Žmogaus vystymasis

Tema	Biologija
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Žmogus atsirado kur kas vėliau nei gyvūnai. Iš fosilijų žinome, jog pirmosios į žmogų panašios būtybės pasirodė vos prieš šešetą milijonų metų, o tokie žmonės kaip mes teatsirado prieš 30000 metų.
Patalpinta	2005-05-12
Parsisiuntė	1872
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

Pirmykščiai žmonės turi daug ką bendrą su beždžionėmis – be kita ko, ilgas rankas, pirštus ir dideles smegenis – tad akivaizdu, jog mes kilę iš bendro protėvio. Šis protėvis, ko gero, buvo panaši į orangutangą būtybė, gyvenusi Afrikos pievose. Kada mūsų protėvis atskyrė nuo beždžionių, nežinoma – nedaug tesama iškasenų, kurios padėtų šią paslaptį atskleisti. Šiaip ar taip, žmonės biochemiškai tokie panašūs į gorilas ir šimpanzes, jog dauguma mokslininkų mano, kad tai bus įvykę mažiau kaip prieš šešis milijonus metų.
Dabar panagrinėsime kaip vystėsi žmogus:
Australopitekas seniausias hominidų (į žmogų panšių būtybių) amžius siekia apie 3,5 milijonų metų. Visi jie vadinami Australopitekais, t.y „pietų beždžionės”, - mat pirmosios jų kaulai buvo aptikti Pietų Afrikoje. Tarp ankstyviausių ir žymiausių – patelė, vadinami Liusi, 1970 metais rasta Hadare, Etiopijoje. Australopitekų būta kur kas žemesnių negu šiuolaikinis žmogus (vos metro ūgio), o jų smegenys buvo ne ką didesnės už beždžionės. Tačiau vaikščiojo jie stačiomis ir, galimas daiktas, sumaniai naudojosi akmenimis pasirūpinti maisto.
Sumanusis žmogus (homo habilis) maždaug prieš du milijonus metų pasirodo pirmosios tikrai žmogiškos būtybės. Jos aukštesnės, o jų smegenys didesnės negu australopitekų. Be to, jos naudojo akmens įrankius: raižė jais kailius savo apdarui, kapojo mėsą maistui ir rentėsi šiokius tokius būstus. Geriausiai žinomas vadinamasis homo habilis, t.y. „sumanusis žmogus”, - pagal iškasenas, aptiktas Oldovajaus tarpeklyje Tanzanijoje. Bet, aišku, gali būti ir dar neatrastų šio protėvio palaikų.
Statusis žmogus ir protingasis žmogus (Homo erectus) maždaug prieš pusantro milijono metų pasirodo hominidas, aukštaūgis kaip šiuolaikinis žmogus, vadinamas Homo erectus statusis žmogus. Homo erectus moka įkurti ugnį ir gaminti valgį; jis medžioja ilgomis medinėmis ietimis ugnyje grūdintu antgaliu. Bet šių hominidų smegenys mažesnės už mūsų. Pirmieji hominidai, kurių smegenys didelės kaip ir mūsų, vadinami Homo sapiens protingieji žmonės, pasirodė maždaug prieš 300000 metų.
Kai kurie mokslininkai įsitikinę, jog panaši mūsų DNR (dezoksiribonukleino rūgštis) rodo, jog visi nūdieniai žmonės yra kilę iš vienos moters, pramintos Ieva, kuri gyveno Afrikoje prieš 200000 metų. Kiti nesutinka:mat homo erectus kaulų rasta ne tik Afrikoje, bet ir Azijoje bei Europoje, - tad Homo sapiens, skirtingose pasaulio šalyse vystėsi atskirai.
Geriausiai žinomas pirmykštis Homo sapiens yra Homo sapiens neanderthalis (Neandertalio žmogus), kuris pasirodė maždaug prieš 100000 metų. Jo būta stambiaveidžio, masyvaus kūno. Ir jo smegenys buvo didesnės už mūsų; jis dėvėjo drabužius ir mokėjo tapyti. Pirmieji fiziškai tapatūs mums žmonės, vadinami Homo sapiens, pasirodė maždaug prieš 30000 metų.
Dabar panagrinėsim kaip kito žmogus:
