Ekonomika

Rodomi darbai nuo 111 iki 120. Iš viso 138.

Socialinė ekonominė raida

Ūkinė būklė lietuviškose carinės Rusijos gubernijose XX amžiaus pradžioje. Lietuvos ekonomikos vystymosi sąlygos atkūrus nepriklausomybę. Lietuvos pramonė 1918-1940m. Užsienio prekyba 1918-1940m politika ir struktūriniai geografiniai pokyčiai. Mokesčių ir biudžeto politika 1918-1940m.Valstybės skolinimosi politika. Lietuvos bankai ir pinigai 1918-1940m. Lietuvos žemės ūkis 1918-1940m. Lietuvos ekonomikos pokyčiai sovietinės okupacijos metais 1940-1941 m. Lietuvos ekonomika nacistinės okupacijos metu. Žemės ūkio kolektyvizavimo priežastys, raidai, pasekmės. Lietuvos ekonominiai pokyčiai 1946-1989 m. Lietuvos Respublikos ekonomikos reformos kryptys perėjimas iš centralizuotai planuojamos į rinkos ekonomiką. Privatizacija Lietuvoje. Kainų reforma. Užsienio prekybos politikos formavimas. Įmonių reforma. Įmonių rūšys jų charakteristika. Žemės ūkio reforma. Mokesčių sistemos formavimas ir jos pokyčiai. Pinigų politikos formavimas. Infliacija ir jos reguliavimas. Lietuvos bakų sistema ir jos reguliavimas. Lietuvos banko funkcijos. Lietuvos darbo rinkos:pokyčiai ir reguliavimas. Socialinė politika Lietuvoje. Euro įvedimas sąlygos ir galimos pasekmės.

Paruoštukė, ekonomika; parsiųstas 2125 kartų. Patalpintas 2006-11-12. Dydis: 28.32 KB.

Socialinės apsaugos plėtotės ir užimtumo ekonominių veiksnių strategija

Socialinė ekonominė situacija. SSGG (SWOT) analizė. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui. Biudžeto socialinės orientacijos mastas. Gyventojų pajamų lygis. Socialinės apsaugos ir užimtumo politikos įgyvendinimo sistema. Užimtumas ir darbo rinkos politika. Socialinis draudimas. Socialinė parama. Apsirūpinimas būstu. Socialinės apsaugos plėtotės ir užimtumo sektoriaus vizija. Valstybės misija socialinės apsaugos ir užimtumo politikos srityje. Socialinės apsaugos plėtotės ir užimtumo politikos tikslai. Veiksmai ir nacionalinės programos. Pagrindinės veiksmų kryptys (strateginiai blokai). Užimtumo didinimo, nedarbo mažinimo ir darbo vietų kokybės tobulinimo krypties pagrindiniai veiksmai. Užimtumo gebėjimų didinimas. Darbo vietų kūrimo skatinimas. Gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas. Vyrų ir moterų lygių galimybių politikos aktyvinimas. Užimtumo politikos integravimo didinimas. Saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas darbo vietose, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų mažinimas bei prevencija. Darbo santykių ir socialinės partnerystės tobulinimas. Socialinio draudimo sistemos plėtotės krypties pagrindiniai veiksmai. Papildomo kaupiamojo pensijų draudimo sukūrimas. Nedarbo draudimo reforma. Socialinio draudimo aprėpties padidinimas. Priemonių mokesčių ir įmokų surinkimui užtikrinti ir taupiai bei rezultatyviai lėšoms naudoti vykdymas. Vidutinės trukmės ir ilgalaikių prognozių apie socialinio draudimo ir konsoliduotą socialinės apsaugos biudžetą rengimas. Socialinės paramos plėtojimo ir skurdo bei socialinės atskirties įveikimo krypties pagrindiniai veiksmai. Piniginės socialinės paramos reforma. Socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reforma. Socialinių paslaugų teikimo reforma. Prevencinių ir reabilitacinių socialinių paslaugų socialinės atskirties grupėms teikimas. Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtojimas. Geresnis nevyriausybinių organizacijų išteklių ir gebėjimų socialinės paramos tobulinimui panaudojimas. Administracinių gebėjimų stiprinimas.

Straipsnis, ekonomika; parsiųstas 455 kartų. Patalpintas 2009-01-09. Dydis: 87.84 KB.

Stambus verslas ir jo reorganizavimo aspektai

Tarp naujų tendencijų, atsiradusių 1970-1980 m. išryškėja naujos gamybos koncentravimo organizacinės formos, kurios siūlo atsitraukti nuo gigantomanijos – strategijos, kuri viešpatavo nuo 20-to amžiaus pradžios. Stambios pramonės firmos, turinčios daugiamilijonines apyvartas, tebevaidina svarbiausią vaidmenį ekonomikoje. Tačiau per didelė gamybos koncentracija dažnai viršijo ekonominio tikslingumo ribas ir šis kelias, kuriuo kompanijos ėjo ilgus metus (sukurti savas stambias įmones), nebepasiteisina.

Konspektas, ekonomika; parsiųstas 1628 kartų. Patalpintas 2005-07-05. Dydis: 26.55 KB.

