Šiame darbe gvildenama alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema. Esminis nagrinėjamų bausmių aspektas yra pažeidėjo elgesio kontrolės galimybės laisvėje. Asmens kontrolė laisvėje grindžiama žmogaus gebėjimo keisti savo elgesį idėja. Problemų, padidinančių nusikalstamo elgesio recidyvo riziką sprendimas, pasikeitimas reikalauja iš nuteistojo valios ir pastangų (motyvacijos keistis). Vadinasi, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių poveikis nuteistajam turi sąlygoti jo elgesio pasikeitimą. Tokiu būdu nuteistajam teismo nustatytos individualios alternatyvios laisvės atėmimui bausmės sąlygos (įpareigojimai ir/ar draudimai) turi formuoti atitinkamą jo elgesio kryptį. Paskirtos bausmės sąlygos turėtų pažeidėjui formuoti užduotį spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas ir riboti elgesį, kuris yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla.
Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema atskleidžiama nagrinėjant jų skyrimo ir vykdymo sąlygų gebėjimą paveikti nusikalstamą elgesį paskatinusius veiksnius ir tokiu būdu mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Analizuojant temą įžvelgiama tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės parinkimo (individualizavimo) ir nuoseklaus taikymo problema. Teismui, sprendžiant alternatyvios laisvės atėmimui bausmės skyrimo klausimą, reikia nustatyti ne tik skiriamos bausmės trukmę, bet ir tinkamumą konkrečiam asmeniui: ar paskirtos sąlygos (jų kiekis ir pobūdis) yra pakankamos, kad būtų įmanoma prižiūrėti nuteistojo elgesį gyvenimo laisvėje sąlygomis. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimas nulemia ir šių bausmių vykdymo procesą. Todėl, jei nuteistajam paskirtos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės kontekste nustatytos sąlygos nereikalauja iš jo pasikeitimo ir su nusikalstamu elgesiu susijusių problemų sprendimo, tai jų vykdymo kontrolė negali daryti poveikio nusikaltimų recidyvui.
Nagrinėjamų bausmių praktinį veiksmingumą sąlygoja tinkamas jų parinkimas ir bausmių vykdymo eigoje taikomų reikalavimų nuteistajam pakankamumas, pagrįstumas, praktiškumas ir jų vykdymo vertinimas.
Darbo aktualumas. Europos Tarybos Ministrų komitetas sprendžiant kalėjimų perpildymo problemą, rekomendavo valstybių narių vyriausybėms sudaryti kalėjimų perpildymosprendimo planą, pagrįstą bausmių prioritetų, visuomenės nuomonės ir esamos bausmių praktikos analize. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programoje įtvirtintas siekis iš dalies pakeisti bausmių ir nuobaudų sistemą. Nustatyti teisės pažeidimams adekvačias bausmes, mažinti represinių bausmių poveikį, siekti asmenų, atlikusių bausmę perauklėjimo bei integravimo į visuomenę. Šioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta įtvirtinti bausmės ekonomijos principą – minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Įtvirtintas siekis rečiau bausti laisvės atėmimo bausme, dažniau taikyti viešuosius darbus, turtines ir kitas bausmes. Paminėtuose dokumentuose įtvirtintos teisėkūros gairės tapo pamatu naujų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įdiegimui ir jų taikymo galimybių išplėtimui 2003 metais gegužės 1 d. įsigaliojusiame baudžiamajame kodekse. Buvo tikimasi, kad šios priemonės padės mažinti laisvės atėmimo vietose įkalintų asmenų skaičių ir taps veiksmingomis alternatyvomis laisvės atėmimui. Viena iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo sąlygų yra sisteminga šių bausmių analizė, vertinant ar jų vykdymas atitinka planuotus rezultatus. Praėjo daugiau kaip penkeri metai nuo naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo. Per šį laiką sukaupta praktinė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymo patirtis reikalauja revizijos, ar pasiekti iškelti tikslai? Žvelgiant į alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos praktinį funkcionavimą pastebima, kad šių bausmių taikymui ir vykdymui būdingas chaotiškumas. Tokia pirminė praktinės problemos įžvalga lėmė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių teorinio ir praktinio ištyrimo aktualumą.
Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina veiksmingo probacijos modelio sukūrimo poreikį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programoje numatyta sukurti ir įgyvendinti lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos (probacijos) modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir skatintų asmenis pakartotinai nebenusikalsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 metų veiklos programoje numatyta plėtoti veiksmingą probacijos (įskaitant bausmės vykdymo atidėjimą) sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir ypač sumažinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių. Minėtoje programoje įtvirtintas siekis pataisos inspekcijų darbą nukreipti socialinės pagalbos nuteistiesiems, o ne vien jų elgesio kontrolės linkme. Probacijos modelio sukūrimas įtvirtintas ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje. Šiems tikslams įgyvendinti yra reikalinga konkretizuoti esamos alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos problemas ir suformuluoti doktrina ir praktika grįstus kriterijus, kurie sąlygotų nagrinėjamų bausmių veiksmingumą.
Tyrimo objektas. Disertacijoje tiriamos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir bausmės vykdymo atidėjimo skyrimo ir vykdymo sąlygos, jų teorinis ir praktinis pagrįstumas racionalaus resursų naudojimo ir recidyvo mažinimo požiūriu.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Disertacinio tyrimo tikslas – remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis nustatyti esamus alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo trūkumus ir suformuluoti veiksmingumą sąlygojančius kriterijus.
