Aukso ir naftos kursų svyravimų palyginimai ir jų priežastys

Pastaruosius du dešimtmečius žaliavinės naftos ir aukso kainos išvien augo ir dėl to jos atsidūrė dėmesio centre. Ši dėmesio banga prasidėjo nuo 2005 metų ir, atrodo, kad dėmesys ne ką atslūgo iki dabar. Kai naftos kaina ėmė svyruoti apie 100 dolerių už barelį, tuo pačiu metu aukso rinkoje buvo peržengtas 1000 dolerių barjeras, kuris labai sudomino investuotojus. Tik tada, kai pasaulio ekonomika patyrė didelį nuosmukį buvo prabilta apie galimas kitokias aukso ir naftos kainų tendencijas.

Tiek aukso, tiek naftos rezervai yra riboti. Nafta yra viena iš pagrindinių energijos šaltinių. Tuo tarpu, kaip geriausia gynyba nuo infliacijos, auksas tampa populiarus investavimo pasirinkimas siekiant apsisaugoti nuo JAV dolerį krečiančių neramumų. Kalbant apie naftos kainas, galima teigti, kad jos nustato šalies ekonomikos sąnaudas. Tačiau poveikio laipsnis vienur ar kitur gali skirtis, tai priklauso nuo skirtingų pramonės šakų. Aukštos naftos kainos gali pabloginti šalies ekonominę veiklą ir vertybinių popierių rinką kaip visumą (Chen, Liao, 2005). Anot Chen J. T. ir Liao S. (2005) ta pati teorija taikoma ir aukso kainoms. Nepaisant to, anot autorių turėtų būti pramonės šakų, kurios pasipelnytų iš aukštų naftos ir aukso kainų. Tai reiškia, kad yra dar galimybių tam tikroms pramonėms šakoms ir protingiems investuotojams.

Nieko nuostabaus, kad šių prekių kainos juda sinchroniškai, nes daugeliu atveju jos yra veikiamos bendrų makroekonominių procesų, pavyzdžiui, infliacijos, palūkanų normos ir pramoninės gamybos. Dėl šios priežasties naftos ir aukso tarpusavio ryšys yra įdomi tema moksliniam tyrimui.

Anksčiau atlikti S. Hammoudeh ir kitų (2007) tyrimai parodė, kad naftos kainos sparčiau reaguoja į aplinkos veiksnius ir koreguoja savo kainos pusiausvyrą nei kitos prekės. Be to, naftos kaina ir infliacija dažnai siejamos priežasties ir pasekmės ryšiu. Kai kainos juda aukštyn arba žemyn, infliacija juda ta pačia krytimi (Jones, Leiby, Paik, 2004). Taip pat reaguoja ir auksas. Auksas ir pinigai yra beveik sinonimai, taigi grynas auksas buvo pripažįstamas kaip gera rizikos draudimo priemonė nuo infliacijos. R. Pindyck ir J. Rotenberg (1990) pastebėjo, kad aukso ir naftos kainų judėjimas skiriasi nuo bendro prekių judėjimo kainų. Kadangi naftos kainos šuoliai yra dažnai susiję su infliaciniu spaudimu, todėl tikėtinas didėjantis aukso poreikis (taip pat ir kaina), nes aukso pirkimas laikomas kaip saugus būdas turtui laikyti. Remiantis prieš tai minėtais aukso ir žaliavinės naftos apibūdinimais, galima teigti, jog santykis tarp šių dviejų produktų yra svarbus ekonomiškai. Todėl tikslinga išsiaiškinti, ar naftos kursas turi tiesioginės įtakos aukso kursui. Kadangi anksčiau jau buvo atlikta tyrimų, kurie nagrinėtų minėtą ryšį tarp naftos ir aukso kainų, rašant darbą bus nagrinėjami jau atlikti tyrimai ir ieškoma naujų aspektų. Ne tik svarbu išsiaiškinti šių pagrindinių žaliavų įtaką viena kitai ir kokių ryšių jos turi su kitais svarbiais ekonominiais rodikliai, pavyzdžiui, BVP, VKI ir t.t.
Tyrimo problema. Kokią įtaką realūs ir spekuliatyviniai rinkos veiksniai daro aukso ir naftos kainų svyravimams? Ar jie tarpusavyje susiję ir jei susiję, tai kaip? Tyrimo objektas. Aukso ir naftos kursų svyravimai.
Tyrimo tikslas. Įvertinti aukso ir naftos kursų svyravimus, juos palyginti. Išanalizuoti šių svyravimų priežastis bei apibrėžti tam tikrus dėsningumus, įvertinti tarpusavio priklausomybę ir priklausomybę nuo makroekonominių rodiklių.

Tyrimo uždaviniai:
• Išanalizuoti aukso ir naftos kursų svyravimų istoriją, su šiais svyravimais susijusią literatūrą;
• Atskleisti aukso ir naftos kursų svyravimus lemiančias makroekonomines ir/ar mikroekonomines priežastis;
• Išanalizuoti galimą aukso ir naftos kainų tarpusavio sąryšį;
• Išsiaiškinti aukso ir naftos kainų ryšį įtraukiant tokius rodiklius kaip VKI, BVP;
• Suformuoti išvadas apie aukso ir naftos kursų tarpusavio priklausomybę, pateikti aukso kainos prognozes.

Tyrimo metodologija:
• Mokslinės literatūros, straipsnių, lyginamoji analizė, atliktų tyrimų apžvalga.
• Analizės metodų parinkimas (regresinė analizė naudojant Staistica 7.0 programą (su 2 ir daugiau kintamųjų) išsiaiškinti aukso ir naftos kursų tarpusavio ryšį ir t.t.
• Ekonometrinių modelių sudarymas sąryšio mechanizmams tirti.
• Statistinių duomenų analizė.
• Analizės metodų pagrindimas ir taikymas.

Tyrimo rezultatai. Išnagrinėti aukso ir naftos kursų svyravimai. Atskleistos svyravimų priežastys. Pateikta aplinkos veiksnių įtakos analizė aukso ir naftos kursų kitimui. Ekonometrinių modelių pagalba išanalizuotam ryšiui pateiktos išvados apie galimus pasikartojančius dėsningumus.

Tyrimo struktūra. Tyrimą sudaro teorinė, metodologinė ir analitinė dalys.
Pirmoje dalyje nagrinėjama mokslinė bei kita viešai prieinama literatūra. Pateikiama lietuvių ir užsienio autorių nuomonė apie aukso ir naftos kainų svyravimų procesus. Analizuojamos šių kitimų priežastys. Išskiriamos reikšmingiausios ir mažiau įtakos turinčios priežastys. Aptariamas kursų svyravimų poveikis pasaulio ekonomikai. Antrojoje dalyje apibrėžiami metodai ir susisteminami naudojami skaičiavimams duomenys, pateikiama analitinės dalies atlikimo metodologija, kuriami ekonometriniai modeliai. Paaiškinama dėl kurių priežasčių pasirinkti tokie darbo metodai ir būdai. Darbo trečiojoje dalyje pateikiami nagrinėjami ryšiai, atskirų rodiklių pokyčiai ir mastai. Apskaičiuojami

taikytų metodų koeficientai, bei jų patikimumas atsižvelgiant į metodų tikslumą. Aiškinamos priežastys, ekonominiais skaičiavimais grįsta tiriamų reiškinių kitimo prognozė, pastebėti dėsningumai. Vertinami tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados, siūlymai.

