Informatika

Keturių lygmenų tinklo valdymo modelis

Bendroji telekomunikacijų tinklo valdymo schema (TMN) gali būti realizuota keturių lygmenų valdymo modeliu, kurio kiekvienas lygmuo vykdo jam skirtas funkcijas, pateikdamas aukštesniam lygmeniui apibendrintą tinklo veikimo vaizdą. Tie lygmenys yra:
– biznio menedžmentas (tinklo ekonominio efektyvumo valdymo aukštesnysis lygmuo BOS);
– paslaugų menedžmentas (tinklo paslaugų valdymo lygmuo SOS);
– tinklo menedžmentas (tinklo valdymo sistemų lygmuo NOS);
– elementų menedžmentas (element-menedžerių (EM) arba tinklo elementų valdymo sistemų lygmuo EOS). Tai žemiausias lygmuo. Skaityti viską

Sinchroniniai skaitmeniniai tinklai

Skaitmeniniai tinklai (ST), įdiegti iki sukuriant SONET/SDH, iš esmės buvo asinchroninė sistema, nes nenaudojo išorinio sinchronizacijos šaltinio. Juose bitų praradimas duodavo ne tik informacijos praradimus, bet ir sutrikdavo vidinė sinchronizacija. Priimamajame mazge lengviau buvo išmesti klaidingus ciklus negu atstatyti sinchronizaciją perduodant pakartotinai išmestus ciklus, kaip tai daroma vietiniuose tinkluose. Skaityti viską

Perdavimo spartų hierarchijos

Skaitmeninio perdavimo atveju n:1 tipo multiplekseris formuoja vieną grupinę seką iš n skaitmeninių srautų. Grupinis srautas – tai pasikartojančios grupės, kurios sudarytos iš n vienodų blokų (bitų, baitų, keleto baitų), suformuotų viename kanaliniame intervale. Akivaizdu, kad multiplekseris turi užtikrinti perdavimo spartą lygią nv, v – vieno multipleksuojamo kanalo sparta. Skaityti viską

Duomenų skaitmeninio perdavimo technologijų pagrindai

Ryšio kanalo ypatumai. Balso ar duomenų perdavimui, kurie bendruoju atveju traktuojami kaip signalas, reikalingas ryšio kanalas, sujungiantis siųstuvą su imtuvu. Po to kyla klausimas, ar perduotas signalas gali būti priimtas neiškraipytas. Realiai aišku, kad ne. Tuomet svarbu žinoti, kiek jis yra iškraipomas. Leistinas iškraipymų dydis arba santykis S/N (signalas/triukšmas) pagal Šenono/Hartli formulę be juostos pločio nusako ryšio kanalo talpą arba leistiną perdavimo spartą. Perduodamo analoginio signalo yra iškraipoma amplitudė, fazė, dažnis. Tai susieta su kanalui leistinu dinaminiu diapazonu ar jo pralaidumo juosta. Skaityti viską

Šiuolaikinių skaitmeninio perdavimo technologijų apžvalga

Sparti naujų informacinių technologijų plėtra ir vystymasis, savo ruožtu, iššaukė mikroprocesorinės technikos vystymąsi. Visa tai sąlygojo balso ir duomenų skaitmeninio perdavimo vystymąsi. Šios aplinkybės sudarė sąlygas vietinių tinklų (ARCnet, Ethernet, Token Ring ir t.t.), o taip pat didelės spartos globalinių tinklų (PDH, SONET, SDH, ISDN, Frame Relay, ATM) atsiradimą. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas asinchroninio perdavimo būdui (ATM) ir sinchroninei skaitmeninei hierarchijai (SDH). Skaityti viską

