Burlaiviai Kauno mariose daug atitinka buvusio jų vietoje Nemuno slėnio kryptį: viršutinė marių atkarpa ir gretima vid. atkarpos dalis ištįsusios iš p. į š., maždaug nuo Piliuonos {einant žemyn) marių ašis pasisuka į r., o žemutinė atkarpa tęsiasi į š. v. nuo Strėvos žiočių iki Palemono ir tik prieš pat Kauno hidroelektrinę vėl pasisuka į pietvakarius.

Į K. m. įteka: iš dešinės—Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės — Šventupė, Zaisa. Vandens lygis mariose vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį nuleidžiamas iki 4 m. Marios užšąla 5—10 dienų anksčiau, negu Nemunas, o ledas ištirpsta 5—10 dienų vėliau. Pavasarį ledai suplaukia į K. m. ir neužkemša Nemuno žemiau Kauno; tuo būdu išvengiama katastrofiškų potvynių. K. m. pradėjo formuotis 1959. VII, užtvenkus Nemuną. Per 9 mėn. vandens lygis pakilo 19,5 m. Marių krantai vis dar formuojasi. Per pirmuosius 6 metus jie atsitraukė 12— 17 m. Darsūniškį ir Birštoną, esančius K. m. pakrantėje, nuo užtvindymo saugo pylimai, nusausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Kitas sąjunginės reikšmės archit-ros paminklas — Rumšiškių bažnyčia — išardyta ir pastatyta naujoje vietoje, kur persikėlė ir Rumšiškių miestelis. Iš viso iškeltos 45 gyvenvietės. Numatytame užtvindyti Nemuno slėnyje buvo 253 ha durpynų. Dalis jų iškasta, o likusieji prislėgti grunto sluoksniu, kad neiškiltų. 1962 mariose pradėta žvejoti (statomi tinklai). 1963 žuvies sugauta 50,2 t, 1965— 63,5 t (daugiausia kuojų). Mariomis kursuoja greitasis laivas „Raketa”, 1965 pervežęs 98 000 keleivių. Be to, kasmet pervežama apie 10 000 t krovinių (daugiausia miško medžiagos).KAUNO   MEDICINOS   INSTITUTAS,KMI, — aukštoji medicinos mokykla, įsteigta 1950 pabaigoje vietoj Kauno universiteto medicinos fakulteto. In-te veikia 2 f-tai: gydomosios medicinos ir stomatologų os-farmacijos; 1961 įsteigtas pirmasis Tarybų Sąjungoje med. biofizikos skyrius. Be to, nuo 1959 veikia neakivaizdinis farmacijos skyrius, o nuo 1960 vakarinis medicinos skyrius. Mokslas gydomosios medicinos f-te trunka 6 metus, stomatologi j os-farmacijos f-te — 5 metus. In-te 1966.DC.1 buvo 2787 studentai. Iki 1966 KMI parengė 3554 specialistus, iš jų 2336 gydytojus, 605 stomatologus, 613 farmacininkų (Kauno un-to medicinos f-te 1922—40 parengta 1230 specialistų, 1944—50— 1110). Veikia 36 katedros, kuriose dirba 305 ped. personalo nariai. Mokymo darbas vyksta dvejuose KMI rūmuose ir įv. mokomosiose bazėse Kaune (9 gydymo ir profilaktikos įstaigose, 15 vaistinių, kontrolinėje analitinėje vaistų laboratorijoje, farmacijos f-ke „Sanitas”). Didž. klinikinė bazė — Kauno resp. klinikinė ligoninė, kurioje yra 12 in-to katedrų. Gamybinę praktiką studentai atlieka Kauno bei Lietuvos TSR resp. ligoninėse ir vaistinėse. Institute veikia vienintelė Kaune mokslinė medicinos biblioteka (500 000 tomų).Kauno Medicinos institutas1958 KMI moksl. tarybai leista teikti mokslų kandidatų ir mokslų daktarų laipsnius. Iki 1966 in-te apginta 117 disertacijų (iš jų 20 daktarinių). KMI dirba 20 mokslų daktarų ir 125 mokslų kandidatai. KMI moksl. darbuotojai tiria daugiausia širdies ir kraujagyslių susirgimus, reumatą, alergiją, reanimacijos problemas, gydomuosius Lietuvos kurortų faktorius, naujų vaistų sintezės problemas. In-te veikia 2 centrinės moksl. tyrimo laboratorijos. Sukonstruoti nauji aparatai: tromboelastografas (apdovanotas aukso medaliu TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje, demonstruotas TSRS pramonės parodose Londone ir Paryžiuje), 8 elektrosti-muliatorių tipai, aparatai biosrovėms perduoti telefonu, aparatai kiekybiniam biol. procesų įvertinimui (bangomatis, integratorius ir diferenciatorius), densito-metras, širdies periodometras ir kiti. In-te 1961 pirmą kartą Tarybų Sąjungoje dideliu nuotoliu (iš Kauno į Maskvą) perduota elektrokardiograma, atlikta pirmoji TSRS elektrostimuliatorių implantacijos į miokardą operacija. KMI katedros palaiko moksl. ryšius su 306 TSRS ir 82 užsienio moksl. įstaigomis, dalyvauja tarptautinėse ir sąjunginėse konferencijose. Moksl. darbą dirba ir studentų moksl. d-ja (ji turi 33 moksl. būrelius, 620 narių). 1953—61 KMI leido „Kauno Medicinos instituto mokslinius darbus” (išleista 10 t.), o nuo 1962 su Vilniaus un-to med. f-tu leidžia Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbų seriją „Medicina” (1962—66 išėjo 7 t.). Kasmet leidžiama in-to dėstytojų ir studentų moksl. konferencijų medžiaga.Apie 90% visų KMI studentų yra komjaunuoliai. In-te veikia 10 studentų saviveiklos kolektyvų (330 narių). Akademiniam in-to chorui „Neris” suteiktas pavyzdinio respublikos choro vardas. Plačiai pagarsėjo KMI darbuotojų vyrų oktetas. Sporto klubas „Medikas”, turintis 14 sporto sekcijų su 800 narių, išugdė 16 TSRS sporto meistrų ir 10 Lietuvos TSR čempionų. KMI studentai gyvena 2 bendrabučiuose (past. 1958 ir 1962). Prie vieno jų yra didelės sporto ir aktų salės. In-te 1957—61 buvo leidžiamas daugiatiražis laikraštis „Tarybinis medikas”. 1951—53 KMI direktorius buvo prof. dr. J. Kupčinskas, nuo 1953 prof. dr. Z. Januškevičius (nuo 1962 rektorius).KAUNO MENO MOKYKLA (1929—40; 1922—29 Lietuvos meno mokykla) — dailės mokykla, veikusi 1922—41 (iki 1938 vidurinė, nuo 1939 aukštoji). Įsteigta 1922.VI.27 vietoj Aukštųjų piešimo kursų (ž. Piešimo kuisai). Iki 1929 m-la turėjo autonomiją — jos direktorių ir studijų vedėjus rinko Švietimo m-jos tvirtinama mkt. taryba, kurią iš pradžių sudarė A. Galdikas, V. Didžiokas, P. Kalpokas, K. Šklėrius, I. Šlapelis. Pirmasis m-los direktorius buvo J. Vienožinskis.Kauno meno mokykla (dab. Kauno 2uko taikomosios dailės technikumas)Taryba parengė mokymo sistemą, patvirtino programas. 