Paruoštukės

Rodomi darbai nuo 31 iki 40. Iš viso 151

Filosofija

Platono Alegorija apie olą. Augustino laiko samprata. Dekarto filosofinis metodas. Dievo buvimo įrodymas, kodėl tai reikia daryti. Dievo buvimo įrodymas (Dekarto). Karnapas. Metafizikos kritika. Fuko. Disciplinarinė visuomenė (visuomenės modelis). B.Andersonas nacionalizmo kilmė.

Filosofija, paruoštukė. Patalpintas 2005-12-17. Dydis: 17.3 KB.

Filosofijos paruoštukė

Filosofijos objekto problema Mąstymo specifika – tai kiekvieno žmogaus savaimis supratimas, tyriamas sferos aiškinimas. Ką tiria filosofija? Toks tiesioginis atsakymas neįmanomas. Filosofijos specifinė savybė yra ta, jog jos subjekto beveik neįmanoma nusakyti tiesiogiai . Tai padaryti yra ypač kėblu,dėl to, jog skirtingos filosofinės mokyklos skirtingai ar net priešingai apibrėžia pagrindinį filosof. uždavinį, t.y. nurodo skirtingas filosofinio subjekto sampratas . O be to, amžių eigoje labai ryškiai kito principinės filosofijos nuostatos, t.y. istoriškai keitėsi dominuojančios filosofinio mąstymo orientacija. Filosofijos objekto apibrėžimo negalime apibrėžti. FILOSOFIJA- neapibrėžiama, mus sukanti aplinka. Filosofijos subjekto apibrėžties istoriniame kitime galime išskirti tokius etapus: 1.Filos. subj. samprata antikoje; 2. Filos. padėtis viduramžiais; 3. Filos. objekto apibrėžimo problema naujaisiais amžiais; 4. Dabartinės filosf. alternatyva.

Filosofija, paruoštukė. Patalpintas 2005-08-20. Dydis: 23.87 KB.

Finansai paruoštukė

Balansas (įsispareigojimai ir savininkų nuosavybė) (turmpalaikiai įsipareigojimai + ilgalaikiai įsipareigojimai + savininkų nuosavybė = visi įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė.)

Apskaita, paruoštukė. Patalpintas 2005-05-07. Dydis: 34.02 KB.

Fizika (3)

Cilindrinis kondensatorius, Dialektrikai. Poliniai dialektrikai. Nepoliniai dialektrikai. Joninę kristalinę gardelę turintys dialektrikai. Ekvipotencialinis paviršius. Elektrostatinis laukas. Elektros srovė. Elektrostatinio lauko potencialas. Elektrostatinio lauko stipris. Elektrinės talpos sąvoka. Krūvininkai. Kondensatoriai. Kirchhofo taisyklė. Kirchhofo taisyklė. Kulono dėsnis. Laidininkai. Laisvieji neslopinamieji virpesiai. Lygiagretus kondensatoriaus jungimas. Nuoseklus kondensatoriaus jungimas. Omo dėsnio diferencialinė forma. Omo dėsnis grandinės daliai. Plazma. Plokščiasis kondensatorius. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Rezonansas. Superlaidumas. Srovės stipris. Termoelektroninė emisija. Virpesių kontūras. Vakuuminio diodo principas.

Fizika, paruoštukė. Patalpintas 2007-11-24. Dydis: 15.52 KB.

Fizika (4)

Kvantinė optika. Šiluminis spinduliavimas. Liuminescencija. Šiluminis spinduliavimo kiekybinės charakteristikos. Energinio šviesio spektrinis tankis. Absorbcijos geba. Spinduliavimo dėsniai. Stefano Bocmano dėsnis. Planko hipotezė. Planko formulė. Optinė pirometrija. Kvantinės šviesos prigimtis. Išorinis fotoefektas ir jo dėsniai. Fotoefekto dėsniai. Fotonas. Šviesos slėgis. Komptono efektas. Korpuskulinių(kvantinių) ir banginių šviesos savybių dielektrinis ryšys. Kvantinės mechanikos elementai. De Broilio hipotezė. Devisono Džermerio eksperimentas. DeBroilio bangų savybės. Neapibrėžtumų sąryšis. Heizenbergo nelygybės. Bendroji Šredingerio lygtis. Stacionariųjų būsenų Šredingerio lygtis. Laisvos dalelės judėjimas.