Disertacinio tyrimo uždaviniai:
1) atlikti teorinę alternatyvių laisvės atėmimui bausmių (probacijos) sistemos analizę;
2) išanalizuoti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos veiksmingumą
sąlygojančius kriterijus;
3) išanalizuoti, ar esamas bausmių skyrimo reglamentavimas sudaro galimybes teismui parinkti tinkamą alternatyvią laisvės atėmimui bausmę;
4) išnagrinėti Lietuvos baudžiamojoje teisėje egzistuojančią kaltininko asmenybės ir jo pavojingumo sampratą;
5) nustatyti ar kaltininko asmenybės ir pavojingumo vertinimo struktūra užtikrina nusikalstamą veiką paskatinusių veiksnių išskyrimą;
6) nustatyti pagrindines praktines alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo problemas;
7) išnagrinėti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo procesą, nustatyti praktinius jo trūkumus ir suformuluoti kriterijus, kurių įdiegimas sąlygotų šių bausmių veiksmingumą.
Darbo mokslinis naujumas. Lietuvoje alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo teisiniai ir socialiniai kriterijai nebuvo tiriami. Disertacijoje šių bausmių veiksmingumo prielaidos buvo tiriamos kompleksiškai. Darbe pateikiama nacionalinės nagrinėjamų bausmių sistemos analizė tarptautinių dokumentų, reglamentuojančių alternatyvų taikymą Europoje, Amerikoje, kitose valstybėse ir atskirų valstybių (Jungtinės Karalystės, Švedijos ir kt.) šios sistemos teisinio reglamentavimo kontekste. Į temos nagrinėjimo sferą patenka nacionalinės sistemos mokslinio pagrįstumo kvestionavimas ir atitikimo užsienio valstybių doktrinoje išdėstytai alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo sampratai vertinimas. Disertacijoje išskiriama mokslinių argumentų, grindžiamų praktiniais tyrimais, svarba formuojant veiksmingą alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemą. Aprašomi užsienio valstybėse atlikti empiriniai moksliniai tyrimai, kurie leido suvokti struktūruoto pažeidėjo asmenybės vertinimo ir tinkamos bausmės parinkimo sąsajas. Atskleidžiama socialinių veiksnių tinkamo vertinimo reikšmė įgyvendinant alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Šių bausmių analizė apima ne tik teorinę jų veiksmingumo koncepciją, bet ir praktinės alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo patirties Lietuvoje įvertinimą. Darbe formuluojamas naujas Lietuvai požiūris į bausmių skyrimo diskrecijos, kaltininko asmenybės vertinimo problemas.
Tyrimo reikšmė. Vienas svarbiausių ir reikšmingiausių šio tyrimo aspektų yra tai, kad nagrinėjama kelerių metų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo Lietuvoje praktika. Disertacijoje atlikto kompleksinio tyrimo pagrindu formuluojami esminiai šių bausmių veiksmingumą sąlygojantys kriterijai. Remiantis nustatytais kriterijais gali būti tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimą ir vykdymą.
Tyrimo hipotezė. Esamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo ir vykdymo mechanizmas nėra veiksmingas, nes jo poveikis nusikaltimų recidyvui nėra grindžiamas priemonėmis, orientuotomis į nusikalstamą elgesį sąlygojančių kriminogeninių veiksnių šalinimą ar koregavimą.
Ginamieji disertacinio tyrimo teiginiai:
1. Nuteistojo kontrolės (priežiūros) visuomenėje galimybes sąlygoja jo motyvacija, kuri išreiškiama sutikimu (susitarimu) dėl skiriamų pareigų vykdymo.
2. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo taisyklės turi orientuoti į tam tikras asmenų grupes (pavyzdžiui, asmenis turinčius priklausomybę nuo narkotikų).
3. Esant plačiai teismo diskrecijai parenkant bausmės rūšį, esminis tinkamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės paskyrimo aspektas yra informacijos apie kaltininką įvertinimas.
4. Kaltininko asmenybės, jo pavojingumo vertinimo subjektyvumas sąlygoja eklektišką nagrinėjamų bausmių skyrimo praktiką.
5. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimas ir vykdymas turi būti orientuotas į nuteistojo socialinį pasikeitimą ir nusikalstamą veiką sąlygojusių kriminogeninių veiksnių (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo, priklausomybės nuo narkotikų ir pan.) pašalinimą.
6. Asmenims, kurių nusikalstamos veikos padarymui esminės reikšmės turėjo jų
priklausomybė nuo narkotikų, paskirta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė turėtų apimti ir
reikalavimą išeiti gydymosi nuo narkomanijos kursą.
7. Esamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo reglamentavimas nesudaro
nuteistojo socialinio pasikeitimo (pažangos) ir reabilitacijos prielaidų.
8. Esamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo reglamentavimas apsprendžia formalų nuteistojo pareigų vykdymą ir vykdymo vertinimą.
9. Įpareigojimas išeiti gydymosi nuo narkomanijos kursą turi numatyti konkrečių reikalavimų nuteistajam vykdymą, o ne bendro pobūdžio pareigą.
10. Nuteistojo veiksmingos kontrolės (priežiūros) laisvėje esminis aspektas yra galimybė keisti priežiūros sąlygas, atsižvelgiant į jo elgesį.
