Anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai internete

20 a. anglų kalbos tapimą pasauline kalba ir verslo, mokslo, meno lingua franca lėmė globalizacija, angliakalbių šalių ekonominis suklestėjimas bei informacinių technologijų spartus vystymasis. Toks vienos kalbos populiarumas ir augantis vartotojų skaičius sukėlė pasaulio lingvistų susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms kalboms, o kai kurių lingvistų nuomone, netgi keliamos realios grėsmės daugelio šiuolaikinių kalbų išnykimui. Siekdami parodyti dominuojančią anglų kalbos poziciją kitų pasaulio kalbų atžvilgiu bei išryškinti jos neigiamą įtaką, kai kurie lingvistai (R. Phillipson, G. Knowles) pasitelkė terminą „lingvistinis imperializmas”. Priešingo požiūrio šalininkai (D. Crystal) tvirtina, jog anglų kalba yra per plačiai įsitvirtinusi pasaulyje, kad priklausytų kuriai nors tautai, todėl to negalima laikyti imperializmo apraiška.

Anglų kalbos globalumas taip pat lėmė, jog kalbos politika šios kalbos atžvilgiu pasaulyje formavosi išreikšdama skirtingus lingvistinius požiūrius: iš vienos pusės, anglų kalbos dominavimas ir su tuo susijusi ne tik ekonominė, bet ir lingvistinė globalizacija (anglų kalbos sklidimo paradigma), iš kitos pusės, siekis formuoti lingvistinę įvairovę, išlaikyti nacionalinių kalbų tyrumą (kalbos ekologijos paradigma). Esama ir alternatyvių kalbos politikos požiūrių, vieno iš jų -postmodernaus požiūrio kalbos politikoje – šalininkai kalbą mato tik kaip bendravimo instrumentą ir abejoja, jog kalbos apskritai gali būti planuojamos. Neabejotina, kad anglų kalbos įtaką patiriančioms valstybėms svarbu pasirinkti jų šalies situacijai tinkantį kalbos politikos planavimo modelį.

Kalbos politikos planavimo ir lietuvių kalbos išlaikymo svarbą Lietuvoje per pastaruosius metus įrodo ir kalbininkų, ir visuomenės keliami klausimai ir diskusijos įvairiomis kalbos temomis. Lietuvių kalbos situacija rodo, jog nuo valstybės nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki tol jaustą rusų kalbos poveikį pakeitė anglų kalbos įtaka. Anglų kalba vartojama ne tik naujų reiškinių ar realijų įvardijimui, tačiau ir dėl šios kalbos prestižo. Anglų kalbos, kaip prestižinės ir noriai vartojamos kalbos statusą, patvirtina atlikti tyrimai Lietuvoje (Vaicekauskienė, 2010). Tai iš esmės sudaro darbo problematiką. Geranoriškas anglų kalbos priėmimas yra vienas iš veiksnių, lemiančių šios kalbos įtakos pasireiškimą reklamoje, versle, informacinių technologijų, meno srityse. Internetas yra viena iš sričių, kur ypač jaučiama anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai.

Interneto svarba šiuolaikinių žmonių gyvenime neginčijama: kompiuteriu naudojamasi ne tik darbo tikslais, tačiau jis tapo ir vienu laisvalaikio praleidimo būdų. Lietuvoje kompiuteriais naudojasi daugiau negu pusė gyventojų, tad dauguma jų bendrauja tose pačiose internetinėse situacijose kaip ir viso pasaulio internautai: rašo elektroninius laiškus, pasisako diskusijų forumuose, komentuoja straipsnius. Jie taip pat yra interneto kalbos – elektroninio diskurso -kūrėjai, kurių skirtingi motyvai lemia, kiek anglų kalbos bus vartojama internete.
Siekiant ištirti, kiek iš tiesų pasireiškia anglų kalbos įtaka internete, ir buvo pasirinkta ši darbo tema.

Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką anglų kalba daro lietuvių kalbai internete.
Darbo objektas – anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai internete.
Darbo uždaviniai, kurie turi būti įgyvendinti siekiant užsibrėžto tikslo, yra šie:
1. apžvelgti elektroninio diskurso situacijas bei jose vartojamos kalbos ypatumus
2. išanalizuoti kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje bei šios kalbos plitimą globaliu mastu
3. apžvelgti kalbos politikos situaciją ir anglų kalbos įtakos tyrimus Lietuvoje
4. ištirti, kiek ir kaip anglų kalba daro įtaką lietuvių kalbai pasirinkto tipo interneto puslapiuose
Darbe buvo naudojamasi šiais metodais:
1. Mokslinės literatūros analizė – darbui bei tyrimui reikalingos medžiagos rinkimas, analizavimas
2. Kiekybinė turinio analizė, atlikta analizuojant lietuvių kalbą pasirinktuose diskusijų forumuose. Anketinė apklausa, siekiant papildyti turinio analizę duomenimis apie respondentų motyvus vartoti anglų kalba internete, jų požiūrį į anglų kalbos grėsmę lietuvių kalbai. Kokybinis interviu su respondentais, siekiant papildyti jau sudarytą anketą.

Keliama tyrimo hipotezė:

1. Tikėtina, kad daugumoje lietuvių kalbos forumų žinučių pavartotas bent vienas angliškas intarpas.
Literatūros šaltinių apžvalga. Rašant šį darbą buvo remtasi užsienio autorių D. Crystal, D. Graddol, A. Pennycook, S. K. Sonntag bei kitų darbais, straipsniais, lietuvių autorių L. Vaicekauskienės, R. Vladarskienės, G. Zalkauskaitės ir kitų knygomis, straipsniais, A. Ryklienės straipsniais bei daktaro disertacija.

Darbo struktūra. Siekiant išsikelto tikslo ir uždavinių įgyvendinimo, darbas buvo suskirstytas į tris pagrindines dalis, o šios padalintos į skyrius bei poskyrius. Pirmoje darbo dalyje analizuojama elektroninio diskurso kalbos specifika, apibrėžiamos skirtingos elektroninio diskurso situacijos bei jose vartojamos kalbos ypatumai. Antroje dalyje analizuojama anglų kalbos plitimas pasaulyje ir jos įtaka kitoms kalboms, apibrėžiama kalbos politikos sąvoka bei išskiriami skirtingi požiūriai į anglų kalbos politiką pasaulyje, apžvelgiama kalbos politikos situacija Lietuvoje bei atlikti tyrimai. Trečia darbo dalis skirta tyrimui – kiekybinei turinio analizei, anketinei apklausai ir kokybiniam ineterviu. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei priedai.

Darbo nauda: magistro darbas gali būti naudingas tęsiant elektroninio diskurso tyrimus, lyginant skirtingose internetinėse situacijose vartojamą lietuvių kalbą, naudojamas kaip paskaitų medžiaga komunikacijos, lituanistikos studentams, pravartus kalbininkams, kuriantiems kalbos vartojimo rekomendacijas.

1. INTERNETO POVEIKIS RAŠYTINEI KALBAI

Viena iš informacinių technologijų yra 20 a. pabaigoje atsiradęs internetas, kuris šiais laikais vis didesniam skaičiui žmonių tapo ne tik informacijos paieškos šaltiniu, tačiau ir kaip vienu laisvalaikio praleidimo būdų. Remiantis interneto svetainės „Internet World Stats” duomenimis, dabar pasaulyje yra 1,9 milijardo interneto vartotojų ir šis skaičius per dešimtmetį ženkliai išaugo (Internet World Stats, 2010). Lietuvoje interneto vartojimas taip pat sparčiai auga: 2010 metais Lietuvoje internetu naudojosi apie 2,1 milijono šalies gyventojų, kai 2000 metais tokių buvo 225.000 (ten pat). Per 60 procentų Lietuvos gyventojų naudojasi internetu (TNS LT, 2010). Naudojimasis internetu ir kitomis technologijomis keičia ne tik laisvalaikio praleidimo būdus, tačiau ir žmonių bendravimo modelius. Kaip pastebėjo žinomas lingvistas, akademikas ir autorius D. Crystal, „jei internetas yra revoliucija, panašu, jog ji lingvistinė” (Crystal, 2006, p. x).
Britų lingvisto D. Graddol teigimu, „technologija įgalina naujų komunikacijos būdų atsiradimą, kurie savo ruožtu turi reikšmę kalbos struktūrai” (Graddol, 2006, p. 48). Tai, kad internete vartojama kalba – elektroninis diskursas – skiriasi nuo įprastinės žodinės ar rašytinės kalbos, pastebėjo ne tik lingvistai, bet ir interneto vartotojai. Internete vartojamą kalbą imta vadinti tinklo kalba (angl. Netspeak), elektroniniu diskusru (angl. electronic discource), elektronine kalba (angl. electronic language). Šią kalbos atmainą D. Crystal apibrėžia kaip tipą kalbos, parodančios unikalius interneto ypatumus ir įvairiose internetinėse situacijose pasireiškianti kaip elektroninė, globalinė ir interaktyvi medija” (Crystal, 2006, p. 20).
Kitame skyriuje bei jo poskyriuose bus atskleisti tradicinės ir internete vartojamos kalbos skirtumai ir įvairiose interneto situacijose (tinklaraščiuose, diskusijų forumuose, elektroniniame pašte ir kitose) vartojamai kalbai būdingi bruožai.

1.1. Tradicinės ir internete vartojamos kalbos skirtumai

Amerikiečių rašytojas ir redaktorius P. Elmer-Dewitt interneto kalbą įvardino kaip „rašytinį kalbėjimą” (angl. written speech) (cit. iš Crystal, 2006, p. 27), R. Horowitz ir J. S. Samuels ją pavadino „užrašyta kalba” (angl. speech writ down) (cit. iš Herring, 2007), G. G. Colomb ir J. A. Simutis – „regimu pokalbiu” (angl. visible conversation) (cit. iš Herring, 2007). Tokį internete vartojamos kalbos apibrėžimą sąlygoja būtent susipynę kalbėjimo ir rašytinės kalbos bruožai. Siekiant geriau suvokti internete vartojamą kalbą, toliau bus apibrėžti kalbėjimo ir rašymo procesų ypatumai.
D. Crystal išskiria esminius kalbėjimo ir rašymo bruožus. Kalbėjimas yra socialiai interaktyvus, apribotas laike, spontaniškas, laisvos struktūros, prozodiškai turtingas. Rašymas, atvirkščiai, yra neribotas laike, turtingas grafiškai, struktūruotas, vizualiai nederinamas prie situacijos. Kalbant dėl greičio ir spontaniškumo sunku planuoti, įtampa, kurią sukelia galvojimas ir kalbėjimas vienu metu, lemia laisvesnę sakinių konstrukciją, pakartojimus, perfrazavimus, įterpiami žodeliai „žinai”, „matai”. Tuo tarpu rašymo procese parašymą ir atsakymą skiria laiko tarpas, kurio metu gavėjas interpretuoja parašytą tekstą. Kadangi parašytą tekstą galima keliskart perskaityti ir analizuoti, teksto struktūrai būdinga sudėtingesnė sakinių struktūra, glausti išsireiškimai, aiškus sakinių išdėstymas.
Kalbėjimo procese naudojami reikšmę papildantys ekstralingvistiniai ženklai: adresato veido išraiška, gestai. Rašymo procese dalyviai tokių ženklų nemato, grįžtamasis ryšys taip pat nėra tiesioginis. Daug žodžių ir jų konstrukcijų yra būdingi kalbėjimui, ypatingai neformaliam: naudojamas žargonas, beprasmiai, nepadorūs žodžiai, kurie rašytinėje kalboje pasitaiko nebent grafiniu pavidalu. Rašytinei kalbai taip pat būdingi tam tikri žodžiai, kurie nevartojami kalbant, pavyzdžiui, cheminių elementų pavadinimai, teisiniai terminai. Kalbėjimas tinkamas atlikti fatinę funkciją, išreikšti socialinius santykius, asmeninę nuomonę, požiūrį, nes reikšmė papildoma išraiškomis, gestais. Rašymas labiau tinka faktams; parašytus dokumentus galima išsaugoti; skaityti parašytą tekstą galima skaitytojui patogiu greičiu.
Kalbėdamas žmogus gali atitaisyti, perfrazuoti pasakytus žodžius, tačiau kartą ištarto žodžio nesugrąžinsi, todėl pasekmes turi prisiimti kalbėtojas. Rašant klaidas galima ištaisyti juodraštyje, o galutinį variantą skaitydamas skaitytojas gali net nežinoti apie anksčiau parašytus tekstus ar klaidų taisymą. Kalbėjimo unikalumą parodo naudojamas ritmas, tempas, intonacijos niuansai, balso tonas, kai tuo tarpu rašytinėje kalboje emfazė išreiškiama paryškintais, skirtingu šriftu parašytais žodžiais, kitais vizualiniais niuansais (D. Crystal, 2006).
Elektroniniame diskurse susipina dviejų aukščiau išvardintų procesų mišinys: rašant naudojamas žargonas, netgi keiksmažodžiai, aptinkama grafinė išraiška, kirtis nurodomas tą pačią raidę žodyje parašant kelis kartus iš eilės, intonacija, emfazija išreiškiamos paryškintais žodžiais, šauktukais, didžiosiomis raidėmis. Plačiai naudojami grafiniai ženklai, kurie atitinka apibrėžtas reikšmes, būdingi žodžių ir sakinių trumpinimai. Emocijų išreiškimui naudojami „veidukai” ir „šypsenėlės”, kurie turi akivaizdų grafinį panašumą į atvaizduojamą objektą, pavyzdžiui, 🙂 „šypsena”, :)) „plati šypsena”, 🙁 „liūdesys”. Tačiau „šypsenėlėmis” ir „veidukais” įmanoma perduoti tik pagrindines emocijas, o per gausus jų vartojimas erzina. Anot lietuvių kalbininkės ir elektroninio diskurso analizės pradininkės A. Ryklienės, šie paralingvistiniai elementai (rodantys intonaciją arba emocijas) yra kaip „priemonės, kompensuojančios vizualinio kontakto trūkumą ir padedančios patraukti dėmesį ir bendrauti” (Ryklienė, 2001, p. 90).
Internete vartojamoje kalboje taip pat naudojamos trumpos konstrukcijos, frazių pakartojimas, laisvesnė sakinių konstrukcija. Tačiau nors internete vartojama kalba ir panaši į tradicinę šnekamąją kalbą, net ir greičiausiai klaviatūra rašantis žmogus negalėtų rašyti taip greitai, kaip kitas kalba. Pokalbių grupėse „kalbantys” žmonės, skirtingai negu kasdieniame tradiciniame pokalbyje, rašydami pokalbio tekstą turi laiko bent trumpam stabtelėti ir apžvelgti parašytus žodžius ir mintis prieš išsiunčiant. Internete vartojamą kalbą nuo tradicinio kalbėjimo skiria būtent ribota galimybė emocijas išreikšti raštu.
Interneto „rašytiniame kalbėjime” gausiai naudojama fatinė kalba. Remiantis R. Jakobson, fatinė komunikacija yra tokie komunikacijos aktai, „kuriuose nėra nieko nauja, jokios informacijos, bet kurie pasinaudoja egzistuojančiais kanalais vien tam, kad išlaikytų juos atvirus ir tinkamus naudoti” (cit. iš Fiske, 1998, p. 30). Taigi, fatinė kalba yra „mandagi kalba”, kuria nepasakoma nieko naujo, tačiau ji reikalinga palaikyti ir sustiprinti socialinius ryšius.
Elektroniniam diskursui būdinga ir tai, kad į susirašinėjimus įsitraukia nuo kelių iki keliasdešimt dalyvių, tarsi vyktų gyvas pokalbis (pavyzdžiui, masiniuose vaidmenų kompiuteriniuose žaidimuose internete, angl. massive multiplayer online role playing games). Tačiau tokiu būdu galima išreikšti tik dalį emocijų, o ne nuotaikų niuansus. Nors sakoma, kad elektroniniai laiškai „rašomi”, tačiau nesakoma, kad internetinių žaidimų ar pokalbių grupių dalyviai rašo – jie „šnekučiuojasi”, kažką „sako” vienas kitam.
Elektroninio diskurso ir sakytinės bei rašytinės kalbos ypatumus taikliai apibrėžė A. Ryklienė. Pagal A. Ryklienę, elektroninį diskursą su sakytine kalba sieja „garsinės raiškos perteikimas, neoficialus bendravimas”, o „netiesioginis adresanto kontaktas su adresatu, grafinė raiška ir teksto ilgaamžiškumas” elektroninį diskursą daro panašų į rašytinę kalbą (Ryklienė, 2001, p. 6).
Remiantis D. Crystal, rašytinei kalbai būdingi tokie bruožai:
– Grafiniai požymiai: puslapio dizainas, teksto išsidėstymo tarpai, iliustracijų panaudoji mas, spalvos;
– Rašybos arba ortografiniai požymiai: individualioje kalboje naudojamos didžiosios raidės, alfabetas, skyryba, teksto išskyrimas (kursyvas);
– Gramatiniai požymiai: sintaksės ir morfologijos tam tikru būdu panaudojimas sakinių struktūroje, žodžių tvarkoje ir kaityme;
– Leksikos požymiai: kalbos žodyno pasirinkimas, apibrėžtas tam tikrų žodžių ir idiomų pasirinkimu;
– Diskurso požymiai: struktūrinis teksto organizavimas, charakterizuojamas rišlumo, tinkamumo, pastraipų struktūros pasirinkimu; loginis idėjų išdėstymas (Crystal, 2006, p. 8).
Paminėtina tai, kad elektroninio diskurso kalbai būdingos savos, internautų sukurtos taisyklės ir etiketas, kurie pateikiami ne viename internetiniame puslapyje, pavyzdžiui, „Netiquette Guidelines”, „Netiquette (Internet Etiquette)”.
Tolesniuose skyriuose bus analizuojama, kokie lingvistiniai bruožai būdingi interneto rašytinei kalbai. Internetinis bendravimas vyksta įvairiose situacijose, o jose vartojamos kalbos ypatybės iš dalies skiriasi. Kituose poskyriuose bus aptarta kai kurios interneto situacijose vartojama kalba:
– Elektroninis paštas (angl. e-mail)
– Diskusijų forumai (angl. dicussionforum)
– Tinklaraščių rašymas (angl. blogging)
– Virtualūs pasauliai (angl. virtual worlds)
Šiame darbe internetinės situacijos pavadinimas „diskusijų forumai” arba „forumai” vartojami ta pačia reikšme.
Apibendrinant galima teigti, kad elektroninio diskurso kalba yra tarpinė kalba tarp kalbėjimo ir rašymo, turinti šių abiejų bruožų. Internete vartojamai kalbai būdingas gausus trumpinių vartojimas, tačiau galimybė išreikšti emocijas ir nuotaikų niuansus yra ribota.