1. AUKSO IR NAFTOS ESMĖ, JŲ KURSO SVYRAVIMAI IR PRIEŽASTYS

1.1. Pasaulinių rinkų strateginės žaliavos – auksas ir nafta

Šiandieninė pasaulinės ekonomikos krizė ir finansų rinkų keičia ne tik investuotojų įpročius, bet ir teikiamus prioritetus. Finansų maklerių įmonių ekspertai pastebi, kad investicijų srautų pokyčiai tiesiogiai veikia kainų šuolius ir iškraipo rinkas. Būdingas toks dėsningumas, jog krentant akcijų rinkoms, investuotojai vis dažniau atsiima iš jų kapitalą ir nukreipia jį į konservatyvesnes ir mažiau rizikingas investavimo priemones: obligacijas, su akcijomis susietas obligacijas, investicinius fondus. Pinigų praradimas akcijų rinkose reiškia didesnius ar mažesnius nuostolius, todėl investuotojams ji tampa nepatraukli.
Pastaruoju metu, ypatingai po 2008 metų krizės buvo stebimas žaliavų tarp jų ir brangiųjų metalų kainų augimą, kurį lėmė ne vien sulėtėjusios šalių ekonomikos, bankų sektoriaus patirti dideli nuostoliai dėl turto nurašymo, susijusio su nekilnojamojo turto krize JAV ir jos įtaka Europos NT sektoriui. Žaliavų rinkos kainoms įtakos turėjo ir institucinių investuotojų atitrauktas kapitalas ir fiksuotas pelnas. Tačiau situacija pamažu keičiasi ir leidžia daryti prielaidą, kad palaipsniui dalis investuojamo kapitalo grįš į akcijų rinkas ir kainos jose vėl pradės augti.
Šiame darbe koncentruojamasi į dviejų gamtinių išteklių analizę – auksą ir naftą („juodąjį auksą”). Ne paslaptis, kad tai svarbios gamtinės iškasenos, kurios yra susijusios su įvairiomis investavimo galimybėmis.
Investavimas į auksą vienas seniausių investavimo būdų, dabar labiau keliantis asociacijas su senaisiais laikais. Auksas netgi saugesnė investicija nei grynieji pinigai ilgalaikiu laikotarpiu, nes apsaugo nuo valiutos nuvertėjimo. Aukso kursas gali tiek kilti, tiek kristi priklausomai nuo situacijos rinkoje. Pastaruoju metu vis daugiau profesionalių investuotojų domisi investavimu į auksą. Ir tai visai nėra stebėtina, žinant jog jau keleri metai auksas gan stabiliai brango apie 50 % per metus.
Visų pirma reikėtų išsiaiškinti kas yra auksas. Standartiniai aukso lydiniais laikomos tarptautinių finansinių organizacijų ir valstybių centrinių bankų atsargos, taip pat kaldinamos kolekcinės, jubiliejinės monetos, jos sudaro tarptautinių finansinių rinkų biržose specialią sandorių grupę. Daugelio valstybių aukso lydinių bei monetų rezervai buvo privaloma tvarka laikomi iki XX a. 7 – 8 dešimtmečio, kai galiojo aukso ir aukso monetų standartas. Bent 4 tūkstantmečius aukso monetos ir lydiniai buvo visuotinė pinigų ir funkcijų išraiška, ir tik XX a. Daugeliui pastarųjų minėtų dalykų atlikti vartojami elektroniniai pinigai, taip pat tradiciniai pinigų ženklai (banknotai ir monetos).
Standartinis valiutinis aukso luitas yra 12,5 kg svorio, jame gali būti 350 – 430 Trojos uncijų (Trojos uncija lygi 31,1034768 gramo, trumpinys – ozt) aukso, kurio grynumas nemažesnis kaip 955 dalys iš 1000. Londono geros kokybės aukso luitas turi serijinį numerį ir vienos iš 49 pasaulyje žinomų aukso lydinių gamyklų firminį antspaudą. Standartiniai valiutiniai aukso luitai naudojami tarptautiniams atsiskaitymams, jais sukauptos centralizuotos aukso atsargos. Be jų dar yra įvairaus svorio ir formos smulkių aukso lydinių, skirtų privačiam sektoriui, pavyzdžiui, Šveicarijos bankai auksą klientams teikia 117 g plytelėmis (Buračas, 1999).
Auksas kiekvienam skirtingos srities specialistui turi skirtingą reikšmę. Chemikui, tai jau minėtas periodinės lentelės elementas, juvelyrui – akmuo, kuri gali pavirsti papuošalu ar meno kūriniu, pirkliui -atsiskaitymo priemonė, medikui – gydymo priemonė, investuotojui – investavimo objektas.
Anot Davidson, Faff ir Hillier (2003) nuomone, kad auksas istoriškai buvo suvokiamas kaip apsidraudimo mechanizmas nuo ekonominio neužtikrintumo. Autorių vieningai teigiama, kad auksas prarado didžiąją dalį savo svarbos pasaulio finansų rinkose. Tačiau kaip priešprieša šiam teiginiui galima pateikti Caldwel (2010) mintis, kad auksas yra geriausias ar net patikimiausias rodiklis, pagal kurį gali būti matuojami įvairių valiutų esamoji arba įsigijimo vertė.
Auksas ekonomikoje dėl savo savybių (vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas, laidus elektrai, atsparus korozijai) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Auksas naudojamas ne tik kaip sąvoka nusakyti investiciniam vienetui, bet jis turi ir fizinį pavidalą. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų atsargos. Šiuo metu pirmasis trejetukas pagal aukso kiekį yra toks: 1 vietą užima. Jungtinės Valstijos. Galingiausia pasaulio valstybe tituluojamų JAV valdžia turi 8.946,3 tonos aukso, kurio rinkos vertė -298,4 mlrd. JAV dolerių. 2-oji vieta atitenka Vokietijai. Šios valstybės centrinis bankas disponuoja 3.749,1 tona aukso, kurio vertė – 125,01 mlrd. JAV dolerių. Tai sudaro apie 69,2% šalies tarptautinių atsargų. Ir 3-ąją vietą užima Tarptautinis valiutos fondas (http://www.traders.lt/page.php?id=8325, 2009). 185 šalis vienijanti organizacija savo politikos aukso kaupimo atžvilgiu jau nekeitė 25 metus. Tiesa, nemažą dalį aukso fondas pardavė 1999 m. Šios organizacijos valdoma 3.539 tonos aukso šiandien rinkoje kainuotų apie 118 mlrd. JAV dolerių (Čiulada P., 2009). Valstybė laiko auksą kaip savo tarptautinių atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas. Susikūrus valstybių valiutų sistemoms, vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą nekeičiami popieriniai pinigai (banknotai) bei metalinės monetos, vėliau elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas. Nuo 1972 m. auksas nustojo buvęs
Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia valstybių tarptautinių atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.
Pagal PVM įstatymo 111 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) projektą (2009) investiciniu auksu laikomas toks auksas, kuris atitinka žemiau nurodytus bruožus:
• parduodamas auksas yra ne mažesnio kaip 995/1000 grynumo;
• parduodamas auksas yra tokios formos, kurią galimą parduoti ir įsigyti tarptautinėse tauriųjų metalų rinkose;
• parduodamo aukso masė yra ne mažesnė kaip 1 gramas.
Finansų institucijos esančios įvairiuose finansų centruose organizuoja ir vykdo prekybą auksu. Šiuose finansų centruose sudaromi sandoriai dėl aukso ir yra laikomi aukso rinkomis. Dažniausiai auksu yra prekiaujama Londone, Paryžiuje, Ciuriche, Niujorke, Honkonge, Singapūre, Tokijuje. Šiuose centruose prekiaujama gali būti tiek pačiu auksu, tiek aukso išvestiniais instrumentais.
Tarptautinėse aukso rinkose auksas yra parduodamas tik luitų, plytelių, plokštelių pavidalu. Tuo atveju, jei parduodamas aukso rinkoje auksas yra ne plytelės ar plokštelės formos, jis laikomas aukso luitu.
Aukso masė aukso rinkose paprastai yra matuojama ne gramais, o Trojos uncijomis. Viena Trojos uncija yra lygi 31,1035 gramo. Taigi tam, kad įsigytas aukso luitas, plytelė ar plokštelė būtų laikoma investiciniu auksu be kitų sąlygų tokio aukso masė turi būti ne mažesnė nei 0,03215 Trojos uncijos. Tačiau investicinio aukso masė gali būti matuojama ir kitais vienetais, pavyzdžiui kilogramais, taeliais, tolais. Iš esmės aukso masės matavimo vienetas, sprendžiant klausimą dėl aukso priskyrimo investiciniam auksui reikšmės neturi.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne visose tarptautinėse aukso rinkose yra naudojamas ir vienodas aukso grynumo matavimo vienetas: kai kur yra naudojama metrinė matavimo sistema, t.y. aukso grynumas yra išreiškiamas tūkstantosiomis lydinio masės dalimis (pvz., 990/1000, 995/1000), o kai kur yra naudojami karatai (pvz., 23, 22 karatai). Tais atvejais, kai aukso grynumas yra matuojamas karatais, reikia turėti omenyje, kad didžiausias aukso grynumas yra lygus 24 karatams.
Kai aukso grynumas yra matuojamas karatais, investiciniu auksu bus laikomas tik 24 karatų auksas (23 karatai atitinka tik 958/1000, t.y. mažiau nei 995/1000).
Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant ar parduodamas (perkamas) auksas yra investicinis auksas ar ne, yra nesvarbu, ar tai yra „fizinis” ar „nefizinis” auksas.
• „Fiziniu” auksu yra laikomas toks auksas, kurį įsigijęs asmuo turi realiai, t.y. žino, kur šis auksas iš tiesų yra saugomas, gali, pavyzdžiui, nurodyti turimų aukso plokštelių numerius, gamintojus ir panašiai. Be to, paprastai toks auksas yra saugomas tam tikro banko seifuose pagal pasaugos sutartis ir tokiu atveju, jei bankui yra iškeliama bankroto byla, šio aukso savininkas nėra banko kreditoriumi ir auksą iš banko seifo gali atsiimti iš karto.
• „Nefizinis” auksas – tai toks auksas, kurio savininkas gali nurodyti, kad jis turi tam tikrą kiekį tam tikros formos aukso, kurį įsigijo iš tam tikro banko, tačiau realiai tas bankas, iš kurio auksas buvo pirktas, to aukso gali fiziškai net neturėti. Aukso savininkui šio aukso pareikalavus, jis gali būti jam išduodamas ne iš karto, o per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, gali būti, kad bankas yra nustatęs, jog aukso savininkas, norėdamas atsiimti auksą, banką turi apie tai informuoti prieš tam tikrą terminą). Be to, jei bankui būtų iškeliama bankroto byla, „nefizinio” aukso savininkas būtų laikomas banko kreditoriumi, jam priklausantis auksas būtų laikomas paskola bankui, ir susigrąžinti jį būtų galima tik bendra kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.
Investiciniu auksu taip pat yra laikomos aukso monetos, kurios tenkina visas žemiau nurodytas sąlygas:
1) yra ne mažesnio nei 900/1000 grynumo;
2) yra nukaldintos po 1800 metų;
3) kilmės valstybėje yra ar buvo naudojamos atsiskaitymui;
4) paprastai parduodamos už kainą, kuri neviršija monetoje esančio aukso vertės daugiau kaip
80 procentų.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukso monetoms, kad jos būtų pripažintos investiciniu auksu, yra taikomas mažesnio grynumo reikalavimas nei aukso luitams, plytelėms ir plokštelėms, t.y. užtenka, kad aukso iš kurio monetos yra pagamintos grynumas būtų ne mažiau kaip 900/1000.
Taigi investiciniu auksu, jei tenkintų visas kitas sąlygas, galėtų būti laikomos ir tokios monetos, kuriose esantis auksas yra, pavyzdžiui, 22, 23, 24 karatų.
Europos Komisija iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio „C” serijoje paskelbia išsamų sąrašą monetų, kurios valstybėse narėse yra laikomos investiciniu auksu kitais kalendoriniais metais, pavyzdžiui, 2009 m. leidinyje yra skelbiamas sąrašas monetų, kurios investiciniu auksu bus laikomos 2010 metais.
Investiciniu auksu taip pat laikomi ir vertybiniai popieriai, kurie patvirtina nuosavybės teises pagal išvardintus kriterijus, taip pat vertybiniai popieriai, patvirtinantys teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti vertybinius popierius, patvirtinančius nuosavybės teisę į reglamente nurodytus bruožus kas yra investicinis auksas.
Nafta – žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos, degus, savito kvapo skystis, sudėtingas įvairių angliavandenių, deguonies, sieros ir azoto junginių mišinys. Literatūroje dar vadinamas „juoduoju auksu”. Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Naftos produktai – iš naftos gaunami degalai, kuras, alyvos, tepalai ir kitos medžiagos, paprastai esančios gryni angliavandeniliai arba jų mišiniai. Matavimo vienetas – barelis (1 barelis naftos ir jos produktų = 158,988 l).
Šiuo metu daugiausiai naftos atsargų yra atrasta Vidurio Rytų regione, Meksikos įlankoje ir kai kuriose kitose pasaulio dalyse. Atskiros šalys gauna neįtikėtinai didelę naudą, turėdamos savo teritorijoje didelės koncentracijos naftos telkinius bei rezervus. Skaičiuoja, kad bendrai šiuo metu pasaulyje yra atrasta apie 1.36 trilijonus barelių naftos atsargų iš kurių apsimoka išgauti naftą. P. Toscano (2009) paruošė penkiolikos didžiausias naftos atsargas turinčių šalių sąrašą, kuris buvo sudarytas remiantis Energetikos Informacijos Administracijos turima informacija. Šiame darbe pateiktos pirmos trys vietos:
1. Saudo Arabija, kur įrodytos naftos atsargos: 266.7 mlrd. barelių. Vartojimas siekia 2.29 mln. Barelių, o tuo tarpu eksportas į JAV (2007 m.): 1.49 mln. Barelių.
2. Kanada, kur įrodytos naftos atsargos: 178.59 mlrd. barelių. Vartojimas siekia 2.26 mln. barelių, o eksportas į JAV (2007 m.): 2.45 mln. barelių.
3. Iranas, įrodytos naftos atsargos: 138.4 mlrd. barelių. Vartojimas siekia 1.8 mln. barelių, o eksporto į JAV (2007 m. duomenimis) nebuvo.
Apibendrinant galima teigti, kad tiek aukso, tiek naftos visos atsargos dar neišeikvotos. Tad turime resursų tolesniam komfortabiliam žmonijos egzistavimui, bei prekybai šiomis žaliavomis. Tačiau faktas toks, kad aukso ir naftos ištekliai senka. Besibaigiantys šių žaliavų resursai yra problema ne tik žmogaus pilnaverčiam gyvenimui sukurti, bet ir prekybai šiomis investicinėmis priemonėmis bei realios jų kainos atspindėjimui. Žmogui reikalingų naftos produktus galima pakeisti kažkokiais substitutais. Vardan to, technologinė pažanga yra siekiamybė. Be to, tai padės sutaupyti senkančius gamtos resursus. Tačiau kalbant apie aukso ir naftos prekybą iškyla tam tikri klausimai. Kieki ilgai egzistuos šių žaliavų prekybos terpė? Kas įvyks pasibaigus, tarkim naftos atsargoms? Bus uždaryti su šio produkto kainos svyravimų susiję indeksai? Ar sumodeliuoti kiti išvestiniai investavimo produktai bus pateikti rinkai? Deja į šiuos klausimus atsakymai bus tik po kelių dešimtmečių.