Mokslo darbo pagrindiniai šaltiniai. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problemos Lietuvos baudžiamojoje teisėje dar nebuvo nagrinėjamos. Apskritai, kalbant apie alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemą Lietuvoje, tenka pažymėti, kad jos praktinio taikymo išplėtimas nebuvo grindžiamas mokslinėmis studijomis. Nagrinėjamų bausmių veiksmingumo problema yra glaudžiai susijusi su bausmių skyrimo ir ypatingai su jų individualizavimo sunkumais. Bausmių skyrimo ir individualizavimo aktualijos Lietuvos baudžiamojoje teisėje buvo nagrinėjamos pakankamai plačiai. Tačiau mūsų nagrinėjamos temos kontekste ypatingą reikšmę įgyja kaltininko pavojingumo tinkamas vertinimas. Nacionalinės baudžiamosios teisės doktrinoje kaltininko ir nusikalstamos veikos pavojingumo klausimų sprendimas yra paliekamas teismo diskrecijai. Pripažįstama, kad pavojingumo įvertinimas yra probleminis ir subjektyvus bausmės skyrimo aspektas, kuris labai priklausos nuo teisėjo kvalifikacijos. Todėl temos analizei buvo naudingas doc. dr. Gumbio J. moksliniame straipsnyje pateiktas požiūris į teisinę diskreciją. Problemas, susijusias su bausmių skyrimo diskrecija taip pat tyrė doc. dr. Bakševičienė R. Iš Lietuvos mokslininkų bausmių skyrimui daug dėmesio skyrė prof. habil. dr. Piesliakas V. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problemos buvo gvildenamos remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika bausmių skyrimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimais.
Atskirus alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo aspektus yra nagrinėjęs doc. dr. Švedas G. Keletą mokslinių straipsnių, susijusių su analizuojamomis problemomis yra parašęs doc. dr. Kiškis A. Analizuojant alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo veiksmingumo klausimus buvo naudoti prof. habil. dr. Justickio V. ir prof. habil. dr. Valicko G. procedūrinio teisingumo Lietuvos kriminalinėje justicijoje tyrimo duomenys.
Išryškinant alternatyvių laisvės atėmimui bausmių netinkamo taikymo priežastis Lietuvoje, labai naudinga buvo Konstitucinės ir teisinės politikos instituto (The Constitutional and legalpolicy institute – COLPI) alternatyvų įkalinimui įgyvendinimo problemų Centrinėje ir Rytų Europoje tyrimo medžiaga .
Ypatingai gausu yra užsienio šalių alternatyvų laisvės atėmimui veiksmingumo mokslinių tyrimų. Daugelyje Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumas grindžiamas tinkamu pažeidėjo pavojingumo vertinimu ir priežiūros priemonių individualizavimu bei koregavimu, atsižvelgiant į pažeidėjo socialinį pasikeitimą. Moksliniams darbams, tyrinėjantiems alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumą, būdingas psichologinių ir socialinių pažeidėjo pasikeitimo galimybių išryškinimas. Analizuojant alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo Lietuvoje veiksmingumo įvairius aspektus buvo remiamasi A. Ashworth, D. Andrew, J. Bonta, B. Bogue, M. Crowley, L.Motiuk, A. Bottoms, L. Gelsthorpe, S.Rex, S.Ph.D. Bronchu, R.B. Cormier, A. Dehan, S. Farrall, D.P. Farrington, P. Gendreau, C. Goggin, C. Gray, T. Little, M.R. Gottfredson, T. Hirshi, C. Hedderman, M.Hough, D. Sugg, C.R. Hollin, S. Merrington, J. Monahan, J.E. Newman, S.M. Nutley, P. Raynor, G. Robinson, J. Dignan, G. Taylor, P.J. Turnbull, T. McSweeney, R. Webster, G. Bailes, M. Edmunds, M. Wasik, G.D. Walters ir kt. autorių moksliniais ir praktiniais tyrimais, kurie turėjo didelės reikšmės užsienio valstybėse vystant veiksmingas alternatyvų laisvės atėmimui priežiūros programas.
Tyrimo metodologija. Disertacinio tyrimo apibrėžtos kryptys (tikslas ir uždaviniai) apsprendė sisteminės analizės metodo naudojimo reikšmę šiame darbe. Šis metodas buvo pagrindiniu vedliu kompleksiškai nagrinėjant ir suvokiant alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemos įgyvendinimo problemas bei nustatant pagrindines jų sprendimo gaires. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumą lemia kompleksas tarpusavyje susijusių veiksnių ir procesų. Taikant analizės metodą nagrinėjamų bausmių įgyvendinimo procesas buvo išskaidytas į du esminius etapus: skyrimą ir vykdymą. Kiekvienas etapas buvo išnagrinėtas, nustatant svarbiausius jo elementus, turinčius reikšmės galutiniam tikslui, t.y. tiriamų bausmių veiksmingumui. Susisteminus gautą informaciją apie alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo ir vykdymo svarbiausius elementus ir jų ypatybes, buvo nustatyti skyrimo ir vykdymo procedūrų tarpusavio santykiai ir ryšiai bei jų įtaka veiksmingumui.
Abstrakcijos ir apibendrinimo metodų pagalba buvo išryškinti esminiai nagrinėjamų bausmių sampratos aspektai. Abstrahavimo būdu buvo išskirti svarbiausi teoriniai kriterijai susiję su alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumu. Apibendrinant pavyko nusakyti šių kriterijų taikymo praktikoje reikšmę.
Nustatant ir formuluojant alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo teorines prielaidas buvo taikytas meta-analizės metodas. Šiame darbe remiantis teorine veiksnių, turinčių ryšį su nusikalstamo elgesio recidyvu, analize grindžiamas autorės požiūris į alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo prielaidas.