Jungimo / projekcijos priklausomybės ir reliacinių schemų projektavimas

Paimkime dalykinės srities pavyzdį. 6.1 paveikslėlyje pavaizduotas gaminio (GAMINYS) technologinis maršrutas ir to gaminio sandėliavimas: gaminys G1 apdoro-jamas technologinėmis (OPERACIJA) operacijomis O1 ir O2, o po to, kai jau jis yra pagamintas, sandėliuojamas arba sandėlyje (SANDĖLIS) S1 arba sandėlyje (SANDĖLIS) S2. Gaminio G1 sandėlyje S1 likutis (KIEKIS) yra K1, o sandėlyje S2 to pačio gaminio likutis (KIEKIS) yra K2. Paimkime duomenų, kurie charakterizuoja šią dalykinę sritį, reliacinę schemą R = (GAMINYS, OPERACIJA, SANDĖLIS, KIEKIS) ir duomenų santykį, pavaizduotą 6.1 lentelėje. Pažymėsime tokią svarbią šios dalykinės srities savybę, kad informacija apie tai, kokiomis operacijomis gaminys yra apdorojamas, yra nepriklausoma nuo informacijos apie to gaminio sandėliavimo vietas ir to gaminio likučius sandėliuose. Analogiškai, gaminio sandėliavimo vietos ir likučiai sandėliuose yra nepriklausomi nuo gaminio technologinio maršruto. Kitais žodžiais tariant, tarp gaminio technologinių duomenų ir duomenų apie gaminio sandėliavimą nėra tiesioginių asociatyvinių ryšių, nėra kokių nors duomenų priklausomybių, pavyzdžiui, žinomų iš anksčiau, funkcinių priklausomybių. Netiesioginiai asociatyviniai ryšiai tarp nagrinėjamos probleminės srities sandėliavimo ir technologinių duomenų yra. Tačiau šie ryšiai egzistuoja per duomenų atributą GAMINYS, kadangi tas pats gaminys apdorojamas tam tikromis operacijomis, o po apdorojimo tas pats gaminys yra sandėliuojamas tam tikrose sandėliavimo vietose ir tose vietose yra tam tikri gaminio kiekiai. Netiesioginių asociatyvinių ryšių egzistavimas sudaro prielaidas įvesti daugiareikšmes priklausomybes, kurias toliau apibrėšime formaliai. Skaityti viską

Funkcinės priklausomybės ir raktai

Tarkime, kad R = (A1, A2,…, An) yra santykių schema, o X ir Y – du šios schemos atributų poaibiai. Sakoma, kad X su Y sieja funkcinė priklausomybė (FP) X Y , jeigu bet kuriame schemos R santykyje r(R) dviejuose kortežuose t1 ir t2 pasikartojant X-komponentams t1(X) ir t2(X) būtinai turi pasikartoti ir Y-komponentai t1(Y) ir t2(Y), t.y. jei t1(X) = t2(X), tai ir t1(Y) = t2(Y). Skaityti viską

Kanoninės schemos ir reliacinis modelis

Reliacinės duomenų bazės yra populiarios, jos orientuotas vartotojui betarpiškam naudojimui. Reliacinių duomenų bazių modelio pagrindiniai privalumai yra:
– duomenų struktūros paprastumas ;
– nesudėtingi duomenų manipuliavimo metodai ir kalbos.
Visi duomenys, kur jie bebūtų užrašyti, – ar kompiuterio ekrane,ar atspausdinti popieriuje – pateikiami lentelėse. Programuotojas loginiame lygyje taipogi įsivaizduoja duomenų pateikimo formą lentelinę.Tos pačios lentelės visos eilutės turi tą patį formatą. Lentelės duomenys charakterizuoja vieną apibendrintą dalykinės srities objektą, o viena lentelės eilutė charakterizuoja vieną realaus pasaulio objektą-egzempliorių (konkretų tarnautoją, padalinį, detalę ir t.t.). Jeigu du apibendrinti informaciniai objektai TARNAUTOJAS ir PADALINYS susieti tarpusavyje sąryšiu, pavyzdžiui VYKDOMOS_PAREIGOS , tai toks sąryšis traktuojamas kaip savarankiškas apibendrintas objektas ir jam skiriama duomenų bazėje nauja lentelė, kur surašomi duomenys, charakterizuojantys sąryšį VYKDOMOS_PAREIGOS. Skaityti viską

Duomenų bazės ir semantiniai modeliai

Konceptualaus projektavimo fazėje modeliuojama vartotojų informacija bei jos apdorojimas. Šioje fazėje naudojami trys pagrindiniai semantiniai modeliai – objektinis, EER- ir reliacinis duomenų modeliai. Šie modeliai yra neutralūs, neorientuoti į konkretų DBVS palaikomą modelį. Reikalavimų analizės fazėje giliai analizuojama organizacijos veikla ir rezultate tiksliai aprašomos atskirų vartotojų grupių funkcijos. Tačiau duomenų struktūros paprastai lieka netiksliai apibrėžtos, neformalizuotos. Konceptualaus projektavimo fazėje formalizuojami semantiniai sąryšiai tarp taikomosios srities sąvokų, panaudojant tam tikrą vieną ar net kelis semantinius duomenų modelius. Skaityti viską

Žinių valdymas

Šiuo metu viena iš ypač sparčiai besivystančių informacinių technologijų yra žinių valdymas. Atsiranda naujos sąvokos – turinio valdymas, informacijos portalai, žinių portalai. Tad šioje pirmoje tiriamojo darbo dalyje bus mėginama plačiau panagrinėti, išsiaiškinti, apibrėžti bei palyginti šias sąvokas. Sekančiuose etapuose bus mėginama ištirti kokie žinių valdymo modeliai egzistuoja šiuo metu, ir sudaryti konceptualų žinių modelį. Skaityti viską