1922—23 buvo pastatyti m-los rūmai, įsteigta biblioteka, kai kurie dėstytojai (V. Didžiokas, A. Galdikas) pasiųsti specializuotis j Vokietiją ir kt. Nuo 1923 mokykloje dėstė P. Čiurlionis, J. Janulis, B. Sruoga, A. Varnas, A. Žilinskas, A. Žmuidzinavičius, vėliau — P. Brazdžius, M. Dobužinskis, V. Dubeneckis, J. Mackevičius, J. Šileika, J. Zikaras. M-loje buvo vieno semestro parengiamasis skyrius, 4 semestrų bendrojo meninio lavinimo (arba bendrasis) skyrius ir 4 (vėliau 6) semestrų aukštasis spec. skyrius. Parengiamajame skyriuje buvo dėstomas tik piešimas; bendrajame —■ piešimas, akvarelė, aliejinė tapyba, grafika, skulptūra, ornamentika, taikomoji kompozicija, braižyba, šriftas, perspektyva, piešimo ir kaligrafijos metodika, anatomija, meno istorija, estetika, visuot. lit-ra ir Lietuvos istorija; aukštajame specialiajame — piešimas, meno istorija, meno filosofija ir pasirinktoji dailės šaka. 1923 spec. skyriuje buvo tik tapybos studija ir skulptūros sekcija, 1926 suorganizuota grafikos studija, 1928 — skulptūros studija. M-la rengė g-jų ir kt. m-lų piešimo mokytojus, taip pat dailininkus. Piešimo mokytojo teisės buvo teikiamos gerai baigusiems bendrojo meninio lavinimo skyrių. Studijuoti spec. skyriuje buvo galima tik mkt. tarybos leidimu. Baigusiems spec. skyrių ir labai gerai atlikusiems diplominį darbą buvo suteikiamas dailininko vardas.Nepatenkinti piešimo dėstymu ir Švietimo m-jos kišimusi į m-los veiklą, 1929.11 mokiniai sustreikavo. M-la vienam mėnesiui buvo uždaryta. 1929.V.9 vyriausybė išleido naują m-los statutą, kuriame m-la buvo pavadinta Aukštesniąja Kauno meno mokykla, žymiai susiaurintos jos teisės, panaikinta autonomija. Direktorių skyrė valstybės prezidentas. Buvo numatytas 6 metų mokymo kursas (bendrajame skyriuje 8, specialiajame 4 semestrų), įvesti kai kurie bendrojo lavinimo dalykai. Baigusiems m-lą buvo numatyta suteikti grafinių dalykų mokytojų teises. Vėliau dėstytojų pastangomis m-lai buvo leista plėsti specialybes, atsižvelgiant į krašto poreikius. 1930 suorganizuota dekoratyvinė studija. Joje buvo dėstoma sienų tapybos, teatro dekoracijų, plakato, audinių dekoravimo ir kt. kursai. J. Mikėnas dėstė freską, mozaiką ir dekoratyvinę skulptūrą, S. Ušinskas — vitražą ir teatro dekoracijas. 1931 įsteigta keramikos studija, jai pastatytos patalpos su reikiamais įrengimais. Nuo 1935 keramikos studijoje dėstė L. Strolis. 1938 dalis dekoratyvinės studijos specialybių pervesta į naujai įkurtą industrinio meno studiją. 