DEPRESIJOS, NERIMO, FIZINIO PAJĖGUMO IR RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS

Aleksitimija – nesugebėjimas išreikšti emocijas (Valera & Berenbaum, 2001). Autonominės reguliacijos – Autonominė nervų sistema reguliuoja įnervuojamųjų vidaus organų veiklą, jos reguliacija nepriklauso nuo žmogaus valios (Palujanskienė ir Tamulynaitė, 2009). Aterosklerozė – įvairaus laipsnio arterijų pažeidimo deriniai skatinantys kauptis aterosklerozines plokšteles siaurinančias kraujagysles (Vasiliauskas ir Lazaravičius, 1999) Skaityti viską

GIMNAZIJOS IR ŠEIMOS BENDRADARBIAVIMO KOKYBĖS VALDYMAS

Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į daugelį reiškinių. Žinios ir jų kūrybiškas taikymas tampa svarbiausia visuomenės bei individo veiklos sąlyga ir priemone, todėl tobulėjant pačiai visuomenei didėja ugdymo vaidmuo švietimo institucijose. Pastaruoju metu daug rašoma ir kalbama apie ugdymo institucijų kaitą, jų tobulinimą ir apie tai, kaip efektyviai jose dirbti. Per pastarąjį dešimtmetį švietimo srityje įvyko daug pokyčių: atsirado naujų mokymosi standartų ir vertinimo būdų, mokyklų atskaitomybės programų, mokytojų vaidmenų ir pareigų, pastabų, grįžtamojo ryšio ir kritikos formų. Skaityti viską

Bendravimo kompetencijų ugdymas specialisto rengime

Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame ar jaučiame. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis. Be bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas ir tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla. XXI amžiaus iššūkiai Lietuvos visuomenei atveria naujas galimybes suvokiant, kad švietimas, ugdymo procesas yra visuomenės ir asmens kaitos pagrindinis veiksnys. Užtikrinant nacionalinių prioritetų išsaugojimą globalizacijos, integracijos, informacinių technologijų laikmetyje specialistų parengimas išlieka svarbiausia problema. Todėl dabar yra ypač aktualu rengti specialistus-odontologus, gebančius sukurti darnius santykius su pacientais, palaikyti darnią atmosferą gydymo procese. Tad jau studijų metu būtina ugdyti būsimųjų specialistų-odontologų bendravimo kompetenciją, kuri yra optimalaus jų bendravimo su pacientais, kolegomis pamatas. Skaityti viską

Pavydas ir neištikimybė

Amerikiečių psichologai Deskuretas ir Geselis XX a. pradžioje identifikavo pavydą su pavyduliavimo jausmu. Jie neįžvelgė šių sąvokų skirtumų. Pasakymai „Aš pavydžiu, kai jis meilinasi kitai“ ir „Aš pavyduliauju, kai jis meilinasi kitai“ ir šiuo metu yra suvokiami dažniausiai identiškai, kaip tapatūs teiginiai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (V. ,1993. P. 351) sąvoka „pavyduliauti“ aiškinama taip: „liguistai įtarinėti mylimą žmogų dėl neištikimybės, jausti pavydą“. „Pavydo“ sąvoka turi dvi prasmes: 1. „Kartėlio jausmas dėl kitų pasisekimo, gerovės“. 2. „Kankinamas abejojimo jausmas dėl mylimo žmogaus neištikimybės“. Psichologiniame žodyne (V., 1993. P. 206) pavyduliavimu vadinama patologinė pavydo forma. Čia nenurodoma, kokio pavydo – dėl kito gerovės ar neištikimybės. Normatyviniai leidiniai aiškina, kad „pavydo“ sąvoka yra platesnė, o „pavyduliavimas“ yra tarsi šios sąvokos rūšis, turinti labiau neigiamą emocinį krūvį ir išreiškianti tik vyrų ir moterų santykius. Beje, ne bet kokius santykius, bet įtariamus vieno kitam neištikimybe. Pastarasis akcentas – įtarumas, netikrumas, abejojimas, faktų stoka – pavydą transformuoja į pavyduliavimą. Neargumentuoti būgštavimai ir įsivaizduojamas pavojus prarasti mylimą žmogų nulemia šiek tiek ironišką pavyduliautojo(–s) asmenybės vertinimą, tačiau pavyduliavimas perauga į neapykantą, kerštą, širdgėlą ar dar baisesnius išgyvenimus, jei abejonės dėl neištikimybės pasitvirtina. Skaityti viską