1.1.1. Elektroninio pašto kalba

Elektroninio pašto kalba turi daugiau panašumų su rašytine negu sakytine kalba, nes rašant galima skirti laiko parašyto teksto peržiūrėjimui, emocijos ir intonacija išreiškiami vizualinėmis priemonėmis (paryškintomis raidėmis, skirtingo šrifto naudojimu), grįžtamasis ryšys nėra tiesioginis.
Lyginant elektroninio pašto ir tradicinių laiškų kalbą, galima rasti panašumų, tačiau esama ir skirtumų. Elektroniniame pašte naudojamoje rašytinėje kalboje oficialių taisyklių nėra, tačiau tam tikros normos egzistuoja. Kaip ir tradiciniuose laiškuose, kreipinys nuo teksto atskiriamas tuščia eilute, atsisveikinime kiekvienas naujas elementas pradedamas nauja eilute. Skirtingai nuo tradicinio laiško po atsisveikino elemento dažniausiai nepateikiamas joks asmeninis tekstas, nebent perspėjimas apie žinutės konfidencialumą. Kaip pastebi A. Ryklienė, „antraštė, slapyvardis bei parašas ir yra ypatingi elektroninio laiško elementai, sukurti ir parašyti tam tikro siuntėjo vieną kartą ir automatiškai kartojami plėtojantis elektroniniam diskursui” (Ryklienė, 2001 b).
Elektroniniams laiškams būdingas teksto atskyrimas taškais, brūkšneliais (angl. bullet points), rašybos klaidos toleruojamos suprantant, kad jos padarytos ne dėl išsilavinimo stokos, bet iš skubėjimo. Rašybos klaidos neatitraukia dėmesio nuo teksto turinio. Tradiciniams laiškams rašyti galima pasirinkti laiškų popierių, teksto skirstymo į paragrafus stilių, pasirašymo būdą, kas atskleidžia siuntėjo asmenybę, padėtį. Šiais laikais tai liko svarbu tik kai kuriose situacijose: kreipiantis dėl darbo, rašant rekomendacijas. Tradiciniame laiškų rašyme laikomasi taisyklių ir susitarimų, o interaktyviame susirašinėjime internete tai pakeitė „veidukai” ir „šypsenėlės”. Jų paskirtis yra ne tik sušvelninti situaciją, kai būtina, tačiau jie turi ir pragmatinę reikšmę – perspėja gavėją apie siuntėjo susirūpinimą, kokį efektą sukels jo laiškas. Nepriimtina vartoti verslo laiškuose.
Neįprastas ir tradiciniuose laiškuose neįmanomas dalykas yra gavėjo atsakymų patalpinimas šalia siuntėjo teksto. Tokiu būdu abu – ir gavėjas, ir siuntėjas – gali matyti tą patį tekstą su atsakymais ar korekcijomis. Kitas elektroninio pašto skirtumas nuo tradicinio laiško yra tai, jog elektroninio laiško siuntėjas niekada negali būti tikras, kad gavėjas jo tekstą matys būtent tokį, kaip jis siunčia. Dėl naudojamos įrangos skirtumų gautas tekstas gali būti iškraipytas, prisegtukai nesimatyti. Priimtina, kad elektroninis laiškas geriau negu tradicinis laiškas išreiškiant negatyvų turinį (pranešant apie mirtį). A. Ryklienės pastebėjimu, elektroniniuose laiškuose lietuvių kalba gausu anglų kalbos elementų.
Retorinių klausimų vartojimas yra būdingas elektroninių laiškų bruožas ir čia jis naudojamas daugiau negu kitose rašytinėse formose anglų kalba ir yra ypač būdingas reklaminiams laiškams. Elektroniniuose laiškuose dažnai vartojami „veidukai” ir „šypsenėlės”. D. Crystal nuomone, tai susiję su interneto interaktyvumo tiesioginiu ryšiu, jo panašumu į kalbėjimą (Crystal, 2006). Tai, kad elektroniniai laiškai gali būti lengvai ištrinti, suteikia apgaulingą laisvumo požiūrį, tačiau juos įmanoma išsaugoti ilgą laiko tarpą. Skirtingai negu tradiciniame rašymo procese, tekstą čia galima ištrinti, redaguoti.
Dėl spontaniškumo, privatumo, greičio elektroniniuose laiškuose kalba labiau neformali negu tradiciniame rašyme. Priimtina, kad trumpas laiško turinys būtų įrašytas tiesiog kaip laiško pavadinimas. Tai elektroninį laišką daro panašų į pokalbių svetainės ar interaktyvaus pasikeitimo pranešimais kalbą.
Nagrinėdama lietuvių kalbos elektroninių laiškų ypatybes, A. Ryklienė teigia, jog bendraujant internetu, savaime suprantamas dalykas yra laiko taupymas, todėl trumpinami žodžiai ir pasakymai, o elektroninio laiško programų funkcijos vartotojui leidžia negaišti laiko prisistatant, perrašant laiško, į kurį atsakoma, antraštę ar savo parašą (Ryklienė, 2001 b). Nurodant elektroninio laiško temą, antraštėse dažnai paminimas elektroninio laiško objektas – tam vartojami prielinksniai dėl ir apie (pateikiami darbo autorės pavyzdžiai: Del V. Indrasiaus rašomos knygos; Del mano studijų reikalu; apie laime). Antraštėje taip pat gali būti parašoma pagrindinė laiško mintis, teiginys, išdėstomas kaip prašymas, klausimas, pasakymas (pateikiami darbo autorės pavyzdžiai: Knygos pasirasytos. Reiktu jas is kabineto isvezti iki kokios 08.45. Aciu; po pora slaidu kiekviena strategija i isvaziuojamaji (jei spejame ) ir i gruodzio valdyba; pas Antana – sakinys tęsiamas elektroninio laiško turinyje). Antraštės, kurios kartu yra ir laiško turinio dalis, naudojamos rečiau. Pasitaiko antraščių, kuriose laiško tema neįvardijama, jos yra neinformatyvios (pateikiami darbo autorės pavyzdžiai: Laba, išsisaugoti, tfcgcgh, gmduk). Nedidelę visų antraščių dalį sudaro grafinės antraštės (darbo autorės pavyzdys: keksas:))))) ir sakytinę kalbą imituojančios antraštės (darbo autorės pavyzdys: Salsa dance (MUST SEE !!!!) niceeee). Kaip pastebi A. Ryklienė, antraštėse išreiškiamas ekspresyvumas nėra retas, bet jo siekiama labiau grafine raiška nei kalbos priemonėmis. Kadangi atsakant į laišką, antraštės nereikia perrašyti, ji atlieka fatinę funkciją. Kaip ir visam elektroniniam diskursui, antraštėms būdingi akronimai arba sakytinėje kalboje vartojami tam tikrų žodžių sutrumpinti variantai (pateikiami A. Ryklienės pavyzdžiai: Auto perregistravimas ir TA (techninė apžiūra), Benzo kainos?).
Apibendrinant, galima teikgti, jog elektroninio pašto kalboje gausiai naudojami trumpiniai, angliški žodžiai, populiarios frazės, naujadarai. Šios rūšies elektroniniame diskurse įprasta nenaudoti lietuviškų diakritinių ženklų, o kitų kalbų (rusų) žodžius rašyti lotyniškomis raidėmis. Emocijos perteikiamos grafiškai, toleruojamos gramatinės klaidos, kalba gali būti neformali. Lyginant elektroniniame pašte vartojamą kalbą ir kitame poskyryje analizuojamą diskusijų forumų kalbą, galima teigti, kad pastarųjų kalba yra laisvesnė, labiau priartėjusi prie sakytinės kalbos.

1.1.2. Diskusijų forumų kalba

Diskusijų forumai (angl. discussion forums) yra specifinė interneto terpė, skirta viešam ir privačiam bendravimui pagal atitinkamus ir specifinius forumų dalyvių poreikius. Anot autoriaus R. Akers, jie yra tarsi bendra „susitikimo” vieta, kuria interneto dalyviai dalijasi (Akers, 1997). Yra pagrindo manyti, kad diskusijų forumų pirmtakai buvo naujienų grupės, kurios, anot A. Ryklienės, yra „elektroniniais laiškais pagrįsta grupinė komunikacija, apibrėžiama kaip viešieji pokalbiai, vykstantys visiems prieinamoje bendravimo terpėje (Ryklienė, 2001a, p. 34). A. Ryklienė savo daktaro disertacijoje išsamiai išanalizavo elektroninį diskursą, vartojamą interneto naujienų grupėse.
Skirtingai nuo kitų bendravimo internete situacijų (pavyzdžiui, pasaulinio žiniatinklio), bendravimas diskusijų forumuose paremtas aktyviu interneto vartotojų dalyvavimu. Tai reiškia, jog forumų dalyviai gali siūlyti jiems aktualias diskusijų forumų temas, talpinti įvairaus pobūžio informaciją, dalintis žiniomis ir patirtimi su kitais forumų dalyviais. Diskusijų forumų turinį kuria dauguma dalyvių. Anot kalbininko G. Tamaševičiaus, diskusijų forumams „nustatomos tam tikros bendravimo taisyklės, ne tik etiketo, bet ir rašybos reikalavimai (Tamaševičius, 2007, p. 123). Pagal A. Kupčinskaitę-Ryklienę, „tokia diskusijų forumų specifika priartina juos prie juos prie viešosios vartosenos (Ryklienė, cit. iš Tamaševičius, 2007). Šiomis taisyklėmis forumų administratoriai siekia užtikrinti temos vientisumą, šalinti nederamo turinio žinutes ar net taikyti nuobaudas.
Diskusijų forumų priskyrimas tam tikrai dalyvių grupei, galima teigti, apsprendžia, kokia kalba bus vartojama specifiniame forume, pavyzdžiui, tėvams ir kompiuterių specialistams skirtose svetainėse lankysis skirtingi dalyviai, kurių kalba taip pat skiriasi.
Diskusijų forumų kalba turi daugiau panašumų su rašytine kalba. Forumuose vartojamai kalbai, kaip ir visam elektroniniam diskursui, būdingas viešumas, kalbos glaustumas, neoficialumas. Šiame elektroniniame diskurse gausus santrumpų vartojimas (čia pateikiami Ryklienės pavyzdžiai: lt., subj., pvz.), angliškų žodžių intarpai (sorry, mail, registry, cool, thanks), aptinkami žodžių sulietuvinimo ar sugramatinimo atvejai (softas). Emocijas, intonaciją būdinga išreikšti šauktukais ir „šypsenėlėmis”.
Dėl savo specifikos (įvairios temos, elektroninį diskursą kuria įvairių tautų žmonės) diskusijų forumai populiarūs mokant studentus kitos kalbos.
Kaip bus matyti iš kitame poskyryje aptartų tinklaraščių, juose vartojama kalba dažniausiai kuriama vieno rašančiojo, o parašyti tekstai yra ilgiausi lyginant su kitomis internetinėmis situacijomis.