1939 m-lai suteiktos aukštosios meno m-los teisės.M-la formavo nac. dailės bruožus. Joje buvo dėstoma real. pagrindais. Daugumas m-los dėstytojų kovojo su formalizmu ir primityvizmu, propagavo realistinį konstruktyvų piešinį, kaip meistriškumo pamatą. Mokiniai buvo gerai supažindinami su pasirinktosios dailės šakos principais, technologija, buvo reikliai ugdomi jų įgūdžiai, stengiamasi atskleisti dailininko individualybę. Medžiaga kompozicijoms buvo renkama iš tikrovės. Nuo 1930 buvo plečiama vasaros praktika. Geriausi mokinių darbai buvo premijuojami. Pavasariais buvo rengiamos mokinių darbų parodos. Ypač didelė apžvalginė paroda surengta m-los dešimtmečio proga (1932). M-los auklėtiniai (B. Motuza-Matuzevičius, V. Ma-tuzevičius, V. Mackevičius, P. Vaivada, B. Žekonis) 1932 įsteigė Revoliucinių menininkų kuopelę, kuri, LKP remiama, slaptai leido rev. satyros žrn. „Šluota” (1933—36), skleidė pažangias mintis, išleido žrn. „Žingsnis” (1934), rev. plakatų, atsišaukimų.1940 atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, m-la buvo pertvarkyta į taikomosios ir dekoratyvinės dailės m-lą. Joje buvo dėstoma dekoratyvinė tapyba, skulptūra, grafika, archit-ra, dailioji keramika ir kilimų dailė. M-lai vadovavo L. Strolis. 1941 m-la buvo pavadinta Taikomosios ir dekoratyvinės dailės in-tu (ž. Dailės mokyklos).Lit.: Lietuvos TSR Valstybinis dailės institutas, sudarė T. Adomonis, V., 1960.KAUNO MUZIKINES KOMEDIJOS TEATRAS, Kauno valstybinis muzikinės komedijos teatras, ž. Kauno muzikinis teatras.KAUNO MUZIKINIS DRAMOS TEATRAS, Kauno valstybinis muzikinis dramos teatras,— teatras, veikęs 1949—59 Kaune. Z. Kauno dramos teatras ir Kauno muzikinis teatras.KAUNO MUZIKINIS TEATRAS, Kauno valstybinis muzikinis teatras (nuo 1959; 1940—41 Kauno operetės teatras, 1941— 1944 Kauno valstybinis teatras, 1944—-1949 Kauno valstybinis muzikinės komedijos teatras, 1949—59 Kauno valstybinis muzikinis dramos teatras) — muzikinis teatras, veikiąs nuo 1940 Kaune. Pirmasis šio kolektyvo spektaklis (B. Aleksandrovo muz. komedija „Vestuvės Ma-linovkoje”) įvyko 1941.V.1. Svarb. vaidmenis atliko R. Andrejevas, S. Bacevičius, P. Dargis, V. Kudabaitė, K. Mikalauskas ir kt. Tolesnį teatro darbą sutrikdė vok. faš. okupacija. Jos metuKauno muzikinis teatrasšalia keleto reikšmingesnių pastatymų (F. Leharo „Linksmoji našlė”, „Grafas Liuksemburgas”, F. Zupės „Lengvoji kavalerija” ir kt.) daugiausia buvo statomi nedidelės idėjinės bei meninės vertės muz. kūriniai. 1944 Raudonajai Armijai išvadavus Kauną, teatro veikla atgijo. Dirigentais dirbo S. Graužinis, J. Jagėla, J. Stupelis, režisieriais — S. Čaikauskas, S. Dautartas, dailininku — N. Zelinskis ir kt. Pokario metais į teatro kolektyvą įsijungė dainininkai J. Ivaškevičiūtė, V. Rimkevičius, L. Stanevičius, J. Stec-kaitė, baleto artistai B. Dženkaitytė, M. Kajackaitė, J. Salnaitė, A. Valiulis ir kt. 1949 teatras sujungtas su Kauno dramos teatru; 1949—59 jame veikė muzikinė ir dramos trupės. 1951 pastatyta pirmoji opera — Dž. Verdžio „Rigoletas”. Nuo to laiko teatras šalia operečių kasmet stato po 1—2 operas. Vyriausiosios režisierės R. Senkutės (1953—56) ir dirigento komp. J. Indros (nuo 1954) pastangomis žymiai pakilo meninis pastatymų lygis. 1956—67 vyriausiuoju režisieriumi dirbo R. Andrejevas. Teatro kolektyvą papildė nemaža dainininkų, baigusių Lietuvos TSR konservatoriją ir muzikos mokyklas (V. Blažys, A. Domeika, S. Gedvilas, S. Girčytė, G. Gontytė, V. Kukaitis, E.   Mackevičiūtė,   Z.   Masiulevičiūtė,