Šiuolaikinės ekonomikos plėtros tikslai

Kas yra ekonomika? Politinės ekonomikos enciklopedija nurodo pačią bendriausią ekonomikos sąvoką. Taigi “ekonomika” turi trejopą prasmę: pirma, ji reiškia tam tikrą žmogiškosios veiklos sritį (liaudies ūkį ar jo dalį); antra,- tos veiklos aspektą ( gamybinių santykių sistemą); trečia,- mokslą, tiriantį tą veiklą. Ekonomika yra ten, kur vyksta ūkinė veikla, t.y. žmonių veikla, grindžiama plačiai suprantamu ekonominiu skaičiavimu.

Kursinis darbas, ekonomika; parsiųstas 2542 kartų. Patalpintas 2005-05-07. Dydis: 49.87 KB.

Švedijos ekonomika

Švedijos Karalystė-tai Šiaurės Europos valstybė,išsidėsčiusi Baltijos jūros šiaurvakarinėje dalyje.Švedijai priklauso ir didžiausios Baltijos jūros salos-Gotlando ir Elando.Švediją nuo Danijos skiria Baltijos jūros Eresuno ir Šiaurės jūros Kategato sąsiauriai.Rytinius krantus skalauja Baltijos jūra.tai didžiausia Baltijos baseino šalis.Ji turi ilgiausią Baltijos kranto liniją(7600 km.) lyginant su kaimyninėmis valstybėmis(mažiausią kranto liniją turi Lietuva-99 km.).Šalies sostinė-Stokholmas.

Referatas, ekonomika; parsiųstas 1751 kartų. Patalpintas 2005-05-11. Dydis: 43.56 KB.

Tarptautinės integracijos tikslai

Tarptautinio verslo augimą ir vystymąsi apsprendžia visa eile tarpusavyje susijusių veiksnių, atvedusių gamybą ir marketingą į globalizaciją: Pasiekimai kompiuterinėje technologijoje ir telekomunikacijoje atvedė prie greito pasikeitimo informacija ir idėjomis tarp valstybių sienų, kas leidžia vartotojui daugiau sužinoti apie užsienio prekes. Taip palydovinės ir kabelinės televizijos paplitimas, o ypač Internetas, formuoja globalinį poreikį tam tikroms prekėms, paslaugoms. Globaliniai telekomunikacijos tikslai leidžia kompanijų menedžeriams koordinuoti personalo veiksmus ruošiant, diegiant gamybą ir produkcijos pardavimą daugelyje pasaulio įmonių.

Konspektas, ekonomika; parsiųstas 1234 kartų. Patalpintas 2005-07-05. Dydis: 11.92 KB.

Tarptautinės organizacijos

Tarptautinių organizacijų istoriją būtina apžvelgti todėl, kad tai padeda mums pamatyti jų evoliuciją ir atskleisti specifinius bruožus. Tarptautinės organizacijos atsirado ir vystėsi ilgą laiko tarpą, kuomet buvo tobulinami tarptautiniai santykiai. Viskas prasidėjo tolimoje istorijos epochoje. Tarptautinės organizacijos gimdavo iš vis sudėtingėjančių tarptautinių santykių, kuriuose buvo svarbiausia politikos ir ekonomikos klausimai.

Kursinis darbas, ekonomika; parsiųstas 2635 kartų. Patalpintas 2005-08-28. Dydis: 32.86 KB.

Tarptautinės organizacijos ir jų veikla

Pasirinktos organizacijos. NATO. Lietuva ir NATO. JTO. Lietuva ir JTO. PPO. Lietuva ir PPO. Išvados.

Prezentacija, ekonomika; parsiųstas 294 kartų. Patalpintas 2009-01-09. Dydis: 934.76 KB.

Tarptautinių strateginių aljansų formos

Intensyvi globalinė konkurencija yra pagrindinė varomoji jėga, atsirandant tarptautiniams strateginiams aljansams (TSA). Kad neatsilikti nuo konkurentų, o dar geriau juos aplenkti, firmai tikslinga įeiti pastoviu motyvacijos keliu, kultivuoti organizacinį lankstumą augančios išorinės dalykinės aplinkos pokyčio sąlygomis, rinkos neapibrėžtumo sąlygomis. TSA kūrimas grindžiamas tuo tikslu, kad lanksčiai išvystyti ir panaudoti turimus resursus ir nuosavybę.

Konspektas, ekonomika; parsiųstas 773 kartų. Patalpintas 2005-07-05. Dydis: 18.05 KB.

Technologijos ciklas, organizavimas

Uždavinys 2.4. Išnagrinėti, kokią įtaką technologijos ciklo trukmei turi gaminio technologijos proceso operacijų eiliškumas, esant lygiagrečiajam ir mišriajam operacijų derinimo būdui. Partijos dydis – 10 vnt. Operacijų trukmė atitinkamai yra t1=0,5h; t2=3h; t3=0,8h; t4=1h; t5=2h. Antro varianto pirmą ir antrą operaciją reikia sukeisti vietomis. Trečio varianto operacijas būtina išdėstyti jų trukmės didėjimo tvarka. Ketvirto varianto operacijas būtina išdėstyti jų trukmės mažėjimo tvarka.

Paruoštukė, ekonomika; parsiųstas 285 kartų. Patalpintas 2005-05-11. Dydis: 272.48 KB.

Puslapiai

Atgal
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
Pirmyn

Temos

Tipai