1.2. Aukso kainos nustatymo metodai

Vėliau darbe kalbėta, kad tiek aukso, tiek naftos kainas formuoja įvairios priežastys. Įvairūs ekonominiai, politiniai ar net socialiniai – psichologiniai barjerai sąlygoja šių minėtų žaliavų kainų svyravimus. Tačiau kaina negali atsirasti iš niekur. Norint įkainoti produktą yra įvertinami jo pagaminimo kaštai, transportavimo, draudimo ir kitos pridėtinės išlaidos. Be abejo kiekviena prekė turi antkainį t.y. pardavėjo norima gauti didesnį ar mažesnį uždarbį. Tačiau kartais produktai įkainojami ieškant ryšių su buvusiomis kainomis ar įvykusiais kokiai įvykiais. Siekiant išsiaiškinti ir susipažinti bent su keletą aukso ar naftos kainos modelių, įvairiose duomenų bazėse ar kituose literatūros šaltiniuose ieškota informacijos apie aukso ir naftos kainodarą, kainos nustatymo modelius ar metodika. Susidurta su informacijos sklaidos problema. Ieškant informacijos didžioji dalis naudingos literatūros buvo neprieinama (reikalaujama specialių slaptažodžių). Tačiau keletą modelių atrasti pavyko. Darbe toliau jie ir pateikti su trumpu formulės/modelio aprašymu.
E. A. Selvanathan (1991) savo moksliniame straipsnyje pateikia paprastą aukso kainos prognozavimo modelį. Moksliniame straipsnyje atliktas imant aukso kainas Australijos doleriais (kadangi modelis kurtas Australijos atvejui). Autoriaus analizei panaudotas Box – Jenkins modelį tapatumo nustatymo metodikas išanalizuoti keletą ARIMA modelių ir buvo nuspręsta, kad aukso kainos prognozavimui tinkamiausias šis modelis:

Kito mokslinio straipsnio autorius A. Kearney ir R. Lombra (2008) domina tikroji aukso kaina. Jie sutinka, kad aukso kaina yra nustatyta pasiūlos ir paklausos. Tačiau skirtingai nuo kitų prekių, pavyzdžiui kaip kviečiai ar nafta, auksas elgiasi kaip ilgalaikis turtas, kaip akcijų dalis kapitale ar obligacija, jos vertė retai mažėja kai ji yra naudojama. Paklausa auksui kaip turtas yra dažniausiai apibrėžtas savo paties grąža ir grąža panašaus turto. Analizuodami savo darbe ir kitų mokslininkų darbus jie nusprendė, kad žemiau pateikta formulė, suteikia naudingą turto įkainojimo sistemą, kuri gali būti integruota į investicinio portfelio pasirinkimo standartinį modelį.

Galima padaryti išvadą, kad tikslios kainodaros auksas neturi, bet yra aiškūs griežti jo kainų nusistatymo principai – jo pasiūla ir paklausa, valiutos perkamosios galios pokyčiai, infliacijos pokyčiai ir t.t. Kiekvieną kartą kinta aukso kainą lemiančių faktorių reikšmingumo lygis. Tad formulė apibrėžianti žaliavos kainą tam tikru momentu, kitu laiko periodu turėtų būti kitokia.
Deja prieinamos informacijos apie naftos kainos nustatymo metodus rasti nepavyko.

1.3. Naftos kurso svyravimai ir priežastys

Dideli naftos kainos svyravimai gali turėti labai pastebimą efektą pasaulio šalių ekonomikoms. Nors šiuo metu naftos kaina yra pastebimai nusmukusi nuo praėjusių metų vasarą pasiektų absoliučių aukštumų, kuomet už vieną barelį žaliavinės naftos buvo mokama beveik po 150 JAV dolerių, tačiau šalių, kurios turi didelius naftos rezervus, laukia dideli pelnai, nes naftos paklausa rinkoje ir toliau auga.

According to the above, the real price of gold, Pg, is negatively related to the real, long-term interest rate, r, where Gn represents the nonmonetary gold stock, D(Gn) is the service flow or marginal dividend (that is, the return in dollars) and the real, long-term interest rate serves as a proxy for the return on alternative assets such as physical capital and bonds in the steady state when the demand for gold and the gold stock are time invariant, Pg = 0 and Gn = 0

Šiuo metu rinkoje už rūšies žaliavinės naftos barelį yra mokama maždaug po 71 JAV dolerių (www.finasta.lt, 2010). 2009 metais, kaip ir 2008 m., naftos kainos rinkoje neišvengė labai didelių ir pastebimų svyravimų, kuriuos lėmė spekuliantų veiksmai ir nuotaikos rinkoje. Dar 2009 metų pradžioje už barelį žaliavinės naftos rinkoje buvo mokama po maždaug 42 dolerius. Vienu metu naftos kaina rinkoje buvo nusileidusi beveik iki vos 33 dolerių už barelį ribos. Tačiau daugelio pasaulio šalių vyriausybių pradėti vykdyti ekonomikos skatinimo veiksmai, bei Centrinių bankų vykdomą pigių pinigų politika, nuo šių metų kovo pradžios naftos kaina rinkoje kilstelėjo daugiau nei dvigubai. Šiuo metu žaliavinės naftos kaina rinkoje maždaug apie mėnesį svyruoja ties aštuoniasdešimt dolerių už barelį riba. Prie naftos kainos augimo prisidėjo ne tik atsigavusi paklausa, tačiau ir dolerio silpnėjimas kitų valiutų atžvilgiu.
Analizuojamoje literatūroje pateiktas grafikas parodo kaip kito naftos kaina įvykus kai kuriems pasauliniams reiškiniams. Tai tik įrodo faktą, kad naftos kursas nėra nepriklausomas ir veikiamas tik pirkimo – pardavimo sandorių. Įvairūs ekonominiai ar socialiniai reiškiniai, tokie kaip karai, ekonominiai susitarimai, teroristiniai išpuoliai veikia „juodojo aukso” kaina. Veikimo kryptys yra skirtingos – tiek kainos augimas, tiek jos kritimas.

Paveiksle pateiktas prof. V. Miškinio atliktos analizės apibendrinimas. Čia parodyti įvykiai, kurie turėję įtakos kurso svyravimams. Išanalizavę šį paveikslą matome, kad pamažu krintantis naftos kursas buvo po Sueco krizės. Kainos mažėjimo tendencijos buvo po Irako ir Irano karo, kuris iš pradžių išaugino kaina, bet vėliau ji krito. Kainos turėjo priešingą kitimą t.y. kilo po tokių įvykių kaip Yom Kippur karo, Iraniečių revoliucijos (vėliau paveikta jau minėto Irano ir Irako karo kaina krito). OPEC susitarimo naftos gavybos sumažinimas, Rugsėjo 11 įvykiai bei vis labiau į priekį pagal suvartojama naftos kiekį veržiasi Kinija ir Indija, silpnėjantis JAV doleris pakėlė naftos kainas į naujas aukštumas. Didžiausia naftos kaina buvo pasiekta 2008 metai apie 140 – 150 JAV dolerių (www.oilprices.com/history, 2009). Šie faktai įrodo naftos kurso svyravimų priklausomybę nuo globalinių reiškinių.
Turime pripažinti, kad nieko nevyksta be priežasties. Tad ir naftos kaina nekinta šiaip sau. Įvairiems svyravimams įtakos turo skirtingi veiksniai. Jų yra keletas. Ir skirtingi autoriai išskiria skirtingus veiksnius. Išsamesnei analizei parinkta 5 autorių/šaltinių pateikiami didžiausią įtaką darantys veiksniai. Investuotojas atkreipęs dėmesį į šiuos veiksnius gali tiksliau numanyti pokyčius rinkoje ir taip padidinti savo investicijų pelningumą.
Jom Kipuro karas

Lietuvos ir užsienio autoriai išskiria įvairias naftos kurso svyravimų priežastis (2 lentelė). V. Miškinis (2003), Yousefi, Wirjanto (2005), Bjornlando (2009), Zagaglia (2010) nuomonės sutampa išskiriant kaip svarią naftos kurso svyravimų priežastį – OPEC. OPEC – daugianacionalinė organizacija, kuri koordinuoja naftos politika ir ekonominę pagalbą tarp naftą išgaunančių tautų (Columbia Electronic Encyclopedia, 2009). Sąjungą sudaro dvylika naftą eksportuojančių valstybių: Alžyras, Angola, Ekvadoras, Irakas, Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kuveitas, Libija, Nigerija, Saudo Arabija, Venesuela. Organizacijai didelę įtaką pasaulio naftos rinkoje suteikia tai, kad jos narės išgauna apie 40 proc. pasaulyje suvartojamos naftos. OPEC naftos gavybos kvota – OPEC priimtas ir patvirtintas didžiausias leidžiamas išgauti žaliavinės naftos kiekis organizacijai bendrai ir atskirai kiekvienai narei. Kvotos nustatomos tik vienuolikai organizacijos narių, nes Irakui netaikoma naftos gavybos kvotos apribojimai. Visgi istoriškai OPEC valstybės išgauna daugiau naftos nei joms leidžia kvotos.
Antra reikšminga priežastis – ekonominė ir finansinė padėtis JAV. A. Yousefi ir T. S. Wirjanto (2005) savo darbe nuodugniai nagrinėdami JAV dolerio ir naftos kainos ryšį įrodo jo tamprumą ir nepertraukiamumą. 2 lentelėje paminėti autoriai taip pat įžvelgia šios priežasties reikšmingumą. Taip pat dar tarp priežasčių minimos spekuliacija prekių biržose, pasaulinė paklausa ir pasiūla ar net reali palūkanų norma (Gillman, Nakov, 2009). Apibendrinus autorių nuomone galima teigti, jog naftos kurso svyravimų priežastys yra globalaus pobūdžio. Galima teigti, kad įvykis vienoje šalyje gali pakeisti situaciją kitoje valstybėje ar net visame pasaulyje.

Taip pat teigiamus aspektus įžvelgęs M. Lewisas (2008) įspėjo, kad dabartinės naftos kainos primena prieš dešimtmetį pasaulį ištikusią „dot-com” krizę, kai smarkiai krito informacinių technologijų bendrovių akcijų kainos. Pasak jo, anuomet akcijų kainos buvo pervertintos ir jos kilo tol, kol buvo tikinčių bendrovių augimu. Aukštos naftos kainos gali lemti ir teigiamus pokyčius, kaip kad nutiko 1973-iaisiais. Jau dabar transporto priemonių gamintojai spartina planus kurti ekologiškus hibridinius automobilius, kuriuos eksploatuoti būtų gerokai pigiau už varomus vien benzinu ar dyzelinu. Prieš kelis

dešimtmečius įvykusi naftos krizė privertė ieškoti pakaitalo šiai žaliavai elektros gamyboje. Tad Galbūt dabar atėjo automobilių eilė pakoreguoti savo techninę sudėtį. Savęs išlaisvinimas nuo priklausomybės nuo naftos gali žymėti žmonijos progreso pasiekimų 21-ajame amžiuje piką. Toks pasiekimas gali paskatinti kitų naujoviškų produktų – plastmasių, vaistų, trąšų ir kitų chemikalų gamybą, kuri dabar „suvalgo” 16% pasaulio išgaunamos naftos ir tuo pačiu prisideda prie augančio sergamumo vėžiu bei kitomis ypač sunkiomis ligomis. Jau atėjo laikas pereiti prie „rafinuotesnių” energijos šaltinių, ir tokį poreikį toliau didins kainos keliami paklausos pokyčiai.
Naftos kurso svyravimus lemia tiek gamtinės (pavyzdžiui, šalta žiema)priežastys, tiek socialiniai (karai, perversmai, teroristiniai išpuoliai), tiek administraciniai (t.y. OPEC nutarimai) veiksniai. Galima teigti, kad naftos kainai didžiausią įtaką turi veiksniai susiję su šios žaliavos pasiūla. Pasiūlą formuoja kasybą organizuojančios įmonės. Kaip žinoma didžioji dalis įmonių priklauso OPEC susivienijimui. Tad vienareikšmiškai galima teigti, kad OPEC politika ir organizacijos viduje vykstantys procesai yra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso naftos kaina.