S. Rapalienė, S, Repečkaitė, S. Rubino-vas_F G. Šmitas, M. 2ilionytė ir kt.). 1960 teatras gastroliavo Kremliaus teatre Maskvoje, kur parodė B. Gorbulskio satyr. operą „Frank Kruk” ir operetę „Meilė ir skarda”. Pastaraisiais metais į teatrą įsijungė jauni dainininkai A. Kunčius, A. Mikšytė, J. Raga-išytė, baleto artistai A. Pereckas, M. Stepu-kaitė, N. Šimkūnaitė ir kt. Teatro spektakliuose dainuoja Akademinio operos ir baleto teatro bei kt. respublikų teatrų solistai. Scenovaizdžių sukūrė dailininkai: M. Labuckas, L. Kirlytė, D. Ūsaitė, L. Truikys ir kt. Teatras gastroliuoja Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose.SVARBESNIOSIOS PREMJEROS (skliaustuose nurodomi: dirigentas; statytojas bei režisierius; dailininkas):1941. B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinov-koje” (J. Pakalnis; S. Dautartas; R. Krinickas).F. Leharo „Linksmoji našlė” (J. Stu-pelis; J. Daugirdas; R. Krinickas).I. Kalmano „Marica” (S. Graužinis; S. Čaikauskas; V. Norkus).J. Strauso „Čigonų baronas” (S. Graužinis; S. Dautartas; S. Ušinskas); I. Kalmano „Silva” {J. Stupelis; B. Kelbauskas; A. Vede-gys).B. Aleksandrovo , .Manoji Giuzel” (S. Graužinis; S. Čaikauskas; N. Zelinskis); L. Kručo, N. Minelio ir V. Vitlino „Išsiliejo jūra plačiai” (J. Stupelis; S. Čaikauskas; N. Zelinskis).I. Dunajevskio „Laisvasis vėjas” (J. Stupelis; S. Čaikauskas; N. Zelinskis); R. Drigo „Užburtoji fleita” (J. Jagėla; S. Germanavičius; N. Zelinskis).R. Drigo „Arlekinada” (J. Jagėla; S. Germanavičius; N. Zelinskis); N. Strelni-kovo „Baudžiauninkė” (S. Graužinis; A. Kupstas; N. Zelinskis); A. Planketo „Kornevilio varpai” (S. Graužinis; J. Gustaitis; N. Zelinskis).J. Strauso „Šikšnosparnis” (S. Graužinis; S. Čaikauskas; N. Zelinskis); J. Miliutino „Trembita” (S. Graužinis; S. Čaikauskas; N. Zelinskis).2. Ofenbacho „Perikola” (S. Graužinis; J. Gustaitis; V. Palaima); K. Listovo „Svajotojai” (S. Graužinis; G. Lordkipanidzė; A. Gri-gorjancas); Dž. Verdžio ,.Rigoletas” (A. Kalinauskas; R. Andrejevas; M. Labuckas); K. Mi-liokerio „Gasparonė” (S. Graužinis; A. Kupstas; M. Labuckas).Dž. Verdžio „Traviata” (S. Graužinis; R, Andrejevas; N. Zelinskis); J. Miliutino „Mergaičių sąmyšis” (J. Jagėla; A. Kupstas; N. Zelinskis); V. Dolidzės „Keto ir Kotė” (S. Graužinis; A. Kupstas; N. Zelinskis).1953.                     P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas”(S. Graužinis; R. Andrejevas; N. Zelinskis);Dž. Rosinio „Sevilijos kirpėjas” (J. Indra;R. Senkutė; N. Zelinskis); F. Farkašo „Erelioplunksnos” (S. Graužinis; R. Senkutė; L. Kir-lytė).1954.        