Lyginimo metodo pagalba buvo sugretintos tarptautinių organizacijų norminių dokumentų, nustatančių alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingo įgyvendinimo kriterijus ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių šių bausmių taikymą, nuostatos. Taip pat šis metodas buvo naudojamas palyginant užsienio valstybėse ir Lietuvoje alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo ir vykdymo sąlygas, tokiu būdu nustatant galimas teisinio reguliavimo tobulinimo kryptis.
Pagrindinis tyrime taikytas empirinis metodas yra dokumentų analizė. Empirinis tyrimas buvo orientuotas į kokybinių, o ne į kiekybinių kriterijų nustatymą. Šiuo metodu buvo stengiamasi nustatyti praktines alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingo įgyvendinimo kliūtis. Dokumentų analizės pagalba nustatytos teisinės, socialinės ir metodologinės netinkamo nagrinėjamų bausmių skyrimo ir vykdymo priežastys.
Empirinio tyrimo metu išanalizuoti 236 2003- 2008 metais priimti teismo nuosprendžiai ir nutartys, susiję su alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimu ir vykdymu. Iš jų disertacijoje pacituotas 51 teismo nuosprendis ir 19 nutarčių, kurie geriausiai iliustruoja disertacijoje nagrinėjamą problematiką. Į empirinį tyrimą buvo įtraukta ir nuteistųjų, esančių pataisos inspekcijų įskaitoje, asmens bylų dokumentuose kaupiamos informacijos analizė. Iš viso išanalizuota daugiau nei 100.
Dokumentų analizės metodas buvo taikomas nagrinėjant teismo priimtų nuosprendžių ir nutarčių motyvus. Analizuojant teismo nuosprendžius, kuriais buvo paskirtos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, buvo siekiama išsiaiškinti, kokios aplinkybės teismo yra vertinamos kaip kaltininko asmenybę charakterizuojančios. Pagrindinė empirinio tyrimo kryptis buvo ryšių tarp nusikalstamą veiką padariusio asmens charakteristikos ir priimtų teismo sprendimų nustatymas. Kokybinio tyrimo metu buvo siekiama ištirti skirtingų ir analogiškų teismo sprendimų priėmimo aplinkybes. Dokumentų analizės faktiniai duomenys leido nustatyti, ar visais atvejais vertinamos tos pačios aplinkybės, ir tų pačių bylos aplinkybių įtaką priimtiems sprendimams dėl nagrinėjamų bausmių skyrimo. Kokybinis empirinis tyrimas leido identifikuoti ryšius tarp aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, vertinimo ir priimtų sprendimų turinio. Be to kokybinis dokumentų analizės tyrimas leido nustatyti ryšius tarp priimtų sprendimų turinio ir jų įvykdymo veiksmingumo. Dokumentų analizė buvo naudojama ne tik nustatant aplinkybes turinčias faktinės reikšmės priimamiems teismo sprendimams dėl tiriamų bausmių skyrimo, bet ir identifikuojant aplinkybes, turinčias reikšmės vertinant paskirtų bausmių vykdymą.
Tyrimo rezultatų aprobavimas. Tyrimo rezultatai yra aprobuoti Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedroje. Disertacijoje pateikiami duomenys panaudoti rengiant Lietuvos teisės institute Atkuriamojo teisingumo sistemos Lietuvoje koncepciją ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektą. Tyrimo rezultatai galėtų būti naudojami supažindinant studentus su alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo ir vykdymo problematika, tai pat tobulinant baudžiamuosius įstatymus, vystant tolimesnius tyrimus nagrinėjamų bausmių įgyvendinimo srityje.
Disertacinio tyrimo struktūra. Disertacinį tyrimą sudaro įvadas, tyrimų ir metodologijos apžvalga, dėstomoji dalis, išvados ir pasiūlymai (literatūros sąrašas, priedai). Disertacinio tyrimo aprašymą sudaro keturios dalys, kurių turinys yra orientuotas į tyrime gvildenamų problemų išnagrinėjimą.
Pirmojoje disertacinio tyrimo dėstomojoje dalyje yra pateikiama teorinė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių analizė. Šių bausmių atsiradimui turėjo didelės reikšmės sociologiniai, kriminologiniai ir ekonominiai tyrimai, kurie kompleksiškai paaiškino nusikalstamą elgesį. Dauguma mokslinių tyrimų išryškino ekonominę ir socialinę įkalinimo žalą. Itin ryškus yra psichologijos mokslo indėlis į alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vystymą. Asmenybės psichologiniai tyrimai parodė individo asmeninių ir išorinės aplinkos veiksnių sąveikos svarbą. Mokslinės teorijos, aiškinančios nusikalstamą elgesį, patvirtino, kad žmogaus elgesys yra kintamas ir priklauso nuo kognityvinių įgūdžių. Tai sudarė prielaidas kognityvinių bihevioristinių elgesio keitimo technikų įdiegimui į nuteistųjų reabilitacijos procesą. Išskirtinis alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimo kriterijus yra pažeidėjo motyvacija keistis, spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas.