1.4. Aukso kurso svyravimai ir priežastys

Žvelgdami į aukso kainos kitimo grafiką pastebime, kad aukso kaina sparčiai kyla aukštyn. Apie galutinę šio kilimo skaitinę išraišką vyksta daug diskusijų. Vieni teigia, kad kaina nesustos ties 2000 JAV dolerių už unciją ir kils net iki 5000 JAV dolerių. Kiti teigia, kad greitai bus pasiektas pikas ir įvyks vadinamas „burbulo sprogimas”. Po šio įvykio kaina sparčiu tempu kris žemyn. Taip jau vieną kartą buvo nutikę 1980 – aisiais. Aukso vidutinė kaina tuo metu buvo apie 700 JAV doleriai. Remiantis http://www.goldprice.org/buying-gold/2008/01/what-happened-to-gold-price-in-1980.html duomenimis, 1980 sausį auksas pasiekė to meto rekordą – 850 JAV doleriai už unciją. Po šio stulbinančio pakilimo aukso kaina vėliau drastiškai krito žemyn, bandė vėl kilti bet ilgesni laikotarpį liko 300 – 400 dolerių intervale. Žemiausia kaina buvo 1999 liepos 20 (253 JAV doleriai) (http://www.kitco.com/londonfix/gold.londonfix99.html). Šioje atkarpoje įvyko lūžis ir nuo tada, auksas ėmė kopti i naujas aukštumas.

Užsienio ir Lietuvos autoriai išskiria skirtingas aukso kurso svyravimų priežastis (1 lentelė). Tai galima paaiškinti kaip skirtingą, priklausomai nuo išsilavinimo, praktikos ir apskritai pasaulio ir jame vykstančių reiškinių suvokimo, vertinimo kriterijų taikymą. Mokslininkai savo darbuose išskiria daugiau nei 2 priežastis. S. Fiscor (2003) ir M. Solomon (2009) nuomonės sutampa kalbant apie tai, kad viena iš priežasčių yra JAV dolerio kurso kitimas. H. Adibey bei F. Fei (2009) mini panašią priežastį – JAV infliaciją. Keturi autoriai pabrėžia priežastį susijusią su politinėmis priemonėmis (Fiscor, 2003; Davidson, Faff ir Hillier, 2003; Aggarwal, Lucey, 2006; Povilauskas, 2008; M. Solomon, 2009). Viena priežastis panaši į su naftos kainos pokyčiais susijusiomis priežastimis. Teigiama, kad žaliavų gavyba užsiimančios įmonės ar šalys turi ypatingai palankią terpę žaliavų kiekio reguliavimui, o tai turi įtakos ir kainai. Cai, Cheung ir Wong (2001) iš kitų autorių išsiskiria tuo, kad priežastingumo ryšių ieško ne pasaulinio lygio mastu, o analizuodami šalies vidaus aplinka: užimtumą, BVP, Vartotojų kainų indeksą ir asmenines pajamas. Jie koncentruoja dėmesį ne į objektą, o į subjektą – investuotoją. Įsigilinus į moksliniame straipsnyje išdėstytus argumentus, šios priežastys suprantamos. Jei nebus kam investuoti, tada nereikės produktų į kuriuos būtų galima investuoti. Tuo tarpu vienintelis T. Poviliauskas (2008) kaip priežastis išskiria nepalankias oro sąlygas ir nelaimingus atsitikimus kasyklose. Aggarwal ir Lucey (2006) – autoriai, kurie atkreipia dėmesį į psichologinius barjerus. Apibendrinus autorių nuomone galima teigti, jog aukso kurso svyravimų priežastys yra tiek mikroekonominio, tiek makroekonominio lygio. Taip pat įtakos turi ne tik ekonominiai ar socialiniai reiškiniai, bet ir klimatiniai ar net psichologiniai įvykiai. 3 lentelėje pateiktos nagrinėtos autorių nuomonės, dėl aukso kainos kilimo priežasčių.

Taigi kaip teigiama goldinstitute.net tinklalapyje aukso kaina nuo 2001 praėjo du etapus: dolerio vertės kritimą ir bulių rinką (kai buvo galima uždirbti dideles pajamas iš dolerio kainos kitimo). Šiuo metu aukso kaina yra trečiame masinio spekuliavimo etape, kur kaina neturi pastovios tendencijos ir svyruoja kiekvieną dieną. Tad sandoriai vykdomi labai intensyviai. Ši turto rūšis turėtų pasidaryti žymiai efektyvesnė nei tradicinės turto klasės kaip akcijos, obligacijos ar nekilnojamasis turtas artimiausius 5¬10 metų. JAV naudojamas didžiulis biudžetas, prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas įrodo faktą, kad JAV yra didžiausias skolininkas pasaulyje. Dolerio neužtikrintumas, politiniai neramumai, tarptautinis terorizmas, ekonomikos svyravimai dėl prekybos nafta įvairių aspektų rodo besitęsianti pagerėjimą aukso kainoje. Ir tai teikia investuotojams realias priežastis investuoti į auksą su tikėtina nauda.
Visuomenė ieškodama geriausios savo pinigų apsaugos, didelius lūkesčius deda į šį brangųjį metalą. Turime pripažinti, kad toks požiūris teisingas. Tačiau mes mėgstame kraštutinumus. Kaip lengvai dalijami kreditai ir nekilnojamo turto paklausa sukėlė turto burbulą, taip sparčiai didėjanti aukso paklausa ir dar sparčiau kylanti jo kainą brandina dar vieną burbulą. Aukso kaina JAV doleriais jau pasiekė rekordą – viršijo 1200 JAV doleriai/Tr.unc. ir pasak ekspertų tai dar nepabaigia. Tad gal reiktų investuoti? Gal ir reiktų. Tik derėtų prisiminti, kad nereikėtų to daryti aklai. Tokie dalykai kaip makro ir mikro analizė, aukso kainų grafikų analizė bei įvairūs ekspertų patarimai, turėtų būti kelrodė žvaigždė į pelningas ir priimtinos rizikos investicijas.
Išanalizavus skirtingų autorių pateiktus aukso kainą formuojančius veiksnius, galima išskirti dar viena t.y. investuotojų lūkesčius. Tai labai svarbus veiksnys, turintis reikšmingą sudedamąją dalį formuojantis aukso paklausai. Šis psichologinis veiksnys formuoja žmogaus, tame tarpe ir investuotojo, ateities vizijas ir planus. Vedamas teigiamų ekonomikos vystymosi lūkesčių jis gali neinvestuoti į auksą (nes kaip teigiama darbe, investicijos į auksą sąlygotos norint apsaugoti turtą nuo neigiamų ekonominių reiškinių). Priešinga pozicija – investuoti į auksą nematant jokių kitų pelningų ir sėkmingų investavimo galimybių. Manyčiau, kad dalis šio veiksnio atsispindi bendrojo vidaus produkto rodiklio, vartotojų kainų indekso bei palūkanų normos skaitinėse išraiškose. Tačiau tikslinga ateityje būtų bandyti metodologiškai apibrėžti vartotojų lūkesčius. Šis rodiklis būtų naudingas ne tik darbe minimos žaliavos tikslios kainodaros nustatymui, bet ir patikslintų kitus svarbius ekonominius rodiklius.