1.1.2. Tinklaraščių kalba

Tinklaraštis, kaip vaizdžiai apibūdino rašytojas ir žurnalistas Th. L. Friedman, yra „asmeninė virtuali improvizuota tribūna, ant kurios gali palypėti kiekvieną rytą ir <...> išdėstyti pasauliui s avo nuomonę bet kokia tema” (Friedman, 2008, p. 155). Kalbininkės R. Miliūnaitės pastebėjimu, tinklaraščiai neretai vadinami neprofesionaliąja žurnalistika, pilietine žiniasklaida ir net tikrosios žiniasklaidos duobkasiais (Miliūnaitė, 2008b). Tačiau autorius D. Winer tinklaraštį apibūdina kaip „asmens balsą”, o autorius N. Gall teigia, jog „didelė dalis žiniasklaidos laiko tinklaraščius nauja leidybos forma, bet iš tiesų tai nauja pokalbių ir nauja bendruomenės forma” (Michelkevičius, 2009,
p. 259).
Kalbai, kuri vartojama rašant tinklaraščius (kitaip dar vadinamus „interneto dienoraščais” ar tiesiog „blogais” nuo angliško žodžio blog), būdinga tai, kad ji – skirtingai nuo spausdintos rašytinės kalbos – nėra redaguota, tai reiškia, kad matomas būtent toks tekstas, kokį jį parašė asmuo. Anot D. Crystal, „tinklaraščių kalba vaizduoja rašymo procesą jo nuogoje, neredaguotoje formoje” (Crystal, 2006, p. 15).
Tinklaraštį kontroliuoja vienas vartotojas, kuris valdo tinklaraščio turinį ir kryptį, suteikdamas jam savito asmeniškumo. Tai skiriasi nuo pokalbių grupių, kur temą gali pasiūlyti bet kuris dalyvis. Tinklaraščiams būdingas temos nenuspėjamumas – panašiai kaip kasdieniniame pokalbyje tema gali keistis netikėtomis kryptimis.
R. Miliūnaitės pastebėjimu, įvairioms auditorijoms skirtuose tinklaraščiuose vartojamos skirtingos kalbos raiškos priemonės. Tam tikrai grupei skirtame interneto dienoraštyje bus naudojama labiau specifinė kalba, o viešai prieinamame tinklaraštyje, kai adresatas neapibrėžtas, bus vartojamos labiau įprastas kalbos normos (Miliūnaitė, 2008b).
Įprasta, kad tinklaraščio turinys komentuojamas. Didžiausias socialinis interaktyvumas (komentarų gausa, nuomonės, diskusijos) pastebėtas asmeninių žurnalų tipo tinklaraščiuose. Komentarų kalba yra trumpa, jauni žmonės paprastai naudoja trumpųjų telefono žinučių stilių, kai žodžiai trumpinami, praleidžiamos raidės, naudojamos angliškos raidės.
R. Miliūnaitės nuomone, „tinklaraščių neslegia (ar beveik neslegia) bendrinės kalbos svoris”, tačiau „negalima būtų sakyti, kad tinklaraščių kalbos raiškos laisvė yra neribota” (Miliūnaitė, 2008a). Iš vienos pusės, interneto dienoraščio autorius gali pasirinkti bet kokį kalbos stilių, bet iš kitos pusės, jis sąmoningai savo kalbą prie ko nors derina. Tinklaraščiuose vartojama kalba nėra būdinga tradicinei rašytinei kalbai dėl tam tikrų žodžių vartojimo, žodžių trumpinimo. Laisva, nesukaustyta minčių tėkme tinklaraščių kalba yra artima rašytojo kalbėjimui. Kadangi tinklaraščiuose asmens pateikta kalba netaisoma, jų svarba glūdi tame, kad tik čia yra galimybė pamatyti ilgą nekoreguotą tekstą. Kaip nurodo R. Miliūnaitė, šiame kalbos diskurse aptinkama tarminių gramatinių formų (smegenai), žargonybių (nufotkinti), anglybių (for fun, anyway), šnekamajam stiliui būdingų trumpųjų formų (tokiem dalykam, pasidalint), su lietuviška asmens galūne gramatiškai įformintas veiksmažodis dipp’inau (Miliūnaitė, 2008b).
R. Miliūnaitės nuomone, tinklaraštis, būdamas „ryškus interneto terpės reiškinys”, daro poveikį viešajai lietuvių kalbos vartosenai (Miliūnaitė, 2008b).
Tinklaraščiuose vartojamam elektroniniam diskursui būdingi kalbos bruožai iš dalies sutampa virtualių pasaulių kalbos specifika. Virtualių pasaulių kalba yra gyvesnė, glaustesnė, turinti ypatingą „virtualių pasaulių” žodyną, kuris atspindi ten vykstantį veiksmą. Šie pastebėjimai plačiau analizuojami kitame poskyryje.
1.1.3. Virtualių pasaulių kalba

Pagal D. Crystal, virtualūs pasauliai – tai išgalvota aplinka, kurioje žmonės įsitraukia į įsivaizduojamą socialinį bendravimą, paremtą rašytinėmis žinutėmis (Crystal, 2006, p. 12).
Virtualiuose pasauliuose vartojama kalba yra tokia išskirtinė „vietinė tarmė”, kad naujam vartotojui gali prireikti kelių dienų, kol supras, apie ką kiti dalyviai kalba. Autoriaus R. V. Kelly 2 nuomone, žaidimuose vartojamai kalbai būdingas glaustumas, trumpiniai (dėl žaidimo greičio taupomas kiekvienas klavišo paspaudimas), „lingvistinis taupumas” (Kelly 2, 2004). Kadangi „žaidimų gyvenimui” būdinga unikali žaidėjų patirtis, vidinis žargonas ir techniniai išsireiškimai, natūralu, jog čia reikalinga kitokia, nauja kalba. Remiantis V. R. Kelly 2, toliau išskirti būdingiausi virtualių žaidimų kalbos bruožai bei pavyzdžiai.
Kalbos glaustumas. Iš kelių žodžių susidedančios frazės sutrumpinamos iki akronimų, tokiu būdu RL reiškia real life (liet. realus gyvenimas), Brb – be right back (liet. tuoj grįšiu), Nm – never mind (liet. niekis), IMHO – in my humble opinion (liet. mano kuklia nuomone), cya – see you later (liet. pasimatysime vėliau), woot! ar w00t! naudojami išreikšti džiaugsmingą triumfą. R.V. Kelly 2 pastebėjimu, tokie žodžių ir frazių trumpinimai būdingi įvairių šalių žaidėjams.
Specifinis žodynas, žargonas. Dėl žaidimų išskirtinio charakterio tam tikri veiksmai, unikalios idėjos išreiškiami tik žaidimams būdinga kalba, pavyzdžiui level (liet. lygis) reiškia, kad žaidimo hierarchijoje žaidėjo charakteris įveikė tam tikrą pakopą. Dalis žargono susijusi su jėgos panaudojimu virtualiame pasaulyje, o kai kurie iš „jėgos” žargone vartojamų žodžių yra perdarytas gatvės žargonas, pavyzdžiui, gimp yra luošumą išreiškiantis seno vietinio dialekto žodis (Kelly, 2004). Išskirtinis virtualių pasaulių dalyvių bruožas yra žaidėjų pasirenkamo charakterio vardas, kuris dažnai atspindi žaidėjų svajones, poetišką sielą, perskaitytą fantastinę literatūrą ir leidžia žaidėjams išreikšti jų visą lingvistinę išmonę.
D. Crystal nuomone, virtualiuose pasauliuose vartojamos kalbos turinys visiškai įsivaizduojamas. Vartotojai bendrauja realiu laiku, o pats bendravimas yra paremtas tekstų rašymu. Čia vartojamai kalbai būdingi kūrybingi, išskirtiniai, vaizdingi išsireiškimai ir, anot D. Crystal, jie yra puikus pavyzdys, kaip žiniasklaida gali išauginti naują lingvistinio kūrybiškumo giją (Crystal, 2006, p. 186). Yra panašumų su realiu laiku (sinchronine) pokalbių grupių kalba, tačiau turint omenyje, kad viskas vyksta įsivaizduojamame pasaulyje, čia vartojama kalba ženkliai skiriasi. Kaip nurodo D. Crystal, egzistuoja du pagrindiniai bendravimo būdai: sakymas (angl. saying) ir emocijų reiškimas (angl. emoting) arba pozavimas (angl. posing) (Crystal, 2006, p. 187). Pastaruoju žaidėjai išreiškia savo charakterio veido išraiškas, reakcijas, jausmus, gestus, veiksmus. Kai kurios žaidėjų grupės turi tam tikrus savo grupės kalbai būdingus išsireiškimus ir žodžius, duodamų komandų trumpinimus, kas tos grupės vartotojus skiria nuo kitų. Minėtinas autoriaus D. Crystal pateiktas pavyzdys: <...> belyčių įvardžių vartojimas (e, em, eir, eirs, eirself, eirselves) skrupulingai vartojamas kai kuriose grupėse, tačiau vengiamas kitose (Crystal, 2006, p. 190). Šio elektroninio diskusro situacijose susiduriama su pasisakymo eiliškumo problema, kuri sprendžiama moderatoriaus. Pokalbis vyksta tarsi pasakojimas, o tai gana keistai dera su labai neformaliai šnekamajai kalbai būdingais trumpiniais, specifiniais žodžiais. Žaidimuose vartojamos kalbos išskirtinis lingvistinis bruožas yra nuolatinis perėjimas nuo sakymo prie emocijų išreiškimo, kai matomame tekste „sakymas” bus išreikštas tiesiogine kalba rašoma pirmuoju ir antruoju asmeniu, o į komentarus panašiame emocijų išreiškime trečiuoju asmeniu. Panašiai kaip ir pokalbių grupėse, čia vienu metu gali vykti keli pokalbiai, tačiau virtualių pasaulių kontekste būtina ne tik sekti tiesioginę kalbą, tačiau ir tinkamai priskirti emocijas.
Į žaidimą įsitraukiantys nauji žaidėjai privalo laikytis egzistuojančių lingvistinių taisyklių, tai yra naudoti sutartinį žargoną, žodžių trumpinimus ir panašiai. Minėtina, jog dažnos rašybos klaidos netoleruojamos. Vertinami bet kokie kalbiniai bruožai (trumpiniai, raidžių praleidimas žodyje), kurie leidžia sutrumpinti spausdinimą.
Virtualiuose pasauliuose vartojama kalba yra pati emociškiausia iš visų elektroninio diskurso kalbų ir tai sąlygoja žaidimo tempas, dalyvių poreikis greitai reaguoti. Žaidimų pasaulis, anot D. Crystal, „veikia keistame, kaip Alisos pasaulyje, kur bet kas gali įvykti” (Crystal, 2006, p. 198).
Visos aptartos internetinės situacijos apsprendžia, kokia kalba jose bus vartojama. Vienoms būdinga spontaniškesnė kalba, specifinis žargonas (virtualūs pasauliai), kitose atskleidžiamas pats rašymo procesas, klaidos toleruojamos (tinklaraščiai), tačiau daugumoje atvejų kalbai būdingas glaustumas, žodžių trumpinimas, naujų žodžių kūrimas, raidžių ir skaičių kombinacijos, spontaniškumas.

1.2. Teigiamas ir neigiamas poveikis kalbai

D. Crystal samprotauja apie tai, kad internete vartojama kalba, arba, kaip jis pavadino, ketvirtoji lingvistinės komunikacijos priemonė po sakytinės, rašytinės ir ženklų kalbos (Crystal, 2006, p. 272), tolimoje ateityje galbūt išstums sakytinę kalbą. Tačiau, kaip nuramina autorius, internetas nereiškia kalbų mirties, atvirkščiai, kiekviena internetinio bendravimo situacija suteikia didžiulį potencialą praturtinti individualią kalbą (Crystal, 2006, p. 275). Bet kuriuo atveju, tyrimai rodo, kad anglų kalba daro nemenką įtaką kitoms kalboms ir daugelio valstybių lingvistai ir kalbininkai stebi savo šalių nacionalinėje kalboje vykstančius pokyčius bei remiantis tuo formuoja kalbos politiką. Kadangi su interneto atsiradimu bendravimas tarp įvairių šalių ir kultūrų tapo įprastenis ir dažnesnis, pasauliniu mastu daug dėmesio skiriama būtent elektroninio diskurso tyrimams. Kaip darbe jau buvo minėta, elektroninis diskursas įvairiose internetinėse situacijose skiriasi priklausomai nuo to, kas jį kuria, kokioje termėje ir kaip vyksta bendravimas. Iš vienos pusės, nuolat atsiranda poreikis kalbą pritaikyti prie naujų internetinių situacijų. Iš kitos pusės, interneto vartotojai turi platų pasirinkimą realizuoti savo lingvistinius sugebėjimus ir siekius, pasirinkdami skirtingas kalbines situacijas: rinktis interaktyvų keitimąsi pranešimais, kai nori greitai pasikeisti informacija ir būti negirdimas, tinklaraštį, kaip nori pasidalinti mintimis ar patirtimi, žiniatinklį, kai ieško informacijos.
Elektroninio diskurso kūrėjai bendraudami internetinėje erdvėje iš tiesų gali pasijusti kūrėjais. Jų kuriamas turinys dažniausiai netaisomas (išimtis – diskusijų forumai, kurių administratoriai gali uždaryti temą arba uždrausti dalyvauti diskusijoje), tad internautų kalba atspindi individualumą, savitą stilių. Kompiuterių ir interneto galimybės leidžia rašomą tekstą paįvairinti „šypsenėlėmis” ir „veidukais”, kurti naujus žodžius, vartoti kelias kalbas vienu metu, ieškoti naujų rašymo stilių galimybių. Tai įdomu ne tik rašančiajam, bet ir skaitytojui. Vis dėlto yra kita šios situacijos pusė.
Kaip jau aptarta anksčiau, rašymo taisyklių nebuvimas internete, klaidų toleravimas, gali turėti neigiamos įtakos vartotojo kalbai, sumažinti jo raštingumo lygį. Nejausdami poreikio taisyklingai rašyti (internete tai nebūtina), internautai gali šią patirtį perkelti į kasdieninę kalbą, mokyklą, darbą. Dažnas angliškų žodžių vartojimas ir jų pritaikymas nacionalinės kalbos sistemai, ilgainiui gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį kalbos struktūrai. Naujų terminų, realijų įvardijimui „pasiskolinami” angliški terminai, gali išstumti tam tikrus nacionalinės kalbos domenus. Blogiausiu atveju nacionalinė kalba gali išnykti, kaip D. Graddol teigimu atsitinka beveik kiekvieną savaitę. Interneto vartotojų sąmoningumas kalbos klausimais ir valstybinės kalbos politikos planuotojų atidus darbas rūpinantis kalbos išsaugojimu yra pagrindiniai faktoriai, nulemiantys, ar anglų kalbos įtaka pasireiškia teigiamu ar neigiamu pavidalu.
2. KALBOS POLITIKA ANGLŲ KALBOS ATŽVILGIU

Anglų kalbos globalumas ir dominavimas suformavo tam tikrą kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje. Pagrindines dvi priešiškas nuostatas atspindi anglų kalbos sklidimo paradigma ir kalbos ekologijos paradigma, kurios bus atskleidžiamos kituose poskyriuose. Esama ir alternatyvių požiūrių kalbos politikoje, pavyzdžiui, postmodernus požiūris, kurio šalininkai abejoja, ar kalba, būdama tik bendravimo instrumentu, išvis gali būti planuojama.