Kaip kito galva? Tyrinėjant žmogaus vystymosi kelią, daug dėmesio skiriama kaukolei. Pavyzdžiui, Homo erectus burnos forma rodo, jog kalbėti jis negalėjo. Pirmųjų hominidų kaukolės primena beždžionių ir mažesnės už šiuolaikinio žmogaus kaukolę – taigi ir jų smegenys buvo mažesnės. Australopitekas turėjo 500 kub. cm tūrio smegenis (kaip ir šių laikų beždžionė). Palyginkime jas su 750 kub.cm (Homo habilis), 1000 kub. cm (Homo erectus), 1500 kub. cm (neandertaliečio) ir 1400 kub. cm šiuolaikinio žmogaus smegenimis. Pirmykščių hominidų kaukolės žandikaulis smarkiai atsikišęs, burna didelė, o kakta žema. Hominidui vystantis veidas plokštėja – dėl to labiau atsikiša nosis. Žandikauliai traukiasi, burna tampa mažesnė, o kakta, didėjant smegenims, aukštėja.
Pirmieji žodžiai. Kai kas sako, jog pirmieji žodžiai buvęs meilės murmesys. Kitų nuomone, pirmiausia pradėta mėgdžioti gyvūnų garsus. Tačiau to sužinoti neįmanoma, kaip ir to, kada žmonės pirmą sykį prabilo. Kruopščiai tyrinėjant pirmųjų hominidų kaukolę, peršasi mintis, kad maždaug prieš 4 milijonus metų pasirodęs australopitekas kalbėti negalėjęs. Kaip ir žmogbeždžionė, šis hominidas neturėjo gerklės, kuria būtų įstengęs tarti kalbos garsus. Šiaip ar taip, Neandertalio žmogus, pasirodęs maždaug prieš 70000 metų, tikriausiai jau tarė keletą aiškesnių garsų. Mokslininkai apskritai sutaria, kad žmonės pirmą sykį prabilę prieš 50000 – 30000 metų. Tačiau galbūt jie bendraudavę ženklais ar kitaip jau gerokai anksčiau. Rašyti žmonės išmoko tik maždaug prieš 5000 metų.
Akmeniniai įrankiai ir ginklai. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, jog pirmųjų hominidų įrankiai galėję būti kauliniai. Tačiau pirmieji hominidai naudojo akmenį ir medieną – štai kodėl ankstyviaysias žmogus priešistorės periodas pavadintas akmens amžiumi. Prieš tris milijonus metų australopitekas nuskelia kumščio dydžio apvalaus gargždo akmenėlio kraštą, galbūt gamindamasis šiokį tokį ginklą. Bet pirmieji tikri įrankiai – dviašmeniai kirvukai, Homo erectus pagaminti kitu akmeniu nuskeliant titnago drožles ir taip išaštrinant briauną. Tokie kirvukai tikriausiai buvo naudojami dobti stambius žinduolius, tokius kaip mamutas, doroti jų mėsą ar sviesti į juos per medžioklę. Vėliau Homo erectus iš vieno titnago luistelio įsigudrina suformuoti keletą dailių ašmenų, stuksendamas akmeniu formuojant gaunamos aštrios kaip skustuvas atskalos, kurias galima pririšti prie medinio koto ir taip pasigaminti ietį.
Praeities beieškant. Dauguma pirmųjų hominidų palaikų rasta Afrikoje. Ypač daug jų aptikta Oldovajaus tarpeklyje Tanzanijoje. Čia rasti tiek australopiteko, tiek Homo habilis palaikai drauge su pėdsakais, kurių amžius siekia tris milijonus metų. Tačiau Homo erectus palaikų aptikta visoje Europoje, Afrikoje ir Azijoje. Neandertalio žmogus savo vardą gavo pagal Neanderio slėnį Vokietijoje, kur pirmąsyk buvo rasti jo kaulai.
Pirmykščiam žmogui rūpėjo, kaip išgyventi kintamoje, dažnai nepalankioje aplinkoje, rasti maisto sau ir skyrė nuo gyvūnų. Tikriausiai jis gearai žinojo medžiojamus žvėris ir šį tą išmanė apie apie augalus. Taigi pirmykščio žmogaus gamtos pažinimas apsiribijo medžiokle, žemdirbyste ir primityviu gydymu.

Raktiniai žodžiai

• australopitekas
• pirmyksciai zmones
• sumanusis zmogus