1.5 Investavimo būdai į aukso ir naftos rinkas

Iš visų tauriųjų metalų, auksas yra labiausiai populiarus kaip investicija. Investuotojai paprastai perka auksą tikėdamiesi apsisaugoti nuo bet kokios ekonominės, politinės, socialinės ar valiutos krizės. Tokios krizės sąlygoja investicijų rinkos nuosmukį, didėjančią valstybės skolą, valiutos nepakankamumą, infliaciją, karą ir socialinius neramumus. Nafta taip pat yra plačiai prekiaujama biržoje, bet paprastam investuotojui, akivaizdu, nėra praktiška saugoti kelis litrus ar tonas barelių naftos. Tad toliau darbe pateikiama kokiais būdais galima investuoti savo lėšas į aukso ir naftos rinkas.
Visų pirma pateikiami investavimo būdai į auksą. Investicijos į auksą yra labai senas investavimo būdas, vertintas kaip praėjusių laikų relikvija. Investicijos į auksą ir kitus brangiuosius metalus (sidabras, platina, paladis) visais laikais buvo vertinamos kaip saugi užuovėja krizių ir pasaulinės konjunktūros nepastovumo sąlygomis. Dabartinėje situacijoje, kai įprastinės investicijos į vertybinius popierius ar nekilnojamąjį turtą atneša mažiau pelno arba tik nuostolius (2008-2009 metų pasaulio finansų rinkų situacija), vis daugiau privačių investuotojų savo lėšas investuoja į brangiųjų metalų lydinius. Auksas 2009-aisiais nevienam investuotojui tapo saugia užuovėja, siekiant apsisaugoti nuo finansų rinkas kankinančių sukrėtimų.
a) Aukso luitas. Tradiciškiausias investavimo būdas – aukso luito pirkimas. Kai kuriose šalyse,
tokiose kaip Argentina, Austrija, Lichtenšteinas ir Šveicarija, jie gali būti lengvai perkami ir parduodami
bankinėje rinkoje. Lydiniai parduodami įvairiausių dydžių, pavyzdžiui, 400 Trojos uncijų svorio (apie
12,5 kg), 1 kg lydinys. Taip pat prekiaujama ir mažo nominalo aukso plokštelėmis, tokio kaip 1 taelio
dydžio (1,2 Trojos uncijos arba 37,3 g), 10 ar 1 Trojos uncijų svorio, 10 gramų ar net 1 tolos (11,398 g)
svorio.
Aukso luitai gali būti laikomi tiesiogiai (investuotojas laiko pas save arba asmeniniame seife) arba netiesiogiai (laikomas banke, jo seife, investuotojo vardu). Dėl daugelio sunkumų susijusiu su gryno aukso luitų transportavimu, saugojimu bei tikrinimu, tarp smulkiųjų investuotojų populiarėja investuoti į aukso luitus per specialias aukso sąskaitas, kur aukso pirkimas užfiksuojamas elektroninėje erdvėje. Parduodami aukso luitai, tokie kaip 1, 10 Trojos uncijų, 1 kg ir 100 gramų lydiniai, yra 99,99% grynumo. Visi aukso lydiniai parduodami su sertifikatais.
b) Monetos. Kitas gana populiarus būdas yra aukso monetų įsigijimas. Paprastai auksinės monetos įkainojamos pagal svorį plius premija už neatidėliotiną aukso sandėrį. Didžiausi Šveicarijos ir Lichtenšteino bankai perka ir parduoda šias monetas per savo banko sąskaitas. Viena iš populiariausių yra Amerikos Erelio lydinio moneta, kuri yra garantuota Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės ir apyvartoje cirkuliuoja jau per 160 metų. Monetos leidžiamos keturių nominalų, kur ant kiekvienos jų nurodytas gryno aukso kiekis. Šis procesas kuruojamas JAV Iždo departamento. Standartinė auksinė erelio monetos praba yra 0,916 ir jos vertė 50 JAV dolerių. Tikrasis monetos aukso kiekis yra 1 Trojos uncija, bet monetos yra kaldinamos ir V2, Vi ir 1/10 uncijos dydžio.
c) Biržoje prekiaujami fondai. Tai biržoje listinguoti fondai, susieti su įvairiomis finansinėmis priemonėmis. Proceso pradžioje ETF valdytojas sukuria investavimo strategiją, fondo sudėtį ir taisykles, vėliau gaunami visi būtini leidimai ETF veikti vertybinių popierių rinkoje ir sukuriamas ETF fondas. Priklausomai nuo fondo investavimo strategijos ir sudėties, nuperkamas atitinkamas vertybinių popierių paketas, kuris yra laikomas kaip depozitas banko sąskaitoje bei atlieka garantijos funkciją. ETF prekyba vyksta analogiškai kaip ir prekyba akcijomis. Skirtumas yra tik tas, kad ETF vieneto kainos pokytis priklauso ne nuo vienos akcijos, bet atkartoja vertybinių popierių krepšelio, su kuriuo jis yra susietas, vertės pokytį. ETF vieneto kaina kinta priklausomai nuo jų paklausos bei pasiūlos, ETF kainos pokytį ir
/ ar savo investicijos į ETF rezultatą galima matyti ne kas mėnesį ar dieną, o minučių ar net sekundžių tikslumu, todėl, reikalui esant, galima operatyviai reaguoti, taip išvengiant didesnių nuostolių ar greitai užfiksuojant pelną. Tai ir yra vienas pagrindinių šio investavimo instrumento privalumų.
Auksu šiuose fonduose yra prekiaujama kaip akcijomis stambiose vertybinių popierių biržose Londone, Niujorke ir Sidnėjuje. Pirmasis aukso ETF „Gold Bullion Securities” buvo išleistas 2003 metų kovą Australijos VP biržoje.
Aukso ETF yra lengvas būdas gauti tam tikrą naudą iš aukso kainos neturint pas save aukso luito. Šiose biržose taikomi pakankamai maži komisiniai už prekybą bei nedidelis metinis saugojimo mokestis. Metinės fondo išlaidos: saugojimas, tvarkymas, draudimas, padengiamos parduodant maža dalelę aukso iš kiekvieno aukso sertifikato. Tad bėgant laikui aukso kiekis kiekviename sertifikate palaipsniui mažėja.
d) Aukso sertifikatai. Šis nuosavybės sertifikatas laikomas aukso investuotojo vietoj gryno aukso lydinio leidžia jam saugiai pirkti ir parduoti auksą be jokių nepatogumų dėl fizinio aukso perdavimo. Tokie sertifikatai gali būti vadinami pirmieji popieriniai banko banknotai, kurie buvo išleisti 17 a. Anglijos ir Nyderlandų auksakalių, kurie užtikrindavo saugų klientų aukso lydinių saugojimą. Po dviejų dešimtmečių jie buvo pradėti naudoti JAV, kai JAV Iždo departamentas tokiais sertifikatais garantuodavo galimybę įkeisti auksą. Vėliau tai buvo uždrausta. Šiomis dienomis tokie sertifikatai vis dar išduodami pagal aukso fondo programas Australijoje ir JAV bei Vokietijos ir Šveicarijos bankų.
e) Prekybinės sąskaitos. Dauguma Šveicarijos bankų siūlo aukso sąskaitas, kuriose auksas tiesiogiai gali būti perkamas ir parduodamas kaip bet kokia užsienio valiuta. Skaitmeninės aukso sąskaitos ir BullionVault (internetinėje erdvėje aukso lydinių keitimo ir fizinio saugojimo teikėjas) dirba panašiu principu. Aukso prekybinės sąskaitos bazinis aktyvas yra grynasis auksas. Kaip žinoma, viena Trojos uncija aukso (troy oz) = 31.10348 gramų. Auksinės sąskaitos bazinė valiuta yra Golden Unit -„auksinis vienetas” – kuris kotiruojamas pagal kursą 1/1000 nuo Trojos uncijos aukso kainos. Golden Unit kursas atvaizduojamas kaip santykis auksas/JAV doleris (XAUUSD, MetaTrader4 terminalo prekybos instrumentų sąraše). XAUUSD yra tiesiog GOLD prekybos instrumento kaina (tai yra ne mažesnės kaip 995 prabos grynojo aukso kaina), padalinta iš 1000. Prekiauti XAUUSD negalima, nes tai yra tik pagalbinis kursas, kuris naudojamas kitoms prekybinėms operacijoms perskaičiuoti. „XAU” – tai tarptautinis Trojos uncijos aukso žymėjimas, pagal cheminį elementą Au (Aurum). XAUUSD pagal savo savybes, faktiškai, yra valiutų pora, todėl visi prekybinės sąskaitos parametrai (balansas, laisvosios lėšos, užstatas) yra perskaičiuojami pagal šios poros kursą realaus laiko režime. Jūs galite papildyti auksinę prekybinę sąskaitą, pervedant bet kokią sumą valiutomis (USD, EUR ar LTL). Piniginės lėšos bus automatiškai konvertuotos į auksinius vienetus pagal rinkos kursą tuo laiko momentu. Todėl balansas ir visos prekybinės operacijos auksinėse sąskaitose atvaizduojamos suprantamu ir patogiu būdu – kiekvienas depozito vienetas (1.00) prilyginamas 1/1000 Trojos uncijos daliai.
Nuimant pinigus iš auksinės sąskaitos, auksiniai vienetai konvertuojami į pasirinktą valiutą pagal XAUUSD rinkos kursą arba pagal kryžminį kursą (XAUUSD bet kokios kitos valiutos atžvilgiu).
f) Išvestinės finansinės priemonės, CFD ir lažybos. Išvestinės finansinės priemonės, tokios kaip aukso išankstiniai, ateities ir pasirinkimo sandoriai, prekiaujama įvairiose pasaulio šalyse tiesiogiai privačioje rinkoje. JAV aukso ateities sandoriais prekiaujama COMEX (New York Commodities Exchange) ir NYSE Liffe US. Indijoje – NCDEX (Nacional Commodity and Derivatives Exchange) ir MCX (Multi Commodity Exchange. Tokios firmos kaip Cantor Index, CMC Markets, IG Index and City Index, visos veikiančios Didžiojoje Britanijoje, teikia CFD (sandoriai dėl kainų skirtumo – kai susitariama tarp dviejų šalių, t. y. pirkėjo ir pardavėjo, pagal kurį viena iš šalių sumoka kainų skirtumą tarp pagrindinės finansinės priemonės esamos rinkos kainos ir pradinės kainos, sutartos sandorio sudarymo dieną) ar lažybas dėl aukso ateities kainos.
g) Aukso kasybos bendrovės. Čia ryšys su auksu siejamas per aukso kasybos kompanijos akcijas. Jei aukso kaina kyla, tai galima tikėtis, kad ir kasybos kompanijos pelnas didės, tad didės ir akcijos kaina. Tačiau yra daugybė kitų veiksnių į kuriuos turi būti atsižvelgta. Tokiu atveju galima teigti, jog ne visada akcijų kaina kils, kai kils aukso kaina.
Toliau darbe pateikti investavimo į naftą būdai:
a) Ateities sandoriai rinkoje. Šie sandoriai gali būti geriausias pasirinkimas daugeliui
investuotojų ir spekuliantų. Vienas iš privalumų būtų ateities sandoriai vykdomi pagal būsimą kainų
skirtumą, todėl investuotojui nereikia apmokėti visos kontrakto sumos, o tik atsargos ir priežiūros
reikalavimo įvykdymui reikalingą pinigų sumą. Paprastai standartinio naftos ateities sandorio, kurio
vertė apie 90000 JAV dolerių, atsargos reikalavimas yra apie 4000 JAV dolerių.
b) Naftos ETF. Jau prieš tai buvo minėta kas yra ETF, skirtumas toks, kad čia kalbama apie tuos,
kurie yra susieti su naftos kurso svyravimu. Tokia investavimo politika nereikalauja specialių žinių apie
finansų rinkas. Tačiau, tai negarantuoja, kad fondai seks naftos kainos judėjimą. Kaip rodo praktika,
daugelis tokių fondų nesekė naftos kainos ir taip nuvylė investuotojus.
c) FOREX rinka. Kanada aprūpina Ameriką savo nafta, todėl šių šalių valiutų pora
JAVdol./Kanados dol. (USD/CAD). Turi glaudžius ilgalaikius atvirkštinės koreliacijos ryšius. Tai
reiškia, kad kai naftos kaina pakyla šių valiutų santykis krinta žemyn. Labai glaudus ryšys sieja ir kitą
valiutų porą – Kanados dol./Japonijos jena (CAD/JPY).
d) Naftos VP. Pagrindinių naftos bendrovių naftos VP yra glaudžiai susiję su šios žaliavos kaina.
Tai gali būti labai patrauklus būdas investuoti į naftą. Ši galimybė gali būti įgyvendinta per VP
maklerius. Daugelis CFD maklerių leidžia prekyba naftos VP siekiant naudos iš jų kainų skirtumo, tačiau ši prekyba dažniausiai yra susijusi su didelėmis finansinėmis išlaidomis.
Išvardinti investavimo būdai rodo plačias investicijų paskirstymo galimybes. Kiekvienas investuotojas gali pasirinkti sau priimtiniausią variantą, įvertinęs rizikos ir pelno santykį. Laikui bėgant atsiranda vis nauji investavimo būdai. Šį reiškinį skatina kelios priežastys: senkančios aukso ir naftos atsargos bei noras sukurti kuo patrauklesnes aukso ir naftos rinkas, tenkinančias įvairių investuotojų norus, taip siekiant kuo didesnės investicijų koncentracijos jose.

