KELECIUS Antanas [g. 1893.111.24 Obeliuose] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš darbininkų. Po Spalio revoliucijos dirbo milicijoje Maskvoje. 1918 grįžęs j Obelius, padėjo kurti Tarybų valdžią Rokiškio aps. 1918—25 LKP narys. 1918 pab. išrinktas į Rokiškio aps. rev. k-tą. 1919 pr. dirbo Biržų aps. rev. k-te. Už rev. veiklą 1919—21 keletą kartų kalintas. Nuo 1925 dirbo įv. darbą Šiaulių aps. 1940—41 padėjo organizuoti Šiauliuose liaudies mliiciją, vadovavoŠiaulių aps. ž. ū. komisijai, dirbo Šiaulių aps. ž. ū. skyriaus vedėju. Hitlerinės okupacijos metais kalintas Šiauliuose. Po karo dirbo adm. darbą Šiaulių rj.„KELEIVIS” — 1. Savaitraštis, leistas 1849—1880 Karaliaučiuje. Spausdintas gotiškais rašmenimis. Leido ir redagavo F. Kuršaitis. Vokietijos valdžios subsidijuojamas, ,,K.” skiepijo klusnumą kaizeriui. 1880—83 vietoj „K.” ėjo „Naujasis keleivis”. 1883—86 „K.” vėl ėjo kaip savarankiškas laikraštis, o 1886— 1910 —■ kaip „Konservatyvų draugystės laiško” priedas.2. Savaitraštis, einąs nuo 1905 Bostone (JAV). Atstovauja deš. socialistams.KELEZERIS — ežeras Rokiškio r j., 5 km į š. r. nuo Kriaunų, prie Dusetų—Obelių kelio. Plotas 35 ha. Ežeras rininis, ištįsęs iš š. į p.; ilgis 1000 m, didž. plotis 400 m, kranto linijos ilgis 2300 m. Krantai daugiausia aukšti, statūs. Išteka upelis į Sartų ež. Prie K. yra Keležerių kaimas, Ežeras verslovinis; žuvies 1965 sugauta 3,5 kg/ha (daugiausia karšių).KELIAI. Ist. šaltiniuose minima, kad jau XIII amžiuje Baltijos pajūriu per Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą, Liepoją ėjo svarbus sausumos kelias, jungęs Prūsiją su Ryga. 1381—1402 Kryžiuočių ordino sudarytuose karo kelių į Lietuvą aprašymuose („Die litauischen Wege-berichte”) minima apie 100 K.Stiprėjant Lietuvos valstybei ir vystantis ryšiams su Rusijos, Lenkijos ir V, Europos miestais, gausėjo ir kelių. Jų svarb. mazgu XIV a. tapo Vilnius. Iš čia ėjo svarbūs K. į Polocką, Medininkus (su atšakomis į Lydą ir Gardiną), Kernavę, Ukmergę, Trakus. XV a. per Lietuvą (per Krėvą, Ašmeną, Medininkus, Vilnių, Varėną, Merkinę, Gardiną) ėjo svarbus prekybos kelias tarp R. ir V. Europos, jungęs Maskvą su Poznane. Be to, svarbūs prekybos K. jungė Vilnių su Ryga (per Ukmergę ir Anykščius), Karaliaučiumi (per Trakus, Kauną, Veliuoną, Jurbarką), Brestu (per Lydą ir Volkoviską, su atšakomis į Alšėnus, Naugarduką, Kijevą). XVI a. steigiantis prie didesnių dvarų miesteliams, gausėjo ir šias gyvenvietes jungiančių K. Svarbiausi K. buvo tie, kurie jungė stambius prekybos centrus (Vilnių ir Kauną su Brestu, Polocku, Smolensku) arba ėjo į uostus (Rygą, Gdanską, vėliau Karaliaučių, Liepoją). XVII— XVIII a. buvo nutiesti du svarbūs K. iš Skaityti viską

KAZRAGYTĖ Bronė [g. 1903.XI.16 Ylakiuose (Skuodo rj.)]—revoliucinio judėjimo dalyvė. Kirpėja. Kilusi iš darbininkų. Į rev. veiklą įsijungė 1924 Salantuose. 1927 apsigyveno Kaune, įsigijo nedidelę kirpyklą; joje vėliau buvo slepiama į Mosėdį, Salantus ir kitur siunčiama kom. lit-ra, kurią nuo 1934 dažnai gabeno pati K. 1936 Klaipėdoje Skaityti viską

L.KAZOKIŠKĖS — kaimas Trakų r j., 6 km į š. nuo Vievio, 3 km nuo Neries; apylinkės ir kolūkio centras. 57 gyv. (1959). Iš v. prieina Kazokiškės miškas. Felče-rių-akušerių punktas (nuo 1958), aštuonmetė m-la (1913 įkurta pradinė, 1950— 1962 septynmetė), kultūros namai (nuo 1958), biblioteka (nuo 1947). K. bažnyčia (past. XVIII a.) — vietinės reikšmės archit. paminklas. K.— buvęs valst. kaimas, žinomas nuo 1609. 1883 buvo 116 gyv.KAZOKISKIŲ-SUKROS MlSKAl — miškų masyvas Trakų ir Kaišiadorių rj., 6 km į š. nuo Vievio, į š. r. nuo Vilniaus—Kauno geležinkelio. Skaityti viską