Pirmoje darbo dalyje taip pat apžvelgiami nagrinėjamų bausmių tikslai, jų realizavimo priemonės ir galimybės. Analizuojamos tarptautinių dokumentų nuostatos, sąlygojančios veiksmingą alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įgyvendinimą. Išnagrinėjami pagrindiniai alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sampratos aspektai: pažeidėjo reabilitacijos prielaidos, jo kontrolės gyvenimo laisvėje sąlygomis ypatybės. Alternatyvioms laisvės atėmimui bausmėms yra būdinga tai, kad visuomenės saugumo ir nusikaltimų recidyvo mažinimo siekiama per pažeidėjų reabilitacijos procesą. Pažeidėjų reabilitacija įgyvendinama jų elgesio priežiūros metu, kai siekiama ugdyti pažeidėjų atsakomybę už savo gyvenimą ir veiksmus, jų supratimą apie nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, užtikrinti teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą ir nustatytų apribojimų laikymąsi, padėti pažeidėjams suvokti padaryto nusikaltimo poveikį aukoms, visuomenei, sau bei įžvelgti savo galimybes gyventi nenusikalstamai. Šių tikslų ir uždavinių įgyvendinimas sąlygoja socialinius ir individualius procesus bei pokyčius, kurie mažina nusikaltimų recidyvo tikimybę gyvenimo visuomenėje sąlygomis, o ne įkalinimo vietoje.
Šioje tyrimo dalyje nagrinėjama, ar socialinės pagalbos priemonės įeina į kontrolės (priežiūros) sistemą. Lietuvos teisės aktuose dažnai socialinės pagalbos priemonės atskiriamos nuo kontrolės. Disertacijoje vadovaujamasi vadyboje taikoma kontrolės samprata, kurios esminė dalis yra koregavimo priemonės. Identifikuojamas kontrolės (priežiūros) ir socialinės pagalbos priemonių santykis.
Antrojoje dalyje pristatomi su nusikalstamu elgesiu susiję rizikos veiksniai. Nusikalstamo elgesio priežasčių-pasekmių išbaigtą teoriją sukūrė D.Andrew ir J.Bonta. Autorių nuomone geriausiai nusikalstamo elgesio recidyvą prognozuoja keturi rizikos veiksniai: kriminalinė istorija, bendravimas su nusikalstančiais asmenimis, antivisuomeninis mąstymas ir požiūris, antivisuomeninė asmenybė. Andrew D. ir Bonta J. 1994 m. rizikos veiksnius suskirstė į statinius ir dinaminius. Statiniai rizikos veiksniai daugiausia yra praeityje įvykę įvykiai (kriminalinė istorija, ankstyvieji šeimos rizikos veiksniai). Prie dinaminių rizikos veiksnių priskirtini psichoaktyvių medžiagų vartojimas, darbinė situacija, tarpasmeniniai santykiai ir kt., kurie suponuoja nusikalstamo elgesio pasikartojimo tikimybę Šiems rizikos veiksniams yra būdingas dinamiškumas. Jie gali būti veikiami ir dėl to poveikio keistis. Atskleidžiamas nusikalstamo elgesio recidyvą prognozuojančių veiksnių įdiegimo alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sistemoje veiksmingumas. Apžvelgiami veiksmingumo vertinimo kriterijai. Atskleidžiama jų statistinio vertinimo galimybių ir patikimumo problema.
Trečioje dalyje daug dėmesio skiriama alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo teorinėms ir praktinėms problemoms. Nagrinėjamas šių bausmių nuoseklumas ir sisteminis darnumas griežtumo požiūriu. Analizuojami nenuoseklaus alternatyvių laisvės atėmimui bausmių taikymo klausimai. Kvestionuojamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo kriterijų pakankamumas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad LR BK nenumato teismui reikalavimo vertinti nuteistojo motyvaciją ir pasirengimą vykdyti alternatyvios laisvės atėmimui bausmės kontekste skiriamas pareigas. Todėl tikėtina, kad nuteistieji šiomis bausmėmis daugiau yra linkę vengti jiems nustatytų pareigų vykdymo. Nuosekliai argumentuojamas požiūris, kad esant plačiam galimų skirti bausmių rūšių spektrui, esminis aspektas skyrimo procese yra tinkamas informacijos apie pažeidėją įvertinimas. Atskleidžiama kaltininko asmenybės ir jo pavojingumo samprata Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje. Pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, parodantys informacijos apie kaltininką vertinimo nenuoseklumą ir subjektyvumą. Nagrinėjama plačios teismų diskrecijos ir subjektyvaus informacijos apie kaltininką vertinimo įtaka alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nuosekliam skyrimui ir tolimesniam jų vykdymo veiksmingumui. Tyrinėjant teismų nuosprendžius dėl alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo pastebima, kad paskirta bausmė ir jos kontekste nustatytos sąlygos nuteistajam dažnai neatitinka nusikalstamą veiką padariusio asmens socialinės charakteristikos. Praktinių pavyzdžių analizė parodė, kad nuteistiesiems skiriami įpareigojimai, kurie neturi ryšio su nusikalstamą elgesį paskatinusiomis problemomis. Tokia šių bausmių skyrimo praktika neužtikrina nusikalstamo elgesio recidyvo mažinimo tolesniame jų vykdymo procese. Trečiojoje disertacinio tyrimo dalyje išskiriamos pagrindinės nagrinėjimų bausmių skyrimo ir individualizavimo problemos ir numatomi galimi jų sprendimo variantai.