1.6. Investicijos į auksą ir naftą: už ir prieš

Nagrinėjant įvairius šaltinius, kuriuose rašoma apie galimas investicijas į auksą, pastebimos dvi nuomonės: vieni autoriai išskiria teigiamus investicijų į auksą požymius, kiti – neigiamus. Analizei pasirinkau atsitiktinius du šaltinius. Viename jų atsispindi teigiama nuomonė kalbant apie investicijas į auksą, kitame – neigiama. Plačiau juos panagrinėkime.
Pirmame straipsnyje A. Mockevičiaus (2009) nuomone, auksas – tai stabili ir ilgalaikė investicija, kuri yra patikima perspektyvoje. Paprastai aukso kaina ženkliai nereaguoja į nevykusius politinius sprendimus, kurie gali iššaukti hiperinfliaciją šalyse. Ekonominės suirutės taip pat nesumenkins aukso kainos, greičiau priešingai http://vz.lt/Print.aspx?ArticleID=195a66d6-88bd-43c2-934b-d91ca99ac119 (2009). Teigiama, kad pinigai ir vertybiniai popieriai, esantys elektroniniame formate, taps labai pažeidžiami, įvykus kardinalioms permainoms šalyje ar pasaulyje, dėl to jų apyvarta gali būti sutrikdyta. Tuo tarpu auksas, kurį investuotojai fiziškai turės savo nuosavybėje, patys galės spręsti tolimesnį šio turto likimą. Jau istoriškai susiklostė, kad santaupos aukso pavidale padėdavo žmonėms išvengti skaudžių pasekmių ištikus ekonominiams neramumas ar politinėms reformoms. Svarbiausias šios investicijos tikslas – apsaugoti pinigų vertę. Nagrinėjamame straipsnyje pateikiami tokios investavimo formos privalumai:
• tai apsaugotų santaupas ištikus ekonominei krizei ar esant staigioms ir nemalonioms permainom valstybėje;
• jūsų šiandien uždirbti pinigai, išsaugotų savo kainą ir po vienerių, penkerių ar dešimties metų.
• ES netaikomas pridėtinės vertės mokestis;
• išvystytos prekybos tradicijos visame pasaulyje;
• saugojimo laikas neribotas, atsparus rūdijimui, senėjimui, sudegimui ir pan.;
Tačiau kaip ir visada yra priešinga nuomonė. Kitas pasirinktas šaltinis steadfastfinances.com išskiria 10 priežasčių, kodėl investuotojai turėtų nesižavėti šia investicija.
1. Auksas tapo pirmųjų puslapių žinia. Tai kelia įtarimą, kodėl taip aktyviai skatinamos investicijos į auksą. Tai gali būti susiję ne tik su galimybę pelningai investuoti, bet ir smarkiai rizikuoti.
2. Aukso burbulo tikimybė. Pasak šaltinio, šis reiškinys tampa vis labiau tikėtinas. Manau, kad žinant, kas nutiko sprogus nekilnojamojo turto burbului, reiktų adekvačiai vertinti naujojo burbulo grėsmę.
3. Auksas yra užtikrintas dalykas. Reikia atkreipti, kad šio užtikrinto dalyko vertė per 5 metus išaugo dvigubai. Be to, nekilnojamasis turtas taip pat buvo užtikrintas dalykas.
4. Žmonės juoksis ir išjuoks tave, jei tu imsi svarstyti apie burbulą. Autoriaus nuomone tai įmanoma, tačiau ir įmanoma tai, kad tavo spėjimai pasitvirtins, o tuo labiau, jei atrasi kokių įrodymų, ir besijuokianti minia gali tapti neteisi.
5. Kiekvienas mėgina padidinti savo pinigų kiekį aukso karštinės metu. Faktas, kad labai daug žmonių sujudėjo į aukso verslą. Tai iš kur gali būti tokia didelė investicijų grąža?
6. Kokia tikroji aukso vertė? Šiuo metu vyksta aktyvi prekyba auksu vadinasi tuo pačiu metu vyksta ir tam tikros spekuliacijos. Pirkimo – pardavimo sandoriai vykdomi vienu kompiuterio pelės mygtuko paspaudimu. Tai gal aukso kaina nėra tokia, už kiek ji yra pardavinėjama rinkoje?
7. Auksas gamina neapčiuopiamas pajamas. Skirtingai nei nekilnojamasis turtas, akcijos ar kitos dividendus duodančios investicijos, auksas negeneruoja pajamų. Pavyzdžiui, jeigu tu buvai 20-čiai metų paslėpęs Amerikos Auksinių monetų, tu būsi priverstas pasikliauti ir tikėti, kad aukso vertė po 20 bus didesnė nei tada kai jas įsigijai. O jei tai bus laikotarpis po ekonominio burbulo sprogimo, tada prireiks dar kelių dešimtmečių, kad atgauti investicijas.
8. Kas šiais laikais naudojasi auksu? Ar gali parduotuvėje atsiskaityti auksu vietoj savo kreditinės kortelės? Nė vienas prekybos taškas nenorėtų priimti auksinių monetų, kur tokia atsiskaitymo forma jau nebenaudojama nuo Didžiosios depresijos laikų.
9. Auksas gali nebūti pati geriausia investicija apsaugai nuo infliacijos. Auksą tu gali tik užrakinti ir tikėtis, kad jo nepavogs, o tuo tarpu dujos, ryžiai, net galvijai turi daugiau naudingumo (vartojimo lygmenyje). Juos gali panaudoti kurui, maistui ar kaip kitaip naudingai panaudoti. Autorius ironizuoja, kad auksą gali būti valgomas mažais kiekiais, bet vargu ar kada iš jo pasidarysi kepsnį.
10. Spekuliantai, spekuliantai, spekuliantai.
Išanalizavus abu straipsnius, negalima griežtai teigti kuri pusė yra teisinga. Tiek vienas, tiek kitas šaltinis pateikia gana svarius argumentus palaikančius pasirinktą poziciją. Kiekvienas investuotojas turi spręsti ir skaičiuoti pats. Nes pasaulis ir jame vykstantys procesai nėra stabilūs, viskas nuolatos kinta. Be to, galima daryti išvadą, kad aukso paklausos išaugimas, kaip šiuo metu saugiausios investicijos, skatina aukso pardavimo taškų kūrimąsi (socialiniu požiūriu, kuria naujas darbo vietas). Taip ir įvyko Lietuvoje. Šių metų sausio 29 dieną įsikūrė UAB „AurumLT” užsiimanti investicinio aukso prekyba.
Investuotojas visada siekia, kad pinigai kurtų pinigus t.y. investuodamas tam tikrą sumą pinigų jis siekia ne tik atgauti tą pačią sumą, tačiau ir gauti tam tikro dydžio naudą. Galima investuoti į įvairias sritis. Naftos rinka – ne išimtis. Išanalizavus straipsnius galima pastebėti, kad daugelis ekspertų pataria savo investicinius portfelius diversifikuoti, t.y. pinigus investuoti į skirtingas sritis skirtingomis sumomis. Pasak ekspertų į su nafta susietus investicinius vienetus reikėtų investuoti nuo 5 iki 10 % savo investuojamų pinigų. Kodėl fondai? O todėl, kad vidutiniam investuotojui nėra galimybių tiesiogiai investuoti į naftos rinką. Šiuo metu vėl stebimas naftos kainos kilimas, gal pats metas investuoti ir iš to uždirbti? O gal tai tik spekuliacijos rezultatas?
Turime sutikti su faktu, kad iš dalies juodojo aukso kainas išpučia ir investuotojai, prekiaujantys išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su naftos kainos indeksu. Tyrimų bendrovės „Sixth Man Research” duomenimis, investicijos į fondus, susietus su žaliavomis, yra išaugusios nuo keliolikos milijardų JAV dolerių 2003-iaisiais iki daugiau kaip 260 mlrd. šiemet. Įprastoje rinkoje išaugus paklausai ir pakilus kainoms padidėtų ir pasiūla, o kainos smuktų. Ši taisyklė negalioja naftai, nes padidinti jos gavybą sunku, ir ne dėl ją išgaunančių bendrovių nenoro (juk joms tai užtikrintų papildomus milijardus pelno) ar besibaigiančių naftos išteklių (nuolat randama naujų šaltinių ir būdų, kaip efektyviau išnaudoti esamus). Savaitraštis „The Economist” nurodo, kad naftos kainą pakėlė smarkiai padidėjusios gavybos sąnaudos (Matuliauskas, 2008).
Išvestinių finansinių priemonių įtaka naftos ir kitoms žaliavų kainoms yra. Tačiau kalbant apie tai, kokio ji masto, šis aspektas vertinama įvairiai. Svarbus faktas tas, kad didžiąją dalį prekybos sudaro būtent tos išvestinės priemonės, o ne prekyba realia žaliava. Tad pagal spekuliantų poreikį tos kainos gali smarkiai svyruoti. Jei matoma stabilizacija, tikimasi ekonomikos augimo, fiksuojamas spartus Kinijos ekonomikos augimas, visa tai yra prielaidos, kad ateityje naftos produktų paklausa išaugs, o investuotojai siekia užbėgti įvykiams už akių.
JAV institucijos skiria daug dėmesio šiai rinkai ir ne veltui. Tačiau susiduriama su tam tikromis problemomis, kai imama kalbėti apie kontrolės procesą. Turime pripažinti kad finansų rinkos ir su jomis susijusios institucijos yra labai didelio masto. Bandyti šią sistemą pakeisti radikaliai būtų nieko vertas, o maži pakoregavimai įtakos neturėtų. Be to, žaliavų rinka, tai tik vienas iš pavyzdžių. Ekonominiame sektoriuje yra daug sudėtingesnių rinkų, kurios taip pat nėra apsaugotos nuo įvairių spekuliacijų.
Įvairioms rizikoms išvengti yra vykdomi CDS, t. y. kredito rizikos draudimo sandoriai. Minėtos rinkos apimtis siekia keliasdešimt trilijonų JAV dolerių. Tai didžiuliai sandoriai ir jų rinkos svyravimai gali kelti grėsmę valstybių ekonomikoms. Pripažįstama, kad bėgant laikui finansinių priemonių galia vis augo ir dabar yra gana didelė. Be to galimybė daryti įtaką informacijos kanalams, gali padėti sukelti dar didesnius sukrėtimus. Kaip pavyzdį galime paimti investicinio banko „Lehman Brothers” bankrotą, kai akivaizdžiai buvo žaidžiama rinkose žinant, kad šis bankas bankrutuos ir prie bankroto jis buvo privestas atsisakius refinansuoti jo skolą. Tačiau atsisakę buvo apsidraudę nuo jo bankroto ir gavo didžiules išmokas (Matuliauskas, 2008).
Spekuliacinį atspalvį rinkai suteikia ir valstybės kišimasis į rinką. Valstybės kišimasis iškreipia rinką ir paprastai reiškia kainos šuolį – dažniausiai taip nestabilios vyriausybės šitaip bando gauti papildomų pajamų savo režimui išlaikyti. Taip pat dar vienas žaidėjas yra pats investuotojas, o tiksliau jo lūkesčiai, nuotaikos. 2006-ųjų pavasarį ir 2007 m. rudenį per kelis mėnesius nafta pabrango apie 20-30 proc. Taip atsitiko ne dėl geopolitinės situacijos pokyčių, staiga padidėjusio vartojimo ar dramatiškai sumažėjusių atsargų, o dėl to, kad investuotojams nusivylus nestabilia akcijų (finansų) rinka, padidėjo domėjimasis išankstiniu naftos pirkimu, tai atvėrė kelią naftą pirkti pigiau, bet kartu ir padidino jos kainą. Didieji naftos išgavėjai pripažino, kad tai svarbi naftos brangimo priežastis. Tad viena iš OPEC veiklos sričių tapo ieškojimas priemonių, kaip apsaugoti naftos rinką nuo per didelės spekuliacinės investuotojų įtakos jos kainai.
Pabaigai turime išskirti vieną svarbų dalyką. Investavimas į naftą yra labiau komplikuotas procesas nei investavimas į aukso rinką. Investuotojas negali to padaryti tiesiogiai. Fiziškai saugoti didesnį naftos kiekį yra labai brangu. Todėl pasirenkamos investavimo galimybės į išvestinius finansinius produktus. Pavyzdžiui, ETF fondai yra labai populiarus produktas norintiems investuoti į naftą. Tačiau jie neinvestuoja tiesiogiai į naftos statines, o perka ateities sandorius. Dėl šios priežasties naftos ETF fondai negali visiškai tiksliai atspindėti tikrosios naftos kainos. Tad čia galima numatyti ir didesnę spekuliacijų grėsmę.

