MOKU.LT pradinis puslapis

Filosofija

Rodomi darbai nuo 41 iki 50. Iš viso 63.

Markas Tulijus Ciceronas

Markas Tulijus Ciceronas (Cicero) 106 m. pr. m. e. Romos politikos veikėjas, oratorius, filosofas. Iš raitelių luomo. Tapęs advokatu, rėmė populiarus ir greitai iškilo, išrinktas konsulu, perėjo į respublikoniškosios aristokratijos pusę.

Konspektas, filosofija; parsiųstas 1142 kartų. Patalpintas 2005-08-11. Dydis: 25.39 KB.

Metodo idėja R. Dekarto raštuose

Renė Dekartas - žymiausias naujųjų laikų filosofas, kuris savo kūryba tarsi sulaužo įsisenėjusias filosofinio mąstymo formas ir sukuria naujojo filosofavimo, naujojo pasaulio pažinimo būdus,padeda pagrindus matematines gamtotyros susiformavimui.Jo filosofija iškyla specialiųjų mokslų formavimosi laikotarpiu, kada Renesanso žmogus persiorientuoja iš tikėjimo į žinojimo problematiką, kada teologinį tikrovės aiškinimą keičia deterministinis, nurodantis reiškinio priežastis.

Referatas, filosofija; parsiųstas 1183 kartų. Patalpintas 2005-08-18. Dydis: 11.76 KB.

Mirties ir gyvenimo sankirta

Turbut kiekvienam būtų sunku aptarinėti klausimą, kuriuo pats patirties neturi ar turi jos mažai. Žinoma, tada lieka nagrinėti jį remiantis kitų žmonių pamąstymais. Tačiau tuomet savo mąstymas tampa tarsi kitų žmonių minčių atpasakojimu. Dažniausiai tai nėra blogai. Neturėdamas patyrimo, bet analizuodamas kitų mąstymo kelią, gali atrasti jų klaidas, sukurti savo, visiškai originalų būdą atsakyti į tau rūpimus klausimus, iškelti daug naujų, lig šiol nepastebėtų klausimų, ar net sukurti savo teoriją.

Referatas, filosofija; parsiųstas 1502 kartų. Patalpintas 2005-08-28. Dydis: 13.96 KB.

Mokslo revoliucija

Mokslo revoliucija – esminis mokslinės minties raidos pasikeitimas, įvykęs 16-17a. Šį perversmą nulėmė pertvarkymai Europoje, vykę 14-16a. Iki 16 a. daug atradimų, patobulinimų. Ypač daug faktų sukaupta geografinių atradimų metu. Reikėdavo tik teorinio apibendrinimo. Sukurtas naujas mokslinis inventorius: išrastas mikroskopas, teleskopas, barometras, t.p. plito knygų spausdinimas. Tai sudarė galimybes geriau atlikti mokslinius tyrimus.

Konspektas, filosofija; parsiųstas 2672 kartų. Patalpintas 2005-07-07. Dydis: 8.54 KB.

Pasaulio filosofas Sokratas

Sokratas-vienas iš žymiausių pasaulio filosofų. Tai buvo vienas iš nedaugelio filosofų, kuris sugebėjo gyventi taip, kaip jis kitus mokė gyventi. Tikriausiai tai yra pagrindinis kriterijus, padaręs Sokratą tokiu žymiu žmogumi. Sokrato gyvenimas laikomas išminčiaus idealu, o jo mokslas-filosofijos istorijos atskaitos tašku.

Referatas, filosofija; parsiųstas 3702 kartų. Patalpintas 2005-08-28. Dydis: 14.86 KB.

Pažinimo sampratos istorinė raida

Įžanga. Mitinis pasaulėvaizdis. Natūrfilosofai. Ką mąstė trys Mileto filosofai. Niekas nestovi vietoje. Atėnų filosofija. Helenizmas. Dvi kultūrinės sanklodos. Viduramžiai. Renesansas. Barokas. Švietimas. Trumpai apie Marksą, Darviną ir Froidą. Mūsų laikai. Išvados.

Referatas, filosofija; parsiųstas 378 kartų. Patalpintas 2006-04-15. Dydis: 62.58 KB.

Pažinimo, tiesos, žmogaus, mokslo problema

Paž. klausimas priklauso gnoseologijai. Jos sąvokos pradėtos naudoti XVIIIa. Gnoseologija–paž. teorija apskritai, egzistenciologija–mokslinio paž. fil. Be paž. neįmanoma jokia žmogaus veikla. Paž.–pagr.žmogaus veiklos sąlyga. Veikla leidžia žmogui orientuotis pasaulyje ir kelti tikslus. / Girniaus išvados: paž.–biologinė būtinybė, kiek jis yra pirmoji praktinės veiklos sąlyga.

Paruoštukė, filosofija; parsiųstas 1754 kartų. Patalpintas 2005-05-09. Dydis: 18.49 KB.

Pilietis ir įstatymas pagal Sokratą

Sokratas - vienas iš pirmųjų filosofų, kurių pagrindinis objektas - žmogus. Sokratas atmetė gamtos mokslus, nusprendæs, kad jie nenaudingi žmogui. Juk net jei žmogus suprastų, kaip vyksta gamtos reiškiniai, jis vis tiek negalėtų nieko pakeisti. Todėl Sokratas visą savo dėmesį sutelkė į žmogų ir mokslai apie žmogų jam atrodė daug svarbesni : jie padeda žmogui pažinti save ir savo darbus, aiškina santykį tarp valstybės, piliečio ir įstatymo.

Analizė, filosofija; parsiųstas 1103 kartų. Patalpintas 2005-08-28. Dydis: 7.23 KB.

Platonas "Valstybė"

Filosofijai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu surištą su aukštesne jo prigimties puse. Nerimstanti žmogaus dvasia, žvelgdama į save ir pasaulį, nesiliauja kėlusi sau klausymus: kodėl, iš ko, kaip, kam ? Bet kadangi žmogaus dvasia nepakenčia tuštumos, kiekvienas žmogus sulig savo jėgomis ir gabumais susiranda geresnių ar blogesnių atsakų į minėtuosius klausymus ir tokiu būdu gaminasi savąją filosofiją. Filosofija neatsiranda, kaip revoliucija, staigus žmogiškosios minties šuolis. Ji nuoseklios žmogaus civilizacijos vystymosi padarinys, kuris tiesiogiai įtakojo ir mūsų kultūrą.

Referatas, filosofija; parsiųstas 6690 kartų. Patalpintas 2005-09-20. Dydis: 23.59 KB.

Platonas apie sielų persikūnijimus

Visa žmonijos istorija yra amžina kova su mirtimi. Kiekvieną kartą, kai žmogus ryžtasi aukai, ar žygdarbiui, jis įrodo, kad gyvena ne mirčiai, bet nemirtingumui. Ateitis priklauso ne tiems, kurie laiko save būties nuomininkais, o tiems, kurie tiki esą būties šeimininkai.

Referatas, filosofija; parsiųstas 1171 kartų. Patalpintas 2005-08-28. Dydis: 12.09 KB.

Puslapiai

Darbų paieška

Naujausi darbai


Naudingos nuorodos