Ketvirtojoje disertacijos dalyje nagrinėjami alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo teisiniai ir praktiniai aspektai. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo teisniam reglamentavimui būdingas nenuoseklumas ir neišbaigtumas. Nustatomi nuteistiesiems skiriamų įpareigojimų vykdymo reglamentavimo trūkumai. Nuteistųjų, atliekančių alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, pareigos yra reglamentuotos nepakankamai, todėl kai kurių bausmių sąlygų faktinis nevykdymas nenumato de jure jokių pasekmių. Nagrinėjant praktines alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo problemas, išryškėjo, kad vykdymo proceso teisinio reglamentavimo trūkumai, tam tikrais atvejais, apsprendžia formalų ar netinkamą teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą. Tai pat pastebėta, kad nuteistiesiems skirtų įpareigojimų vykdymas nesprendžia nusikalstamą elgesį determinavusių priežasčių (socialinių problemų), todėl jų įgyvendinimo kontrolė negali paveikti nusikalstamų veikų recidyvo. Nustatomos priemonės, kurių įdiegimas į alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymą, galėtų padidinti šių bausmių veiksmingumą.
Išvados
1. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumas grindžiamas individo
galimybėmis keistis, išmokti elgtis nenusikalstamai.
2. Motyvacija yra viena pagrindinių alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingo įgyvendinimo prielaidų. Nuteistojo motyvacija keistis ir spręsti problemas, susijusias su nusikalstama veikla, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus apsprendžia kontrolės veiksmingumą. Teisiniu požiūriu nuteistojo motyvaciją patvirtina sutikimas vykdyti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių sąlygas.
3. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumas sietinas su pavojingumo sampratos koncepciniu pokyčiu ir jo pagrindu sukurta nusikaltimų recidyvo valdymo sistema:
3.1. pažeidėjo pavojingumo samprata transformavosi į nusikalstamo elgesio recidyvo rizikos sampratą:
3.1.1. nusikaltimų recidyvo rizikos samprata orientuota į rizikos veiksnių, galimos žalos
pobūdžio ir rizikos lygio nustatymą;
3.1.2. nusikalstamo elgesio recidyvo rizikos vertinimas leidžia nustatyti pažeidėjo
situacijos ir aplinkybių (rizikos veiksnių) pokyčius (didėjimą ir mažėjimą).
3.2. nusikaltimų recidyvo rizikos valdymo sistema suponuoja:
3.2.1. nusikalstamo elgesio recidyvo pobūdžio ir tikimybės įvertinimą;
3.2.2. kontrolės tikslų, krypčių ir intensyvumo atitikimą nusikaltimų recidyvo rizikai;
3.2.3. pažeidėjo elgesio kontrolės priemonių koregavimą, atsižvelgiant į jo nusikalstamo
elgesio recidyvo rizikos pokyčius.
4. Ekonominio naudingumo aspektu nuteistojo priežiūra laisvėje Lietuvoje yra daug pigesnė negu pataisos įstaigose. Vieno nuteistojo priežiūra laisvėje kainuoja 15 kartų pigiau negu pataisos įstaigose.
5. Lietuvoje alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo aspektą patvirtina žalos atlyginimo duomenys, kurie pagerėjo: nuo 2003 iki 2007 metų atlygintos turtinės žalos rodikliai padidėjo nuo 19,3% iki 45,4%, o asmenų, įvykdžiusių šį įpareigojimą padidėjo nuo 45,9% iki 61,7%.
6. Viešieji darbai, laisvės apribojimas ir bausmės vykdymo atidėjimas griežtumo požiūriu nesudaro nuoseklios alternatyvų laisvės atėmimui sistemos. Laisvės apribojimo bausmė numato didesnės intervencijos į nuteistojo gyvenimo būdą galimybę negu bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau gali būti skiriamas už mažesnio sunkumo nusikalstamas veikas (baudžiamuosius nusižengimus).
7. Vienas iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių tikslų yra mažinti įkalintųjų skaičių. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad laisvės apribojimas ir viešieji darbai praktikoje taikomi gana retai, ypač viešųjų darbų bausmė. Ji ne tik skiriama retai, bet ir dažnai pakeičiama už vengimą ją atlikti. Vengimas atlikti šią bausmę siekia apie 56 procentus. Viešųjų dabų bausmės įvedimas nepasiekė tikslo – mažinti įkalintųjų asmenų skaičių.
8. Viešųjų darbų bausmė taikoma kaip alternatyva kitoms bausmėms, nesusijusioms su laisvės atėmimu, o ne kaip alternatyva laisvės atėmimui.
9. Viešųjų darbų bausmė dažnai skiriama asmenims, turintiems priklausomybę nuo
narkotikų. Tačiau viešųjų darbų bausmės skyrimas šiems asmenims nesudaro prielaidų
nusikalstamo elgesio recidyvo mažinimui. Viešųjų darbų bausmė negali paveikti šių asmenų
daromų nusikaltimų priežasties – narkotikų vartojimo.
10. Teismų praktikos pavyzdžiai patvirtina, kad asmenims, turintiems priklausomybę
nuo narkotikų, paskirta viešųjų darbų bausmė dažnai keičiama į areštą. Netinkamas bausmės
skyrimas suponuoja bausmės keitimo poreikį ir materialines išlaidas šio proceso administravimui.
11. Baudžiamasis kodeksas numato, kad viešųjų darbų bausmė vykdoma tik esant nuteistojo sutikimui. Viešųjų darbų bausmės vykdymo praktinė analizė parodė, kad nuteistojo nesutikimas vykdyti viešųjų darbų bausmės, pareikštas bausmės vykdymo stadijoje, reikalauja bausmės keitimo procedūros ir jos įgyvendinimui papildomų administravimo išlaidų, darbo ir laiko sąnaudų.