1.7. Finansinio sprogimo prielaida ir indikatorius.

Ekonominiai procesai nėra stabilūs, jie nuolatos kinta taip atnešdami finansinį pakylėjimą ir nuosmukį. Per paskutinius penkis metus iš sėkmingo augimo pozicijos pasaulis nusirito į recesijos dugną. Sužinojome tokius ekonominius apibrėžimus kaip burbulai. Sulaukėme net vieno jo sprogimo (t.y. nekilnojamojo turto burbulas), kuris sąlygojo ekonomikos nuosmukį ir sąstingį. Tačiau ši skaudi patirtis nieko neišmokė ir pasaulis jau prabilo apie naujus „burbulus”: aukso ir naftos. Tačiau ar šios kalbos pagrįstos?
Iš daugybės informacijos šaltinių matome, kad aukso kaina jau didėja beveik dešimtmetį. Be to finansų analitikai teigia, kad ji ir toliau sėkmingai kils. Kai kurie analitikai jau prognozuoja, kad aukso kaina padvigubės. Tad iškyla klausimas: ar galima teigti, jog taip formuojasi dar vienas ekonominis burbulas? Paprastai įsitikinimas, kad prekė (šiuo atveju auksas) „brangs amžinai” liudija apie tikėtiną burbulą. Vienas iš finansinių burbulų keblumų yra tas, kad dauguma jo nepastebėti tol, kol jis nesprogsta. P. Krauth (2009) savo straipsnyje „Pasaulinio aukso burbulo trys kibirkštys” („The Three Triggers of the Global Gold Bubble”) analizuoja dabar susiklosčiusią esamą situaciją. Pagrindinė priežastis yra trilijonai JAV vyriausybės „paleistų” dolerių JAV ekonomikai padėti išlipti iš recesijos. Šie pinigai panaudoti ne prekių ir paslaugų kūrimui, o vartojimui. Tai skatina infliaciją. Taigi auksas tampa saugiausia „plūduriavimo” t.y. laukimo, kol ekonomika atsigaus, priemone.
Autorius pateikia modelį, apibūdina tris procesus, kurie rodo besiformuojantį aukso burbulą. Taigi yra trys stadijos:
1. Valiutos nuvertėjimas.
2. Investicijų paklausa.
3. Kulminacinis maniakiško pirkimo šėlsmas.
Pirmoje stadijoje, auksas tampa lyderiu tarp pasaulinių valiutų. Kadangi jo kaina matuojama JAV doleriais, šių finansinių priemonių vertė krinta, tad aukso kaina kyla.
Antroje stadijoje, auksas pradeda atsiskirti nuo dominuojančios valiutos (JAV dolerio). Kainos kilimas į gavo naują formą t.y. spartus kilimas aukštyn. Todėl užsienio investuotojai pradėjo vis labiau juo domėtis kaip galimybę išsaugoti vertę. Tiek individualūs, tiek profesionalių institucijų investitoriai siekia savo portfelių paskirstymo. Kylančios aukso kainos pritraukė per 2008 paskutinįjį ketvirtį 400% daugiau investicijų nei prieš tai. Vis lengvinamos sąlygos įsigyti vis didesnį kiekį aukso taip pat daro jį vis populiaresnį.
Autoriaus nuomone pirma stadija jau praeita ir neabejotinai užbaigta antra stadija. Tad anot P. Krauth (2009) žengiame į trečiąją. Visuomenė pagaliau supras apie progresinį aukso kilimą. Tai skatina dar didesnę aukso paklausą, kaina kyla. Šiuo metu kilimo grafikas arti vertikalaus kilimo, o tai yra spekuliacinės manijos praba – burbulas.
Tačiau yra ir kitų nuomonių. Pavyzdžiui, spėjama, kad aukso gavyba kasmet pridės po 450 tonų aukso, kas galėtų sumažinti aukso kainas ir panaikinti burbulo galimybę. G.P. Kaur (2010) septyniais požiūriais pateikia informaciją, kodėl aukso kainos kils.
• Techniškai – rodikliai rodo besitęsianti tauriųjų metalų kainų kilimą, signalizuoja, kad auksą ir sidabrą reikia pirkti.
• Istoriškai – auksas yra turtas, laikomas neužtikrintumo laikais, būtent šiame etape yra ir dabartinė pasaulio ekonomika. Taigi neapibrėžtumas dar viena priežastis kilti aukso kainai.
• Emociškai – smulkūs investuotojai labiau baiminasi rizikos nei didesnieji. Jie reaguoja t.y. investuoja domėdamiesi kasdienine informacija, kurioje teigiam , kad auksas yra pati tinkamiausia investicija norint apsaugoti savo turtą.
• Finansiškai – kai doleris „dvejoja”, auksas tęsia savo kilimą.
• Strategiškai – nepaisant to, kad rinkos pagreitį lemia dideli investiciniai bankai ir rizikos draudimo fondai, mažesni ilgo laikotarpio investuotojai praranda norą rizikuoti ir pradeda matyti aukso ETF’s ir akcijas kaip geresnę investavimo galimybę.
• Kūrybiškai – kūrybiška apskaita gali daryti įtaką galutiniam aukso kainos kilimui. Sklando gandai, kad biržos leidžia už aukso ateities sandorius atsiskaityti aukso ETF akcijomis, o ne tauriuoju metalu.
• Politiškai – Kinija yra išreiškusi savo ketinimą didinti aukso atsargas. Jų dviejų trilijonų ūkis, kurį jie buvo nuvertinę dėl ekonominės krizės, duoda finansinį pajėgumą judėti į nekilnojamo turto kaupimą visame pasaulyje, bei prekių įsigijimą grindžiamas strateginiais aktyvais, įskaitant ir auksą kaip pagrindinę apsaugą nuo JAV dolerio svyravimų.
Turime pripažinti, kad didelę reikšmę tam tikrai tendencijai turi didieji investuotojai. Aukso rinkoje dominuoja 3 bendrovės: „Soros Fund Management LLC”, „Paulson & Co.” ir „Touradji Capital Management LP”. Galima drąsiai teigti, kad daugelis smulkių investuotojų savo investavimo strategijas pagrindžia šių bendrovių veiksmais. O šiuo metu t.y. 2010 lapkritį šios įmonės dar padidino savo investicijas į auksą. Tad šis veiksnys taip pat turėtų parodyti, jog negresia joks aukso kainos burbulas.
Yra rizikos, kad silpnas JAV doleris gali sukelti kainų burbulą ir naftos rinkoje, o tai gali paskatinti vartotojus taupyti ir galbūt sukelti dvigubai gilesnę recesiją. Apie tokią grėsmę primena nesena istorija, kuomet pernai dėl silpno dolerio ir mažų palūkanų bei energiją intensyviai vartojančios Azijos naftos kaina rekordiškai šoktelėjo iki 150 dolerių už barelį, o tai prisidėjo prie pasaulinio ekonomikos nuosmukio. Perdėtai didelių naftos kainų baiminamasi nebe pagrindo. 2008 m. viduryje dėl kylančių energijos kainų vartotojams teko sumažinti išlaidas dar neprasidėjus finansų krizei. Dar vienas sukrėtimas vėl sumažintų poreikius, juo labiau, kad ekonomika tebėra silpna. Spėjama, jei naftos kaina pakils iki 100 dolerių (už barelį), pasaulinei ekonomikai tai padarys tokią pačią įtaką, kaip pernai buvę 147 doleriai (už barelį). Naftos pabrangimas daugiau nei 100 dolerių už barelį būtų pražūtingas Jungtinėms Valstijos, kurios yra didžiausios naftos naudotojos. Amerikoje vis dar didelis nedarbas, o

žmonės dar taupiai leidžia pinigus. O jei kenčia Amerikos ekonomika, tai šį neigiamą poveikį jaučia ir visas pasaulis.
Išanalizavus šių ekspertų nuomones bei susipažinus su šiuo metu pasaulyje vyraujančiomis nuomonėmis, galima teigti, kad aukso burbulo susidarymo galimybė yra tikėtina, tačiau negarantuotas faktas. Ekspertų nuomonių skirtumas skatina kiekvieną investuotoją nuodugniai įvertinti rinką ir investuoti pasirinkus sau tinkamą variantą. Manau svarbu nepamiršti to fakto, kad ekonominis pasaulis nėra pastovus. Tad ir nauji ne tik ekonominiai, bet ir politiniai, socialiniai ar psichologiniai reiškiniai gali suformuoti visai kitokias aukso kainos tendencijas ir išsklaidyti suformuotas prognozes.
Pakankamai gausus, analizuojamais klausimais, mokslinės literatūros pasirinkimas leidžia tinkamai atskleisti darbo temą bei įrodo jos aktualumą. Šioje darbo dalyje atskleista naftos ir aukso kainų svyravimus lemiančios priežastys. Pateikta jau egzistuojanti aukso kainos apskaičiavimo metodika. Išryškinti nagrinėjamų žaliavų ne tik investavimo priemonės, bet ir apskritai investavimo į šias rinkas privalumai ir trūkumai. Be to analizuojamas „finansinio burbulo” sprogimas tikėtinumo prasme. Atsižvelgiant į reikalingų metodų pritaikomumo galimybes, metodologinėje dalyje bus pateiktas tyrimo modelis, leisiantis atlikti naftos ir aukso kainų tarpusavio priklausomybės vertinimą bei įgyvendinti kitus darbe iškeltus uždavinius.

2. AUKSO IR NAFTOS KURSŲ SVYRAVIMŲ PALYGINIMŲ VERTINIMO
METODŲ PAGRINDIMAS

2.1. Aukso ir naftos kursų priklausomybės tyrimo ir vertinimo metodika

Šioje darbo dalyje, remiantis mokslinės literatūros analize, suformuotas tyrimo modelis, kuris atskleidžia kas bus atliekama praktinėje dalyje. Pirmiausia, prieš atrenkant metodus, buvo analizuota ar juos bus galima realizuoti, t. y. ar bus prieiga prie reikalingų duomenų. Siekiant išsiaiškinti aukso ir naftos kursų tarpusavio ryšį, bei aukso priklausomybę nuo kitų makroekonominių rodiklių, nuspręsta panaudoti polinominės ir daugianarės regresinės analizės metodus, būsimų kainų prognozavimą. Taip pat analizuojamas aukso-naftos koeficiento rodiklis, kurį finansų ekspertai vertina kaip tinkamo laiko investavimui rodiklį.
Netrūksta mokslinių straipsnių susijusiu su aukso ir naftos analize. Tai tik įrodo, koks aktualus ir įdėmiai stebimas yra šių žaliavų kainodaros, priklausomybės nuo įvairių ekonominių, politinių ir socialinių reiškinių procesas. Šiomis temomis buvo rašoma tiek 1980 metais, tiek 2010. Ypatingai domimasi laikotarpiais po tam tikrų ekonomiškai ar politiškai svarbių įvykių, pavyzdžiui aukso sistemos panaikinimas, 1980 metų aukso kainos rekordas ir vėliau desperatiškas jos kritimas žemyn, naujausias reiškinys – 2008 – 2009 metų pasaulio ekonominė krizė. Keletą darbų norėčiau išskirti t.y. Melvin ir Sultan (1990) ir Cai ir kiti (2001) darbai. Melvin ir Sultan (1990) straipsnyje teigė, kad politiniai neramumai Pietų Afrikoje yra svarbus faktorius sąlygojantis naftos kainos pokyčius ir taip paveikdamas aukso sandorių kainų prognozavimo netikslumus. Tuo tarpu Cai ir kiti (2001) analizavo 23 makroekonominius pranešimus apie aukso rinką ir taip analizuodamas įvairius rodiklius išsiaiškino, kad vienas iš įvykių lemiantis aukso kainos svyravimus yra naftos kaina (Cheng ir kiti, 2009). Cheng ir kiti (2009) skaičiavo rizikos vertę aukso rinkose atsižvelgdamas į naftos kainas. Tačiau nė vienas darbų nebandė ieškoti tiesioginio ryšio tarp šių kintamųjų. Pripažįstama, kad tiek aukso, tiek naftos kainas veikia įvairios priežastys; individualiai kiekvieną arba kolektyviai.
Įvairių mokslinių straipsnių autoriai užsimena ne tik apie rinkos sąlygotas priežastis, bet ir apie veiksnius, kuriuos būtų galima pavadinti spekuliaciniais. V. Miškinis (2003) teigia, kad naftos kainos susijusios su spekuliacijomis prekių biržose, susijusios su netikrumu naftos rinkoje ir tikimybe, kad naftos ir jos produktų tiekimas gali turėti problemų. P. Zagaglia (2010) išskiria finansinį spekuliavimą, Aggarwal, Lucey (2006) teigia, kad spekuliacija aukso kainomis galima dėl daug neužtikrintų ar pervertintų ekonominių ir politinių žinių. D.Sornette ir kiti (2009) savo darbe nagrinėdami nagrinėjo aukso kaina išreikšta JAV doleriais ir kitomis pagrindinėmis valiutomis, kad atskleistų greitesnį nei eksponentinis kilimas kainų šuolį atskleidė, jog JAV Energijos Informacijos Administracijos (US Energy Information Administration (EIA)) ir Tarptautinė Energijos Agentūros (International Energy Agency (IEA)) pateikti duomenis apie naftos pasiūlą ir paklausą nėra vienodi, sąlygoti skaičiavimo paklaidų. Tai sukelia neužtikrintumą, kuris yra puiki priemonė atsirasti spekuliacijai. J.E. Parson (2009) straipsnyje, kuriame nagrinėjo naftos kainas nuo 2003 iki 2008 teikdamas, kad tai buvo spekuliacinis laikotarpis. Jo metu buvo pučiamas naftos „burbulas”. Šį reiškinį anot autoriaus labiausiai sąlygojo ateities sandorių rinkos, jose buvusios ir esamos neužtikrintumo ir manipuliavimo galimybės. Kaip priežastį šių rinkų netobulumui atskleisti, iškelia Prekių Prekybos Ateityje Komisijos (Commodity Futures Trading Commission (CFTC)) nepakankamai efektyvią priežiūros veiklą. Taip pat teigia, kad yra pavienių subjektų, kompanijų, kurios siekia manipuliuoti lūkesčiais ir slėpti savo veiklą. T.R. Adam ir kiti (2007) savo darbe analizavo klausimą, kodėl apskritai įmonės spekuliuoja. Imdami kaip pavyzdį aukso kasybos mažas ir dideles įmones įrodė, kad šios įmonės užsiima spekuliacijomis. Tad išanalizavus šį tyrimą galima teigti, kad šių įmonių spekuliacija be abejonės spekuliatyviai veikia ir aukso kainas. C. Bencivenga ir kiti (2009) tyrė tokių rodiklių kaip JAV dolerio/euro kursas, JAV importuojamos naftos kiekis, likęs JAV naftos išteklių kiekis bei tiriamųjų ir eksploatuojamų naftos gręžinių skaičius JAV. Darbe atskleista didelė spekuliacinė chaotiška svyravimų tendenciją turinčio dolerio/euro kurso spekuliacinė grėsmė. Autoriai siūlo pakeisti naftos vertinimą kita valiuta ar valiutų deriniu ir stengtis sumažinti finansinių spekuliacijų įtaką „juodojo aukso” kainai. S.E. Fleten ir kiti (2009) darbe nagrinėjamas naftos kainos svyravimai ir prekybos aktyvumas palyginti su kitomis prekėmis. Šis tyrimas atskleidė, kad naftos kursas yra veikiamas spekuliacinių veiksnių – politinių, ekonominių įvykių, palūkanų norma, ir kai vyriausybės bando reguliuoti prekių rinką (kainos svyravimai didėja prieš ir po šias operacijas). G.M Korniotis (2009) JAV Federalinių rezervų sistemos valdytojų tarybos narys savo darbe duoda atkirtį tiems, kurie mano, kad ateities sandorių rinkose veikia spekuliaciniai veiksmai. Jis empirinio tyrimo pagalba tiria aukso kainų kilimo ryšius su BVP ir kitais rodikliais ir teigia, kad kainos yra realios, atspindėtos susijusių ekonominių rodiklių.
Tiek realūs, tiek spekuliatyviniai rinkos veiksniai veikia aukso ir naftos rinkas. Be abejo šie veiksniai tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, pasiūlą kuria gavybos įmonės, ir tarkim jos savo veikloje atlikdamos spekuliacinius veiksnius sukuria spekuliacinę pasiūlos kainą. Tad realūs rinkos veiksniai turi įtakos spekuliatyviems veiksniams ir atvirkščiai. Tad neaišku kiek įvairių žaliavų kainos realiai atitinka tikrąją padėtį pasaulinėje finansų rinkoje. Dėl šių priežasčių darbo tikslas ir yra surasti ryšį tarp aukso ir naftos kainos ir kuo pasistengti kuo konkrečiau apibrėžti priklausomybę nuo kitų rinkos rodiklių. Ir remiantis viešai prieinamais duomenimis, susijusiais su reikalingų lygčiai rodiklių prognozėmis, suprognozuoti aukso kainas ateityje bei gautus rezultatus pakomentuoti.