Fizika, paruoštukė. Patalpintas 2007-12-06. Dydis: 35.84 KB.

Fizika (7)

Kulono dėsnis – sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinė srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio) dėsniai. Magnetinis laukas, indukcija. Bio–Savaro-Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Koherentiniai šaltiniai. Interferencija plonose plėvelėse. Šviesos difrakcija (poliarizacija). Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos. Planko hipotezė ir Planko formulė. Stefano–Bolcmano ir Kirchofo dėsniai šiluminiam spinduliavimui. Šiluminio spinduliavimo Vyno dėsniai. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šredingerio banginė funkcija ir jos prasmė, potencinė duobė. Vandenilio atomas. Šterno–Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Supratimas apie molekulės energinius lygmenis. Šviesos sugėrimas, priverstinis ir savaiminis spinduliavimas. Energinių juostų kristalų susidarymas.

Fizika, paruoštukė. Patalpintas 2009-06-21. Dydis: 125.66 KB.

Fizika-2

Kietojo kūno sąvoka. Masės centras. Kietojo kūno sukamasis judėjimas. Sukimosi momentai. Besisukančio kūno kinetinė energija. Inercijos momentas. Pilnutinė energija. Pagrindinė sukamojo judėjimo lygtis. Heigenco teorema. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Darbas ir galia, vykstant sukamajam judėjimui. Inercinės atskaitos sistemos ir Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus transformacijos. Galilėjaus transformacijų išvados. Lorenco transformacijos. Lorenco transformacijų išvados

Fizika, paruoštukė. Patalpintas 2006-04-30. Dydis: 14.43 KB.

Fizikinės sąvokos

Efektinis kintamosios srovės stiprumas. Ekranavimas. Ekvipotencialinės linijos. Elektrinis bipolis. Elektrinis laukas. Elektrinio lauko stipris. Elektrinio lauko stiprumo linijos. Elektromagnetinė indukcija. Elektroninis arba n laidumas. Elektrolitai. Elektrolizė. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinis laukas. Elektroninės dujos. Elektros energijos generatorius. Elektros srovė. Elektrostatinis laukas. Energija. Erdvinis kampas. Fazė. Feromagnetikai. Fotoefektas. Fotonas. Garai. Garavimas. Grandininė reakcija. Grąžinamoji jėga. Harmoniniai svyravimai. Holografija. Idealiosios dujos. Induktyvioji varža. Infraraudonieji spinduliai. Interferencija. Išilginės bangos. Išlydis. Ištisinis spektras. Izoprocesai. Įcentrinė jėga. Įcentrinis pagreitis.

Fizika, paruoštukė. Patalpintas 2006-05-18. Dydis: 4.19 KB.

Fizikos egzamino paruoštukė

Ką suprantame elektros krūviu? Kad galėtume elektrinės sąveikos jėgą išreikšti matematiškai, dalelei priskiriame tam tikrą fizikinį dydį, vadinamą elektros krūviu. Elektros krūvis yra dalelių ar kūnų abipusės elektromagnetinės sąveikos intensyvumo matas.

Fizika, paruoštukė. Patalpintas 2005-09-20. Dydis: 76.86 KB.

Fizikos egzamino paruoštukė 2

Branduolių dalinimosi reakcija. Neutroną sugėręs urano branduolys dalinasi į dvi panašaus dydžio dalis. Taigi priverstinai pasidalijus sunkiam br., susidaro nauji periodinės lentelės viduryje esantys elementai. Urano br padalija tik greitieji elektronai, kurių kin energy ne mažesnė kaip 1MeV, taigi šitokio br dalijimuisi sukelti reikalinga pakankamo didumo energija, vadinama dalijimosi aktyvacijos en arba daliojimosi slenksčiu.

Fizika, paruoštukė. Patalpintas 2005-09-20. Dydis: 104.63 KB.

Puslapiai

Atgal
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
Pirmyn

Temos

Tipai