12. Plati teismo diskrecija parenkant bausmės rūšį nulemia tai, kad informacijos apie kaltininką tinkamas vertinimas tampa pagrindiniu kriterijumi, padedančiu nustatyti bausmę, adekvačią pažeidėjo nusikalstamo elgesio recidyvo rizikai.
13. Lietuvos baudžiamojoje doktrinoje suformuota pavojingumo ir kaltininko asmenybės koncepcija suponuoja tam tikras alternatyvios laisvės atėmimui bausmės rūšies parinkimo ir jos turinio konkretizavimo problemas:
13.1. pavojingumo samprata yra siejama su nusikalstama veika ir su kaltininko asmeniu, todėl teismas, skirdamas bausmę, informaciją apie kaltininką vertina du kartus: vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą ir, vertindamas kaltininko asmenybę;
13.2. informacija apie kaltininką vertinama kaip visuma, siekiant nustatyti ar jis atitinka „pavojingo nusikaltėlio” įvaizdį ar ne, tačiau ne visada nustatomi su nusikalstamu elgesiu susiję rizikos veiksniai;
13.3. teismas, individualizuodamas bausmę ir, vertindamas nusikalstamos veikos bei asmens pavojingumą, gali savo nuožiūra nustatyti vertinamų požymių visumą ir tai nulemia subjektyvų informacijos apie kaltininką interpretavimą;
13.4. alternatyvios laisvės atėmimui bausmės skiriamos vadovaujantis subjektyviais ir intuityviais kriterijais, kurie formuoja eklektišką bausmių skyrimo praktiką;
13.5. paskirta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė ir jos kontekste nustatyti įpareigojimai nuteistajam ne visada daro poveikį kriminogeniniams veiksniams, kurie paskatino nusikalstamą elgesį. Kartais paskirti įpareigojimai reikalauja nepagrįstai didelių kontrolės sąnaudų, bet neužtikrina nusikaltimų recidyvo mažinimo, nes nepaveikia tų aplinkybių, kurios turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
14. Empirinė teismų sprendimų dėl alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimo
analizė atskleidė šias praktines problemas:
14.1. teismo skiriami įpareigojimai nepakankamai suderinti su kaltininko socialine charakteristika, nusikalstamos veikos sunkumu ir pobūdžiu, įvykdymo laiku ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis:
14.1.1. asmeniui, padariusiam apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti skiriami švelnesni jo elgesį ribojantys įpareigojimai negu nuteistajam, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;
14.1.2. asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus, skiriami tokie griežti ir intensyvios kontrolės reikalaujantys įpareigojimai kaip tam tikru laiku būti namuose ar draudimai lankytis tam tikrose vietose, kurie ne visada atitinka padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir informaciją apie kaltininką, todėl šių įpareigojimų kontrolė nesudaro nusikaltimų recidyvo mažinimo prielaidų;
14.1.3. įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. skiriamas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika buvo padaryta dienos metu. Pažeidėjo judėjimo laisvės ribojimas nakties metu neapriboja jam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio įpareigojimo vykdymas suponuoja ne tik intensyvią intervenciją į nuteistojo privatų gyvenimą, bet ir didesnes kontrolės sąnaudas.
14.1.4. teismas, skirdamas įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nevertina gyvenamosios aplinkos situacijos. Įpareigojimas skiriamas ir tais atvejais, kai nuteistasis gyvena kriminogeninėje aplinkoje;
14.1.5. teismas ne visada įpareigoja nuteistąjį išeiti gydymosi nuo narkomanijos kursą, nors nusikalstamos veikos padarymui priklausomybė nuo narkotikų turėjo esminės reikšmės;
14.1.6. teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę už smurtines nusikalstamas veikas, kurių įvykdymą determinavo nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio, nenustato bausmės vykdymo metu draudimo vartoti alkoholinius gėrimus;
14.2. laisvės apribojimo ir bausmės vykdymo atidėjimo terminai nustatomai nenuosekliai:
14.2.1. už vienodo sunkumo ir pobūdžio nusikalstamas veikas gali būti nustatytas skirtingas laisvės apribojimo bausmės terminas;
14.2.2. bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmės nustatymas nesiejamas su paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminu. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas gali būti nustatomas neproporcingai ilgesnis ar trumpesnis negu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė;
14.2.3. bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmė gali būti nustatoma neatsižvelgiant į paskirtų įpareigojimų skaičių ir pobūdį.
15. Nuteistųjų alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis elgesio kontrolės faktinė pradžia yra pirmojo susitikimo su pataisos inspekcijos pareigūnu metu. Atlikus empirinę nuteistųjų atvykimo į pataisos inspekciją pirmam pokalbiui analizę, paaiškėjo, kad apie 30 procentų nuteistųjų į pirmą pokalbį pagal šaukimą neatvyko. Todėl LR baudžiamojo proceso kodekse reglamentuota teismo pareiga informuoti nuteistąjį apie alternatyvių laisvės atėmimui bausmių atlikimo sąlygas yra tobulintina.
16. Nuteistųjų teisinės padėties (jų pareigų požiūriu) reglamentavimas yra nenuoseklus: didesnė pareigų apimtis, susijusi su alternatyvių laisvės atėmimu bausmių vykdymu, tenka pataisos inspekcijų pareigūnams. Jiems yra nustatytos pareigos, kurių įgyvendinimo neužtikrina nuteistiesiems įstatymuose nustatytų pareigų apimtis.