2.1. Anglų kalbos plitimas pasaulyje

Anglų kalbos globalumą pasaulyje lėmė keletas priežasčių. Pirmiausiai, dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, dėl angliškai kalbančių šalių ekonominio klestėjimo, kolonijinio plėtimosi, padaugėjo šią kalbą vartojančių žmonių. Antra, šį kalbos plitimą paskatino ir globalizacija, kuri apėmė ne tik ekonomiką, tačiau ir kultūrą, kalbą. Dar viena priežastis buvo spartus informacinių technologijų vystymasis angliakalbėse šalyse, o ypač 20 a. pabaigoje atsiradęs internetas. Anglų kalba vadinama globalia kalba, nežiūrint to, jog pasauliniame kalbų kontekste ši kalba nėra pati didžiausia: žmonių skaičius, kuriems anglų kalba yra gimtoji kalba arba antroji išmokta kalba, nėra gausiausias. Tokias kalbas kaip kinų, ispanų, arabų vartoja kur kas daugiau žmonių. Tačiau dabar pasaulyje anglų kalbą kaip savo antrąją kalbą naudoja 375 milijonai žmonių, o jos mokosi apie 750 milijonų (British Council duomenimis). Tai reiškia, kad angliškai kalba daugiau žmonių, kuriems ši kalba nėra gimtoji, negu tų, kuriems anglų kalba yra gimtoji.
Anglų kalbos plitimas susijęs su dalies kalbų išnykimu. D. Crystal nuomone, kalbų išnykimas yra įprastas reiškinys, tačiau jo nuomone, dabar pasaulyje vyksta didžiulio masto kalbų išmirimas: maždaug kas savaitę pasaulyje išnyksta po kalbą.
Analizuodami anglų kalbos statusą pasaulyje, lingvistai ir mokslininkai anglų kalbą visada įvardija kaip verslo, technologijų, tarptautinio bendravimo lingua franca. Atkreiptinas dėmesys, kad šis terminas nebuvo sukurtas būtent anglų kalbos dominavimui tam tikroje srityje įvardinti. Pasaulio istorijoje ne viena kalba mėgavosi lingua franca statusu: lotynų, prancūzų, vokiečių, net rusų. Bet kuri kalba gali tapti lingua franca, jei tam tikroje situacijoje ji yra dominuojanti tam tikros grupės žmonių bendravimo kalba.
Anglų kalbos plitimas pasaulyje glaudžiai susijęs su terminu „lingvistinis imperializmas”, kurį lingvistas R. Phillipson charakterizavo kaip „anglų kalbos dominavimo pasireiškimą ir išlaikymą per atsirandančią ir nuolat kintančią struktūrinę bei kultūrinę nelygybę tarp anglų ir kitų kalbų” (Phillipson, 1992). Lingvisto Knowles teigimu, „kalbos imperializmas apima dominuojančios kalbos perdavimą kitoms tautoms” (Jambor, 2007). Perdavimas iš esmės yra jėgos demonstravimas – tradiciškai karinės jėgos, tačiau moderniame pasaulyje ekonominės galios, – o dominuojanti kultūra perduodama kartu su kalba. Kaip teigia Knowles, atsižvelgiant į dominuojančios jėgos ir kultūros prestižą, tariamas vertes – dominuojanti kalba esanti gražesnė ar lengviau išmokstama, – dominuojančios kalbos perdavimas būna ne primestas, o pareikalautas tą dominuojančią kalbą priimančių tautų.
Analizuojant lingvistinį imperializmą, verta pasidomėti, kaip tam tikra kalba paplinta. Įvairius faktorius, lemiančius vienos ar kitos kalbos paplitimą, lingvistas Lewis sugrupavo į keturias grupes:
– kalbos nuostatos (pastangos išlaikyti kalbą, kuriai kyla grėsmė, vietinės kalbos funkcijų apribojomas);
– tarpgrupinė sąveika (geografinis atstumas, užkariavimas, kolonizacija);
– modernizacija (ekonominio vystymosi intensyvumas, urbanizacija, vietinių resursų išorinė ekspoatacija);
– su kalba susijusios politinės teorijos bei religinės ir kultūrinės charakteristikos (ypatingai tarp plintančiosios kalbos ir kitų kalbų kontakto su ja) (Phillipson, 1992).
Terminas „lingvistinis imperializmas” dažniausiai vartojamas kalbant apie kolonijines valstybes ir jų dominuojančios kalbos daromą neigiamą įtaką vietinėms kalboms, siekiama paaiškinti, kaip „buvusių ir esamų imperijų, daugiausia Jungtinių Valstijų, Anglijos ir Prancūzijos, kalbos buvo skatinamos buvusiose kolonijose per ekonominį, politinį, socialinį, kultūrinį ir mokymo dominavimo ir išnaudojimo procesą, turintį niokojantį efektą vietinėms kalboms” (Ricento, 2006). Dabartiniame laikmetyje taip pat galima kalbėti apie anglų kalbos lingvistinį imperializmą, įvertinant tai, kad dažnai anglų kalba priimama kaip lingua franca; jai suteikiamos privilegijuotos kalbos statusas įvairiose tarptautinėse institucijose bei organizacijose; tarptautiniuose forumuose ar verslo pasaulio susitikimuose anglų kalbos naudojimas yra tasi neginčijama duotybė ir tokiu būdu neanglakalbiai patiria neteisybę kalbos atžvilgiu, nes turi bendrauti ir reikšti mintis ne savo gimtąja kalba. Taip pat svarstytina, ar JAV galima laikyti naująja imperija, primetančia anglų kalbos vartojimą kitoms pasaulio tautoms, prisimenant JAV prezidento Bušo II administracijos pasisakymus apie JAV „teisę ir pareigą” priskirti kitoms tautoms amerikietiškas vertybes globaliu mastu (Ricento, 2006).
Lingvistinio imperializmo situacija visada apima dominuojančią kalbą (angl. dominant language) ir užvaldytąją kalbą (angl. dominated language), kur dominuojanti kalba yra laiminčioji pusė.
Lingvistinis imperializmas taip pat glaudžiai siejasi su komunikaciniu, mokymo, moksliniu, kultūriniu imperializmu. Apie bet kurį imperializmo aspektą gali būti kalbama tik imant domėn visa apimantį imperializmą.
Nagrinėjant kalbos politiką lingvistinio imperializmo atžvilgiu, R. Phillipson teigia, kad kalbos politika čia dvikryptė: iš viršaus – žemyn daromas spaudimas išlaikyti nacionalinių kalbų poziciją, iš apačios – aukštyn spaudimas užtikrinti lingvistinę įvairovę ir kalbos teisių įgyvendinimas.
Viena iš lingvistinio imperializmo pasekmių: dominuojanti kalba „suvalgo” užvaldytąją kalbą. Šį terminą lingvistas L.J. Calvet įvardijo kaip lingvistinį kanibalizmą (angl. linguistic cannibalism = glottophagie). Savo knygoje „La guerre des langues et les politiques linguistiques” autorius pristato socialinį tyrimą, iliustruojantį sėkmingo pasipriešinimo lingvistiniam imperializmui atvejį – šuarų kalbos atvejį Ekvadore. Šuarai, Calvet teigimu, yra vienintelė vietinė Lotynų Amerikos grupė, kuriai pavyko savo kalbą ir kultūrą integruoti į švietimą ir gyventojus mokyti dviem kalbomis – šuarų ir ispanų. Šis atvejis demonstruoja, jog užvaldytoji grupė gali išsivaduoti nuo dominuojančios kalbos lingvistinių ir edukacinių normų ir gali tobulinti savo kalbą bei užtikrinti jos perdavimą iš vienos kartos kitai kartai (Phillipson, 1992).
Su lingvistiniu imperializmu R. Phillipson sieja ir terminą anglocentrizmas, kuris išvestas kaip analogas iš termino etnocentrizmas ir nurodo, jog asmuo apie kitas kultūras sprendžia remiantis savo paties kultūros standartais. Tokiu būdu anglų kalba arba „pažadas, kurį anglų kalba pateikia” tampa norma, pagal kurią turi būti matuojamas kitos kalbos gyvumas ar vartojimas
(Phillipson, 1992).
Lingvistinio imperializmo kritikai teigia, jog ne anglų kalba, bet galingos ekonominės ir politinės jėgos šalių, kurios su ja susijusios, yra kaltos dėl kitų kalbų išnykimo. D. Crystal remia anglų kalbos „nekaltumą” teigdamas, kad „puolamas ne tas objektas” ir neatsižvelgiama į svarbesnius ekonominius klausimus (Jambor, 2007). Šio autoriaus nuomone, anglų kalba taip plačiai įsitvirtinusi pasaulyje, jog nei viena tauta negali būti jos „savininkė”. Būdama tokia įvairi ir vartojama tiek daug šalių, anglų kalba paprasčiausiai negali turėti imperialistinių bruožų. Neginčytina tai, jog anglų kalba yra įgijusi įtakingą tarptautinį statusą.
Apibendrinant galima teigti, kad kolonijiniais laikais prasidėjęs lingvistinis imperializmas tęsiasi ir šiandien, tačiau dabar dažniausiai kalbama būtent apie anglų kalbos lingvistinį imperializmą. Dominuojančios ir užvaldytosios kalbos santykiuose visada laimi dominuojanti kalba, tačiau pasitaiko atvejų, kai tam tikrai kalbai pavyksta išvengti kitos kalbos lingvistinio imperializmo. Nei vienas imperializmo aspektas – lingvistinis, kultūrinis ar medijos – negali būti nagrinėjamas atskirai nuo imperializmo kaip visa apimančio reiškinio.
2.2. Kalbos politika anglų kalbos atžvilgiu

Įvertinant anglų kalbos globalų paplitimą pasaulyje bei šios kalbos įtaką kitoms pasaulio kalboms, svarbi tampa kalbos politika anglų kalbos atžvilgiu. Įvairūs autoriai skirtingai apibrėžia šį terminą bei su juo susijusias sąvokas. Anot Phillipson ir Skutnabb-Kangas, kalbos politika yra terminas, apibrėžiantis su kalbų teisėmis ir prieinamumu susijusius sprendimus bei nustatantis atskirų kalbų ir kalbų variantų vaidmenis ir funkcijas tam tikroje valstybėje. Šie autoriai atskirai apibėžia kalbos planavimą ir kalbos teisės aktus. Jų teigimu, tradiciškai kalbos planavimas apima statuso (visuomenei ir jos nuostatoms daromas poveikis), korpuso (planavimas, kurio objektas būna pati kalba, jos vartosena) ir žodžių įsigijimo planavimą. Statuso ir korpuso terminai paaiškinti remiantis L. Vaicekauskienės monografija (Vaicekauskienė, 2007, p. 85). Kalbos teisės aktai apima nuostatus valstybiniame ir ikivalstybiniame lygmenyje, kurie apibrėžia kalbos politikos įgyvendinimą (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996).
Profesorius R. Cooper kalbos planavimu vadina kryptingas pastangas paveikti kitų žmonių kalbinę elgseną kalbos mokymosi, struktūros ar funkcionavimo požiūriu ir teigia, kad „terminas kalbos politika <...> vartojamas siauresne kalbos planavimo pakraipos reikšme” (cit. iš Vaicekauskienė, 2007). Vieni autoriai terminus „kalbos politika” ir „kalbos planavimas” vartotoja kaip sinonimus, kiti – atskirai apibrėžia kiekvieno iš jų reikšmę. Šiame darbe į kalbos politiką ir kalbos planavimą bus žiūrima kaip į sinoniminius terminus, remiantis mokslininkės L. Vaicekauskienės tokiu pat pasirinkimu analizuojant lietuvių kalbos svetimžodžių politiką.
L. Vaicekauskienė atskleidė kalbos politikos sampratą, kurios sudedamosios dalys yra:
– Variantiškos kalbos vartosena
– Kalbos vartotojų kalbinės nuostatos – jų veikiami jie renkasi vieną ar kitą variantą
– Kalbos politikų siekis vartoseną pakeisti norminant tuos variantus (L. Vaicekauskienė,
2007, p. 85).
Kaip teigia kalbininkė, kalbos planavime kalbos korpusas (pati kalba) atskiriamas nuo kalbos statuso (nuostatos) ir juos abu sudėtinga paveikti.
Kalbos politikos pasirinkimas labai svarbus užsienio kalbų mokyme (kai dėl ekonominių priežasčių pastebimas nacionalinis interesas mokytis užsienio kalbų), sociopolitinėse srityse -vietinių kultūrų išlaikyme, žmogaus teisių skatinime, nacionalinės ir oficialios kalbos pasirinkime tam tikroje valstybėje. Autorius T. Ricento išskiria ir kitus aspektus bei sritis, kur kalbos politika vaidina svarbų vaidmenį: tautinių mažumų teisės ir lingvistinių mažumų mokymas, lingvistinės žmonių teisės, ženklų kalbos, tautinis identitetas (Ricento, 2006).
Tam tikroje valstybėje kalbos politiką lemia valstybės ideologija, valstybėje gyvenančių žmonių vartojamai kalbai suteiktas statusas, įvairios istorinės aplinkybės.
Lingvistų Phillipson ir Skutnabb-Kangas nuomone, kalbos politika formuojama pavieniai ir tik tam tikrais tikslais. Jų supratimu, kalbos politikos problemoms geriau spręsti šalyje turėtų apsijungti politiniai ir akademiniai interesai (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996). Pabrėžtina tai, jog būtent naujųjų technologijų sklaida, įvairiataučių pasaulio piliečių aktyvus bendravimas internetinėje ervėje gali paskatinti tam tikros valstybės lingvistus bei kalbos politikus skirti daugiau dėmesio kalbos politikos klausimams. Europos Sąjungoje, į kurios sudėtį dabar įeina 27 Europos valstybės ir yra naudojamos 23 oficialios kalbos, kalbos politika egzistuoja valstybiniame ir viršvalstybiniame lygmenyse, tačiau „pastebimas nenuoseklumas suvienodinant kultūrinius ir ekonominius dalykus iš vienos pusės ir deklaruojant pagarbą skirtingų valstybių narių savitumui bei lingvistiniam paveldui iš kitos pusės” (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996, p. 443).
T. Ricento daro išvadą, kad kalbos politikos pasirinkimas teoriniame lygmenyje lemia praktinę kalbos politikos pusę.
Japonų mokslininkas Y. Tsuda išskyrė dvi kalbos politikos paradigmas anglų kalbos atžvilgiu: anglų kalbos sklidimo paradigmą ir kalbos ekologijos paradigmą, kurios išsamiau bus išanalizuotos tolesniuose skyriuose (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996). Įvairūs lingvistai yra išskyrę ir kitus požiūrius, iš kurių du – lingvistinis imperializmas ir postmodernus požiūris kalbos politikoje – taip pat analizuojami šiame darbe.