Kalbant apie spekuliatyvius veiksnius manau, kad jų įtaka turi tam tikrus intensyvumo intervalus. Analizuojant mokslinius straipsnius ir kitus šaltinius pastebėta, kad spekuliaciniai veiksniai intensyvesni būna ekonominių nuosmukių, politinių suiručių atveju. Kai įvairius visuomenės sprendimus, tiek ir investicinius, ima veikti įsivyravusios slogios nuotaikos, prislopindamos racionalaus mąstymo galimybes. Tuomet dažniausiai atsiskleidžia ir spekuliacinių veiksnių kontroliuojančių tarnybų veiklos efektyvumas. Kuris kartais ne visada būna aukščiausio lygio dėl įstatymų bazės netobulumo, netinkamo organizacijų darbo organizuotumo ir vadovavimo spragų ar išorinių veiksnių, pavyzdžiui, įtakingų asmenų/organizacijų savanaudiškų tikslų siekimo.
Apibendrinant galima teigti, kad tiek vienų, tiek kitų veiksnių dėka galima pasiekti pagrindinį investuotojo tikslą – savo investicijų maksimizavimą. Tam reikalingas ne tik išsilavinimas, patirtis, bet ir puikios žinios apie įvairiausių rinkų veiklą. Išsamus situacijos vertinimas analizuojant prieš tai minėtus aukso ir naftos kainų svyravimų priežasčių junginius, galima sumažinti investicijų rizikingumą ir padidinti jų pelningumą.

2.2. Aukso ir naftos kursų priklausomybės tyrimo ir vertinimo metodika

Pirmiausia, magistro baigiamojo darbo praktinėje dalyje, numatoma atlikti nuo 1973 spalio mėn. iki 2010 birželio mėn. aukso ir naftos kainų svyravimų lyginamąją apžvalgą. Siekiant išsiaiškinti kaip keitėsi situacija tiek aukso, tiek naftos prekybos rinkose per 37 metus. Atlikus minėtą apžvalgą, bus atskleistas aukso ir naftos kursų tarpusavio ryšys, apibrėžti minėtų žaliavų didėjimo bei mažėjimo intervalai bei prognozuojamos kainos ateityje.
Būdas ištirti ryšį tarp priklausomo ir nepriklausomo kintamųjų naudojamas moksliniuose tyrimuose bendrasis regresijos modelis.
Regresinė analizė – tai statistinis metodas priklausomybių tarp atsitiktinių dydžių matematiniai išraiškai (regresijos lygčiai) nustatyti ir jos parametrus analizuoti (Kėdaitis, 2005). Paprasčiausias regresinis modelis yra regresijos lygtis, kuri apibrėžia sąryšį tarp veiksnių ir atskleidžia kaip keičiasi nagrinėjamo ekonominio reiškinio vidutinė reikšmė, kintant jį įtakojančiam veiksniui arba veiksniams. Regresijos lygtis užrašoma taip:

Regresinės analizės tema yra parašyta daugybė darbų. Skirtingi autoriai naudoja skirtingus simbolius. Tačiau pagrindinis aspektas, kad regresinė analizė yra skirta priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų ryšiui tirti, nesiskiria. Kaip jau minėta anksčiau, šiame darbe naftos kaina yra nepriklausomas kintamasis, tuo tarpu aukso kaina – priklausomas. Pagrindinis tikslas yra ištirti, kokios įtakos nepriklausomas kintamasis turi priklausomam.
Pirma priežastis šiam pasirinkimui šių kintamųjų buvo todėl, kad nebuvo rasta daug susijusios su tema informacijos, kuri patvirtintų paprastą ir/ar tiesioginį ryšį tarp šių dviejų kintamųjų. Aukso ir naftos kainos turi ir kitų subjektų, kurie veikia šias kainas tiek kiekvieną atskirai, tiek kartu. Vienos iš svariausių, kad OPEC šalys naudoja politinį lobizmą, siekdamos kontroliuoti naftos pasiūlą pasauliui ir tokiu būdu kontroliuoti naftos kainas pasaulyje. Pasaulinė infliacijos norma yra kita svarbi priežastis lemianti aukso ir naftos kursų svyravimus tiek didėjimo, tiek mažėjimo kryptimis visame pasaulyje.

IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Išanalizavus aukso ir naftos kursų svyravimus ir juos veikiančius veiksnius, išnagrinėjus šių žaliavų tarpusavio ryšį bei atlikus aukso kainos prognozavimą, galima padaryti šias išvadas:
1. Naftos kursui didžiausią įtaką turi OPEC organizacijos politika. Kiti svarbūs veiksniai: JAV ekonomikos svyravimai, tuo pačiu ir dolerio kurso nepastovumas, padėtis JAV benzino rinkoje, spartesnis naftos poreikių augimas, poliniai sprendimai, Pasaulio Centrinio Banko palūkanų normos ir kt. Aukso kurso svyravimų svarbiausias veiksnys – neigiama priklausomybė dolerio atžvilgiu. Recesijos metu dėl šios priežasties atsiranda ryšys: dolerio vertė krinta, aukso kaina kyla, didėja aukso patrauklumas investuotojams, skatinamas taupymas, mažėja vartojimas, mažėja dolerio paklausa, jo vertė dar labiau krinta, aukso vertė dar labiau kyla ir t.t. Taip pat veikia ir kiti veiksniai: infliacija, VKI, aukso gavyba užsiimančių įmonių veikla, BVP, investicijų poreikis, užimtumas ir kt. Be to autorė išskiria veiksnį – investuotojų lūkesčiai, kurie susiformuoja psichologiniu pagrindu.
2. Naftos ir aukso kainas veikia spekuliaciniai veiksniai: spekuliacijos prekių biržose, susijusios su netikrumu naftos rinkoje ir tikimybe, kad naftos ir jos produktų tiekimas gali turėti problemų; finansinis spekuliavimas; politiniai, ekonominiai įvykiai, vyriausybės bandymas reguliuoti prekių rinką; manipuliacijos JAV/euro kursu; daug neužtikrintų ar pervertintų ekonominių ir politinių žinių; neefektyvi kontroliuojančių tarnybų veikla; auksą išgaunančių įmonių spekuliaciniai veiksmai.
3. Spekuliaciniai ir realūs rinkos veiksniai yra tarpusavyje susiję, t.y. spekuliacinis veiksnys dažnai būna realaus veiksnio pagrindu susidariusi neigiama jo forma.
4. Investiciniu požiūriu investicijos į aukso ir naftos produktus bei jų išvestines finansines priemones, pavyzdžiui, su jais susijusius fondus, skiriamos atsižvelgus į šiuos faktorius: riziką ir laukiamą pelningumą ar kitą ekonominę naudą, pavyzdžiui, finansinio turto vertės išsaugojimą. Nepagrįstai dideli investicijų srautai gali sukelti neigiamas pasekmes – finansinius burbulus, kurie iškreipia tradicinius ekonominius procesus.
5. Nagrinėjant naftos ir aukso kainų istorinius duomenis nustatyta, kad aukso kaina stipriai priklauso nuo naftos kainos. Remiantis šia priklausomybe galima teigti, kad aukso kainai įtakos turi ir naftos kainą lemiantys veiksniai.
6. Norint kuo tiksliau apibrėžti aukso kainos skaičiavimo metodiką, darbe analizuojamos aukso kainos prognozėms skaičiuoti taikoma autorės sudaryta regresinė lygtis, kur yra labai stiprus

ryšys tarp priklausomo kintamojo – aukso kainos ir nepriklausomų kintamųjų: naftos kainos, palūkanų normos, BVP ir VKI.
Remiantis sugeneruota regresijos lygtimi atliktos aukso kainos prognozės 2 atvejais:
• 1 atvejis: prognozuojama, kad 2010 metų gruodžio – 2011 metų gegužės mėnesiais aukso kaina kils nuo 1420.51 iki 1505.82 JAV dolerių už Trojos unciją.
• 2 atvejis: prognozuojama, kad 2011 – 2013 metais aukso kaina kils ir pasieks 2100 JAV dolerių už Trojos unciją ribą.
Remiantis šiomis prognozėmis vienareikšmiškai numatomas aukso kainų kilimas. Pagrindiniai autorės siūlymai:
1. Siūloma svarstant apie investavimo galimybes į aukso ar su auksu susijusiais finansines priemones atkreipti dėmesį ir į naftos kainą veikiančius veiksnius, ypač OPEC organizacijoje vykstančius tiek vidinius, tiek išorinius sprendimus. Taip pat įvertinti spekuliacinių veiksnių įtaką pasirinktai investavimo strategijai atliekant išsamius aukso kainos prognozavimo skaičiavimus.
2. Spekuliatyvių veiksnių pasireiškimo mažinimas turėtų vykti per griežtesnę naujų finansinių investavimo priemonių įregistravimo ir kontrolės sistemą.
3. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, siūloma investuotojams investuoti į aukso ir jo išvestines finansines priemones per ateinančius 2011 – 2013 metus, nes prognozuojamas aukso kainos kilimas.
4. Manau įdomi tema išsamesnei analizei, susijusiai su aukso kainos kitimo tendencijomis, būtų klausimas, kokią įtaką kintančios aukso kainos turi valstybių mokėjimų balansams, tyrimas. Aukso kainos kilimas gali „pagražinti” mokėjimų balanso deficitą, t.y. jį sumažinti vien dėl to, kad kyla turimų aukso atsargų vertė. Moksliniu pagrindu įvertinti šį reiškinį – tai privalumas, ar trūkumas valstybės finansų valdyme.

Darbo autorius: J. BIVEINYTĖ
Atsiųsti pilną darbą aukso-naftos-kainos