Paauglių santykiai su bendraamžiais

Paauglystė – tai amžiaus tarpsnis nuo 11 – 12 iki 14 – 15 metų. Bet tai tik formalios paauglystės laiko ribos. Įvairiems vaikams jis gali prasidėti labai nebienodai. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus pradžia yra aiškiai apibrėžta. Jaunesniojo moksleivio ypatumus, vystymąsi ryškiausiai sąlygoja nauja socialinė padėtis – jis pradeda lankyti mokyklą. Tuo tarpu paauglystė susijusi ne su naujomis sąlygomis, o su paties vaiko asmenybės pakitimais.
Paauglystėje keičiasi ir santykiai su bendraamžiais. Jau šio amžiaus tarpsnio pradžioje smarkiai išauga vaikų visuomeninis aktyvumas, pasireiškiantis ne tik troškimu būti kartu su draugais, bet svarbiausia – gyventi bendrais reikalais, būti aktyviu bendro gyvenimo dalyviu. Skaityti viską

Anketa “Vienatvė – laisvė ar kančia?

Sunku būtų atrasti žmogų, kuris kada nors nebūtų jautęsis vienišas, nes šį jausmą mes puikiai žinome ir atpažįstame. Tačiau, kada vienatvė – tai atotrūkis ir poilsis nuo triukšmingo ir visą laiką skubančio pasaulio, o kada didžiulė kančia ir liūdesys -. daug sudėtingesnis klausimas. Norint į šį klausimą atsakyti, visų pirma reikia jį gerai išanalizuoti. Todėl aš, Kauno Technologijos Universiteto, Panevėžio filialo, vadybos ir administravimo fakulteto II kurso studentė V.Marozaitė, noriu išsiaiškinti, kada dažniausiai žmogus jaučiasi vienišas ir kas jam vienatvė – būdas pailsėti, pagalvoti ar priverstinis atsiskyrimas nuo supančio pasaulio. Skaityti viską

Deprivacijos įtaka vaiko psichosocialinei radai

Paplitusi nuomonė apie deprivacijos pasekmių neišvengiamumą ankstyvame amžiuje šiuolaikiniame pasaulyje ginčytina. Tačiau akivaizdu, kad deprivacija daugiau ar mažiau sąlygoja atsilikimą arba lėtesnį kalbos vystymąsi, socialinius, higieninius įgūdžius, motoriką, intelektą (I. Leliūgienė, 2002). Skaityti viską

Erotinės meilės samprata

Gyvename globalizacijos amžiuje, kuomet nyksta ribos tarp kultūrų ir mus vis dažniau pasiekia atgarsiai iš mažai pažintų kraštų. Ypač yra domimasi Rytais, o Rytų tradicijos, religijos bei išmintis gyvybingai įsitvirtina mūsų krikščioniškuose kraštuose, kuomet savosios vertybės yra pernelyg pasenusios ar pabodusios. Taip pat vis aktualesnis tampa dialogas tarp Vakarų ir Rytų, bandoma kuo geriau suvokti, pažinti, palyginti ir pasisemti naujų idėjų. Vakariečius ypač stebino išpuoselėtas ir ištobulintas meilės menas, subtilus erotikos supratimas rytuose. Šiame darbe bandysime įsigilinti į erotikos supratimą tiek Vakarų krikščioniškoje , tiek Rytų induistinėje kultūrose , bandysime atrasti sąsajas tarp kultūrų, religijų erotikos suvokimo kontekste. Skaityti viską

Verbalinis ir neverbalinis bendravimo būdai

Bendravimo reikšmė žmogaus gyvenime. Kiekvienas iš savo patirties žinome, kokie įvairūs, nepanašūs vienas į kitą būna žmonės, todėl nenuostabu, jog jie gali būti orientuoti į nevienodas vertybes. Bendravimas tai tikrai universali vertybė – ji būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms. Antra, tai vertybė, kurios nepasiekus, sunkiai įgyvendinami kiti svarbiausi žmogaus poreikiai – poreikis gerai vertinti ir gerbti save, pasiekti visišką asmenybės saviraišką. Jeigu žmogui nesiseka bendrauti, jeigu jam sunku patenkinti priklausymo grupei ar grupėms poreikį, mylėti ir būti mylimam, jam vargu ar pavyks gerai save vertinti, jis negalės atskleisti visų savo talentų ir sugebėjimų (Psichologija studentui ).
Bendravimą galėtume apibrėžti kaip žmonių sąveiką, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Bendravimas yra daugialypis reiškinys: bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio metu tarp dviejų žmonių tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius – kitais būdais. Taigi, bendravimas būna verbalinis ir neverbalinis. Skaityti viską