2.2.1. Anglų kalbos sklidimo paradigma

Anglų kalbos sklidimo paradigma (angl. Diffusion-of-English Paradigm) charakterizuojama „triumfuojančio kapitalizmo, jo mokslo bei technologijų ir vienakalbio požiūrio į modernizaciją ir internacionalizaciją” (Philipson, Skutnabb-Kangas, 1996, p. 429).
Kai lingvistiniai resursai skiriami vienai kalbai, ta kalba garbinama ir išaukštinama niekinant ir paverčiant kitas kalbas nematomomis, kalbos politika yra vienakalbė. Čia susiduriama su dominuojančios ir užvaldytosios kalbų santykiais, kur dominuojanti kalba visada turės pranašumą. Tokia kalbos politika, kai tautinė valstybė išreiškia poziciją, jog valstybė turi stiprų ryšį tik su viena kalba, vyrauja paskutinius du šimtmečius.
Anglų kalbos sklidimo paradigma arba vienakalbė kalbos politika charakterizuojama šiais Y. Tsuda išskirtais principais:
– kapitalizmas
– mokslas ir technnologijos
– modernizacija
– vienkalbystė
– ideologinė globalizacija ir internacionalizacija
– transnacionalizacija
– amerikonizacija ir pasaulio kultūros suvienodinimas
– lingvistinis, kultūrinis ir žiniasklaidos imperializamas (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996, p. 436).
Remiantis R. Phillipson ir T. Skutnabb-Kangas, anglų kalbos plitimas pasaulyje neatsiejamas nuo kapitalizmo bei su juo susijusių mokslo ir technologijų. Vienkalbystės principas nurodo, jog didžiųjų pasaulio kalbų plėtimas turi įtaką kitų kalbų ir kultūrų keitimuisi.
Anglų kalbos išplitimas susijęs su globalizacija. Globalizacija apskritai reiškia įvairovės netekimą ir vienodumo įsibrovimą į tam tikrą sritį. Tačiau egzistuoja ir nuomonė, kad iš tiesų vykstantis procesas yra amerikonizacija, kuri pastaraisiais metais pristatoma kaip globalizacija. Anot Bourdieu, ši „globalizacija” tarnauja tarsi slaptažodis ar devizas, tačiau po savim kaip po kauke slepia ekonominių ir politinių dominuojančių jėgų, pirmiausiai JAV, siekį suvienodinti tam tikrus interesus ir tradiciją, pristatant kaip normą ir duotybę bei stengiantis visame pasaulyje naudoti ekonominį ir kultūrinį modelį (Ricento, 2006). Pastaruosius dešimtmečius globalizacijos tema akcentuojama ne tik ekonomikoje, tačiau išskiriama ir lingvistinė globalizacija. Didėjantis anglų kalbos vartotojų ar šią kalbą besimokančiųjų skaičius ir jos pasiekiamumas pasauliniu mastu leidžia anglų kalbą apibūdinti kaip globalią kalbą. Didžiulis šios kalbos papl itimas visame pasaulyje sietinas ir su kultūriniu praradimu. UNESCO paskaičiavimais, gana netolimoje ateityje dėl anglų kabos įtakos nustos egzistuoti maždaug 3000 kalbų, kas sudaro apie pusę iš dabar pasaulyje esančių kalbų (Sonntag, 2003). Tarp pagrindinių „kaltininkų” dėl lingvistinio (o tuo pačiu ir kultūrinio) imperializmo Skutnabb-Kangas ir Phillipson įvardija formalų mokymą bei masinę žiniasklaidą, už kurių makro-lygmenyje stovi ekonominiai ir politiniai veikėjai (Hjarvard, 2004).
Turint omeny, kad anglų kalba yra dominuojanti kalba Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėse Tautose, Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde bei kitose pasaulinėse organizacijose, Phillipson ir Skutnabb-Kangas kelia klausimą, ar anglų kalbos plitimas kitų kalbų sąskaita iš esmės yra suderinamas su visų pasaulio gyventojų žmogaus teisių propagavimu ir apsauga (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996). Teisė žmogui naudoti ir mokytis savo gimtosios kalbos prilyginama teisei rinktis religiją. Žmogaus teisės netenka prasmės, jei jos netaikomos visų pasaulio kalbų kalbantiesiems.
2.2.2. Kalbos ekologijos paradigma

Kalbos ekologijos paradigma (angl. Ecology-of-Language Paradigm) apima „lingvistinės įvairovės formavimą pasauliniu mastu, daugiakalbiškumo ir užsienio kalbų mokymo skatinimą, lingvistinių žmogaus teisių suteikimą visų kalbų kalbėtojams” (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996,
p. 429).
Remiantis lingvistu E. Haugen, kalbos ekologija apibrėžiama kaip bet kurios kalbos ir jos aplinkos sąveikų tyrinėjimas. Jo teigimu, taip kaip „gamtosauga yra „judėjimas už aplinkos sanitariją”, taip ir kalbos ekologija turėtų rūpintis kalbų ugdymu ir išsaugojimu” (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996). Su kalbos ekologija siejamas naujų kalbų mokymas, o, anot lingvisto Mūhlhausler, kalbų mokymasis turi didelę reikšmę, nes mokantis kalbą, „į egzistuojančią kalbos ekologiją įvedama nauja kalba” (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996). Kalbų mokymas neturi tarnauti lingvistinio imperializmo tikslams, tačiau tokių kalbų kaip anglų, prancūzų, kiniečių plitimas pasaulyje neprives prie socialinio teisingumo.
Pagrindinius principus, kuriais remiantis charakterizuojama kalbos ekologijos paradigma, apibrėžė Tsuda:
1. žmogaus teisių perspektyvos
2. lygybė komunikacijoje
3. daugiakalbystė
4. kalbų ir kultūrų išlaikymas
5. tautinio suvereniteto apsaugojimas
6. užsienio kalbos mokymo skatinimas (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996, p. 436). Kalbant apie principų įgyvendinimą, matyti, jog vykdant didžiulę biurokratinę veiklą, ES
institucijose sunku įgyvendinti lygybės komunikacijoje ir daugiakalbiškumo principus. Panaši situacija ir kitose organizacijose, tarkim, NAFTA, kur dėl savo prestižo ir dominuojančios pozicijos versle, moksle, kultūroje anglų kalba bus dominuojanti prancūzų ir ispanų kalbų atžvilgiu (Phillipson, Skutnabb-Kangas, 1996).

2.2.3. Alternatyvus požiūris: postmodernus požiūris kalbos politikoje

Postmodernaus požiūrio atstovai problematišku laiko patį kalbos, kaip fiksuoto kodo, apibrėžimą. „Kalba yra ne tiek duota ontologinė sistema, atkuriama vartosenoje, kiek pačios vartosenos produktas” (Vaicekauskienė, 2009). Postmodernistų teigimu, egzistuoja ne tiek kalbos, kiek diskursai, kuriais gali dalintis įvairios persidengiančios kalbėtojų bendruomenės. Jų supratimu, labiau turėtų būti kalbama ne apie anglų kalbą, bet apie „anglų kalbas”, kurios yra „hibridai, atspindintys sudėtingą skolinimosi, maišymosi su kitomis kalbos įvairovėmis (arba diskursais) procesą” (Ricento, 2006). Postmodernus požiūris į kalbos politiką siūlo nebepalaikyti mito, jog kalbos egzistuoja kaip su kilme, teritorija, tauta susietos sistemos, tačiau vystyti požiūrį, kai į kalbą žiūrima kaip į atsirandančias socialines sąveikas. Tokiu būdu abejotina tampa ir pati sąvoka, kad kalbos gali būti planuojamos.
Kalbų kontaktai duoda dvejopą rezultatą: kalbos pasikeitimą, vedantį į domenų (kalbų sričių) praradimą, arba kalbos pasisavinimą/ pritaikymą dėl socialinio pasikeitimo. Kalbėdamas apie postmodernizmą ir kalbos politiką, lingvistas A. Pennycook analizuoja šiuos klausimus: kaip veikia galia santykyje su tautine valstybe, ir ypač, kaip per kalbą pasiekiamas valdymas; jis skatina permąstyti kalbos ontologiją kaip kolonijinį/ modernistinį konstruktą iškelia klausimus apie „didžiuosius pasakojimus” arba visa apimančią imperializmo epistemologiją, kalbų teises, kalbų prieinamumą; nurodo vietinius kalbų supratimo ir kalbų politikos būdus (Ricento, 2006). A. Pennycook kritikuoja lingvistinį imperializmą kaip „neo-kolonijinę struktūrą, kuri gąsdina pasaulį su dominuojančiu objektu – anglų kalba”, o lingvistinės teisės tuo tarpu yra „pasaulinė panacėja įvairovės išlaikymui”. (Ricento, 2006). Jis teigia, kad „ir „anglų kalbos sklidimo” (arba kalbinio imperializmo), ir „kalbos ekologijos” (arba kalbų teisių) paradigmos yra tokie didieji pasakojimai, tik vienas yra konservatyvus, o kitas emancipacinis. Anglų kalbos sklidimo požiūrio problema – jo pagrindą sudaranti tradicinė „visa arba nieko” tapatybės samprata” (Nevinskaitė, 2009). Svarbus yra tapatybės ir kalbos santykio nagrinėjimas. Anot A. Pennycook, žmogus tapatybę išreiškia žodžiais (labiau negu tapatybė būtų atspindėta kalboje), o kalbos taip pat išreiškiamos žodžiais, tad čia reikia suprasti ne kaip viena ar kita kalba veikia žmones, bet kaip žmonės savo per savo veiksmus, norus, aktus prisideda prie kalbos efektų kūrimo (Ricento, 2006). „Kalbinė tapatybė neturėtų būti siejama vien su etninėmis, teritorinėmis ar valstybinėmis ribomis, o nuo „visuomenės kalbotyros” turi būti pereinama prie „kontaktų kalbotyros” (Vaicekauskienė, 2009).
Postmodernus požiūris apie kalbos politiką ir planavimą skatina persvarstyti socialines, ekonomines ir politines kategorijas. Į kalbos politiką negalima žiūrėti tik kaip į tam tikrų kodų, vadinamų „kalbomis”, vartojimą.
A. Pennycook „siūlo ne vertinti įvairių kalbų vartojimą kaip kalbinio imperializmo apraišką ar kalbos politikos reguliavimo objektą, bet tiesiog nagrinėti, kaip skirtingos kalbos yra vartojamos siekiant įvairių komunikacinių tikslų” (cit. iš Nevinskaitė, 2009).
2.4. Anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai

2.4.1. Tyrimų apžvalga

Nors pasauliniu mastu lingvistai garsiai skelbia anglų kalbos įtaką kitoms kalboms, analizuojant kalbinę situaciją Lietuvoje nereikia pamiršti, kad šalis nepriklausomybę atgavo vos prieš porą dešimtmečių ir per šį laikotarpį rusų kalbos įtaka jei ir sumažėjo, tai tikrai neišnyko. Tiesiog atsivėrusios sienos tarp valstybių, o ypač internetinės erdvės „besienis režimas” davė pagrindą pajusti dar vienos kalbos – anglų – įtaką lietuvių kalbai. Vis dėlto viešosiose diskusijose tebėra aktualus rusų kalbos įtakos lietuvių kalbai klausimas. Ramonaitės, Maliukevičiaus ir Degučio atlikto tyrimo išvadose nurodoma, jog „Lietuva patenka į Rusijos, o ne į Vakarų informacinę ervę visų pirma todėl, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų moka ar bent supranta rusų kalbą, o angliškai moka tik 17 proc. gyventojų (Nevinskaitė, 2009b).
Kalbininkai (pvz., P. Kniūkšta, 2007) akcentuoja, kad Vakarų kalbų svetimžodžiai plinta beveik be pasipriešinimo, kadangi jų atėjimas nesusijęs su priespauda ir prievarta. Tai reiškia, kad nors kalbininkai ir dalis visuomenės rūpinasi lietuvių kalbos išsaugojimu bei kalbos gryninimu, kita visuomenės dalis, o ypač jaunimo subkultūra, gausiai vartos anglų kalbos žodžius kasdieninėje kalboje, nesusimąstydami apie galimas pasekmes.
Kalbos specialistams nauja terpė būtų nagrinėti, kaip naujųjų komunikacijos technologijų naudojimas veikia kalbą, ypač jaunimo, tačiau rimtų tyrimų trūksta (Vladarskienė, 2008). Vis dėlto Lietuvoje atlikta tyrimų, susijusių su interneto rašytine kalba, tarkim, A. Ryklienė nagrinėjo inernetinio diskurso kalbą, o kalbininkė R. Miliūnaitė atliko tinklaraščių tyrimą. A. Ryklienės tyrimas gali būti laikomas neoficialiosios lietuvių kalbos tyrimu ir pateikė išsamių duomenų apie naują kalbos atmainą – elektroninį diskursą. Pasak R. Miliūnaitės, tinklaraščiai labai populiarūs ir paplitę, o juose naudojama laisvojo stiliaus (tikrinė) rašytinė kalba neabejotinai turės poveikį bendrinei lietuvių kalbai, jos normoms. Autorė linkusi į tinklaraščių kalbą žiūrėti „kaip į realiąją vartoseną, kurioje matyti ir nauji polinkiai, ir bendrinės kalbos kodifikacijos palaikymo arba jos korekcijos galimybė” (R. Miliūnaitė, 200b). Tinklaraščių kalboje gerai matosi, kaip prigyja oficialiai teikiami naujadarai ir jei jie vartojami natūraliai, galima teigti, jog naujadarai priimami. Kaip nurodo autorė, tinklaraščiuose stengiamasi nevartoti „švepluojančios” kalbos – „patys tinklaraštininkai sąmoningai stengiasi reguliuoti vartoseną, skatindami rašyti lietuviškomis raidėmis” (R. Miliūnaitė, 2008b).
Vienas didžiausių pastarojo meto tyrimų yra kolektyvinė monografija „Miestai ir kalbos”. Tyrimo rezultatai parodė, jog didieji Lietuvos miestai yra daugiakalbiai, patvirtino anglų kalbos, kaip prestižinės kalbos, statusą, o tuo pačiu atskleidė, jog grėsmės lietuvių kalbos prestižui neįžvelgta. Tyrimo autoriai priėjo prie išvados, kad daugiakalbystė Lietuvos didžiuosiuose miestuose turi būti puoselėjama, tačiau ne mažiau svarbu skatinti teigiamas kalbines nuostatas ir toleranciją kitų kalbų atžvilgiu.
Kalbininkės G. Žalkauskaitės atliktas tyrimas apie lietuviškų raidžių rašymą elektroniniuose laiškuose parodė, jog tik penktadalis apklaustųjų internetinėje erdvėje (būtent rašydami elektroninius laiškus) visada naudoja lietuviškas raides (Žalkauskaitė, 2009). Tyrimas taip pat atskleidė, kad svarbiausia lietuviškų raidžių elektroniniuose laiškuose nerašymo priežastis yra teksto rinkimo sparta, kitos priežastys – techniniai trukdžiai, nepakankamas žmonių informavimas apie kompiuterių galimybes. Tyrimo autorė nurodo, kad teksto rašymas nenaudojant lietuviškų raidžių „yra, ko gero, labiausiai už privataus bendravimo ribų išeinantis ir bendrines kalbos normas pažeidžiantis interneto kalbos bruožas” (Žalkauskaitė, 2009). Tikėtina, jog daug laiko praleidžiant prie kompiuterio ir nenaudojant lietuviškų raidžių nuolaty, susiformuos tam tikras rašymo įprotis, kuris negiamai gali paveikti asmens raštingumą. Naujuosius lietuvių kalbos svetimžodžius išsamiai ištyrinėjo kalbininkė L. Vaicekauskienė. Autorė analizavo iš 1991 -1997 m. Lietuvos lietuviškoje spaudoje vartotų naujųjų svetimžodžių sudarytą sąvadą, Lietuvių kalbos instituro svetimžodžių kartoteką, kuri apima 1992-1998 m. Lietuvoje vartotus svetimžodžius, asmeninį autorės sąvadą, apimantį 1994-1999 m. pagrindiniuose Lietuvos dienraščiuose vartotus naujuosius svetimžodžius, bei naujažodžių konkordansą, kurį sudaro 1991 -1996 m. Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių kalbos periodikos tekstyno žodžiai. Išvadas bei įvairių kalbininkų ir mokslininkų teorijas, jų pastebėjimus autorė pateikė kaip vientisą teorinį modelį tolimesniam kalbos planavimui. L. Vaicekauskienės požiūriu, kalbos politika Lietuvoje kartais linksta į lingvistinį purizmą, kalbininkų primetamas svetimų žodžių keitimas savais pakaitalais dažnai nebūna sėkmingas. Kalbininkės nuomone, būtina tyrinėti pasiskolintos leksikos poveikį kalbos domenams (kalbos vartosenos sritims) (Vaicekauskienė, 2007, p. 224).
Anot profesoriaus M. Castells, „mes gyvename drauge su medijomis ir per jas” (M. Castells, 2005). Jo teigimu, pasaulyje vyraujantis elgsenos modelis, kai miestų žmonėms antra veikla po darbo yra medijų vartojimas, kas, beje, yra ir pagrindinė veikla namuose. Nors medijų žiūrėjimas ar klausymas yra sumišęs su kitomis veiklomis, tokiomis kaip valgymas, bendravimas su kitais žmonėmis, namų ruoša, galima manyti, jog „į pasąmonę įsismelkiančių vaizdų bei garsų gausybė daro lemiamą poveikį socialinei elgsenai” (Castells, 2005). Tuo tarpu Lietuvoje kompanijos TNS LT atlikto tyrimo duomenimis, lyginant 2009 m. ir 2010 m. žiemos duomenis, vidutinė naršymo internete per dieną trukmė pailgėjo nuo 2,7 val. iki 3 val. 2010 m. žiemą bent kartą per 6 mėnesius internetu naudojosi 58 proc. 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei 2009 m. žiemą. 58,2 proc. internautų 2010 m. žiemą internetu naudojosi kasdien ir beveik 92 proc. – bent kartą į savaitę (TNS, 2010). Galima daryti išvadą, kad žiniasklaida ir jos turinys daro poveikį ir žmonių kalbai. Tyrimą apie anglų kalbos poveikį lietuvių kalbai per televizijos reklamas atliko L. Vaicekauskienė. Kalbininkė daro išvadą, jog „anglų kalba veikia socialinę šiuolaikinio vartotojo psichologiją ir atlieka simbolinį vaidmenį” (Vaicekauskienė, 2009). Reklamose angliški žodžiai bei produktų pavadinimai tikslingai nutaikomi į jauną, modernų, anglų kalbą mokantį žmogų, taip patvirtinant teiginį, jog ši kalba populiaresnė tarp išsilavinusių, jaunų, aktyvių žmonių.
Ir kalbininkai, ir visuomenė turi viziją, jog turėtų egzistuoti elitinė lietuvių kalba, kuri būtų tarsi siekiamybė, o ja kalbantys žmonės būtų pavyzdžiu kitiems. Deja, kasdieniniame gyvenime, ypač politikų ir žurnalistų kalba vis labiau darosi panaši į buitinę, o ne elitinę kalbą. Kalbos paprastėjimo polinkius viešojoje ervėje tyrė G. Tamaševičius. Tyrimu patvirtinta, kad viešojoje erdvėje vartojama kalba (pa)prastėja ir, kaip teigia autorius, tai vyksta daugiau siekiant įtaigos ir paveikumo negu dėl kalbėtojų žemos kultūros ar kalbos normų neišmanymo. Žiniasklaida, konkrečiai, televizija, yra pirmoji ir svarbiausia erdvė, kurioje imta vartoti kasdienę šnekamąją kalbą, o iš čia atviras kelias į gausiai medijas vartojančių žmonių kalbos vartojimo įpročių keitimą.
Galima būtų apibendrinti, kad nors Lietuvoje daugiau žmonių moka rusų negu anglų kalbą, anglų kalbos įtaka dabar jaučiama labiau, o ir ji labiau aptariama tiek kalbininkų, tiek visuomenės. Anglų kalba gali lengvai paveikti lietuvių kalbą, nes anglų kalbai nesipriešinama, ji laikoma prestižine (Vaicekauskienė, 2010).

2.4.2. Kalbos politika Lietuvoje

Bėgant laikui, kalbos politikos problemos keičiasi: Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, buvo „svarbu įtvirtinti lietuvių kalbą kaip valstybinę, dabar svarbu, kaip išsaugoti kalbos savitumą daugiakalbėje Europos Sąjungoje (Vladarskienė, 2008). Kaip nurodo L. Vaicekauskienė, kalbos politikoje nuo skolinių tyrimų, nagrinėtų praėjusiame dešimtmetyje, pereinama tyrinėjimų, siekiant paaiškinti anglų kalbos vartojimą vietoj tautinės kalbos tam tikrose srityse (Vaicekauskienė, 2009). Čia kalbininkė atkreipia dėmesį, jog anglų kalbos keliama grėsmė lietuvių kalbos leksikai, kai atsiranda nauji skoliniai, ir kalbos domenams – tam tikroms sritims, kuriose anglų kalba pakeičia lietuvių kalbos žodžius, yra du atskiri procesai. Remdamasi įvairių mokslininkų darbais, L. Vaicekauskienė teigia, kad šiais laikais svarbesnis yra kalbos domenų klausimas, o ne konkrečių svetimžodžių norminimas (Vaicekauskienė, 2009). Tam, kad kalba išliktų, ji turi būti vartojama, o ne gryninama. Kaip teigia lingvistas Davidsen-Nielsen, palankesnio visuomenės dėmesio susilaukia būtent su domenų stiprinimu susijusios kalbos planuojamosios iniciatyvos, o ne leksikos purizmo skatinimas (Vaicekauskienė, 2009).
Siekiant apsaugoti lietuvių kalbą ir sumažinti kitų kalbų jai daromą įtaką, Lietuvoje vykdoma lietuvių kalbos politika. Lietuvoje Valstybinės kalbos įstatymas yra pagrindinis kalbos politikos dokumentas, kuris įtvirtina vienos valstybinės kalbos – lietuvių kalbos – statusą. Iš vienos pusės žiūrint, padaryta daug darbų tam, kad lietuvių kalba būtų apsaugota nuo kitų kalbų, pirmiausiai, anglų, įtakos: išleisti įstatymai, įkurtos specialios kalbos tvarkybos, priežiūros, valstybinės kalbos politikos vykdymo institucijos. Tačiau iš kitos pusės, yra nemažai problemų ir neišspręstų klausimų: tiksliųjų mokslų specialistai savo mokslo tyrimus gali atlikti tik anglų kalba, aukštosiose mokyklose daugėja angliškai dėstomų disciplinų, didėja būrys specialistų, kurie nėra suinteresuoti savo srities terminologijos lietuvių kalba kūrimu; šalyje jaučiama priešprieša tarp visuomenės ir kalbininkų (Smetonienė, 2005). Lietuvoje taikomą kalbos politiką L. Grumadienė pavadino agitacine, kalbėdama apie tai, kad kalbininkų siūlomos kalbos pamokos ir patarimai yra sunkiai suprantami eiliniam skaitytojui, pateikti nepatraukliai, priekaištaujant (Grumadienė, 2003). Ankstesniais metais kalbininkų atkakliai siūlyti netikę pakaitiniai lietuviški žodžiai vietoj angliškų, tarsi uždėjo spaudą, kad lietuvių kalbos specialistų siūlomi terminai visuomenei nepriimtini, todė l dažnai jaučiamas žmonių nusistatymas kalbos žinovų darbo atžvilgiu, manant, kad „kalbininkai savinasi kalbą, nesitaria su specialistais” (Nevinskaitė, 2008), „kalbininkų mėginamos diegti taisyklės ir pamokymai neretai gerokai atitrūkę nuo tikrovės” (Miliūnaitė, 2008).
Remdamasi kitų mokslininkų darbais, L. Vaicekauskienė pristato dvi prieštaringas kalbos politikos nuostatas: „kalba turi būti planuojama” ir „kalba neturi būti planuojama”. Kitaip tariant, vieni lingvistai ir kalbos specialistai pasisako už kraštutinį purizmą, kiti už kalbinį liberalizmą (Vaicekauskienė, 2009). Lietuvoje visuomenė taip pat susiskirsčiusi į dvi grupes, kur vieni pritaria arba bent iš dalies pasisako už lietuvių kalbos priežiūrą, o kiti yra tos nuomonės, kad kalba turi vystytis natūraliai, neprižiūrima (Nevinskaitė, 2009a).
Kalbant apie kalbos planavimą, Cooper siūlo jį išplėsti ir įtraukti skolinimosi planavimą (angl. acquisition planning) (Phillipson, 1992). Lietuvių kalbos politikoje gyvuoja senos svetimžodžių norminimo tradicijos. Į lietuvių kalbą skoliniai ateina ir yra vartojami dėl tokių priežasčių:
– designatinių (naujoms realijoms ar sąvokoms įvardyti)
– semantinių (reikšmės skirtumams išryškinti, niuansams išgauti, kai naujosios ir savo sąvokos turinys sutampa tik iš dalies)
– stilistinių (kalbai pagyvinti)
– sociopsicologinių (kitos kultūros išmanymui ir tapatinimuisi su ja demonstruoti) (Vaicekauskienė, 2009).
Svetimžodžius ir skolinius analizavusi L. Vaicekauskienė atkreipė dėmesį, kad jaunimo kalba, „gausi angliškų žodžių ir frazių, apskritai pasižyminti gimtosios ir anglų kalbos kaitaliojimu” (Vaicekauskienė, 2009) neturėtų būti prilyginami bendrinei kalbai. Jauni žmonės taip išreiškia savo maištą, narystę tam tikrai grupei, o jaunimui būdingi svetimžodžiai iš jų kalbos pasitraukia, kai jauni žmonės tampa suaugę. Danų kalbininkas B. Preisler pastebi, kad „anglų kalba daro įtaką jaunimo kalbai, o šio kalbėjimo stilius ir žodynas veikia visos visuomenės – ypač žiniasklaidos ir reklamos kalbą” (Vaicekauskienė, 2009).
Nėra tyrimų, nustatančių, koks svetimžodžių kiekis kalboje būtų laikytinas mažas ar didelis, o Lietuvoje išvis nėra skaičiuotas naujųjų svetimžodžių procentas vartosenoje. Kaip teigia L. Vaicekauskienė, kartais dėl ausiai neįprasto angliškų žodžių skambėjimo gali atrodyti, kad jų vartosenoje yra labai daug. Lyginant savų žodžių ir svetimžodžių kiekį kalboje, aiškiai matyti, kad svetimžodžių yra labai nedaug. Be to, tie svetimžodžiai, kurie vartojami retai, negali turėti didelio poveikio lietuvių kalbos sistemai. Didžiausią anglų kalbos poveikį rodo gausėjantys hibridiški vertiniai (Vaicekauskienė, 2009).
Lietuvių kalbos politiką analizavo ir užsienio kalbų specialistai, pavyzdžiui, J. Leclerc. Jo atlikta įvairių šalių kalbų politikos analizė parodė, kad lietuvių kalbų politika panaši į kaimyninių šalių – estų, latvių, tačiau tyrimas nepateikė duomenų dėl kalbų politikos kokybės. Pagal šį tyrimą, valstybinė kalba Lietuvoje turi aukštesnį statusą negu kitos šalyje pripažįstamos kalbos; lietuviai remia oficialiąją kalbą bei pripažįsta tautinių mažumų kalbas. Lietuvos kalbos politika tyrime buvo įvardinta kaip „diferencijuoto teisinio statuso politika” (Kalėdienė, 2009).
Įvairiose šalyse kalbos politika planuojama vadovaujantis skirtingais motyvais, tarkim, Prancūzijoje labai svarbus tapatybės motyvas: didžiavimasis gimtąja kalba, tautinės tapatybės kūrimas, stiprinimas ir išsaugojimas, Didžiojoje Britanijoje – ideologijos motyvas, kuriuo siekiama stiprinti bendrinės kalbos mokymą mokyklose (Nevinskaitė, 2009a). Kalbant apie Lietuvos kalbos politikos motyvus, galima remtis L. Nevinskaitės atliktu tyrimu ir straipsniu. Anot autorės, nagrinėjant Lietuvos kalbos politikos motyvaciją, kuri atsispindi Valstybinės kalbos politikos gairėse, galima teigti, jog šalies kalbos politikos motyvai pirmiausiai siejasi su tautinės tapatybės įtvirtinimu ir kalbos apsauga (Nevinskaitė, 2009a).
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad kalbos politikos taikymas lietuvių kalbos atžvilgiu turi būti gerai suplanuotas ir tinkamas dabartinei situacijai. Lietuvos atveju (kaip ir kitose postkomunistinėse valstybėse) gyventojai neįžvelgia anglų kalbos neigiamos įtakos lietuvių kalbai pirmiausiai todėl, kad ši kalba nebuvo primesta kaip anksčiau rusų kalba. Paskutiniasiais dešimtmečiais (po Sovietų Sąjungos žlugimo ) atsivėrę vartai į pasaulį, padidėjęs bendravimas su kitakalbėmis tautomis, lietuvių kalbos žodyną papildė svetimžodžiais, tad natūraliai kyla klausimas, ar reikia siekti išlaikyti kalbos grynumą, ar leisti kalbai vystytis veikiamai išorinių veiksnių. Kalbos politikos specialistai su visuomenės pagalba gali rasti tinkamas priemones kalbos išsaugojimui. Lietuviams svarbu jų tapatybė, gimtoji kalba. Tą patvirtina ir Valstybinės kalbo s politikos gairės, kuriose kaip kalbos politikos motyvas nurodoma tapatybė. Formuojant kalbos politiką šalyje, kalbininkai bei kalbos specialistai turėtų daugau dėmesio skirti visuomenės informavimui, ieškoti patrauklesnių formų taisyklingos kalbos populiarinimui, vengti aiškinamojo tono.
3. LIETUVIŲ KALBOS FORUMUOSE TYRIMAS

