Temos
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kita
- Lietuvių kalba
- Lotynų kalba
- Matematika
- Medicina
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Teisė
- Užsienio literatūra
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Matematika
Rodomi darbai nuo 1 iki 10. Iš viso 49.
Apibrėžtinis integralas
Apibrėžtinio integralo apibrėžimas ir geometrinė prasmė. 1-7 jo savybės. Sakykime, kad atkarpoje [a;b] apibrėžta teigiama ir tolydi funkcija f(x). Figura, apribota iš apačios abscisių ašies, iš šonų- tiesių x= a ir x=b, iš viršaus – funkcijos f(x) grafiko, vadinama kreivine trapecija. Apskaičiuosime šios trapecijos plota: atkarpą taškais bet kaip padaliname į n dalių. Kiekvienoje dalyje bet kur pasirin-kime po tašką c ir suraskime funkcijos reikšmę tame taške. Kiekvieną atkarpą laikydami kraštine, nubraižykime stačiakampį, kurio pagrindas xi=xi-xi-1, o aukštinė lygi f(ci). Gausime laiptuotą figūrą.
Paruoštukė, matematika; parsiųstas 4654 kartų. Patalpintas 2005-05-07. Dydis: 89.76 KB.
Apskritimas. Skritulys
Apskritimas. Skritulys. Apskritimo lygtis. Apskritimo ir tiesės tarpusavio padėtis. Kirstinės savybės. Liestinės savybės. Centrinis kampas. Įbrėžtinis kampas. Įbrėžtinio kampo savybės. Apibrėžtinis apskritimas. Įbrėžtinis apskritimas. Skritulys.
Namų darbas, matematika; parsiųstas 1123 kartų. Patalpintas 2008-06-09. Dydis: 139.67 KB.
Bulio algebra
Bulio algebra yra viena iš matematikos sričių, turinčių labai platų pritaikymą kompiuterių moksle, o ypač kompiuterių aparatūrinės įrangos srityje. Pradžią šiam mokslui davė anglų matematiko Džordžo Bulio (George Boole, 1815-1864) 1854 m. išleistas fundamentalus darbas “Mąstymo dėsnių tyrimas”. Šio mokslininko pavarde ir buvo pavadinta ši algebra.
Konspektas, matematika; parsiųstas 906 kartų. Patalpintas 2005-05-07. Dydis: 223.15 KB.
Būrelių lankomumo tyrimas
Statistika. Būrelių lankomumo tyrimas. Dažnių lentelė. Taškinė diagrama. Daugiakampis. Histograma. Skritulinė diagrama. Išvada.
Namų darbas, matematika; parsiųstas 629 kartų. Patalpintas 2007-02-01. Dydis: 13.36 KB.
Diferencialinės lygtys
Lygtis, į kurią įeina nepriklausomas kintamas, f-ja ir tos f-jos išvestinės vad. diferencialine lygtimi. F(x,y,y’,…,y’n)=0 (n-tos eilės dif.lygtis). Dif. lygties eilę nusako aukščiausios išvestinės eilė. Būna neišreikštiniam pavidale: F(x,y,y’,…,y’n)=0 ir išreikštiniam pavidale: yn=f(x,y,y’,y’’,…,y(n-1)).
Paruoštukė, matematika; parsiųstas 3748 kartų. Patalpintas 2005-05-07. Dydis: 20.65 KB.
Diferencialinės lygtys, funkcijos, teorija
Tarkime, kad aibė D yra metrinės erdvės Rn poaibis. Ap. Taisyklė f, pagal kurią kiekvienam aibės D elementui x = (x1, x2, …, xn) priskiriame vieną ir tik vieną realųjį skaičių u E R, vadiname n kintamųjų f-ja ir žymime simboliu: u f(x1, x2, …xn ) arba f:DE.
Paruoštukė, matematika; parsiųstas 1987 kartų. Patalpintas 2005-05-07. Dydis: 22.42 KB.
Diferencialinių lygčių paruoštukė
Homogenines dif lygtys ir jų sprendimas. Dif. lygtys su atskiriamais kintamaisiais.
Paruoštukė, matematika; parsiųstas 2262 kartų. Patalpintas 2005-05-07. Dydis: 9.85 KB.
Eilutės
Jei kiekvienam srities taškui m galima priskirti skaičių, tai sakome, kad srityje D apibrėžtas skaliarinis laukas. Visi MЄD u(M)=f(M)=f(x,y,z). Jei kiekvienam taškui priskirti vektorių , tai sakome, kad srityje apibrėžtas vektorinis laukas. Visi MЄD a(vekt.)(M)=(P(M);Q(M);R(M)).
Paruoštukė, matematika; parsiųstas 2438 kartų. Patalpintas 2005-05-07. Dydis: 40.49 KB.
Funkcijų aproksimavimas
Funkcijų aproksimavimo uždavinių gausu įvairiose matematikos, fizikos ir technikos srityse. Literatūroje nagrinėjama daugybė funkcijų aproksimavimo uždavinio sprendimo metodų. Tai paaiškinama tuo, kad praktikoje susiduriama su daugeliu skirtingų šio uždavinio formuluočių.
Konspektas, matematika; parsiųstas 748 kartų. Patalpintas 2005-05-08. Dydis: 233.09 KB.
Funkcijų konspektai
Y=f(x) (1) x – nepriklaus kintamas (argumentas), y – priklaus kintam (f – ja). x [a, b] (2) šioje lygybėj y – neprikl kintam (argumentas), x – priklaus kintam (funkcija). Jeigu kiekvieną argumento reikšmę į intervalo y [c, d] atitinkančias x [a, b] priklauso intervalui [a, b] tai f – jos y= f(x) ir x= (y) vad viena kitos atžvilgiu atvirkštinėm f – jom.
Konspektas, matematika; parsiųstas 2350 kartų. Patalpintas 2005-05-08. Dydis: 27.47 KB.