I. Kalmano „Monmartro žibuoklė”(S. Graužinis; R. Andrejevas; N. Zelinskis,D. Baranauskas); D. čimarozos „Slaptos vedy-bos” {J. Indra; R. Senkutė; L. Kirlytė).1955.        A. Belazaro , .Auksinės marios”(S. Graužinis; R. Senkutė; L. Kirlytė); F. Zu-pės „Bokačas” (S. Graužinis; R. Senkutė; L. Kirlytė); P. Čaikovskio „Jolanta” (J. Indra; R. Senkutė; L. Kirlytė).Z. Bizė „Karinėn” (J. Indra; R. Senkutė; L. Kirlytė); I. Kovnerio „Akulina” (S. Graužinis; R. Andrejevas; L. Kirlytė); 2. Zorinos „Čipolino nuotykiai” (J. Indra; T. Obrazcovą; D. Usaitė).Z. Bizė „Perlų ieškotojai” (J. Indra; R. Andrejevas; D. Usaitė); F. Šuberto ir H. Ber-tės „Trijų mergelių namai” (S. Graužinis; R. Andrejevas; L. Kirlytė).M. Musorgskio „SoroČincų jomarkas” fJ. Indra; R. Andrejevas; D. Usaitė); D. Ka-balevskio „Pavasaris dainuoja” (S. Graužinis; R. Andrejevas; D. Ūsaitė); V. Baumilo „Paskenduolė” (J. Indra; H. Vancevičius; F. Navickas) .1959.        K. Miliokerio „Studentas elgeta”(S. Graužinis; R. Andrejevas; D. Usaitė);B. Gorbulskio „Frank Kruk” (J. Indra; V. Gri-vickas; J. Jankus); I. Morozovo „DaktarasAiskauda”   (J. Indra;   I. Jastrebovas; M. Labuckas); Dž. Pučinio „Cio-čio-san” (J. Indra-R. Andrejevas; M. Labuckas).1960.                     B. Gorbulskio „Meilė ir skarda’*(J. Indra; R. Andrejevas; J. Malinauskaitė);F. Leharo ,.Linksmoji našlė” (J. Indra; R. And-rejevas; M. Labuckas); Dž. Verdžio „SimonasBokanegra” (J. Indra; R. Andrejevas; M. La-buckas).1961.  J. Miliutino „Cianitos pabučiavimas’*(J. Indra, S. Graužinis; A. Ragauskaitė; D. Ma-taitienė); A. Rubinšteino „Demonas” (J. Indra; R. Andrejevas; M. Labuckas).1962.    Dž. Pučinio „Bohema” (J. Indra;R. Andrejevas; M. Labuckas); K. Listovo „Se-vastopolio valsas” (J. Indra; A. RagauskaitėjM. Labuckas).Z. Ofenbacho „Gražioji Elena” (J. Indra; R. Andrejevas; M. Labuckas); F. Leharo „Grafas Liuksemburgas” (J. Indra; R. Andrejevas; M. Labuckas).2, Ofenbacho „Mėlynbarzdis” (J. Indra; A. Ragauskaitė, D. Mataitienė); S. Guno„Faustas” (J. Indra; R. Andrejevas; M. Labuckas).B. Gorbulskio „Laikas pamilti” (J. Indra; A. Ragauskaitė; I. Malinauskaitė); F. Lou „Mano puikioji ledi” (J. Kučiauskas; R. Andrejevas; I. Ivanovas); A. Novikovo „Kamila” (J. Indra; R. Andrejevas; M. Labuckas); J. Strauso „Venecijos naktis” {M. Dvarionaitė; A. Ragauskaitė; I. Ivanovas).E. Zilinskio „Gintaro kranto vaikinai” (S. Graužinis; R. Andrejevas; M. Labuckas); D. Kirverio „Ko pageidaujate” (R. Vaitkus; A. Ragauskaitė; M. Labuckas). Dž. Verdžio „Traviata” (V. Viržonis; R. Andrejevas; L. Truikys).F. Zupės „Dona 2uanita” (S. Čepinskis; R. Andrejevas; J. Jankus); B. Gorbulskio „Trys vakarai” (S. Čepinskis; A. Ragauskaitė; F. Linčiūtė); choreografinės miniatiūros „Lėkite paukščiai” (S. Čepinskis; H. Kunavičius; M. Labuckas).