Pirmoje šio darbo dalyje buvo nurodyti tradicinės ir internete vartojamos kalbos skirtumai, išskirtos įvairios bendravimo internetinėje erdvėje situacijos bei aprašyti šiose situacijose vartojamai kalbai būdingi požymiai. Paminėtina, jog toks prieštaringas Interneto kalbos požymis, kai interneto dalyvių „pokalbis” vyksta susirašinėjant, o ne perduodamas žodžiu ir priimamas auditorijos, ankstyvaisiais tokios komunikacijos metais kai kurių etnometodologijos tradicijos pakraipos analitikų net nebuvo pripažįstamas kaip tinkamas studijų objektas. Kaip teigia S. C. Herring, šių mokslininkų nuomone, tokios rūšies „bendravimas” geriausiu atveju galėjo būti Interneto kalbos metafora, bet ne tiesioginis apibūdinimas (Herring, 2007).
Šiais laikais bendravimas internete gali vykti ne tik susirašinėjant, tačiau ir žodžiu, naudojantis bendravimo programomis, tokiomis kaip „Skype”, tačiau šiame darbe apsibrėžta analizuoti tik tokį bendravimą internete, kurio pagrindas yra rašytinis tekstas.
Atsižvelgiant į elektroninio diskurso mastą, šiame darbe apsibrėžta analizuoti tik lietuviškuose diskusijų forumuose vartojamą lietuvių kalbą. Tyrimui pasirinkti du Lietuvoje populiarūs portalai „Supermama.lt” ir „BITĖ plius”. Nors pirmasis portalas labiau skirtas tėvams, tačiau temų gausa ir jo populiarimas leidžia šį portalą priskirti prie universalių portalų. Portalas „BITĖ plius” taip pat yra universalus portalas, pasižymintis forumų temų gausa – jame veikia 39 klubai, skirti įvairių temų aptarimui.

3.1. Tyrimo aprašymas

Pasirinktos darbo temos aktualumas grindžiamas tuo, kad prieš 20 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iki tol dešimtmečius jaustą rusų kalbos įtaką pakeitė susirūpinimas kitų pasaulio kalbų, pirmiausiai, anglų kalbos, įtakos didėjimu lietuvių kalbai. Tai ypač jaučiama postkomunistinėse šalyse, kur anglų kalba yra tarsi „karališkas kelias į demokratiją, rinkos ekonomiją ir žmogaus teises” (Phillipson, Skutnab-Kangas, 1996), todėl ši kalba priimama noriai, nejaučiant vis labiau daromos jos įtakos vietinei tautinei kalbai. Lietuvoje anglų kalba ne tik laikoma prestižine kalba, ji taip pat atlieka ir pragmatinę funkciją. Angliški žodžiai, terminai vartojami mokslo, technologijų srityse, kai šių sričių specialistai neturi lietuviškų terminų atitikmenų arba kalbininkų pasiūlyti terminai yra neįprasti, nepriimtini. Susirūpinimą kelia tai, kad nesant savų terminų, per tam tikrą laiką svetimos kalbos žodžiai įsilies į lietuvių kalbą ir bus priimti kaip savi. Elektroninio diskurso specifika taip pat gali turėti įtakos lietuvių kalbos keitimuisi ilgalaikėje perspektyvoje. Anglų kalbos įtaka forumuose vartojamai lietuvių kalbai gali pasireikšti įvairiose konkrečiose lietuvių kalbos srityse: žodžių sandaroje, sakinio struktūroje, rašyboje, žodžių daryboje, vertalų, angliškų žodžių ar žodžių intarpų sakinyje vartojimu. Įvairiose internetinėse situacijose (diskusijų forumuose, žaidžiant virtulius žaidimus, naudojant socialinius tinklapius interaktyviam bendravimui) bendraujantiems žmonėms dėl skirtingų priežasčių patogu trumpinti žodžius, nenaudoti lietuviškų diakritinių ženklų; aptinkami kodų kaitos (angl. code switching) atvejai, kai rašant vartojami ir lietuviški, ir angliški žodžiai. Anglų kalbos įsiliejimas į lietuvių kalbą kai kuriems internautams tampa toks įprastas, jog jų internete rašomuose tekstuose sulietuvinti ir sugramatinti anglų kalbos žodžiai, lietuviškų raidžių ar raidžių junginių pakeitimas angliškomis raidėmis arba lietuvių kalbai nebūdingais raidžių junginiais, lietuvių kalbą ne tik pakeičia, tačiau ir išdarko. Internete vartojama kalba keičiasi, o šios kaitos poveikis tarsi vandens raibuliai į ežerą įmetus akmenį atsikartoja kitose srityse: verbaliniame bendravime, iš dalies žiniasklaidoje. Nuolatinė kalbos kaita yra suprantama ir priimtina. Problema yra ta, kad internete vartojamai kalbai „neuždėsi pavadėlio” ir internautams nenustatysi taisyklių. Dar neaiškūs ilgalaikiai anglų kalbos įtakos lietuvių kalbai padariniai, tačiau neginčijama būtinybė įvertinti ir numatyti svetimos kalbos įtakos ribas, nustatyti sritis, kurios privalo išlikti kuo „lietuviškesnės” tam, kad lietuvių kalba neprarastų savo autentiškumo, grožio. Toks ribų nustatymas būtų sprendimo raktas sprendžiant anglų kalbos įtakos lietuvių kalbai problemas.
Tyrimo problema: siekiama sužinoti, kokią įtaką anglų kalba turi lietuvių kalbai, analizuojant diskusijų forumuose vartojamą lietuvių kalbą.
Tyrimo objektas: forumuose vartojami žodžiai, frazės, tekstai.
Tyrimo tikslas: išnagrinėti anglų kalbos įtaką diskusijų forumuose vartojamai lietuvių kalbai leksikos, morfologijos, ortografijos aspektais; Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti tyrimui pasirinktų kategorijų kiekį ir jų vartojimo dažnį diskusijų forumų žinutėse.
2. Ištirti, kaip anglų kalba veikia forumuose vartojamos kalbos leksiką, morfologiją,
ortografiją.
3. Išsiaiškinti anglų kalbos vartojimo forumuose pasirinkimo motyvus.
4. Ištirti interneto vartotojų požiūrį į jų pačių anglų kalbos vartojimą internete bei galimą
grėsmę lietuvių kalbai.
Tyrime iškelta ši hipotezė:
1. Tikėtina, kad daugumoje lietuvių kalbos forumų žinučių pavartotas bent vienas angliškas

*Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, dauguma yra ko nors didesnioji dalis. Šiame darbe dauguma reiškia 60 proc. ir daugiau forumų žinučių.
intarpas.
Tyrimo metodai: kiekybinė turinio analizė, anketinė apklausa, pusiau struktūruotas interviu.
Pagrindimas: kiekybinės turinio analizės taikymas šiuo atveju leidžia įvertinti, kiek angliškų žodžių vartojama lietuviškuose diskusijų forumuose, palyginti su prieš dešimtmetį A. Ryklienės atliktu elektroninio diskurso tyrimu, nustatyti ir įvertinti motyvus, skatinančius forumų dalyvius rinktis angliškus žodžius. Respondentų, internetą naudojančių kaip bendravimo priemonę, apklausa padės išsiaiškinti, kaip dažnai respondentai naudoja internetinę erdvę bendravimui, angliškų žodžių vartojimo motyvus, pačių respondentų suvokimą apie angliškų žodžių vartojimo internete dažnį, jų nuomonę apie galimą anglų kalbos grėsmę lietuvių kalbai. Keletas žvalgomųjų, prieš atliekant apklausą, atliktų interviu su asmenimis, kurie naudoja forumus bendraudami internete, leidžia įvertinti paruoštos anketos tikslumą, papildyti ją naujais klausimais.
Forumų žinutės buvo analizuojamos pagal nustatytas penkias kategorijas. Kategorijų pasirinkimą lėmė siekis įvertinti anglų kalbos vartojimą bei vartojimo dažnį (kategorijose: angliški žodžiai, pavadinimai, terminai, frazės) bei lietuvių kalbos sistemai pritaikytų žodžių (kategorijoje: sulietuvinti ir sugramatinti žodžiai) vartojimą bei vartojimo dažnį. Pastarosios kategorijos dažnumas ir gausumas rodytų, kad angliškus žodžius pritaikydami lietuvių kalbos sistemai dalyviai angliškus žodžius priima kaip savos kalbos žodžius.
Tyrime nustatytos kategorijos:
– angliški žodžiai (neadaptuoti anglų kalbos žodžiai, pvz., children, design, open)
– sulietuvinti ir sugramatinti angliški žodžiai (sulietuvinti reiškia anglišką žodį užrašyti lietuviškai, pvz., flūdinsiu (angl. flood), profailas (angl. profile). Sugramatinti reiškia anglišką žodį pritaikyti lietuvių kalbos sistemai – prie angliško žodžio prirašyti lietuvišką galūnę, priešdėlį, priesagą, pvz., nicka, asportiškai, ruteriuku, redirect’ina)
– terminai anglų kalba (pvz., EDGE)
– pavadinimai anglų kalba (pavyzdžiui, Photoshop, Amazon)
– frazės anglų kalba (visa frazė, kurią sudaro ne mažiau kaip dviejų žodžių junginys, užrašyta anglų kalba, pvz., mission impossible)
Atrankos principai: šį tyrimą sudaro pagrindinė dalis – lietuviškuose diskusijų formuose vartojamos lietuvių kalbos analizė – bei papildomos tyrimo dalys: anketinė apklausa ir pusiau struktūrinis interviu.
Prieš atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti, kokia elektroninio diskurso apimtis yra reprezentatyvi atliekant kiekybinę turinio analizę. Nepavykus rasti tokių duomenų, buvo peržiūrėtos ir analizuotos 3575 žinutės iš 85 skirtingų temų. Nors šiame darbe nebuvo suskaičiuotas lietuvių kalbos tekstyno dydis, palyginimui pateikiama, kad 2001 m. atlikdama Elektroninio diskurso tyrimą
A. Ryklienė išanalizavo 813 elektroninių laiškų antraščių, 846 naujienų grupių dalyvių slapyvardžius ir per 500 parašų (A. Ryklienė, 2001, p. 7). Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad forumuose vartojamos lietuvių kalbos analizė parodė ne tik bendrą anglų kalbos įtakos lietuvių kalbai tendenciją, tačiau taip pat atskleidė specifinius šios srities elektroninio diskurso, kuriame susiduria dvi kalbos, niuansus.
Temų įvairovė leido užtikrinti, kad pasirinktos žinutės atspindėtų kalbos vartoseną kuo skirtingesnėse gyvenimiškose situacijose, nes kaip tyrimas ir parodė, bendravimas tam tikromis temomis (kompiuteriai, medicina) paskatina forumų dalyvius intensyviau vartoti anglų kalbą.
Temų pasirinkimas. Portale „Supermama.lt” yra 14 pagrindinių diskusijų forumų tam tikromis temomis, kurios suskirstytos į potemes, o šios savo ruožtu į dar smulkesnes temas. Analizei buvo imamos kiekvienos iš „didžiųjų” temų dvi potemės ir analizuojama pirmoji potemėje esanti tema. Tais atvejais, kai vienos temos apimtis buvo mažiau negu 5 puslapiai, buvo analizuojama kita iš eilės einanti tema, pavyzdžiui, potemėje „Šauniausias mano „mamadienis”/ „tėvadienis” buvo analizuojamos dvi smulkesnės temos. Analizei nebuvo naudojami forumo administratorių įrašai, pavyzdžiui, konkursų taisyklės. Šiame tyrime buvo analizuoti 35-ių temų įrašai, iš viso apie 140 puslapių įrašų arba 1694 žinutės.
Portale „BITĖ plius” yra išskirtos 39 temos, kurios šiame portale vadinamos klubais. Vizualiai šios temos sudėtos į keturis temų stulpelius, o analizei buvo pasirinktos pirmojo ir trečiojo stulpelio temos. Kiekvienoje temoje yra išskirtos smulkesnės potemės, iš kurių analizei buvo pasirinktos iš eilės einančios temos nuo pirmosios. Viena iš temų – Girls.lt – analizuota nebuvo, kadangi šiame forume buvo pateiktos tik nuotraukos. Potemėse rasti forumų administratorių įrašai, forumų taisyklės analizuojami nebuvo. Tais atvejais, kai konkrečios temos įrašų buvo mažiau negu pusė puslapio, analizei buvo imama kita tema iš eilės, kol susidarydavo penki įrašų puslapiai. Kai kuriais atvejais vienoje didelėje temoje buvo analizuoti keturių ar penkių potemių įrašai. Iš viso portale „BITĖ plius” išanalizuoti įrašai 50-yje temų, iš viso apie 95 įrašų puslapiai arba 1881 žinutė.
Paminėtina, kad į tyrimą nebuvo įtraukti tokie angliški žodžiai, kuriais, kaip numanoma, forumų dalyviai naudojosi kaip grafinės raiškos priemonėmis emocijų perdavimui. Šie žodeliai buvo aptikti tik portalo „Supermama.lt” diskusijų forumų žinutėse ir tekste buvo išskirti vienu arba dviem dvitaškiais: :blink:, :oh, :4u:, :rolleyes:, :super, :verysad:.
Kaip minėta aukščiau, pagrindinę šio tyrimo dalį sudaro dviejų portalų diskusijų forumuose vartojamos lietuvių kalbos analizė. Kadangi forumuose aptinkamas didžiulis kiekis medžiagos, turi būti padaryta atranka, kuri atliekama dviem etapais. Pirmajame etape pasirenkami turinio šaltiniai, t.y. apsibrėžiama, kad tyrimui atlikti bus naudojamasi medžiaga iš keliasdešimties pasirinktų temų abiejuose forumuose. Kiekvienas forume esantis tekstas yra tinkamas kalbos analizei, tad pasirenkami penki puslapiai iš kiekvienos atrinktos temos. Beveik šimtas temų užtikrins, jog forumuose pavartota kalba bei dalyviai būtų kuo įvairesni. Ant ruoju etapu pasirenkamos datos, tai yra nusprendžiama, kad bus analizuojami iš eilės einantys įrašai, t.y. dažniausiai tai bus naujausi forumuose esantys įrašai.
Tyrime naudota anketa buvo sudaryta siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai respondentai naudojasi internetiniu diskursu savo minčių, nuomonės išreiškimui, kokie yra jų motyvai vartoti angliškus žodžius bendraujant internete lietuviškai, jų nuomonę apie grėsmę lietuvių kalbai. Anketą sudaro 15 klausimų, iš jų du yra atviri, kuriais siekiama išsiaiškinti respondentų nuomonę, likę klausimai uždari. Anketa buvo sudaryta per internetinį apklausų puslapį www.apklausa.lt ir buvo aktyvi (t.y. anketą buvo galima pildyti) nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki balandžio 25 d. Siekiant gauti kuo didesnį grįžtamąjį ryšį, anketa taip pat buvo patalpinta portaluose „Supermama.lt” ir „BITĖ plius” bei darbo autorės darbovietėje UAB „Omnitel” intranete.
Prieš anketos išplatinimą, 2011 m. balandžio 2, 3 ir 5 dienomis buvo atlikti 7 trumpi interviu su respondentais, naudojančiais internetinę erdvę savo minčių, nuomonės išreiškimui. Šiais žvalgomaisiais interviu buvo siekiama papildyti anketą naujais klausimais.
Tyrimo duomenų apdorojimui buvo naudotasi Microsoft Excel programa.