KAZLAUSKAITĖ Bronislava [g. 1898. XII.9 Paramotyje (Kelmės rj.)] —■ revoliucinio judėjimo dalyvė. Kilusi iš valstiečių. Nuo 1918 Komunistų partijos narė. Dirbo vienoje pirmųjų komjaunimo kuopelių Vilniuje. 1919 pr. įstojo į Vilniaus komjaunuolių karinį būrį, kuris 1919.IV.19 pasižymėjo kautynėse su į Vilnių įsiveržusiais pilsudskininkais. Susišaudymo metu K. sužeistą, V.8 ligoninėje pilsudskininkų suimta ir kalinta Lukiškių kalėjime. Skaityti viską

KAZIMIERAS [1458.X.3 Krokuvoje — 1484.III.4 Gardine] — Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus, paskelbtas šventuoju. 1471 kaip kandidatas į Vengrijos karalius išvyko ten su kariuomene, bet sosto negavo ir iš Vengrijos pasitraukė. Paskutinius gyvenimo metus, sirgdamas džiova, praleido Vilniuje kaip karaliaus vietininkas, bet savo pareigomis nesirūpino ir, būdamas labai religingas, daug laiko skyrė maldoms. Palaidotas Vilniaus katedroje, 1953 jo palaikai perkelti į Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje.Po K. mirties imta skelbti prasimanymus apie K.— kankinį ir stebukladarį. Skaityti viską

KAUNO MUZIKOS MOKYKLA — muzikos mokykla, veikusi 1919—33 Kaune. Ž. Muzikos mokyklos.„KAUNO NAUJIENOS” — buržuazinis dienraštis, ėjęs 1925—26 Kaune.KAUNO PILIS —- gynybinė tvirtovė Nemuno ir Neries santakoje. Piliavietėje3—5 m gilumoje nuo dab. paviršiaus, rastas 0,3—0,8 m storio kultūrinis sluoksnis. Iš jame aptiktų archiologinių radinių aiškėja, jog čia didesnė žmonių bendruomenė pastoviai gyveno nuo IV—V a. Būdama vandens ir sausumos kelių sankryžoje, viduriniais amžiais ji įgi j o itin svarbią strateginę reikšmę, užtat ją imta vis labiau stiprinti, pritaikyti gynybai. XIII a. buvo pastatyta pirmoji mūrinė pilis. Jos planas buvo trapecinis. Pilis buvo apjuosta 2 sienomis:   pagrindine,   2—-2,2 m   storio ir Skaityti viską

Burlaiviai Kauno mariose daug atitinka buvusio jų vietoje Nemuno slėnio kryptį: viršutinė marių atkarpa ir gretima vid. atkarpos dalis ištįsusios iš p. į š., maždaug nuo Piliuonos {einant žemyn) marių ašis pasisuka į r., o žemutinė atkarpa tęsiasi į š. v. nuo Strėvos žiočių iki Palemono ir tik prieš pat Kauno hidroelektrinę vėl pasisuka į pietvakarius. Skaityti viską

„KAUNASSKAJA PRAVDA” („Kay-HaccKan npaBAa”—„Kauno tiesa”)—ta¬rybinis Kauno srities ir miesto laikraštis, ėjęs 1950.X.15—1953.VI.5 rusų kalba. Tapatus leidinys liet. kalba —„Kauno tiesa”.
KAUNATAVA — kaimas Telšių rj„ Upynos apyl., 9 km į š. nuo Luokės, abipus kelio į Tryškius, Virvyčios deš. krante. 170 gyv. (1959). Per kaimą į Virvyčią teka Upyna. Kaimas gatvinis. Med. punktas (nuo 1960), aštuonmetė m-la (1912—49 pradinė, 1949—60 sep-tynmetė), biblioteka (nuo 1952). 1923 buvo 130 gyv. Burž. nacionalistai 1945 nužudė K. gyventojus J. ir K. Tomanus, P. Šarapovą, K. Gricių, P. Žuką, K. apy-linkės pirmininką P. Beržį, išžudė I. Zi-vo šeimą.
KAUNECKAS Vytautas [g. 1908.IX.29 Rygoje] — žurnalistas, vertėjas. 1928 baigė Raseinių g-ją. Bendradarbiavo pa¬ Skaityti viską

KATKAI — kaimas Klaipėdos r j., Kre¬tingalės apyl., 8 km į p. nuo Kretingos, 6 km į r. nuo Klaipėdos—Kretingos ge¬ležinkelio; kolūkio centras. 84 gyv. (1959). Pr. m-la (nuo 1945).
KATKAUS PARTIZANŲ GRUPĖ — par¬tizanų grupė, veikusi hitlerinės okupaci¬jos metais Mažeikių apskrityje. Ją suda¬rė 10 žmonių, 1944.VI pasiųstų į priešo užnugarį iš TSRS gilumos: A. Kundrotas (vadovas), P. Taurinskas (žvalgų virši¬ninkas), J. Gabalis, J. Jankauskas, B. Ja¬saitis, V. Šklėris (radistas) ir kt. Grupė tyrė gyventojų nuotaikas okupuotoje teritorijoje, fašistų žvėriškumus, platino kom. spaudą, organizavo žmones į ko¬vą su okupantais. Jos iniciatyva 1944.VI sudaryti pogrindiniai LKP (sekr. A. Kund¬rotas) ir LLKJS Mažeikių aps. k-tai. 1944.VIII K. p. g. susijungė su Raudo¬nosios Armijos daliniais. Skaityti viską