Pereinamuoju laikotarpiu moksleiviams tapus studentais, pakinta gyvenimo sąlygos, keičiasi ir asmens vertybių sistema, o tuo pačiu ir jų požiūris į sveiką gyvenseną ir mitybą. Tarp akademinio jaunimo daugėja sveikatai rizikingos elgsenos atvejų. Dėl stresų, menkos fizinės veiklos ir netinkamos mitybos jaunų žmonių tarpe padažnėjo nusiskundimų sveikata.
Visi įrašai, kuriuos paskelbė
Galvosūkis: kur dingo 10 Eurų?
Galvosūkis norintiems paskaičiuoti. Pasiskolinau 100 Eur pas draugąą bet juos pamečiau, tada pasiskolinau iš draugės 50 Eur ir už 20 Eur nusipirkau saldainių. Likusius 30 Eur grąžinau draugui. Viso skola 120 Eur + dar turiu 20 Eur saldainių, viso 140. O skolinausi 150. Kur dingo 10 Eurų?
Žmogaus sukurtų daiktų pavadinimų etimologinė motyvacija
Etimologija yra toks mokslas, kur tarp įvairių autorių kyla daug diskusijų.
Pirmiausia buvo remtasi Algirdo Sabaliausko „Lietuvių kalbos leksika” (Sabaliauskas, 2009). Būtent čia rasta daugelis žodžių, teko tik papildyti sąrašą, bet pagrindas darbo rašymui buvo suteiktas.
Lietuvos valstybės skolos dydžio priimtinumo vertinimas
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuolat susiduriama su finansinių išteklių trūkumu, todėl labai svarbų vaidmenį stiprinant finansų sistemą, aprūpinant ją būtinomis lėšomis vaidina valstybės skolinimasis tiek užsienyje, tiek ir šalies viduje. Valstybės skola nėra nepageidautinas dalykas. Priešingai, tai efektyvus vystymosi kelias. Vyriausybės dažnai vykdo skolinimosi politiką, kad skatintų ekonomikos vystymąsi. Tinkamu metu pasiskolintos lėšos, nukreiptos į problemines ar šalies ekonomikai svarbias sritis, tokias kaip energetika, infrastruktūra, aplinkosauga ir kt., leidžia valstybei tikėtis, kad jos ekonominė padėtis bus stabili, lengviau prognozuojama ir patrauklesnė tolimesnėms investicijoms. Valstybės skolinimasis yra efektyvus, kai skolintos lėšos naudojamos efektyviai ir priklauso nuo šalyje vykdomos valstybės skolos politikos. Valstybės skolinimasis iš dalies pakeičia mokesčius bei padengia valstybės fiskalinį biudžeto deficitą.
Euro įvedimo Lietuvoje pasekmių analizė
Straipsnyje nagrinėjamos galimos euro įvedimo Lietuvoje pasekmės bei euro įvedimo strategija. Nurodomi svarbiausi istoriniai Europos integravimosi momentai, vedę prie Europos pinigų sąjungos susikūrimo. Aptariama tarptautinė euro reikšmė bei jo įtaka finansų rinkų plėtotei, nagrinėjama Slovėnijos bei Vokietijos patirtis įsivedant eurą. Remiantis statistiniais duomenimis analizuojama kainų lygio dinamika Vokietijoje, nustatyta įvairių veiksnių įtaka infliacijos augimui. Nagrinėjami bendrosios valiutos privalumai bei trūkumai. Aptariama Lietuvos strategija bei būtinos priemonės euro įvedimui.
Pagrindiniai žodžiai: valiuta, euras, Europos pinigų sąjunga.
Saulės energijos panaudojimo tyrimas
Lietuva beveik neturi iškasamųjų energijos šaltinių ir juos importuoja. Deginant naftą, akmens anglį, dujas išmetami teršalai. Tačiau ji turi pakankamai didelius kiekius atsinaujinančios energijos -saulės, vėjo, biomasės, geoterminės energijos išteklius.
Netiesioginė tyčia teismų praktikoje
Netiesioginė tyčia, jos požymiai Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamojoje teisėje netiesioginė tyčia teismų praktikoje
Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikaltamos veikos sudėties požymis. Ji būtinoji kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties dalis, todėl turi būti įrodinėjama kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Nėra nusikalstamų veikų sudėčių, kurių nereikėtų įrodinėti kaltės, ją nustatyti.1 Tam , kad tinkamai nustatytume kaltę reikia ištirti jos valinį ir intelektualųjį momentą. Reikia skirti vieną kaltės formą nuo kitos.
Muzikos mokytojo asmenybes poveikis paauglių poreikiams
Muzikos mokytojo asmenybes poveikis paauglių poreikių ir preferencijų formavimuisi
Muzikinis ugdymas visais laikais užėmė svarbią vietą bendrojo ugdymo kontekste, o ir šiandien pasaulyje jis suprantamas kaip vienas reikšmingiausių emocinių, intelektualių, dvasinių bei kūrybinių galių vystymo pagrindas. Muzikinio ugdymo turinys, tikslai, metodika, ideala i kito nepaisant vyravusių filosofinių pažiūrų, religijos, estetinio idealo. Ilgą laiką Lietuvos pedagogai rėmėsi klasikine ugdymo paradigma, kur pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į ugdytinių protinių galių plėtojimą, o dvasiniai, doroviniai dalykai nebuvo akcentuojami. Reikia pabrėžti, jog tradicinis požiūris į „ugdymą pastaruoju metu vertinamas gana kritiškai, nes suabsoliutintos mokslo žinios tampa neįsisąmonintos, formalios, dogmatiškos bei atitrūkusios nuo gyvenimo realybės” (D. Strakšienė, 2009, p 44). Norint įveikti šiuos trūkumus, mažinamas mokomųjų disciplinų turinys, skatinama humanistinėmis vertybėmis grįsti pedagoginį procesą.
Mažosios hidroenergetikos vystymo galimybių tyrimas
Gamtos turtų racionalus naudojimas, kai nedaroma žalos gamtai, yra stimulas šalies gerovei. Turimi šalies vandens ištekliai- brangus mūsų šalies turtas.
Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad prireikus naujų galių, ekonominiu požiūriu patraukliausias bazinės elektros gamybos šaltinis būtų modulinės TE su dyzeliniais varikliais ar dujų turbinomis bei nauja dujų turbinų elektrinė. Tačiau dėl įtakos gamtinei aplinkai būtina įvertinti galimų HE konkurencingumą lyginant jas su kitomis elektrinėmis.
Lietuviški paukščių vardai
Pažintis su ornitologijos terminologija prasidėjo trečiame studijų kurse, kai teko rašyti kalbotyros kursinį darbą. Tada nagrinėti paukščius vardus atrodė daug įdomiau nei literatūros ar kalbotyros terminus, todėl buvo nutarta ir toliau tęsti darbą šia kryptimi. 2003 metai vadovaujamai docento St. Keinio teko rašyti bakalauro darbą „Lietuvos paukščių vardai”. Minėtame darbe buvo nagrinėjami XX a. II pusės paukščių vardai. Šis magistro darbas yra žvilgsnis į XX a. III – V dešimtmečio lietuviškosios ornitologijos terminiją.