17. Atskirų įpareigojimų vykdymo kontrolė iš esmės neatskleidžia nuteistojo elgesio krypties ir nusikalstamo elgesio recidyvo tikimybės. Apie nusikalstamo elgesio recidyvo tikimybę galima spręsti tik visapusiškai įvertinus socialinę informaciją apie nuteistąjį, o ne pagal vienkartinį elgesio aktą.
18. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių kontekste paskirtų teismo įpareigojimų vykdymui ir jų vertinimui yra būdingas formalumas. Formalų įpareigojimų vykdymo vertinimą lemia tai, kad įpareigojimų vykdymo turinys nėra apibrėžtas ir detaliai reglamentuotas. Paskirti įpareigojimai numato tik bendro pobūdžio pareigą nuteistiesiems t.y. vykdyti įpareigojimą, tačiau koks konkrečiai elgesys atitinka įpareigojimo turinį nėra reglamentuota. Nėra numatyti įpareigojimų vertinimo kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų konstatuoti ar įpareigojimas buvo tinkamai vykdomas ar ne.
19. Bausmių vykdymą reglamentuojantys įstatymai nenumato jokių privalomų reikalavimų nuteistiesiems, įpareigotiems išeiti gydymosi nuo narkomanijos kursą. Gydymosi nuo narkomanijos minimali trukmė, procesas ir jo struktūra bausmės vykdymo metu yra neapibrėžti. Toks įpareigojimo išeiti gydymosi nuo narkomanijos kurso reglamentavimas sudaro prielaidas faktiniam šio įpareigojimo nevykdymui arba netinkamam vykdymui.
20. Alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo metu taikomos nuteistųjų elgesio kontrolės priemonės nesudaro galimybių keisti elgesio priežiūros sąlygų: jų griežtinti arba švelninti, atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius:
20.1. alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymo eigoje taikomos poveikio priemonės (įspėjimai ar griežtas papeikimas) yra moralinio pobūdžio ir nenumato galimybės pakeisti vieną ar kitą nuteistajam paskirtą įpareigojimą ar/ir draudimą arba skirti papildomus įpareigojimus ar/ir draudimus;
20.2. nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepriklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, dėl galimų pasekmių už bausmės vykdymo atidėjimo reikalavimų nevykdymą įspėti gali tik teismas. Todėl asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas įspėjimo procedūra reikalauja daugiau administravimo sąnaudų, nors įspėjimas iš esmės nekeičia nuteistojo teisinės padėties, jam nenustatomos jokios papildomos ar griežtesnės bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos;
20.3. asmeniui, padariusiam administracinės teisės pažeidimus, teismas gali pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tačiau negali nustatyti kitų įpareigojimų;
20.4. asmeniui, tinkamai vykdančiam visus priežiūros laikotarpiu keliamus reikalavimus ir padariusiam socialinę pažangą, negali būti trumpinamas priežiūros terminas ar keičiamas kontrolės priemonių intensyvumas (pobūdis ir dažnumas).
Pasiūlymai
1. Siekiant, kad viešųjų darbų bausmė būtų taikoma kaip alternatyva laisvės atėmimui, siūloma nustatyti laisvės atėmimo bausmės ribą iki kurios ji gali būti prilyginama atitinkamam viešųjų darbų bausmės valandų skaičiui.
2. Viešųjų darbų bausmę taikyti asmenims, kuriems reikia įgyti darbinius įgūdžius.
3. Skiriant alternatyvią laisvės atėmimui bausmę asmenims, turintiems priklausomybę nuo narkotikų, siūlytina įtraukti juos į gydymosi nuo narkomanijos programą.
4. Alternatyvias laisvės atėmimui bausmes taikyti įvertinus nuteistojo motyvaciją ir pasirengimą vykdyti skiriamas pareigas bei esant jo sutikimui.
5. Nustatyti informacijos apie kaltininką vertinimo struktūrą ir reikalavimus, detaliau reglamentuoti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimą tam tikroms asmenų grupėms (pavyzdžiui, asmenims turintiems priklausomybę nuo narkotikų).
6. Nustatyti vertintinas aplinkybes skiriant kai kuriuos teismo įpareigojimus (pavyzdžiui, skiriant įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku ar nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo atsižvelgti į nuteistojo gyvenamosios aplinkos situaciją ir kt.).
7. Reglamentuoti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių terminų trukmės nustatymo kriterijus (pavyzdžiui, įtvirtinant nuostatą, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi neviršyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės ir pan.).
8. Konkretizuoti teismui nustatytą bendro pobūdžio pareigą išaiškinti nuteistajam paskirtų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių atlikimo tvarką, sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas, vykdymo ypatybes ir įtvirtinti reikalavimą dėl nuteistojo informavimo apie atvykimą į bausmę vykdančią instituciją per racionaliai trumpiausią terminą.
9. Siekiant išvengti faktinio įpareigojimo išeiti gydymosi nuo narkomanijos kurso nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nustatyti privalomus elgesio standartus gydymosi laikotarpiu, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų įvertinti šio įpareigojimo vykdymą. Siūloma, kad nuteistiesiems, įpareigotiems išeiti gydymosi nuo narkomanijos kursą būtų privalomas sudaryto gydymo plano vykdymas: testavimas dėl narkotikų vartojimo ir kitos numatytos priemonės (pavyzdžiui, psichologo ar kito specialisto konsultacijų, grupinių užsiėmimų lankymas, ar kitos gydymui būtinos priemonės).
Atsiųsti pilną inprisonment