3.2. Tyrimo rezultatai

Atlikto tyrimo rezultatai pateikiami kituose poskyriuose. Kadangi kiekybinė turinio analizė yra pagrindinė tyrimo dalis, jos rezultatai analizuojami pirmiausiai. Tyrimo metu atskirai buvo nagrinėti diskusijų forumų puslapiuose rašančių dalyvių slapyvaržiai (angl. nick, nickname). Slapyvardžių analizės rezultatai apjungti su kiekybinės turinio analizės rezultatais.
Anketinės apklausos tyrimas analizuojamas antrame šio skyriaus poskyryje. Trečios darbo dalies pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados.

3.2.1. Kiekybinės turinio analizės rezultatai

Išanalizavus tyrimo rezultatus, pirmiausiai buvo suskaičiuota, kokiame kiekyje forumų žinučių pavartotas bent vienas angliškas intarpas: angliškas žodis, terminas, frazė ar sulietuvintas/ sugramatintas žodis. Paskaičiavimai rodo, jog net 2038 žinutėse iš 3575 analizuotų žinučių užfiksuoti bent vienos iš kategorijų pavartojimo atvejai. Tai sudaro 57 proc. visų analizuotų forumų žinučių. Kaip matysis iš toliau tekste pateiktų skaičių, angliški pavadinimai sudaro didžiausią kategoriją ir atsižvelgiant į tai, jog pavadinimus vartoti originalo (anglų) kalba yra natūralu,

papildomai buvo suskaičiuotas angliškų intarpų pavartojimas atmetus pavadinimus.
Lyginant angliškų intarpų (įtraukiant pavadinimus) pavartojimo kiekį portaluose „Supermama.lt” ir „BITĖ plius”, pastarojo diskusijų forumuose užfiksuotas dažnesnis bent vienos iš išskirtų kategorijų pavartojimas: „BITĖ plius” 72 proc. (1353 žinutėse iš 1881), „Supermama.lt” 40 proc. (685 žinutėse iš 1694). „BITĖ plius” portale taip pat nustatyti dažnesni bent vienos kategorijos pavartojimai konkrečiose žinutėse.
Toliau analizuojant tyrimo duomenis, buvo suskaičiuoti kiekvienos kategorijos unikalūs vienetai bei jų pavartojimas. Kaip minėta anksčiau, nustatytas angliškų pavadinimų vartojimo dominavimas. Analizuotuose diskusijų forumuose aptikti 403 angliški pavadinimai, kurie buvo pavartoti 990 kartų. Dažniausiai pasitaikantys pavadinimų tipai bus aptarti žemiau tekste. Sulietuvintų ar sugramatintų angliškų žodžių pavartota beveik perpus mažiau negu angliškų pavadinimų – forumų žinutėse aptikti 237 tokie žodžiai, pavartoti 521 kartą. Neadaptuotų angliškų žodžių vartojimas sudaro trečiąją pagal dydį kategoriją – jų užfiksuota 155, pavartota 359 kartus. Forumų žinutėse aptiktas palyginti nedidelis kiekis angliškų terminų ir frazių: 65 frazės anglų kalba buvo pavartotos 80 kartų, o 32 angliški terminai – 88 kartus.

IŠVADOS

Angliakalbių valstybių ekonominis augimas, kolonijų plėtimas kituose kontinentuose paskatino angliškai kalbančių žmonių padidėjimą pasaulyje. Prasidėjus globalizacijos procesams, o taip pat besivystant naujoms technologijoms ir ypač 20 a. pabaigoje atsiradus internetui, anglų kalba susiformavo kaip globali kalba, kaip verslo, mokslo, meno, tarptautinio bendravimo lingua franca. Anglų kalba nėra didžiausia pagal vartotojų, kuriems ji yra gimtoji kalba, skaičių, tačiau šios kalbos populiarumas ir nevaldomas sklidimas pasaulyje įvardijamas kaip grėsmė mažų valstybinių kalbų išnykimui. Tai suformavo skirtingus požiūrius į pačią anglų kalbą bei į kalbos politiką šios kalbos atžvilgiu pasaulyje. Anglų kalbos dominavimo ir primetimo kitoms kalboms įvardijimui pasitelkiamas lingvistinio imperializmo požiūris (R. Phillipson, T. Skutnabb-Kangas). Kalbos politika anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje apibrėžiama terminais kalbos sklidimo paradigma bei kalbos ekologijos paradigma (pagal Y. Tsuda). Tai iš esmės atspindinti šias prieštaringas nuomones: „kalba turi vystytis neprižiūrima” prieš „kalba turi būti prižiūrima.
Iš teorinėje darbo dalyje analizuotų kalbos politikos planavimo gairių Lietuvoje matyti, jog kalbos politikos priemonėmis stengiamasi apsaugoti lietuvių kalbą, tačiau kartais linkstama į leksinį purizmą (pagal L. Vaicekauskienę). Toks kalbos planuotojų požiūris gal ir suprantamas, tačiau keliamas klausimas, ar jis tikrai tinka valstybinei kalbai šiuo metu. Iš vienos pusės, svarbu atsižvelgti į tai, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę bei dėl technologijų plėtros, anglų kalbos vartojimą paskatino poreikis įvardinti naujas realijas ir anglų kalbos prestižas, todėl kalba pasipildė svetimžodžiais. Tačiau iš kitos pusės, lietuvių kalbos vartosenos reguliavimas dažnai pasireiškia per draudimus ir aktyvų lietuviškų atitikmenų siūlymą, kas ne visada pasiteisina. Nemaža angliškų žodžių dalis vartojama retai, o tai negali turėti didelio poveikio lietuvių kalbos sistemai. Svarbu stiprinti tam tikrus domenus (kalbos vartojimo sritis), kuriuose vartojama daugiausiai angliškų žodžių, terminų, todėl pasireiškia didžiausia anglų kalbos įtaka. Tokios sritys yra verslo, meno, technologijų sferos. Taip pat labai svarbu tinkamai įvertinti anglų kalbos prestižą, kuris skatina anglų kalbos vartojimą siekiant kalbą padaryti ekspresyvesnę, parodyti tapatinimąsi su kita, prestižine kalba. Tai ypač aktualu gerai anglų kalbą mokančių asmenų ir jaunimo tarpe.
Viena iš sričių, kur jaučiama anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai, yra internetas. Elektroninį diskursą išsamiai tyrinėjęs D. Crystal nustatė, jog internete vartojama kalba yra tarpinė kalba tarp rašytinės ir sakytinės kalbos ir turi jų abiejų bruožų. Skirtingos interneto situacijos apsprendžia šios kalbos atmainos bei jos vartojimo niuansus. Tyrimui pasirinkti lietuvių kalbos forumai yra viena iš populiarių bendravimo internete sričių Lietuvoje, o jose vartotojų kuriamas elektroninis diskursas atspindi kalbos vartoseną įvairiomis temomis.
Tyrimo rezultatai patvirtino, jog anglų kalbos įtaka lietuvių kalbai internete jaučiama, be i atskleidė svetimos kalbos poveikio dydį ir niuansus. Įvertinus diskusijų forumuose analizuotą kalbą, anketinės apklausos, kokybinio interviu duomenis ir informaciją apie forumų dalyvių pasirinktus slapyvardžius, galima apibendrinti, jog lietuviškuose diskusijų forumuose anglų kalba vartojama:
– Siekiant įvardinti naujai atsiradusius terminus ar tam tikrų sričių žodžius: informacinių technologijų, programų, farmacijos, medicinos (designatinės priežastys)
– Neturint atitikmenų lietuvių kalboje arba laikant juos netinkamais vartoti (designatinės)
– Siekiant kalbos ekonomijos
– Norint vaizdingiau perteikti emocijas (stilistinės priežastys)
– Iš įpročio arba siekiant išsiskirti iš kitų (sociopsichologinės priežastys)
Iš tyrimo matyti, jog iš visų forumų žinutėse pavartotų anglų kalbos intarpų (angliškų žodžių, terminų, pavadinimų, frazių ir sulietuvintų ar sugramatintų žodžių) dažniausiai buvo vartojami angliški pavadinimai. Tai yra suprantama, nes angliškus pavadinimus versti į lietuvių kalbą nėra prasmės. Kai kuriais atvejais interneto vartotojai pavadinimus sulietuvindavo ar sugramatindavo, taip pritaikydami anglišką žodį lietuvių kalbos sistemai. Retesniais atvejais (dešimtadalis visų pavartojimų) buvo vartojami neadaptuoti angliški žodžiai, iš kurių žodžiai OK ir super buvo vartojami dažniausiai, o pradmens super- vartojimas aptiktas kaip daiktavardis (supergydytoja) ir būdvardis (superinis). Daugiau negu pusė užfiksuotų angliškų žodžių buvo pavartoti tik vieną kartą, kas leidžia kelti prielaidą, jog forumų dalyviai neturi įpročio šiuos žodžius dažnai vartoti. Ketvirtadalį pavartojimo atvejų sudaro sulietuvinti ar sugramatinti žodžiai, iš kurių pastarųjų aptikta ženkliai daugiau. Tokie žodžiai pritaikomi prie lietuvių kalbos sistemos, nes juos dažnai vartojant interneto dalyviams taip yra patogiau. Angliškų frazių ir terminų analizuotame elektroniniame diskurse užfiksuota nedaug. Terminai daugiausiai vartoti kompiuterių, medicinos srityse, frazės pasirenkamos tikslesnės emocijų raiškos perdavimui, anglų kalbos žinių demonstravimui. Kaip parodė tyrimo duomenys, anglų kalba forumuose dažniau vartojama kalbant apie tam tikras sritis: kompiuterines programas, technologijas, mediciną.
Forumų vartotojų slapyvardžių analizė atskleidė, kad dažnais atvejais pasirenkami lietuviški slapyvardžiai, o angliškų ir rusiškų slapyvardžių pasirenkama nedaug. Apie pusę slapyvardžių priskirti „kitų” slapyvardžių kategorijai, kuriuos sudaro raidės, skaičiai, simboliai, žodžiai būna prasmingi arba beprasmiai.
Anketinės apklausos rezultatai papildė tyrimą išvadomis apie forumų dalyvių anglų kalbos pasirinkimo motyvus, kaip dažniausius nurodant siekį geriau perteikti emocijas ir lietuviškų atitikmenų nebuvimą.

Remiantis atliktu tyrimu, bent vieno angliško intarpo pavartojimas forumų žinutėse atrodo nemažas (57 proc.), tačiau būtų neteisinga daryti išvadą, kad forumuose vartojamos anglų kalbos kiekis ir įtaka lietuvių kalbai yra dideli. Pagrįstos išvados galėtų būti suformuluotos tik atlikus didesnius ir išsamesnius tyrimus bei palyginus juos su kitose šalyse atliktų panašių tyrimų rezultatais. Į lietuvių kalbą angliški žodžiai ateina dėl įvairių priežasčių: naujoms svetimos kilmės realijoms ar sąvokoms įvardyti, reikšmės skirtumams išryškinti, kalbai pagyvinti, užpildyti atsiradusias žodyno spragas. Kartais dėl į akis krintančios svetimos kalbos žodžių rašybos gali atrodyti, kad jų vartosenoje yra labai daug. Įvertinti reiktų ir tai, kad dauguma angliškų žodžių pavartoti tik vieną kartą, o tai neturi didelio poveikio lietuvių kalbos sistemai.
Šiam darbui atliktas tyrimas gali būti kitų elektroninio diskurso tyrimų pagrindas ar dalis, nes jame parodoma, kokia anglų kalbos įtaka pasireiškia lietuvių kalbai tam tikroje interneto situacijoje, o tokių tyrimų Lietuvoje dar trūksta. Atsižvelgiant į interneto vartojimo mastą, galima daryti prielaidą, jog žinios apie elektroninį diskursą ir jo vartojimą įvairiose internetinėse situacijose Lietuvoje, leistų teisingiau įvertinti pasirenkamas lietuvių kalbos planavimo priemones.

Darbo autorius: J. Karpuškienė
Atsiųsti pilną darbą: anglu-lietuviu