Grybų karalystė (Fungi) gyvajame pasaulyje išsiskiria rūšių įvairove ir jų gausumu. Tai ir plika akimi matomi makroskopiniai grybai, sudaryti iš koto ir kepurėlės, ir nepastebimi, mikroskopiniai grybai, turintys įvairiausiais struktūras.
Biologija
Augavietės poveikis blizgės (lunaria l.) augalų sandarai
Blizgės (Lunaria L.) gentis priklauso bastutinių (Cruciferaceae L.) šeimai, kuri įeina į magnolijainių (Magnoliopsida) klasę. Gentyje išskirtos rūšys: tai – daugiametė (Lunaria rediviva L.) ir darželinė (Lunaria annua L.) blizgės. Darželinė blizgė (L. annua L.) auginama kaip dekoratyvinis, o daugiametė (L. rediviva L.) – retas ir saugomas mūsų krašto augalas.
Blizgės – tai daugiamečiai augalai, savaime augantys Europos lapuočių miškuose, (red. Natkevičaitė – Ivanauskienė, 1961). Daugiametė blizgė (L. rediviva L.) – vienas jautriausių antropogeninei veiklai augalų.
Augalo anatominė – morfologinė sandara priklauso nuo rūšies ir augavietės. Didžiausią įtaką turi vandens kiekis ir apšvietimas. Prisitaikant prie šių veiksnių labiausiai kinta lapas.
Intensyviai apšviestų augalų lapams būdingos kseromorfinės savybės, o paunksminių-higromorfinės. Ne mažiau svarbus augalui yra ir vanduo. Jis sudaro 40 – 98% augalo masės. Vandenį sausumos augalai gauna iš atmosferoje esančių vandens garų ir iš kritulių. Naudojantiems kritulių vandenį augalams labai svarbu, kad krituliai maždaug vienodai pasiskirstytų per metus ir kad jų augalas gautų pakankamą kiekį.
Auganti drėgnuose ūksminguose miškuose daugiametė blizgė (Lunaria rediviva L.) turi higrofitinių ir mezofitinių savybių. Taigi ji – higromezofitas.
Higrofitai – drėgnų vietų, o mezofitai – vidutinio drėgnumo augaviečių augalai ne tik vandens režimo, bet ir mineralinės mitybos, temperatūros, aeracijos atžvilgiu.
Drėgnesnių vietų mezofitų šaknys sekliau pasiskleidusios, lapai stambesni, ne tokie plaukuoti ar visai pliki. Tokie augalai ir vadinami higromezofitais. Jiems labiau b